Kauno apylinkės teismo nuosprendis

Kaltinamasis G. G. visiškai prisipažino padaręs nusikalstamas veikas, patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus bei parodė, kad 2012-09-21 ryte, galėjo būti 10.50 val., prie namų parkelyje susitiko G. Š., pasiūlė jam neiti į mokyklą ir pasikvietė pas save į namus. Nuėję pas jį į butą, adresu (duomenys neskelbtini), iš už sesės lovos pasiėmė tris šampano butelius, gėrė, tačiau grįžusi sesė G. Š. išvarė, o kaltinamąjį užrakino. Kaltinamasis G. Š. įsileido per langą. Tada pasiėmęs grąžtą, gręžė tėvų kambario duris, bet jų pragręžti nepavyko, todėl išspyrė apatinį durų stiklą. Tėvų kambaryje tuo pačiu grąžtu pragręžė seifą ir iš jo paėmė 150 eurų, foto aparatą „Nikon“ su dėklu, auksinę grandinėlę su pakabuku ir žiedą. Tame pačiame kambaryje paėmė kompiuterį, telefoną „Nokia“, stalčiuje buvusius mamos piniginę su kortelėmis bei 100 Lt. Gali būti kad buvo dvi tėčio ir viena mamos kortelės. Už kambario durų laukiančiam draugui kaltinamasis perdavė dalį daiktų. Šilainių turguje pardavė fotoaparatą, po to grandinėlę už 250 Lt, tada PC „(duomenys neskelbtini)“ pavalgė, kažką nusipirko, toliau neatsimena. Iš sesers J. G. kambario paėmė juvelyrinių dirbinių: dvi grandinėlės, du pakabukus, galėjo būti, kad 4 žiedus. Patvirtino, kad G. Š. pasakė, jog apvogs tėvus, prašė draugo paduoti grąžtą, jį įjungti, davė 100 Lt, tačiau nežino, kokiu tikslu. Pasiėmė tėvų banko korteles, nes galvojo jomis pasinaudoti. Tėvai visada rakina kambario duris, nes ir ankščiau buvo panašių įvykių. Dėl 2012-09-18 vagystės: rugsėjo 18 d. per kūno kultūros pamoką nuėjęs į rūbinę, pačiame pirmame bendramokslių švarke rado telefoną „Huawei“ įdėkle, kurį pasiėmė ir išbėgo. SIM kortelę išmetė, atminties kortelę pasiliko. Po kiek laiko socialinė pedagogė jo paklausė, ar nežino, kas galėjo tai padaryti. Kaltinamasis jai neprisipažino, kad pats padarė, pasakė, kad tą telefoną suras. Po kurio laiko, po pamokos ar dviejų, jis jai atnešė pavogtąjį telefoną. Telefoną buvo parsinešęs namo. Telefono dėklas irgi buvo grąžintas.

Kaltinamasis G. Š. visiškai prisipažino padaręs nusikaltimą ir parodė, kad 2012-09-21 išėjo iš namų apie 07.40 val. G. G. pasiūlė jam neiti į mokyklą. Kaltinamasis kadangi buvo mėgėjas neiti į mokyklą, nuėjo pas G. G. į namus, išgėrė vyno, šampano. Grįžusi draugo sesuo kaltinamąjį išvarė, tačiau G. G. liepė jam palaukti, kol sesuo išvažiuos. Išvažiavus G. G. seseriai, G. G. kaltinamąjį per langą pasikvietė į vidų. G. G. namuose pradėjo kraustyti sesers kambarį, žadėdamas paimti visus auksinius daiktus. G. G. paėmė visokių sesers grandinėlių. Vėliau G. G., nuėjęs prie svetainės durų, pasakė, kad reikia išlaužti tas duris, pasakęs, kur yra grąžtas, paprašė kaltinamojo jį paduoti. Tačiau išgręžti spynos G. G. nepavyko. Tada pastarasis bandė duris išspirti koja, bet taip pat nepavyko. Tada G. G. išspyrė durų stiklą ir įlindo į kambarį. Paprašęs paduoti grąžtą, juo G. G. išgręžė seifo spyną. Laukiančiam kaltinamajam G. G. per durų skylę padavė kompiuterį, foto aparatą, šokoladą ir kitų daiktų. Kitame kambaryje kaltinamasis kompiuterį ir fotoaparatą įsidėjo į kuprinę tą ir per langą padėjo ant žemės. Abu išlipę per buto langus, PC „(duomenys neskelbtini)“, esančiame prie „(duomenys neskelbtini)“, eurus išsikeitė į litus, gavo apie 500 Lt. Tada Šilainių turgaus viename kioske pardavė telefoną, kitame - kompiuterį su telefonu. Paskui G. G. vienas PC „(duomenys neskelbtini)“ pardavė auksinius daiktus. Tada abu PC„(duomenys neskelbtini)“ pavalgė. Dar parduotuvėje G. G. nusipirko ausinuką. Grįžtant G. G. jam davė 100 gal 200 šimtus litų, paskui paprašė atiduoti. Kaltinamajam atidavus, G. G. G. Š. davė 60 Lt. Kaltinamasis paaiškino supratęs, ką G. G. darė namuose, negali atsakyti, kodėl jo nesustabdė, alkoholis tam įtakos neturėjo, nes jis apsvaigęs nesijautė, suprato, kad padeda G. G.. Matė, kaip G. G. sesers kambaryje ėmė papuošalus, tačiau jam nieko nesakė. Mano, kad gal 200 Lt G. G. kaltinamajam davė už tai, kad pastarasis G. G. padėjo. G. G. kaltinamajam buvo paaiškinęs, kad jo tėvai rakina savo kambarį dėl to, kad G. G. yra ne kartą kažką iš jų pavogęs.

Dėl I. G. ir J. G.

priklausančių daiktų vagysčių

Iš nukentėjusiosios N. S. apklausos protokolo matyti, kad 2012-09-18-apie 9.00-10.00 val. (duomenys neskelbtini) mokykloje per fizinio pamoką berniukų persirengimo kambaryje iš jos sūnaus J. S. buvo pavogtas mobilaus ryšio telefonas „Huawei“ U8650 Black Smart, IMEI „(duomenys neskelbtini)“, 350 Lt vertės, su 8G talpos atminties kortele, 15 Lt vertės, SIM kortele bei telefono dėklu, 20 Lt vertės. Viso jai padaryta 358 Lt žala. 2012-09-20 sūnaus J. S. mobilųjį telefoną grąžino (duomenys neskelbtini) mokyklos socialinė pedagogė J. D., kuriai telefoną grąžino G. G.. Tačiau negrąžino telefono juodo dirbtinės odos dėklo, telefone buvusios UAB „Omnitel“ EŽYS SIM kortelės ir 8 GB atminties kortelės. SIM kortelė buvo 1 Lt vertės. Todėl iš sūnaus buvo pavogta turto už 386 Lt. 2012 m. spalio mėnesio pradžioje G. G. mama I. G. atpirko naują 8 GB atminties kortelę ir atidavė telefono dėklą, kurį rado namuose pas sūnų. Turtinė žala nepadaryta, todėl civilinio ieškinio baudžiamojoje byloje nereiškia (1 t., b. l. 85, 87).

Iš liudytojo J. S. apklausos protokolo matyti, kad 2012-09-18 nuo 10.10 val. iki 10.45 val. vyko kūno kultūros pamoka. Prieš pat prasidedant minėtai pamokai, jis persirengė berniukų persirengimo kambaryje ir savo mobilųjį telefoną „Huawei“ U8650 Black Smart liečiamu ekranu, juodos spalvos korpusu, įdėtą į juodą dirbtinės odos dėklą, paliko mokyklinio švarko kišenėje. Prasidėjus pamokai, kartu su savo klasiokais nuėjo į mokyklos stadioną, kur vyko kūno kultūros pamoka. Persirengimo rūbinės durys nebuvo rakinamos. Pasibaigus pamokai, grįžęs į persirengimo kambarį, švarko kišenėje nerado palikto savo telefono. Telefone buvo UAB „Omnitel“ EŽYS SIM kortelė Nr. „(duomenys neskelbtini)“ (neregistruotas abonentas) ir 8 GB atminties kortelės. Apie tai pasakė klasės auklėtojai. Kas pavogė telefoną nežinojo. 2012-09-18 jį pasikvietė mokyklos socialinė pedagogė J. D., kuri paklausė, ar nedingęs telefonas, bei jam parodė mobilųjį telefoną „Huawei“, kurį nukentėjusysis atpažino kaip savo. Kitą dieną kartu su mama nuėjus pas socialinę pedagogę, pastaroji jiems telefoną gražino. Socialinė pedagogė sakė, kad šį telefoną jai atnešė 9C klasės mokinys G. G. (1 t., b. l. 94).

Iš liudytojos J. D. apklausos protokolo matyti, kad 2012-10-21 mokyklos 9C klasėje mokinosi G. G.. G. G. buvo ramaus būdo, bendraujantis, tačiau linkęs meluoti bei praleisti pamokas. 2012-09-20 iš kažkokių mokinių sužinojo, kad 2012-09-18 G. G. galėjo iš kūno kultūros persirengimo kambario pavogti mobilųjį telefoną. Iškart išsikvietus G. G., šis pasakė, jog atneš mobilųjį telefoną ir nieko daugiau neaiškino. Netrukus pastarasis mobilųjį telefoną „Huawei“ liečiamu ekranu, juodos spalvos korpusu atnešė. Kieno telefonas, G. G. nesakė. Šis telefonas buvo be jokių kortelių. Iš mokyklos administracijos tiksliau sužinojo, kad 2012-09-18 kūno kultūros pamokos metu iš persirengimo kambario buvo dingęs 11D klasės mokinio J. S. mobilusis telefonas liečiamu ekranu. 11D klasės mokinys J. S. pasakė, jog 18 d. kūno kultūros pamokos metu, kuri vyko nuo 10.10 val. iki 10.45 val., iš persirengimo kambario dingo jo mobilusis telefonas „Huawei“ liečiamu ekranu. J. S. jį atpažino. Kitą dieną mokinys J. S. atėjo kartu su mama, kuri atnešė garantinį taloną, kuriame liudytoja įrašytą IMEI numerį sutikrino su telefone įrašytu IMEI numeriu ir telefoną gražino (1 t., b. l. 95).

Iš nukentėjusioji I. G. apklausos protokolo matyti, kad 2012-09-21 ji turėjo grįžti iš ligoninės, jai paskambino dukra Inga, kuri pranešė, kad jos kambaryje išmėtyti daiktai ir trūksta daiktų bei alkoholinių gėrimų, taip pat paminėjo, kad grįžusi ji rado brolį G. namuose, kuris su draugu G. virtuvėje gėrė alkoholinius gėrimus, ir ji juos išvijo. Kai abi grįžo, rado atidarytą dukters kambario langą, balkono duris bei atidarytas užrakinamos svetainės duris, atidarytas rakinamo seifo duris, išmėtytus daiktus, dingusį kompiuterio. Ji įtarė, kad tai galėjo padaryti jos sūnus G. G., kadangi jis problematiškas, dažnai bėga iš namų, vagia, nelanko mokyklos. Iš buto, adresu (duomenys neskelbtini), svetainės kambario buvo pagrobti jai priklausantys daiktai: auksinė grandinėlė, 300 Lt vertės; auksinis pakabukas, 240 Lt vertės; auksinis žiedas, 300 Lt vertės; fotoaparatas „Nikon“ D5000, 2000 Lt vertės, su dėklu, 80 Lt vertės; 150 eurų, kupiūromis po 50 eurų, pagal tos dienos kursą 516 Lt; viena 100 litų kupiūra. Visi šie daiktai ir pinigai buvo seife, į kurį įsibrauta išgręžus seifo spyną. Raktai nuo seifo spynos nebuvo pavogti. Tame pačiame svetainės kambaryje nuo staliuko buvo pavogtas nešiojamas kompiuteris „Acer“, 1700 Lt vertės, o iš komodos stalčiuje buvusios piniginės pavogta 80 litų, kupiūromis po 20 Lt, banko „Swedbank“ mokėjimo kortelė, išduota jos vardu, ir internetinės bankininkystės kortelė, įvairios nuolaidų kortelės, kurios turtinės žalos jai nesudaro, mobilusis telefonas „Nokia“ X3 juodos su pilka spalvų korpusu, kurio IMEI numeris „(duomenys neskelbtini)“, 549 Lt vertės. Iš viso pagrobta jai priklausančio turto už 5865 Lt. Turtas sugadintas nežymiai ir dėl turto sugadinimo civilinio ieškinio baudžiamojoje byloje nereiškia. Vėliau sūnus G. paaiškino, jog butą apvogė kartu su draugu G. bei nurodė, kur ir kam pardavė daiktus. Sutuoktinis R. G. išsipirko fotoaparatą „Nikon“ ir nešiojamą kompiuterį „Acer“. Kartu su sutuoktiniu R. G. buvo nuėję į prie Šilainių turgaus prekybos centre „Norfa“ esantį lombardą ir 50-60 metų amžiaus darbuotojas, po kažkiek laiko jai paskambinęs, pasakė, jog turi jos auksinius dirbinius – auksinę grandinėlę ir pakabuką, kuriuos už 250 Lt jai sugrąžino. Jai sugrąžinti daiktai: grandinėlė, pakabukas, žiedas, fotoaparatas su dėklu, nešiojamas kompiuteris. Dėl vagystės iš buto jai padaryta turtinė 1245 Lt žalaBanko „Swedbank“ korteles užblokavo ir jos nebuvo panaudotos. Taip pat papildomai parodė, kad jai bus grąžintas mobilusis telefonas „Nokia“ X3-02, kurio vertė 549 Lt. Civilinio ieškinio baudžiamojoje byloje nereiškia. 2012-09-21, kuomet dar gulėjo ligoninėje, paskambino (duomenys neskelbtini) mokyklos socialinė pedagogė bei pasakė, kad sūnus Gediminas pavogė mobilųjį telefoną, kurį jai atnešė ir ji gražino savininkei. Taip pat pasakė, kad trūksta atminties kortelės ir odinio dėklo, kurį ji surado Gedimino kambaryje. Dėklą grąžino telefono savininkei bei jai nupirko naują 8 GB atminties kortelę. Gediminas prisipažino, kad iš mokyklos berniukų persirengimo kambario prieš kelias dienas pavogė kažkieno mobilųjį telefoną, kuris buvo dėkle ir su atminties kortele (1 t. 21, 24, 25, 96)

Iš nukentėjusiosios J. G. apklausos protokolo matyti, kad 2012-09-21 apie 08.00 val. ji išvažiavo iš namų. Apie 10.30 val. grįžusi namo, rado brolį G. G. kartu su jai nepažįstamu vaikinu virtuvėje, kurie ten rūkė bei gėrė vyną, šampaną. Liepus nepažįstamam vaikinui išeiti, jis išėjo. Nuėjusi į kambarį ir pamačiusi, kad nėra jai priklausančių vyno bei šampano butelių, suprato, kad juos paėmė brolis. Liepus broliui būti namuose ir laukti mamos, pati išvažiavo parsivežti mamos iš ligoninės. Apie 11.15 val. abiems grįžus namo, negalėjo įeiti į butą, nes buvo iš vidaus užrakinta antrų durų spyna, todėl iš išorės jau atidaryti nebuvo galimybės. Nuėjo iš lauko pusės prie savo lango, pamatė, kad atidarytas balkono bei kambario langas. Įlipusi vidun, svetainės viduje pamatė išmėtytus daiktus, atidarytą seifą, išdaužtą svetainės kambario durų stiklą, taip pat pamatė, kad jos kambaryje nėra 2 sidabrinių grandinėlių, kompiuterio, auksinių papuošalų, pinigų, fotoaparato ir kitų daiktų, įtarė, kad tai padarė brolis. Iš buto, adresu (duomenys neskelbtini), rakinamo svetainės kambario buvo pagrobti mamai I. G. priklausantys daiktai. Savo kambaryje pasigedo dviejų jai priklausančių sidabrinių grandinėlių su pakabukais, keturių sidabrinių žiedų, moteriško rankinio laikroduko. Viena sidabrinė grandinėlė buvo vidutinio ilgio, smulkaus sukto pynimo, jos vertė 30 Lt, pakabukas, vaizduojantis ranką, ažūrinis, jo vertė 30 Lt; antra sidabrinė grandinėlė vidutinio ilgio ir vidutinio storio grandininio pynimo, jos vertė 25 Lt, sidabrinis pakabukas su apvalios formos bespalve akute, jo vertė 20 Lt; sidabrinis žiedas iškilus su ovalo formos pilkos spalvos akute, kurios vienas šonas puoštas keliomis mažomis bespalvėmis akutėmis, jo vertė 30 Lt; sidabrinis žiedas viršutinėje dalyje su violetinėmis gėlytės formos akutėmis, jo vertė 30 Lt; sidabrinis žiedas viršuje su lapelio formos paraižymais bei gėlyte puošta bespalve akute, jo vertė 30 Lt; sidabrinis žiedas su drugelio formos akute, puošta juodais ir baltais akmenukais, jo vertė 30 Lt; moteriškas rankinis laikrodis paauksuotas, geltono metalo spalvos, ovalo formos, gelsvu ciferblatu, apyrankė sujungta iš dviejų stambaus pynimo grandinėlių, jo vertė 50 Lt. Iš jos kambario buvo pavogti sidabriniai juvelyriniai dirbiniai ir rankinis laikrodukas, kurių bendra vertė 275 Lt. Jai priklausantis vynas ir šampanas nebuvo pavogti, juos bute išgėrė brolis G. G., ir dėl jų jokių pretenzijų niekam neturi. Civilinio ieškinio nereiškia (1 t. 42, 44).

Iš liudytojo R. P. apklausos protokolo matyti, kad pagal įsigytą verslo liudijimą pardavinėja telefonus ir jų priedus bei remontuoja telefonus. Šiai veiklai Šilainių turgavietėje (Žemaičių pl. 66) nusipirkęs prekybos kioską Nr. 74. 2012-09-21 apie 13-14 val. į jam priklausantį prekybos kioską atėjo du vaikinai apie 16 metų amžiaus. Jie buvo apsirengę mokykliniais darbužiais, su kuprinėmis ir tvarkingi, todėl jokio įtarimo nesukėlė. Tamsių plaukų vaikinas turėjo mobilųjį telefoną „Nokia“ C3-00, tačiau rašydamas pirkimo sutartį suklydo jo modelį, iš tikrųjų tai X3-02, bei nešiojamą kompiuterį „Acer“. Šis vaikinas aiškino, kad šie daiktai yra jo ir jam labai reikalingi pinigai, nes nori pirkti motorolerį, todėl jis parduoda juos. Vaikinas pateikė kažkokį savo dokumentą, tai galėjo būti gimimo liudijimas, iš kurio liudytojas nurašė vaikino vardą, pavardę ir asmens kodą, bei vaikinas padiktavo savo telefono Nr. ir gyvenamosios vietos adresą. Pasiteiravo, ar telefonas ir kompiuteris nėra vogti, vaikinas pasakė, jog „tikrai ne“. Buvo įjungęs kompiuterį, kuriame matė vaikino nuotraukas, todėl jokio įtarimo, kad kompiuteris vogtas, nekilo. Už kompiuterį pasiūlė 400 Lt, o už telefoną – 80 Lt. Vaikinas sutiko ir liudytojas jam padavė 480 Lt. Užpildė pirkimo sutartį. Vaikinui jokios pirkimo sutarties nei kvito nedavė. Po kelių dienų į prekybos kioską atėjo vyriškis, kuris prisistatė lyg vieno vaikino dėde, bei paaiškino, kad vaikinas iš namų išnešęs nešiojamą kompiuterį „Acer“ ir mobilųjį telefoną „Nokia“ X3, prašė juos išsipirkti. Taip pat sakė, kad dėl šių daiktų vagystės policijoje yra parašytas pareiškimas. Vyriškis davė 480 Lt ir jis atidavė kompiuterį, o dėl telefono pasakė, kad pardavė ir daugiau nieko neaiškino. Tik jam pasakė, kad jei telefonas yra vogtas, tai jį policija suras ir už jį 80 Lt negražino. Telefoną „Nokia“ X3 pardavė kažkokiai moteriai už 200 Lt ir jai išrašė garantinį taloną (1 t., b. l. 53).

Iš liudytojo A. S. apklausos protokolo matyti, kad jis dirba pagal įsigytą verslo liudijimą, veiklos rūšis – prekyba ne maisto produktais, Šilainių turgavietėje, adresu Žemaičių pl. 66, prekybos kioske Nr. 51, kuriame pardavinėja telefonus, jų priedus bei juos taiso. 2012-09-21 apie 12.30 val. į prekybos kioską atėjo du vaikinai apie 16 metų amžiaus. Tamsus vaikinas buvo apsirengęs mokykliniais drabužiais ir su kuprine. Jis pasiūlė pirkti fotoaparatą „Nikon“ D5000, kuris buvo medžiaginiame dėkle. Vaikinas pasakė, kad daiktas jo ir, kad parduoda fotoaparatą, nes reikia pinigų policijai sumokėti baudą. Pasakė, kad dokumentus atneš, kai tėvas sugrįš iš užsienio. Vaikinas jokio įtarimo nesukėlė ir jam už nenaują fotoaparatą pasiūlė 500 Lt. Vaikinas pateikė kažkokį savo dokumentą, galėjo būti gimimo liudijimas. Fotoaparatą nupirko sau, bet dėl to, kad žinotų iš ko nupirko, užpildė pirkimo pardavimo taloną, kuriame įrašė vaikino vardą, pavardę, asmens kodą, jo nurodytą gyvenamosios vietos adresą bei mobiliojo telefono numerį. Užpildytą pirkimo pardavimo taloną abu pasirašė. Gal po dviejų dienų į prekybos kioską atėjo vyriškis, fotoaparatą pardavęs vaikinas stovėjo lauke. Vyriškis paaiškino, jog sūnus tą fotoaparatą „išnešė iš namų“ ir policijoje parašytas pareiškimas. Vyriškis už 500 Lt fotoaparatą išsipirko (1 t., b. l. 56).

Iš liudytojos J. M. apklausos protokolo matyti, kad apie 6 metus naudojasi „Teledemos“ SIM kortele, kurios telefono abonentas Nr. „(duomenys neskelbtini)“ yra registruotas sutuoktinio L. M. vardu. 2012 m. spalio mėnesį Šilainių turguje prekybos kioske „Mobilieji telefonai“ iš vyriškio, nupirko mobilųjį telefoną „Nokia“ X3, pusiau liečiamu ekranu. Vyriškis išrašė pirkimo kvitą, kurį ji vėliau galėjo išmesti. Už telefoną „Nokia“ X3 vyriškiui sumokėjo 200 Lt. Tuo telefonu iškart nesinaudojo, savo SIM kortelę, kurios Nr. „(duomenys neskelbtini)“, galėjo į jį įdėti 2012 m. gruodžio mėnesio pabaigoje. Tuo telefonu naudojasi iki šios dienos. Apie tai, jog telefonas „Nokia“ X3 yra vogtas, nieko nežinojo, nes vyriškis nieko neaiškino. Kad telefonas „Nokia“ yra vogtas, sužinojo tik iš tyrėjos (1 t., b. l. 60)

Įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota, kad įvykio vieta yra adresu (duomenys neskelbtini), bute užfiksuotos vidaus durys su išdaužtu langu bei praviras J. G. kambario langas (1 t., b. l. 10).

Daiktų, dokumentų pateikimo protokole užfiksuota, kad I. G. tyrimui pateikė geltono metalo kaklo grandinėlę, pakabuką, fotoaparatą „Nikon“, jo dėklą, garantinį taloną, nešiojamą kompiuterį „Acer“ (1 t., b. l. 32), kurių apžiūra, požymiai fiksuoti apžiūros protokole (1 t., b. l. 33-37). Daiktai grąžinti R. G. (1 t., b. l. 38).

2013-02-15 pakvitavimu J. G. grąžinti papuošalai: 2 ant kaklo nešiojamos grandinėlės, 2 pakabukai, 4 žiedai, rankinis laikrodis (1 t., b. l. 46).

Daiktų, dokumentų pateikimo protokole užfiksuota, kad R. P. tyrimui pateikė 2012-09-21 telefono aparato pirkimo sutartį (1 t., b. l. 54, 55).

Daiktų, dokumentų pateikimo protokole užfiksuota, kad J. M. tyrimui pateikė mobilaus ryšio telefoną NOKIA (1 t., b. l. 61), kurio apžiūra fiksuota apžiūros protokole (1 t., b. l. 62-64).

Įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota, kad įvykio vieta yra adresu (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 82)

Kaltinamojo G. G. įstatyminis atstovas R. G. parodė, kad sūnaus charakteris sunkus, bet jis po truputį taisosi. Sūnaus daromos vagystės prasidėjo prieš pora metų – dingdavo iš piniginės pinigai, iš jo kišenės cigaretės. Sūnus sakydavo, kad nežino, kodėl taip daro. Jie, kaip tėvai, aiškinosi, kalbėjosi, kreipėsi pagalbos pas psichologus, psichiatrus, tačiau visi aiškino, kad tai paauglystė. Sūnaus elgesys pradėjo gerėti po pirmo teismo, po kurio sūnus nieko blogo nėra padaręs. Dabar sūnus klauso, namo grįžta laiku, padeda remontuoti kambarį, nedaro jokių nesąmonių. Atrodo, kad sūnus pasimokė, suprato savo veiksmus.

Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė - kaltu prisipažino ir nuoširdžiai gailisi, atsakomybę sunkinanti aplinkybė, kad vieną nusikaltimą padarė veikdamas bendrininkų grupėje.