- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2013-04-10
- Bylos Nr.
- 1-72-898/2013
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Jurgita Kolyčienė
- Kaltinamasis
- E. K.
- Kategorijos
- 1.1.3.2Tyčia (BK 15 str.)
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje E. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, aukštesniojo išsilavinimo, išsiskyręs, dirbantis UAB „D.“, UAB „S.“ vadybininku, UAB „I.“ direktoriumi, gyv. (duomenys neskelbtini), teistas 2 kartus, teistumas neišnykęs:
1) 2006-10-26 Šiaulių miesto apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 1 dalį – 30 MGL dydžio bauda;
2) 2010-11-09 Šiaulių miesto apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 24 straipsnio 6 dalį ir 300 straipsnio 1 dalį (4 veikos), 24 straipsnio 6 dalį ir 182 straipsnio 1 dalį (5 veikos), vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirta galutinė subendrinta bausmė – 64 MGL bauda, simokant ją per 8 mėn. nuo nuosprendžio įsiteisėjimo,
kaltinamas nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 300 straipsnio 1 dalyje, padarymu.
Aprašomoji dalis
nustatė:
E. K. 2009 m. rugsėjo 22 d. Šiaulių apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos II Patikrinimų skyriuje, atliekant M. M., a. k. (duomenys neskelbtini) mokestinį patikrinimą, pagal 2009-09-22 mokestinio patikrinimo užduotį Nr. 479, 2009-10-19 Šiaulių apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos II Patikrinimų skyriaus vyriausiajai specialistei L. L., adresu Vilniaus g. 265, Šiauliai, 207A kabinete, pateikė netikrą 2008-01-02 beprocentinės paskolos sutartį, kurioje buvo įrašyti žinomai neteisingi duomenys apie tai, kad D. K., gim. 1957-01-25, paskolino E. K. 450 000 Lt iki 2010-01-03, kurią jis pagamino 2008 metais, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, adresu Radviliškio g. 100-31, Šiauliuose, surinkdamas kompiuteriu tekstą ir ją atspausdindamas, po ko, tęsdamas nusikalstamą veiką, 2010 m. sausio 27 d. Šiaulių apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos II Patikrinimų skyriuje, atliekant jo mokestinį patikrinimą, pagal 2010-01-27 pavedimą Nr. 35-17, 2010 m. birželio mėn., tyrimo metu tiksliai nenustatytą dieną, Šiaulių apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos II Patikrinimų skyriaus vyresniajai specialistei O. B., adresu Vilniaus g. 265, Šiauliai, 305 kabinete, pateikė netikrus 2009-01-16, 2009-03-14, 2009-04-02 patvirtinimus, kuriuose buvo įrašyti žinomai neteisingi duomenys apie tai, kad jis per tris kartus dalimis grąžino pil. D. K. 450 000 Lt paskolą, pagal 2008-01-02 beprocentinę sutartį, kuriuos jis pagamino 2009 metais, tiksliai ikiteisminio tyrimo nenustatytu laiku adresu Radviliškio g. 100-31, Šiauliuose, surinkdamas kompiuteriu tekstą ir juos atspausdindamas, tokiu būdu šiuos netikrus dokumentus pagamino ir panaudojo, pateikdamas juos Šiaulių apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos II Patikrinimų skyriaus vyriausiajai specialistei L. L. ir vyresniajai specialistei O. B., adresu Vilniaus g. 265, Šiauliuose.
Kaltinamasis E. K. teismo posėdžio metu kaltu neprisipažino ir parodė, kad jis D. K. pasakė, jog vienam žmogui reikia pinigų ir paprašė D. K. paskolinti, ji sutiko. Iš karto po to, kai jis pasiskolino pinigus iš D. K., jis juos ir pridėjęs dalį savo pinigų paskolino M. M. pagal paskolos sutartį, iš viso 480 000 Lt be procentų, kada tai buvo tikslios datos nepamena. D. K. nepažinojo M. M., jis buvo jo draugas. D. K. tvarkė jo ir M. M. įmonės buhalteriją, ji matė jo finansinę padėtį. Nežino, kodėl D. K. tiesiogiai neskolino pinigų M. M.. Pinigus iš D. K. jis pasiskolino 2008-01-02, paskolos sandoris vyko Radviliškio g. 100-31, Šiauliuose, kur buvo įsikūrusi UAB „Baksina“. 2008-01-02 sandoryje dalyvavo M. M., K. G.. Pinigus jam padavė grynais, kokiomis kupiūromis nepamena, jis perskaičiavo pinigus, užtruko 10-15 minučių. Kaip jis perskaičiavo pinigus matė M. M., K. G., D. K.. Ant sutarties pasirašė jis, o D. K. pasirašė parašu-antspaudu. Pati pasirašyti D. K. negalėjo, kadangi jai buvo kažkas negerai su rankomis. D. K. visada pasirašydavo parašu-antspaudu. Nežino kaip D. K. pasirašinėdavo medicininiuose dokumentuose. Pati D. K. dėdavo spaudą ant dokumentų, visi buhalterijos darbuotojai tai žinojo ir matė. Tai matė R. N., L. B.. Pinigus pasiskolino dvejiems metams, tai buvo beprocentinė paskola. Paskolą ėmė sau asmeniškai, jis neturėjo pareigos deklaruoti paskolos valstybinei mokesčių inspekcijai. D. K. jam paskolino pinigus kaip fizinis asmuo. Pinigus D. K. gražino per tris kartus: 2009-01-16, 2009-03-14 ir 2009-04-02, neprisimena kokiomis sumomis ir kur. Atrodo, kad pinigus grąžino tose pačiose patalpose, kur ir paskolino. Kai tik M. M. jam grąžino pinigus, jis gražino juos D. K.. Kur D. K. dėdavo jai gražintus pinigus nepamena. Turbūt jis rašė patvirtinimus, turėjo pasiruošęs patvirtinimus kiekvienam kartui. Tiksliai nepamena, kas surašė beprocentinę paskolos sutartį, galėjo būti, kad surašė įmonės darbuotojos. Kai Valstybinė mokesčių inspekcija jo paprašė, jis pateikė tuos tris patvirtinimus ir visus dokumentus. Nepamena kada mirė D. K., jis dalyvavo jos laidotuvėse. D. K. pažįsta labai senai, apie 12 metų. Jis nežinojo D. K. finansinės padėties, nežino iš kur D. K. turėjo tokią pinigų sumą. Žinojo, kad ji turėjo vieno kambario butą, dirbo daugelyje įmonių, turėjo daug pažįstamų turtingų draugų, buvo pirkusi įmonę su kasa. Prieš mirtį D. K. nebegalėjo vaikščioti, jis veždavo D. K. į ligoninę, vežė darytis operaciją.
Liudytoja L. L. teisme parodė, kad kaltinamasis E. K. jai yra žinomas, jį kvietėsi apklausai dėl paskolos suteikimo M. M.. Ji tikrino M. M. įmonę UAB „S. s.“. Tikrindama nustatė, kad M. M. savo pinigines lėšas leido įmonei. M. M. apklausus kaip fizinį asmenį, ir paklausus iš kur jis gavo šias lėšas, jis pateikė 2008-01-03 beprocentinės paskolos sutartį 470 000 Lt sumai, iš kurios matėsi, kad pinigus jis pasiskolino iš E. K.. Ji 2009-10-19 išsikvietė E. K., kuris pateikė raštišką paaiškinimą, kuriame nurodė, kad jis paskolino 470 000 Lt grynais pinigais M. M., kaip savo partneriui ir artimam draugui, iš pasiskolintų lėšų, kurias jis pasiskolino iš D. K.. Kai jie pažiūrėjo duomenų bazėje ir pamatė, kad pas E. K. tokių pinigų nėra, tuomet jo paklausė, iš kur jis gavo tuos pinigus. E. K. jai pateikė paskolos sutarties originalą su D. K., kurią ji atsišvietė ir jos kopiją pridėjo prie jo raštiško paaiškinimo. Sutarties tekstas buvo atspausdintas, buvo ir parašai padaryti rašikliu. Jai vizualiai pasirodė kaip originalas, jai nekilo minties, kad parašas ant sutarties galėjo būti spaudas. Ji atliko M. M. kaip fizinio asmens ir jo įmonės patikrinimą, smulkmenų, kaip M. M. pasiskolino pinigus iš E. K., ji neklausinėjo, kadangi jis parašė paaiškinimus. Ji D. K. buvo išrašiusi kvietimą, kad ji pateiktų paaiškinimą, tačiau ji neatvyko, bet paskambino jos mama ir paaiškino, kad D. K. yra mirusi. Ji nuvyko pas D. K. mamą į jos namus, ir paaiškino, kad jos dukra buvo paskolinusi tokią pinigų sumą E. K.. Moteris labai nustebo ir pasakė, kad ji nėra girdėjusi, jog jos dukra būtų galėjusi turėti tokią pinigų sumą. Ji patikrino duomenų bazėje, kokios buvo D. K. pajamos ir tuomet viskas išsirutuliojo į tai, kad žmogus yra miręs, piniginių lėšų neturėjo, buvo uždeklaruota, kad D. K. pardavė vertybinius popierius 2008 m. už 440 000 Lt, tuomet darė prielaidą, kad D. K. kaip ir galėjo paskolinti E. K. tokią pinigų sumą. Atlikus M. M., kaip fizinio asmens, mokestinį tyrimą matėsi, kad jam trūksta pinigų, jog jis būtų galėjęs savo įmonei įgyti medžiagas. Tuomet vėl kilo klausimas, iš kur M. M. gauna tokias pinigines lėšas. Tuomet, jis paaiškino, kad pinigus pasiskolino. D. K. pajamų netyrė. Jie pripažino, kad E. K. galėjo paskolinti pinigus M. M., tuo ir pabaigė mokestinį tyrimą su išlyga, kad, jei paaiškėtų, kokios nors kitos naujos aplinkybės, tuomet jie gali atnaujinti mokestinį tyrimą.
Liudytoja O. B. teisme parodė, kad kaltinamasis jai yra žinomas, nes ji atliko mokestinį patikrinimą. Pirmasis patikrinimas buvo atliekamas pagal jų atrankos ir paramos auditui skyriaus pateiktą informaciją, kad yra mokesčių mokėtojas, kuris suteikė labai daug paskolų tiek fiziniams, tiek juridiniams asmenims, o jo pajamos yra mažesnės nei jo suteiktos paskolos. Operatyvaus patikrinimo metu ta informacija pasitvirtino, todėl 2010 m. sausio mėnesį jai buvo išrašytas pavedimas atlikti mokestinį patikrinimą. Mokesčių inspekcija turi sukaupusi nemažą informaciją savo duomenų bazėse, kur mato nekilnojamo turto įsigijimus, pardavimus, mato, ką mokesčių mokėtojas deklaruoja, mato vienkartinę pateiktą deklaraciją, kur jie deklaruoja visą turėtą turtą 2003-12-31 dienai. Ta data yta atskaitos taškas vertinant gyventojo pajamas. Ji atliko patikrinimą už 2007 ir 2008 metus. 2007 metais, įvertinus visas paskolas iš banko, kurias gavo mokesčių mokėtojas, įvertinus jo darbo užmokestį, kadangi tuo laikotarpiu buvo įregistruota santuoka su Kriptavičiene, todėl buvo vertinamos abiejų sutuoktinių pajamos, už šį laikotarpį buvo nustatyta virš 550 000 Lt pajamų ir 700 000 Lt išlaidų. Reiškia 2007 m. išlaidos 170 000 Lt viršijo pajamas. Tas pats buvo padaryta ir 2008 metais. Buvo nustatyta, kad tais metais išlaidų buvo 223 000 Lt daugiau nei pajamų. Paprašė E. K. pateikti dokumentus, kuriais pagrįstų tas pajamas, kurių jiems trūko. E. K. pateikė paskolos sutartis. Jai buvo perduota informacija, kad E. K. paskolino M. M. 470 000 Lt. Tokiu atveju, kai jai mokesčių mokėtojas pateikia tokią informaciją, kad jis skolinosi pinigus, jie daro analizę priešingai informacijai surinkti. Ji padarė ir D. K. pajamų analizę. Nustatė, kad D. K. nuo 2006 metų sunkiai serga, kad jos pajamos buvo mažos ir faktiškai buvo lygios minimalioms algoms. 2006 m. D. K. pajamos, atskaičius mokesčius, buvo 6961 Lt, 2007 metais – 8247 Lt. Nustatė, kad 2008-06-05 D. K. pardavė vertybinių popierių už 30 000 Lt, nes ji buvo UAB „B.“ akcininkė. Iš VMI duomenų bazių matosi, kas valdo įmonių akcijas ir kiek tų akcijų turi. D. K. buvo UAB „S.“ ir UAB „B.“ akcininkė. Buvo nustatyta, kad ji pardavė UAB „B.“ akcijas. Po mirties ji liko šimtaprocentinė UAB „S.“ akcininkė. Pagal jų duomenis, UAB „S.“ veiklos jau nebevykdė nuo 2008-01-01. UAB „S.“ buvo įsteigta 1997-01-14, įstatinis kapitalas 10 000 Lt. Be dokumentų, joks akcininkas negali paimti įmonės pinigų ir panaudoti savo reikmėms. E. K. pateikė tris patvirtinimus dėl pinigų grąžinimo D. K.. Paskolos sutarties kopiją ji gavo iš kolegės L. L., originalo ji nematė. E. K. jai atnešė patvirtinimų kopijas, jos buvo atšviestos ir nepatvirtintos. Mokestinio patikrinimo metu surinko informaciją, kad D. K. negalėjo turėti tokių lėšų. Deklaracija buvo pateikta 2008 m. spalio 28 d., kurioje buvo nurodyta, kad D. K. buvo vienintelė šios bendrovės akcininkė. Atlikdama mokestinį patikrinimą, ji nevertino 2007-12-31 akcijų pirkimo-pardavimo sutarties, kurioje D. K. buvo parduotos akcijos ir, kad iš viso kasoje yra 410 500 Lt. Neturėjo galimybės patikrinti, ar D. K. galėjo perskolinti pinigus iš kitų įmonių, iš savo draugų. Jei D. K. būtų teikusi deklaracijas 2003-12-31 apie savo turėtą turtą, tai ji privalėjo deklaruoti viską. 2007 ir 2008 metais, jei D. K. nebuvo prievolės deklaruoti turtą, tai ji galėjo ir neteikti deklaracijos. Jei būtų turėję duomenų, kad D. K. 2007-12-13 nusipirko įmonę už 369 000 Lt, būtų vertinę jos turtinę padėtį. Tačiau nuo pat 2006 metų jie vertino jos pajamas už nedarbingumą ir darbo užmokestį, tai tokių pinigų jie nerado. Byloje buvo pateikta informacija, kad įstatinis kapitalas yra 10 000 Lt, kad D. K. yra šimtaprocentinė akcininkė ir, kad tos akcijos yra neparduotos. Jei ji įsigijo įmonę už 369 000 Lt, bet tų akcijų nepardavė, tai nežino iš kur pas ją galėjo atsirasti tų pajamų. Kaip mokesčių mokėtojui D. K. įsigijimas tų 369 000 Lt nelabai turėjo įtakos. Įtakos turėjo D. K. parduoti vertybiniai popieriai, o ne įsigyti. 2003-12-31 D. K. turėjo teikti deklaraciją ir deklaruoti visas pajamas, kurios viršija 50 000 Lt. Jei žmogus tokios deklaracijos, kuri yra jų atskaitos taškas, nepateikė, tai deklaracijos pildymo taisyklėse yra aiškiai pasakyta, kad jei negali pagrįsti pajamų, tai tomis pajamomis negalės pagrįsti tolimesnių sandorių. Jie nevertino, kada ir už kiek D. K. įsigijo UAB „S.“ akcijas dėl to, kad žmogus jau yra miręs. Po D. K. mirties, tos visos akcijos yra neparduotos. Pagal jų turimą informaciją, jokių įtarimų, kad D. K. galėjo turėti labai dideles pinigų sumas, nekilo. D. K. akcijų įsigijimas neturi įtakos E. K. patikrinimui.
Liudytoja O. Ž. teisme parodė, kad jos dukra D. K. mirė 2009-05-01. Dukra dirbo kelis darbus, dirbo parduotuvėje, buhaltere. Ji nežinojo kokį atlyginimą dukra gaudavo. Nežino, ar dukra galėjo gauti 400 000 ar 500 000 Lt. Jai dukra nepasakojo, kad turi tiek pinigų. Jos dukra turėjo vieno kambario butą, kurį ji jai buvo nupirkusi. Butas nebuvo prabangiai įrengtas, ji remontavo butą, keitė langus, duris. Su dukra bendravo kai ji sirgo. Jos dukra dokumentus gydymo įstaigoje pasirašydavo ranka. Dukra daugiau bendravo su namo bendrijos pirmininku S. I., kuriam yra sakiusi, kad yra paskolinusi pinigų. Prieš savo mirtį dukra du mėnesius dirbo bendrijos buhaltere. Kaltinamojo ji nepažįsta. Ji telefonu kvietė kaltinamąjį, kad atvyktų pasikalbėti po to, kai jos ieškojo mokesčių inspekcijos darbuotojai, tačiau jis neatvažiavo. Ji norėjo išsiaiškinti, iš kur tie pinigai. Dukra jai nepasakojo, kad kažkam yra paskolinusi pinigų. Nėra mačiusi kaltinamojo kartu su dukra. Jos santykiai su dukra buvo normalūs. Dukra nenorėjo jos nervinti, todėl apie savo reikalus jai nepasakojo. Dukrai prieš jos mirtį ji duodavo pinigų ir jos sūnus yra davęs dukrai 700 Lt operacijai. Po dukters mirties liko jos skolų banke, už ką tos skolos, ji nežino. Ji mokėjo dukters paskolas, žino, kad iki mirties ji nemokėjo paskolos. Prieš mirtį dukra gulėjo ligoninėje 2 savaites. Negali pasakyti, ar dukra galėjo susitaupyti 500 000 Lt. Su dukters drauge Kristina bendravo tik prieš dukters mirtį. Po dukters laidotuvių su Kristina bendravo vieną kartą, klausė jos apie skolas. Kristina pasakė, kad dukra pardavė transporto įmonę ir paskolino pinigų. Dukra po operacijos, kuri buvo atlika 2007 m. sausio-vasario mėnesį, išgyveno 2 metus ir 4 mėnesius. Nežino, ar dukra skolino pinigus E. K..
Liudytojas V. J. teisme parodė, kad UAB „S.“ buvo įsteigta 1997 m. UAB „S.“ steigėjai buvo S. J., V. P. ir jis. UAB „S.“ ūkinės aktyvios veiklos nevykdė, įmonėje dirbo tik direktorius S. J. ir vyriausias finansininkas – V. L.. Jie 2007 m. akcininkų sprendimu nusprendė įmonę parduoti. Atsiskaitant su Rusijos pirkėjais, už bendrovės „J.“ akcijas jie gavo 120 000 eurų, kurie buvo pravesti į Šiaulių banko sąskaitą, pagal buhalterinį kursą tai buvo apie 410 000 Lt. 2007 m. gruodžio 12 d. buvo sutarę susitikti su įmonės pirkėja ir įvykdyti sandorį, tačiau ji neatvyko, atvyko 2007-12-13. 100 procentų įmonės akcijų, pagal sąskaitoje esančius pinigus, buvo vertos apie 410 000 Lt, tai minusavus dešimt procentų, jie priėmė sprendimą, kad akcijas pardavinės už 369 000 Lt. Pirminis potencialios pirkėjos pageidavimas buvo, kad nuperkant akcijas, jie padarytų atidėjimą atsiskaitymo už akcijas. Kadangi pirkėja nepateikė garantijų, kaip ji atsiskaitinės, jie priėmė sprendimą ir sutarties forma sutarė, kad atsiskaitymas vyks pardavimo metu, t. y. jie atsiskaitinės grynais pinigais ir pirkėja, perėmusi įmonės kasą su kasos likučiu, atsiskaitinės už parduodamas akcijas, kiekvienam akcininkui pagal jam priklausiančias proporcijas. Buvo atsiskaityta iš įmonės sąskaitoje esančių pinigų. Pirkimo-pardavimo sandoris vyko jų ofise Sodo g. 35a, Šiauliuose. Kiek pamena, akcijų pirkimo-pardavimo sutarties pasirašymo metu kabinete buvo jis, D. K. ir buhalterė V. L., pašalinių asmenų nebuvo. Nepastebėjo, kad D. K. lydėtų pašaliniai asmenys. Pinigai buvo sumokėti tą pačią dieną, iš karto po sutarties pasirašymo. Liko nesumokėta 41 500 Lt. Kadangi ji neturėjo nei sąskaitos, nei aptarnavimo, todėl tuos pinigus, akcijų pardavimo dieną 2007-12-13 paėmė iš įmonės kasos, kuri buvo skolinga UAB „S.“ ir jis juos padavė D. K.. 500 Lt buvo likę po likusių atsiskaitymų su darbuotojais pas V. L.. Akcijų pirkimo-pardavimo sutartį D. K. pasirašė pati, savo ranka, spaudo nedėjo. Pasirašė jam ir V. L. matant. Kadangi įmonė veiklos nevykdė, dokumentų buvo nedaug, vienas segtuvas. 2007m. gruodžio 13 d. jis vienasmeniškai perdavė pasirašytos sutarties egzempliorius. V. L. taip pat matė, kad buvo pasirašinėjama akcijų pirkimo-pardavimo sutartis. Tuo pačiu metu įvyko ir dokumentų priėmimo-perdavimo sandorio pasirašymas, kurį pasirašinėjo pati V. L.. Kitiems akcininkams pinigus perdavė jis. Buvo trys vokai, kuriuose buvo akcininkų pinigai. D. K. pasirašė dokumentą dėl kasos perėmimo likučio, pasirašė akcijų pirkimo-pardavimo sutartį, po ko ji tapo vienasmenė akcijų savininkė, kuri laisvai disponuoja kasos likučiu. D. K. iš kasos likučio perdavė pinigus. Jo nuomone pakako tokio įrašo, kad jie perduoda kasos likutį 410 500 Lt. Tai patvirtino faktą, kad D. K. tokį kasos likutį perėmė. Tai buvo užfiksuota sutartyje. Realiai D. K. 410 500 Lt rankose neturėjo. Pinigai buvo ant stalo greta sutarties ir kitų dokumentų, kuriuos ji turėjo perimti. Nesidomėjo D. K. finansine būkle. Teisininkai domėjosi, kad pirkėja nebūtų teista, kad nėra paieškoma, kad ji pilnai suvokia atlikdama šį juridinį veiksmą. D. K. nebuvo atsitiktinis žmogus.
Liudytoja J. J. teisme parodė, kad kaltinamojo nepažįsta, nežino jokių UAB „S.“ įsteigimo aplinkybių. 2007 m. dingo jos vyras, po ko ji paveldėjo bendrovę. Valdybos posėdyje buvo nutarta parduoti UAB „S.“. Įpareigojo vieną akcininką V. J. vesti derybas. Jai žinoma, kad akcijos buvo parduotos D. K.. Tai galėjo būti 2008 metais. Po to, kai buvo pripažinta, kad jos vyras yra miręs, ji tapo paveldėtoja. Prieš tai ji teismo sprendimu administravo visus reikalus. Pardavus UAB „S.“ akcijas D. K., ji asmeniškai gavo apie 100 000 Lt grynais. Pinigus sumokėjo V. J.. Parduodant akcijas ji įmonės patalpose pasirašė pardavimo sutartį. Pinigų perdavimo jai metu buvo V. J., gal dar buhalterė. Nepamena ar perskaičiavo pinigus. Pinigai buvo sudėti voke, kupiūrų nepamena. Pinigai buvo išdalinti pagal akcijas. Akcijas paveldėjo 2010 m. teismo sprendimu. Pinigus ji gavo kaip turto administratorė disponuojanti turtu. Su D. K. ji nebendravo, vieną kartą ji D. K. sutiko įmonės tarpduryje. Ji nematė kaip buvo pasirašyta akcijų pardavimo sutartis. Ikiteisminio tyrimo metu pareigūnai jai dokumentų nerodė. Jai atrodo, kad už akcijas ji gavo apie 100 000 Lt. Pinigai, gauti už akcijas tilpo į voką. Prieš UAB „S.“ pardavimą ji nesidomėjo nei įmonės kasa, nei įmonės balansu. Su V. J. kalbėjo apie įmonės pardavimo aplinkybes, tačiau ji į tai nesigilino. Ji nežino iš kur V. J. gavo tuos pinigus.
Liudytojas R. K. teisme parodė, kad kaltinamojo jis nepažįsta. Gal jis dalyvavo sesers D. K. laidotuvėse. Apie sesers finansinę padėtį jis nieko nežino, sesuo jo neprašė paskolinti pinigų, tačiau jis siųsdavo pinigus mamai ir sakydavo, kad duotų pinigų sesei vaistams pirkti. Sesuo nesakydavo, kad jai trūksta pinigų. Ji gyveno normaliai, ne prabangiai. Mašinos, namo neturėjo. Butas priklausė sesei, mama buvo tą butą jai padovanojusi. Apie kitokį turtą jis nieko nežinojo. Finansiniai sesers reikalai jam nebuvo žinomi. Kur sesuo dirbo ir kiek uždirbo jis nežino. Nežinojo, kad sesuo galėjo turėti 500 000 Lt. Jei sesuo būtų buvusi turtinga, pinigų jai nebūtų siuntęs. Nėra matęs kaip sesuo pasirašinėja. Apie tai, kad sesuo paskolino didelę pinigų sumą, jis sužinojo kai atėjo asmenys iš mokesčių inspekcijos ir atsinešė dokumentus, iš kurių pamatė, kad ji yra paskolinusi žmogui virš 400 000 Lt. Tai jau buvo po sesers mirties. Iki sesers mirties jis apie tai nieko nežinojo. Sesers draugų jis nežino. Nėra matęs sesers kartu su E. K.. Jam nėra žinomos aplinkybės, jog sesuo būtų skolinusi pinigus E. K..
Specialistė Nemira Svirskienė teisme parodė, kad šioje byloje atliko dokumentų, kuriuos jai pateikė Valstybinė mokesčių inspekcija, apžiūrą. Jai buvo pateikti D. K. pajamų mokesčių deklaracijos, D. K. vardu tvarkytos sąskaitos bankuose ir dokumentai iš Sodros. Pagal Sodros pateiktus dokumentus D. K. pajamos 1993-05-03–2009-05-01 buvo 43 516 Lt. Nebuvo vertinta D. K. turtinė padėtis, kai ji įsigijo UAB „S.“, nes nebuvo pateikti tokie dokumentai. Jos pateiktoje išvadoje nebuvo vertintos aplinkybės susijusios su UAB „S.“ pirkimu. Ji neturėjo 2007 m. D. K. deklaracijos. Jiems pajamų mokesčių deklaracijos buvo pateiktos už 2003 m., 2005 m. ir 2008 m., jei šios sutartys būtų sudarytos minėtais metais, tuomet jie būtų tai įvertinę. Jei sutartis buvo sudaryta 2007 m., reiškia tos pajamos yra neuždeklaruotos. Tam, kad įvertinti šią sutartį, reikėtų atlikti patikrinimą ir pažiūrėti, ar ji buvo moki, ar nemoki, ar ji realiai galėjo už tokią sumą nusipirkti šias akcijas. Visos D. K. oficialios pajamos yra deklaruotos. Iš pateiktų dokumentų apie pajamas, ji negalėjo patirti tokias išlaidų sumas. 2008 m. ji turėjo pasiėmusi paskolą 31 000 Lt, kurią atidavinėjo. Jokių kitų pajamų D. K. nebuvo deklaravusi. Iš pateiktų dokumentų iš Sodros, iš mokesčių inspekcijos, jie padarė išvadą, kad D. K. negalėjo turėti 450 000 Lt išlaidų, nes pajamos buvo žymiai mažesnės, nei išlaidos. Ar žmogus galėjo turėti tokių pajamų ir jų neparodyti – tai nebent „šešėlinės“ pajamos, kurios nėra oficialiai deklaruojamos. Iš pateiktų dokumentų D. K. negalėjo turėti 450 000 Lt išlaidų-pajamų, nes pagal pateiktus dokumentus, jos darbo užmokestis nuo 1993 m. iki 2009 m. buvo tik 43 000 Lt. Turtiniai sandoriai tarp fizinių asmenų yra deklaruojami turto deklaracijose. Jei D. K. dirbo, atliko pareigas, kurios numatytos įstatyme, ėjo vadovaujančias pareigas, tuomet ji privalėjo deklaruoti šituos santykius tarp fizinių asmenų metinėje turto deklaracijoje. Jei ji, kaip fizinis asmuo turėjo sandorius, kurie viršijo 50 000 Lt, tuos sandorius turėjo forminti per notarą, tuomet ji turėjo deklaruoti pajamas. Šiuo atveju, kai žmogus yra miręs, žmogaus turtinę padėtį vertino pagal pateiktas deklaracijas. Nebuvo pateikti duomenys, kad D. K. yra šimtaprocentinė įmonės akcininkė. Tyrimo metu, apžiūrint medžiagą, buvo vertinama tik D. K. pinigų apyvarta, jos išlaidos ir pajamos, jos sumokėti mokesčiai. Jos pajamų deklaracijoje nurodyta 440000 Lt pinigų suma nebuvo pagrįsta dokumentais.
Liudytoja R. N. teisme parodė, kad D. K. pažinojo porą metų. D. K. buvo UAB „B.“ arba akcininkė, arba vadovė. 2008 metais ji tvarkė UAB „B.“ buhalteriją bei tuo metu dirbo UAB „B.“ buhaltere. D. K. pati teikdavo buhalterinius dokumentus. D. K. reikėdavo pasirašinėti dokumentus, ji pasirašinėdavo ir ranka, ir spaudu – antspaudu- parašu. Tiksliai nepamena, bet gal būt 2008 m. D. K. turėjo parašą antspaudą. D. K. pažinojo E. K., nes jis ateidavo į jų buhalteriją, jie tvarkė jo apskaitą. Ji asmeniškai yra mačiusi D. K. pasirašant parašu-spaudu. Ji dirba pas K. G. jos įmonėje. D. K. kartą per mėnesį ateidavo į jų įmonę. Ji tvarkė jos įmonės apskaitą 2007-2008 metais. Jų įmonė veikė adresu Radviliškio g. 100, Šiaulių m. Nėra mačiusi, kad D. K. skaičiuotų pinigus. Grynųjų pinigų ji netvarko. Ji nėra ruošusi pirkimų-pardavimų sutarčių nei K. G., nei E. K., ji tvarko tik buhalterinę apskaitą. Tenka sudaryti sutartis tarp įmonių, sutarčių tarp fizinių asmenų nėra sudarinėjusi. D. K. turėjo vieną įmonę „B.“. Įmonė veikė trumpą laiką, kiek konkrečiai nepamena. Ši įmonė didelių pelnų neturėjo. D. K. turėjo nusipirkusi tos įmonės akcijas.
Liudytojas S. I. teisme parodė, kad D. K. pažinojo daug metų, gal nuo 1995 m. Jis yra daugiabučių namų savininkų bendrijos Spindulio g. 4 pirmininkas. Jis buvo pasamdęs D. K. kaip buhalterę. Kai D. K. dirbo bendrijos buhaltere, susitikdavo kokius 6 kartus per mėnesį. D. K. buvo mokamas atlyginimas už pusantro mėnesio, buvo mokama 400 Lt neatskaičius mokesčių, į rankas ji gavo 308 Lt per mėnesį. Ji dirbo 2009 m. vasario-kovo mėnesį. D. K. jam pasakojo, kad ji turi daug pinigų, kuriuos yra paskolinusi. Pasakojo, kad skolininkas reguliariai jai moka palūkanas, o vėliau nustojo. D. K. nesakė sumos, kiek ji turėjo pinigų. Neklausė iš kur ji gavo pinigus, tačiau iš jos pasakojimų suprato, kad ji steigdavo įmones, vėliau jas parduodavo ir gaudavo pelną. Be to, ji turėjo nusipirkusi transporto įmonę už pusė milijono, kurią pardavė. Apie tai, kad D. K. buvo nusipirkusi transporto įmonę jam pasakojo K. G.. Ir pati D. K. pasakojo, kad ji turi nusipirkusi tokią įmonę. Apie sumas D. K. nekalbėjo. Pusės milijono sumą jam įvardijo K. G.. D. K. gyveno normaliai, butas tvarkingas, langai ir durys geri. Šitą butą D. K. padovanojo jos mama. Pokalbio metu D. K. jam minėjo, kad adresu Stoties g. 4, Šiaulių m. netoli lombardo yra jos butai. Kai D. K. tvarkė bendrijos buhalterinius dokumentus, ji pasirašinėdavo ranka, parašo-spaudo jis nematė. Kaltinamojo jis nepažįsta. Su K. G. jis susipažino po D. K. mirties. Kai D. K. jau buvo silpna, jos mirties naktį ligoninėje prie jos buvo jis, D. K. motina ir K. G.. Po D. K. mirties bendrijos buhalteriją tvarkė K. G.. Jam D. K. yra sakiusi, kad ji yra paskolinusi didelę pinigų sumą, kartu apie tai jam minėjo ir K. G.. Antrą dieną po D. K. mirties, jis ir D. K. motina atvažiavo į D. K. butą, buto durys buvo atrakintos, jame rado K. G., kuri sėdėjo prie D. K. kompiuterio ir kažką tvarkė. Tuo metu K. G. paskambino kažkoks vyras ir K. G. jam pasakė „sutartį radau, vekselio ne“. Kai K. G. išėjo iš buto, D. K. mama jo paprašė surūšiuoti dukters dokumentus. Jis rado vekselį 450 000 Lt sumai. Padavė vekselį D. K. mamai ir liepė jį įsidėti į rankinuką, kadangi to dokumento namuose palikti negalima, jį reikia parsivežti namo. Tačiau jinai vekselį padėjo ant palangės, po to pamiršo pasiimti. Kitą dieną atvažiavę į butą, jie to vekselio neberado. Prisimena, kad vekselyje buvo nurodyta E. K. pavardė ir jos pavardė. Pasiskolino E. K., o D. K. buvo skolintoja.
Liudytoja K. G. teisme parodė, kad pažinojo D. K., ji buvo jos draugė. D. K. galėjo turėti 500 000 Lt, nes ji nusipirko įmonę, kurios kaina buvo apie pusę milijono litų. Negali paaiškinti visų įmonės pirkimo detalių, bet ji pati vežė D. K. į UAB „J.“ administracines patalpas. Kiek prisimena, D. K. nusipirko UAB „S.“. Ji pati ėjo į UAB „J.“ administracines patalpas praėjus kiek tai laiko, nes D. K. ten užtruko. Ji tiksliai neprisimena visų aplinkybių, ar į UAB „J.“ administracines patalpas įėjo tik atvažiavusi, ar po kiek tai laiko.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 276 straipsniu, pagarsino liudytojos K. G. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kad ji D. K. pažinojo gerai. Ji buvo jos draugė. D. K. buvo dirbusi direktore įmonėje „B.“, kurioje ji buvo akcininkė. Žinojo, kad D. K. nusipirko UAB „S.“ akcijas. UAB „J.“ statybinių medžiagų administracinėse patalpose D. K. buvo perduotas nupirktos tos įmonės kasos likutis apie 500 000 Lt, tiksliai sumos nežino. Akcijų pirkimo-pardavimo metu dalyvavo daug asmenų, kurių ji nepažinojo. Tarp jų buvo asmuo, pavarde J. Sudarant šį sandorį buvo kartu su D. K., kuriai padėjo parsivežti dokumentus bei pinigus. D. K. įsigijo bendrovę, kurios pavadinimas galėjo būti „S.“. Kelintais metais D. K. nupirko minėtą bendrovę, ji nepamena. Būtent nupirktos bendrovės pinigus D. K. paskolino E. K.. Pinigus D. K. skolino adresu Radviliškio g. 100 -31, Šiauliai. Tuo metu ji tame bute buvo taip pat, tačiau į minėtą sandorį nekreipė jokio dėmesio. E. K. pinigų reikėjo įmonėms dėl apyvartinių lėšų. D. K. mirties dieną E. K. jai skolingas nebuvo (2 tomas, 146 b. l.).
Pagarsinus parodymus liudytoja K. G. parodė, kad nepamena to momento, jog būtų dalyvavusi akcijų pirkime-pardavime, bet ji tose patalpose buvo. Ji nepamena, kokiu momentu ji įėjo į UAB „J.“ administracine patalpas, bet jai teko bendrauti su buhaltere. Akcijų pirkimas-pardavimas truko dvi valandas, ten vyko derybos, vyko dokumentų priėmimas-perdavimas, ji ne visą laiką ten sėdėjo. Tuo metu patalpose buvo ne daug akcininkų, bet daug asmenų. Ji nežino kas buvo tie asmenys, kadangi ne ji pirko tą įmonę. Ji buvo kartu su D. K., kai ji pasirašė sandorį. Ji nematė kaip perdavė pinigus, bet žino, kad vežė pinigus. Sakinys „sudarant sandorį buvau su D. K.“ reiškia, kad kai ji pasirašė sutartį, ji D. K. padėjo išsinešti daiktus. Ji matė, kaip D. K. pasirašė sutartį. Ji tiksliai žino, kad D. K. pasiėmė dokumentus ir pinigus ir išėjo, kad parvažiuotų namo. Pamena, kad buhalterė iš seifo, ar iš spintos padavė pinigus. Nepamena, ar D. K. perskaičiavo jai paduotus pinigus. Ji matė, kad po sandorio sudarymo D. K. nešėsi pinigus, bet kiek jų nešėsi negali pasakyti. Ji taip galvoja, kad būtent nupirktos įmonės pinigus D. K. paskolino E. K., nes iki įmonės nupirkimo, ji jai pastoviai skolindavo pinigus. Ji nežino iš kur pas D. K. atsirado tie 500 000 Lt nusipirkti tai įmonei. Ji bendravo su D. K. kiekvieną dieną iki pat jos mirties ir ji jai sakė, kad nebėra skolos. Ji apklausos metu matė dokumentus, patvirtinančius, kad E. K. grąžino pinigus D. K., tai buvo sutartis. Po D. K. mirties jos bute ji buvo tik vieną kartą. Kadangi D. K. mama nesusigaudė kur, kam ir kiek reikia mokėti, jie kartu važiavo į butą. Tuo metu bute buvo ji, D. K. mama ir mamos draugas S. I.. S. I. jai nesakė, kad jis rado vekselį ant lango, jie apie tai nekalbėjo. Nematė, kad S. I. būtų padavęs kokį tai dokumentą D. K. mamai. Jie surinko visas sutartis, už komunalinius mokesčius, „Snoro“ lizingus, buvo dar kažkokios sutartys. Kai D. K. buvo pradėta taikyti chemoterapija, jai buvo nuslinkę plaukai ir nuėję nagai. Kai jai netaikydavo chemoterapijos, nagai ataugdavo, ji normaliai pasirašinėdavo. Mano, kad po D. K. mirties tas parašas-antspaudas liko pas ją. Ji nežino, ar nusipirkusi įmonę D. K. vykdė kokią tai veiklą. Kai D. K. nusipirko įmonę, po to ji pirko brangius rūbus, pirko labai brangų paltą ir batus. Iki įmonės pirkimo, ji skolindavauo D. K. pinigus, po 100 Lt, po 150 Lt, po 200 Lt. D. K. iki akcijų pirkimo negyveno prabangoje, jai dažnai trūkdavo pinigų. Jai buvo keista, kad sergančiam žmogui, ji skolindavo po 100 Lt, o taip staiga atsiranda pusę milijono. Ji jos neklausė iš kur pas ją atsirado pinigai. D. K. pinigus E. K. skolino jai nuosavybės teise priklausančiame bute Radviliškio g. 131, Šiauliuose. Ji matė kaip rašė sutartį, kaip skolino pinigus. Nepamena to fakto, kaip D. K. perdavė pinigus E. K.. Ji nematė, ar pinigai E. K. buvo perduoti grynais. Ji tik spėja, kad buvo perduoti grynais pinigais. Su D. K. nekalbėjo apie tai, kaip jai buvo gražinami tie pinigai. Ji nežino, ar ankščiau D. K. yra užsiėmusi įmonių pirkimu-pardavimu.
Liudytoja V. L. teisme parodė, kad yra tvarkiusi UAB „S.“ buhalterinę apskaitą. UAB „S.“ buvo parduota. Įmonės pardavimo aplinkybių ji nežino, ji tvarkė ir perdavė tos įmonės dokumentus. Parduodant įmonę ji dalyvavo perduodant tos įmonės dokumentus kažkokiai moteriai, kurios nei vardo, nei pavardės nežino. Perduodant UAB „S.“ dokumentus dalyvavo ta moteris ir V. J.. Įmonės dokumentų perdavimo metu jokių pašalinių asmenų nebuvo. Nematė, kad V. J. dalintų kokius nors pinigus. UAB „S.“ veikė labai trumpą laiko tarpą, nevyko jokių apyvartų, balansai būdavo pustuščiai. Nežino, ar tai moteriai buvo išmokėti kokie nors pinigai, ji jokių pinigų nematė. Jai buvo liepta tik sutvarkyti dokumentus ir juos perduoti žmogui. Pamena pavardę „K.“. Kasos likutis negalėjo būti toks didelis 410 000 Lt, ji nebūtų turėjusi kur laikyti tokių pinigų. Tą sumą turėjo priimti iš jos, o ji turėjo perduoti tą sumą. Ji pinigų neperdavė. Jokie vokai su pinigais jai matant nebuvo perduodami. Tos įmonės dokumentai buvo archyve, jai liepė juos sunumeruoti ir perduoti. Perduodant dokumentus dalyvavo ji, V. J. ir ta moteris. Nėra mačiusi, kad UAB „S.“ turėtų 410 000 Lt pinigų sumą. Jei įmonėje būtų buvę tokie pinigai, ji būtų įtraukusi tuos pinigus į kasos likutį. Tai turėjo matytis balanse, turėjo būti išrašytas pajamų-išlaidų orderis. Teismui parodžius liudytojai UAB „S.“ dokumentų perdavimo-priėmimo aktą (2 t., 153 b. l.), liudytoja patvirtino, kad jame yra jos parašas. Neatsimena, ar jos sudarytame balanse buvo įrašyta 410 000 Lt suma. Jei būtų likę pinigų, būtų buvęs išlaidų orderis. D. K. būtų pasirašiusi išlaidų orderį, kad ji gavo pinigus, jei jai būtų perduotas kasos likutis. Ji kiekvieną dieną būdavo girta ir nieko neatsimena. Gal ir gali būti taip, kad bendrovė buvo parduodama su tokia sąlyga, kad akcininkai paima iš buhalterijos tuos pinigus ir pasidalina, o pinigų likutis atiduodamas D. K.. Turėjo būti jai į kasą atnešti pinigai akcininkų, kurie pardavė akcijas, ji turėjo parašyti pajamų orderį, kad tikrai priėmė tuos pinigus ir kad tikrai pinigus atiduoda D. K.. Jei taip nebūtų buvę, to nebūtų dariusi ir tokio akto nebūtų buvę.
Liudytoja L. B. teisme parodė, kad pažinojo D. K., ji ateidavo į ofisą UAB „B.“, kurios vadovė buvo K. G.. Ji dirbo apskaitininke. D. K. atnešdavo įmonės dokumentus. Nėra mačiusi kaip ji pasirašydavo dokumentus. Žino, kad D. K. turėjo spaudą-parašą, tas spaudas-parašas buvo laikomas UAB „B.“ ofise, stalčiuje. Nežino, kodėl D. K. savo antspaudą-parašą laikė įmonės UAB „B.“ patalpose. Ji nežino, ar D. K. išsinešdavo tą spaudą. Dabar dirba nebe UAB „B.“. UAB „B.“ patalpos priklausė K. G.. Tas spaudas-parašas buvo laikomas stalčiuje, kuriame buvo laikomi įmonės antspaudai.
Liudytojas P. K. teismui parodė, nėra girdėjęs apie UAB „S.“. Pareigūnai jį apklausinėjo apie įmonę. Gyvenime nėra registravęs įmonės „S.“. Niekada nėra gyvenęs Šiauliuose. Ankščiau buvo pametęs savo asmens tapatybės kortelę. Yra bedarbis, registruotas darbo biržoje. 2008 m. yra dirbęs Kretingoje daržovių sandėliuose, yra dirbęs Palangoje prie statybų. Tai būdavo trumpalaikiai darbai. D. K. jis nepažinojo, V. J. taip pat nepažįsta. Kai jį apklausinėjo pareigūnai, jie jam rodė parašus, kurie visiškai nepanašūs į jo parašą. Jis jiems davė savo lyginamuosius parašus. Ant rodomų dokumentų buvo ne jo parašai.
Ekspertė V. M. teisme paaiškino, kad 2012-02-28 specialisto išvadoje Nr. 11Š-7 (12) sąvoką „išspausdintas lazerinio spausdinimo būdu“ reiškia, kad parašas nebuvo pasirašytas, bet padaryta jo kopija. Jai yra žinoma, kad kai kurie pareigūnai naudoja parašą-spaudą. Iš kopijos negali nustatyti ar tai buvo parašas spaudas. Galbūt, jau prieš kopijuojant, gautas parašas buvo nukopijuotas ir tuomet dar kartą perkopijuotas. Ji negali pasakyti, kas buvo prieš kopijavimą. Gali būti, kad kitu spausdintuvu buvo spausdinta ir kuomet jau daroma lazerinė kopija, nesimato kas buvo prieš tą parašą kopijuojant. Teismui pagarsinus 2012-02-28 specialisto išvadą Nr. 11Š-129 (12) (4 t., 49-51 b. l.), ekspertė patvirtino, kad ant beprocentės paskolos yra parašas spaudas. Paskolos grąžinimo patvirtinimuose yra parašų kopijos. Vienas dokumentas yra kito dokumento kopija. Negalima nustatyti iš kopijos, kaip buvo pasirašyta ant dokumento originalo.
Iš Šiaulių apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2011-06-17 rašto Nr. (15.5-33)S-12125 „Dėl informacijos, susijusios su E. K. veikla, pateikimo“ su priedais, matyti jog buvo atliktas E. K. gyventojų pajamų mokesčio už laikotarpį nuo 2007-01-01 iki 2008-12-31 mokestinis patikrinimas, kurio metu nustatyta, kad E. K. pažeidė 2002-07-02 Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 25 str., nepagrindė realiais pajamų šaltiniais patirtų išlaidų: 2007m – 170160 Lt., 2008m. – 223109 Lt, iš viso 393269 Lt sumai ir neįrodė, kad nuo šių sumų buvo sumokėti mokesčiai. Mokestinio patikrinimo metu E. K. pateikė 2008-01-02 beprocentės paskolos sutartį, kurioje nurodyta, kad D. K. paskolina E. K. 450000 Lt iki 2010-01-03, tačiau patikrinimo metu iš surinktos informacijos nustatyta, kad D. K. tokių pajamų neturėjo, nuo 2006m. sirgo ir 2009-05-01 mirė (1t., 11-199 b. l.; 2 t., 1-134 b. l.).
Iš 2012-04-27 FNTT prie Lietuvos Respublikos VRM Šiaulių apygardos valdybos nusikalstamų veikų tyrimo skyriaus vyriausiojo tyrėjo E. B. tarnybinio pranešimo matyti, jog atliekant kratą kitame ikiteisminiame tyrime Nr.06-1-03060-11 pas K. G. ir E. K. gyvenamosiose patalpose adresu Dvaro g.51-12, Šiauliai buvo rasta ir paimta 2008-01-02 beprocentinė paskolos sutartis, sudaryta tarp D. K. ir E. K. 450000 Lt sumai, 2009-01-16, 2009-03-14, 2009-04-02 patvirtinimų kopijos dėl paskolos grąžinimo D. K., šie dokumentai minėtam tyrimui reikšmės neturi, jie perduoti ikiteisminiam tyrimui Nr. 06-1-03032-11 (šioje baudžiamojoje byloje) (4t.,43-44 b.l.).
Iš 2008-01-02 beprocentinės paskolos sutarties, rastos pas E. K. ir K. G. (4t., 52 b.l.), kurios kopiją E. K. kaip nustatyta pateikė mokesčių inspekcijos pareigūnėms (1t., 124-12 b.l.), matyti, kad joje nurodyta, jog skolintoja D. K. paskolino skolininkui E. K. 450 000 Lt, kuriuos skolininkas įsipareigojo sugrąžinti iki 2010-01-03. Ši sutartis patvirtinta sutarties šalių parašais.
Iš 2009-01-16, 2009-03-14, 2009-04-02 patvirtinimų dėl paskolos grąžinimo kopijų, kurios 2012-04-25 buvo surastos ir paimtos pas E. K. ir K. G., matyti, jog (4 t. , 55, 57, 59 b. l.) patvirtinimuose nurodyta, kad 2009-01-16 E. K. D. K. grąžino dalį paskolintų pinigų – 120000Lt, 2009-03-14 - grąžino 145000Lt paskolintų pinigų, 2009-04-02 -grąžino 185000Lt paskolintų pinigų.
Iš 2012-02-28 Lietuvos teismo ekspertizės centro Šiaulių skyriaus specialisto išvadoje Nr. 11Š-7 (12) matyti, kad tirti pateiktoje 2008-01-02 beprocentinės paskolos sutartyje, apačioje, dešiniau esantis parašas bei tirti pateiktuose 2009-01-16, 2009-03-14, 2009-04-02 patvirtinimuose, eilutėse „ Skolintojas – D. K....“, „D. K. ...“ esantys parašai yra vieno parašo kopijos, išspausdintos lazerinio spausdinimo būdu (4 t., 41-42 b. l.).
Iš 2012-02-28 Lietuvos teismo ekspertizės centro Šiaulių skyriaus specialisto išvadoje Nr. 11Š-129 (12) matyti, kad:
1. tirti pateiktoje 2008-01-02 beprocentinės paskolos sutartyje esantys mėlynos spalvos parašai yra ne parašyti, o atspausti antspaudu (faksimile kliše);
2. tirti pateikta beprocentinės paskolos sutartis, kurios viršuje yra įrašas „PRIEDAS NR. 3“, tuo pačiu ir joje esantys parašai, yra tirti pateiktos 2008-01-02 beprocentinės paskolos sutarties pirmos pusės (tuo pačiu ir lapo apačioje esančių parašų) kopija, išspausdinta lazerinio spausdinimo būdu;
3. tirti pateiktų 2009-01-16, 2009-03-14, 2009-04-02 patvirtinimų, kurių kiekvieno yra po du vienetus, eilutėse „Skolintojas - D. K......“, „D. K......“ esantys parašai yra vieno parašo kopijos, išspausdintos lazerinio spausdinimo būdu (4 t., 49-51 b. l.).
Iš 2008-01-03 Paskolos sutarties matyti, kad skolintojas E. K. skolininkui M. M. paskolino 470 000 Lt, kuriuos skolininkas įsipareigojo grąžinti iki 2010-01-03. Ši sutartis patvirtinta sutarties šalių parašais (1 t., 126 b. l.).
Iš 2008-06-05 akcijų pirkimo-pardavimo sutarties matyti, kad D. K. pardavė N. Ž. 400 UAB „B“ akcijų, akcijos nominali vertė – 100 Lt, už 30 000 Lt sumą (1 t., 128 b. l.).
Iš 2007-12-13 UAB „S.“ akcijų pirkimo-pardavimo sutarties kopijos matyti, jog D. K. 2007-12-13 įsigijo UAB „S.“ akcijų už 369 000 Lt bei sutartyje nurodyta, kad perduodant pirkėjas patvirtina, jog bendrovės kasoje yra 410500,87 Lt, UAB „S.“ bendrovės dokumentai perduoti 2007-12-13 dokumentų perdavimo –perėmimo aktu (2 t., 149, 150-153 b. l.).
Iš 2007-12-31 UAB „S.“ įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruotos (duomenys neskelbtini) balanso matyti, kad įmonė piniginių lėšų turėjo 410729 Lt sumoje. Balansą pasirašė UAB „S.“ direktorė D. K. (3 t., 85 b. l.).
Iš 2012-06-11 dokumentų apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėti D. K. turėtų banko sąskaitų išrašai, duomenys, gauti iš „Sodros“ ir Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Rebulikos Finansų ministerijos, pateiktos deklaracijos. Atlikus dokumentų apžiūrą nustatyta, kad D. K. laikotarpiu nuo 1993-05-03 iki 2009-05-01 gavo iš viso 43516, 83 Lt išmokų, susijusių su darbo užmokesčiu, negalėjo turėti 450000 Lt sumos (4 t., 31-33 b.l.).
Iš 2012-05-31 Šiaulių apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos rašto Nr. (45.1)S-10229 matyti, kad Šiaulių apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos duomenų bazės duomenimis E. K., pajamos, neatėmus gyventojų pajamų mokesčių ir privalomojo sveikatos draudimo, sudaro: 2009 m. – 95878 Lt, 2010 m. – 20898 Lt, 2011 m. – 5339 Lt (2 t., 135 b. l.).
Motyvuojamoji dalis
Iš pateiktų bankinių dokumentų matyti, kad UAB „S.“ atsiskaitomojoje sąskaitoje buvo 119900 eurų (5t., 43-44 b.l.), kurie konvertuoti į litus ir 2007-12-12 pagal kasos pajamų orderį įnešti į UAB „S.“ kasą (5t., 47 b.l.).
Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 300 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė už dokumento suklastojimą ar disponavimą suklastotu dokumentu. Ši veika gali būti padaroma tik tiesiogine tyčia.
Teismas laiko įrodyta, kad E. K. atliekant M. M. mokestinį patikrinimą Šiaulių apskrities valstybinės mokesčių inspekcijai 2009-10-19 pateikė netikrą 2008-01-02 beprocentinės paskolos sutartį, kurią pats pagamino surinkdamas tekstą kompiuteriu ir atspausdinadamas, kurioje buvo įrašyti žinomai neteisingi duomenis apie tai, kad D. K. paskolino jam 450 000 Lt iki 2010-01-03, po ko, tęsdamas nusikalstamą veiką, 2010 m. sausio 27 d. Šiaulių apskrities valstybinės mokesčių inspekcijai pateikė netikrus 2009-01-16, 2009-03-14, 2009-04-02 patvirtinimus, kuriuos taip pat pats pagamino surinkdamas tekstą kompiuteriu ir juos atspausdindamas, kuriuose buvo įrašyti žinomai neteisingi duomenys apie tai, kad jis per tris kartus dalimis grąžino D. K. 450 000 Lt paskolą, pagal 2008-01-02 beprocentinę sutartį, tokiu būdu jis šiuos netikrus dokumentus pagamino ir panaudojo, pateikdamas juos Šiaulių apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos pareigūnams. Šias aplinkybes patvirtina posėdžio metu apklaustų liudytojų L. L., O. B. parodymai, kad atliekant mokestinį M. M. patikrinimą buvo nustatyta, jog M. M. pinigus paskolino E. K., o toliau atliekant E. K. mokestinį patikrinimą buvo gauta duomenų, jog tuo laikotarpiu kai E. K. skolino pinigus M. M., E. K. išlaidos gerokai viršijo jo pajamas ir tuo metu E. K. mokesčių inspekcijos pareigūnėms paaiškino, kad jam 450000 Lt pinigų sumą paskolino D. K., kuriai šiuos pinigus jis grąžino per tris kartus bei pateikė beprocentinės paskolos sutartį, sudarytą su D. K., bei tris pakvitavimus, kad D. K. pinigus jis yra grąžinęs. Kaltinime nurodytas aplinkybes taip pat patvirtina posėdžio metu apklaustų liudytojų O. Ž., J. J., V. J., R. K., R. N., L. B., P. K., specialistės Nemiros Svirskienės, ekspertės V. M. parodymai, bei iš dalies liudytojos V. L., K. G., S. I. ir paties kaltinamojo E. K. parodymai, specialisto išvados bei posėdžio metu ištirti ir aukščiau aptarti rašytiniai įrodymai.
Nors kaltinamasis E. K. neigia savo kaltę, tvirtindamas, kad jam D. K. 2008-01-02 beprocentinės paskolos sutarties pagrindu 2 metų laikotarpiui paskolino 450 000 Lt, kuriuos ji gavo nusipirkusi įmonę, ir kuriuos jis kitą dieną, t. y. 2008-01-03, tokios pačios sutarties pagrindu paskolino M. M., o šiam sugražinus minėtą paskolą dalimis, jis per tris kartus, t. y. 2009-01-16, 2009-03-14 ir 2009-04-02 grąžino skolą D. K., pasirašant skolos grąžinimo patvirtinimus, tačiau jo tokius parodymus paneigia bylos nagrinėjimo metu ištirti įrodymai, kurie patvirtina, kad D. K. neturėjo ir negalėjo turėti 450 000 Lt sumos.
Bylos duomenimis nustatyta, kad D. K. naudojosi parašu spaudu, tą patvirtino posėdžio metu apklaustos liudytojos R. N. ir L. B., tai, kad ant 2008-01-02 beprocentinės paskolos sutarties (4 t., 52 b.l.) mėlynos spalvos parašai yra atspausti antspaudu (faksimiline kliše) patvirtina specialisto išvada (4 t., b.l. 49-51) bei posėdžio metu apklausta ekspertė V. M.. Galimai D. K., kaip teigia E. K., ir pati padėjo šį parašą antspaudą ant jo kompiuteriu paruoštos ir atspausdintos beprocentinės paskolos sutarties, tačiau, šioje sutartyje esančių duomenų, kad D. K. sutarties pasirašymo dienai turėjo tokią, pinigų sumą, t.y. 450000 Lt, kuri nurodyta minėtoje sutartyje, nepatvirtina bylos ištirti duomenys. D. K. baudžiamojon atsakomybėn šioje byloje už šios sutarties suklastojimą netrauktina, kadangi yra mirusi.
Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad D. K. nuo 2006 m. sirgo sunkia liga, jai buvo mokamos ligos pašalpos, netekto darbingumo pensija (1t.,195 b.l.), t. y. jos pajamos buvo mažos, ji gyveno vieno kambario bute, kurį jai padovanojo jos motina O. Ž., kito privalomo registruoti turto ji neturėjo, vaistams pinigų jai buvo davusi mama bei siųsdavo brolis. Šias aplinkybes patvirtino posėdžio metu apklausta D. K. motina O. Ž. ir jos brolis R. K.. O. Ž. ir R. K. parodymais teismas remiasi visiškai, byloje nėra duomenų, leidžiančių abejoti šių liudytojų neobjektyvumu ar nenuoseklumu.
Bylos nagrinėjimo metu taip pat nustatyta, kad D. K. buvo UAB „B.“ akcininkė, tačiau šios bendrovės akcijas ji pardavė ir už jas gavo 30 000 Lt tik 2008-06-05 (1 t., 128 b.l.), t. y. jau po to, kai ji tariamai paskolino 450 000 Lt E. K.. Be to, nors byloje yra duomenų, kad D. K. 2007-12-13 nusipirko UAB „S.“ su kasoje buvusiais nurodytais 410 500 Lt grynaisiais pinigais, tačiau kaip parodė buvęs šios bendrovės vadovas ir akcininkas V. J., D. K. nusipirko UAB „S.“ už 369 000 Lt, kuriuos trims akcininkams sumokėjo iš UAB „S.“ kasoje buvusių pinigų, po ko, kasoje D. K. liko apie 41 000 Lt, realiai D. K. tiek ir buvo išmokėta. V. J. parodymus, kad jis J. J., kaip akcininkei, išmokėjo pinigus už parduotą UAB „S.“, patvirtino posėdžio metu apklausta liudytoja J. J., kurios parodymais teismas neturi pagrindo netikėti ir remiasi visiškai. V. J. parodymus iš dalies patvirtino ir posėdžio metu apklausta liudytoja V. L., buvusi UAB „J. T.“ ir UAB „S.“ finansininkė, paaiškindama, kad ji pati pinigų, pardavus UAB „S.“, D. K. neperdavė, perdavė tik dokumentus, kad perdavimo momentu nebuvo pašalinių asmenų. V. L. nurodytomis aplinkybėmis, kad ji nematė UAB „S.“ kasoje tokios didelės 410500 Lt pinigų sumos, kad nematė kaip buvo atsiskaitoma su akcininkais, kad jei tokios pinigų sumos būtų, ji turėjo pasirašyti kasos pajamų orderį, teismas nesiriame, kadangi kaip nurodė liudytoja tuo metu dažnai girtavo, be to, dėl jos amžiaus ne viską gerai prisimena. Tai, kad V. J. nurodytą pinigų likutį UAB „S.“ turėjo, patvirtina pateikti bankiniai dokumentai, kad UAB „S.“ sąskaitoje buvo 119900 eurų (5t., 43 b.l.), kurie buvo perduoti į UAB „S.“ kasą 2007-12-12 pagal 2007-12-12 kasos pajamų orderį Nr.9725227, pasirašytą V. L., (5t., 47 b.l.), tai patvirtina ir 2007-12-13 akcijų pirkimo – pardavimo sutartis (2t.,150-152 b.l.), kurioje nurodyta, kad UAB „S.“ parduodama už 369000 lt sumą, o kasoje yra 410500Lt. Be to, V. J. nurodytas aplinkybes dėl UAB „S.“ pardavimo ir atsiskaitymo iš minėtos bendrovės kasos buvusių pinigų, patvirtina ir tai, kad D. K. nupirkdama įmonę nesumokėjo 369000 Lt pinigų sumos, kuri buvo aptarta akcijų pirkimo – pardavimo sutartyje, bei remiantis pateiktomis specialisto išvadomis, tokios pinigų sumos D. K. iki šios įmonės įsigijimo negalėjo turėti. V. J. parodymais teismas neturi pagrindo netikėti, jais remiasi visiškai, nenustatyta, jog jis būtų suinteresuotas apkalbėti D. K. ar E. K..
Tai, kad D. K. finansinė padėtis iki šios įmonės įsigijimo nebuvo gera, kad jai trūkdavo pinigų, patvirtino posėdžio metu apklausta jos draugė K. G., parodydama, kad D. K. iki šios įmonės įsigijimo iš jos skolindavosi pinigų – po 100, 150, 200 litų. Nors K. G. posėdžio metu teigė, kad vyko kartu su D. K. į sandorį, kad akcijų pirkimas-pardavimas truko dvi valandas, kad vyko derybos, vyko dokumentų priėmimas-perdavimas, kad patalpose buvo daug asmenų, kad ji buvo kartu su D. K., kai ji pasirašė sandorį, kad pamena, jog buhalterė iš seifo, ar iš spintos padavė pinigus, nupirktos įmonės pinigus D. K. paskolino E. K., kad D. K. jai sakė, jog nebėra skolos, kad matė dokumentus, patvirtinančius, jog E. K. grąžino pinigus D. K., šia K. G. parodymų apimtimi teismas nesiriame, jos parodymai yra skirtingi duoti ikiteisminio tyrimo metu bei teisme, be to, iš byloje esančių tiek K. G., tiek E. K. paaiškinimų (1 t., 97, 98 b.l.), pateiktų Šiaulių apskrities VMI, matyti, jog pastarieji nurodė, kad veda bendrą ūkį, todėl šios liudytojos parodymus vertina kritiškai kaip siekį padėti E. K. išvengti baudžiamosios atsakomybės.
Liudytojo S. I. parodymais, teismas remiasi tik tiek, kiek jie neprieštarauja nustatytoms bylos aplinkybėms, kadangi pats liudytojas tiesiogiai nematė, jog D. K. būtų skolinusi pinigus E. K., nežinojo kokias pinigų sumas ir kam ji skolino, kai kurias detales sužinojo galimai papasakojus D. K., jo nurodytų aplinkybių, kad rado vekselį 450000Lt sumai nepatvirtina kiti bylos duomenys, D. K. mama K. Ž. parodė, kad apie dukros paskolintą pinigų sumą sužinojo po to, kai ją iškvietė į mokesčių inspekciją, o apie transporto įmonės nupirkimą ir pusės milijono pinigų paskolinimą jam papasakojo K. G., kurios šia dalimi parodymų teismas nesiriame.
Nors E. K. teigia, kad tiek sudarytą beprocentės paskolos sutartį, tiek patvirtinimus apie paskolos grąžinimą D. K. pasirašė pati parašu spaudu, tačiau jis nei Valstybinei mokesčių inspekcijai, nei ikiteisminį tyrimą atlikusiems pareigūnams, nei teismui, nepateikė tariamos D. K. grąžintos paskolos patvirtinimų originalų, teismo posėdžio metu teikdamas, kad patvirtinimų originalų jis neišsaugojo, nors ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad jis Valstybinei mokesčių inspekcijai pateikė tiek Beprocentinės sutarties, tiek patvirtinimų originalus, kuriuos pasidarę jų kopijas, pareigūnai jam grąžino. E. K. teismo posėdžio metu teigė, kad jis neprisimena, kurioje vietoje jis grąžino suteiktos paskolos dalis D. K., greičiausiai tuo pačiu adresu, kur ir buvo suteikta paskola, t. y. Radviliškio g. 100-31, Šiauliuose, nors tuo pačiu teigė, kad D. K. prieš mirtį nebegalėjo vaikščioti, jis ją vežiodavo į ligoninę. Kaip patvirtina Viešosios įstaigos Respublikinės ligoninės suteikta informacija, D. K. 2009-02-24 – 2009-03-04 buvo gydoma Ginekologijos skyriuje, 2009-04-14 – 2009-04-15 ir 2009-04-20-2009-05-01, t. y. iki mirties dienos, ji buvo gydoma Chemoterapijos skyriuje (2t., 2b.l.), taigi, tariama 450 000 Lt paskola E. K. teigimu per tris kartus buvo tariamai grąžinta D. K. per paskutinius 4 jos gyvenimo mėnesius ir pagrinde tarpuose tarp jos gydymosi ligoninėje, tačiau byloje nenustatyta, jog D. K. 2009-01-16, 2009-03-14 ir 2009-04-02 pagal E. K. pateiktus pakvitavimus realiai būtų gavusi 450000 litų sumą. Tokia pinigų suma nebuvo rasta nei jos namuose, nei banko sąskaitose, bei nenustatyta, kad tokio dydžio pinigų sumą D. K. likus vos mėnesiui iki jos mirties (2009-05-01) po tariamos (2009-04-02) paskutinės pinigų dalies – 185000 Lt (4t., 58 b.l.) grąžinimo būtų kur nors investavusi. Be to, D. K. buvo paėmusi 31 000 Lt paskolą iš Kredito unijos „Savas rūpestis“, kurią kaip nustatyta po mirties baigė grąžinti K. G. (3t.,163-164 b.l.) bei „Swedbank“ duomenimis D. K. buvo atidariusi banke kreditinę fiksuotų įmokų kortelės sąskaitą (duomenys neskelbtini), kurioje 2009-05-01 likutis buvo -996.11 Lt ir šią sumą padengė D. K. mama O. Ž. ( 4t., 31-33 b.l.). Nors byloje yra pateikta D. K. pajamų mokesčio deklaracija už 2008 metus, kurioje ji deklaravo 5538, 23 Lt su darbo santykiais susijusių pajamų ir ne individualios veiklos turto pardavimo už 440000 Lt pajamų, tačiau pastarosios pajamos yra deklaratyvaus pobūdžio, nes nenustatyta, kad D. K. būtų pardavusi tuo metu turto, dokumentuose parodytas UAB „S.“ pardavimo faktas V. K. realiai nebuvo įvykęs, tą paneigė posėdžio metu apklaustas liudytojas V. K., paaiškindamas, kad Šiauliuose jis iki šios bylos nagrinėjimo nėra buvęs, kad parašai esantys ant UAB „S.“ pardavimo pirkimo sutarties yra ne jo, kad jis neturėjo tokių pinigų įmonei įsigyti. Šio liudytojo parodymais teismas neturi pagrindo abejoti, nenustatyta, kad jis siektų apkalbėti D. K. ar E. K., ir remiasi visiškai. Atsižvelgiant į aukščiau nustatytas aplinkybes, teismas E. K. parodymus vertina kritiškai, kaip pasirinktą gynybinę poziciją siekiant išvengti baudžiamosios atsakomybės ir remiasi jo parodymų apimtimi tik tiek, jog jis neneigia pats pagaminęs kompiuteriu kaltinime nurodytus - tiek beprocentės paskolos sutartį, tiek patvirtinimus apie šios paskolos grąžinimą bei, kad šiuos dokumentus pateikė mokesčių inspekcijai. Šios jo aplinkybės sutampa su kitais, aukščiau aptartais liudytojų parodymais bei ištirtais rašytiniais įrodymais.
Posėdžio metu prokuroro pateiktų dokumentų ne lietuvių kalba (5 t., 36-37 b.l.) teismas nevertina ir dėl jų nepasisako, kadangi įrodymai byloje turi būti teikiami valstybine lietuvių kalba, arba pateikiamas jų vertimas į lietuvių kalbą.
Taigi, aukščiau aptarti įrodymai patvirtina, kad 2008-01-02 D. K. neturėjo ir negalėjo turėti 450 000 Lt sumos, kurią galėjo paskolinti E. K., E. K. 2008-01-02 atspausdindamas beprocentinę paskolos sutartį, į ją įrašė žinomai neteisingus duomenis ir taip suklastojo dokumentą bei jį 2009-09-22 pateikė Šiaulių apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai bei toliau tęsdamas nusikalstamą veiką 2009-01-16, 2009-03-14 ir 2009-04-02 atspausdindamas kompiuteriu patvirtinimus apie paskolos grąžinimą, kuriais buvo patvirtinta, kad E. K. sugrąžino 450 000 Lt skolą D. K., juos suklastojo į juos įrašydamas žinomai neteisingus duomenis ir šiuos patvirtinimus taip pat pateikė Šiaulių apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos specialistėms.
Teismas patikslina kaltinime nurodytas aplinkybes dėl paskolos sutarties ir patvirtinimų kopijų apie paskolos grąžinimą pagaminimo laiko, vietos ir būdo pagal pateiktame patikslintame kaltinime nurodytas aplinkybes, išdėstant jas laikantis loginės sekos. Toks patikslinimas nelaikytinas kaltinimo keitimu ir įtakos veikos kvalifikavimui neturi.
Pagal nustatytas faktines bylos aplinkybes kaltinamojo E. K. veiksmai kvalifikuoti teisingai pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 300 straipsnio 1 dalį, nes jis suklastojo kaltinime nurodytus dokumentus ir žinodamas, kad kaltinime nurodytuose dokumentuose įrašyti tikrovės neatitinkantys duomenys, juos panaudojo siekdamas pateisinti mokesčių inspekcijos turimą informaciją apie jo finansinę padėtį.
Kaltinamojo E. K. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių teismas nenustatė.
Skirdamas bausmę E. K. už nusikalstamos veikos padarymą, teismas atsižvelgia į veikos pavojingumo laipsnį, t. y. į tai, kad padarė vieną nesunkų nusikaltimą, kaltininko kaltės formą ir rūšį - veikė tiesiogine tyčia, padarytos veikos motyvus ir tikslus, į kaltinamojo asmenybę – teistas, teistumas neišnykęs (4 t., 71-76, 79-114 b. l.), administracine tvarka baustas, turintis galiojančių nuobaudų (4 t., 115-116 b. l.), tačiau yra dirbantis, todėl atsižvelgiant į byloje nustatytų faktinių aplinkybių visumą, teismas sprendžia, kad bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus kaltinamajam E. K. už nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 300 straipsnio 1 dalyje, baudą didesnę nei šios bausmės rūšies vidurkis.
Prokuroras prašė iš kaltinamojo E. K. priteisti proceso išlaidas – 456,04 Lt ir 570,06 Lt Lietuvos teismo ekspertizės centrui, už atliktus tyrimus ir pateiktas specialisto išvadas. Šis prokuroro prašymas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 103 straipsnio 4 punktu yra netenkintinas, nes Lietuvos teismo ekspertizės centras, atlikdamas tyrimus bei pateikdamas išvadas, atliko tarnybinę užduotį, todėl dėl tyrimo atlikimo patirtos išlaidos nelaikomos proceso išlaidomis.
Kardomosios priemonės E. K. paskirtos nebuvo.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalimi,
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
E. K. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 300 straipsnio 1 dalį ir skirti jam 55 MGL (7150 Lt) dydžio baudą.
Nuosprendis per 20 dienų apeliacine tvarka nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą.