- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-07-19
- Bylos Nr.
- 2-711/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-02924-2011-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Dalia Vasarienė, Rimvydas Norkus, Danutė Milašienė
- Atsakovas
- uždarajai akcinei bendrovei „KRS“
- Kategorijos
- 110.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Danutės Milašienės, Rimvydo Norkaus ir Dalios Vasarienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo tikrosios ūkinės bendrijos „Energija“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2012 m. sausio 11 d. nutarties, kuria atmestas ieškovo prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, civilinėje byloje pagal ieškovo tikrosios ūkinės bendrijos „Energija“ ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „KRS“ dėl darbų priėmimo – perdavimo aktų pripažinimo niekiniais ir negaliojančiais.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas TŪB „Energija“ pareikštu ieškiniu prašė pripžinti statybos rangos sutarties pagrindu ieškovo TŪB „Energija“ ir atsakovo UAB „KRS“ pasirašytus darbų priėmimo – perdavimo aktus niekiniais ir negaliojančiais. Šių reikalavimų įvykdymui užtikrinti ieškovas prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – sustabdyti išieškojimą vykdymo procese pagal vykdomuosius raštus, išduotus Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr. 2-5370-258/2010, kol bus priimtas ir įsiteisės teismo sprendimas šioje byloje. Nurodė, kad šiuo metu yra įsiteisėjęs Vilniaus apygardos teismo 2010 m. liepos 7 d. galutinis sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-5370-258/2010 pagal ieškovo UAB „KRS“ ieškinį atsakovams TŪB „Energija“, V. D., J. K. ir J. Č. dėl skolos pagal 2009 m. balandžio 23 d. statybos rangos sutartį Nr. MNS-01/S-037 priteisimo. Sprendimu iš atsakovo priteista 508 709 Lt skola, 19 709,52 Lt delspinigiai, 8,28 procentų metinės procesinės palūkanos ir bylinėjimosi išlaidos. Šioje byloje ieškovo reikalavimai yra glaudžiai susiję su minėto įsiteisėjusio teismo sprendimo vykdymu, todėl yra pagrindas stabdyti išieškojimą minėto sprendimo vykdymo procese. Nesustabdžius išieškojimo, teismo sprendimo įvykdymas šioje byloje būtų apsunkintas ar pasidarytų neįmanomas.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus apygardos teismas 2012 m. sausio 11 d. nutartimi ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmetė. Nurodė, kad sprendimu, kurio vykdymą ieškovas prašo sustabdyti, ieškovo įsiskolinimas atsakovui buvo priteistas rangos sutarties pagrindu. Nagrinėjant tokio pobūdžio bylas yra vertinami darbų priėmimo ir perdavimo aktai, kurių pagrindu ir yra sprendžiama dėl rangos sutarties tinkamo įvykdymo. Ieškovas nenurodo, kodėl neginčijo minėtų aktų išnagrinėtoje byloje. Atsižvelgiant į proceso dalyvių interesų pusiausvyrą, teismas manė, kad nėra pagrindo tenkinti ieškovo prašymo – sustabdyti Vilniaus apygardos teismo 2010 m. liepos 7 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-5370-258/2010 vykdymą. Teismas pažymėjo, kad ieškovas nenurodė jokių aplinkybių ir nepateikė įrodymų patvirtinančių, jog nesustabdžius spendimo vykdymo, priimto kitoje byloje, šioje byloje priimto teismo sprendimo įvykdymas taps neįmanomu.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
Apeliantas TŪB „Energija“ prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2012 m. sausio 11 d. nutartį ir patenkinti ieškovo prašymą – sustabdyti išieškojimą vykdymo procese pagal vykdomuosius raštus, išduotus Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr. 2-5370-258/2010, kol bus priimtas ir įsiteisės teismo sprendimas šioje civilinėje byloje.
Teismas nepagrįstai atsisakymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones grindė aplinkybe, jog darbų priėmimo – perdavimo aktų ieškovas neginčijo byloje, kurios sprendimo vykdymą prašo sustabdyti. Apeliantas pabrėžia, jog šių aktų ginčyti jis neturėjo galimybės, kadangi pagal tuo metu galiojusias Civilinio proceso kodekso normas, bylą nagrinėjant dokumentinio proceso tvarka, galimybė reikšti priešieškinį nebuvo numatyta. Teismas, nagrinėdamas bylą dėl skolos priteisimo, negalėjo konstatuoti pasirašytų darbų atlikimo aktų galiojimo ar negaliojimo. Pasirašytų darbų atlikimo aktų galiojimas ar negaliojimas yra sprendžiamas šioje byloje ir ieškovas teisėtai bei pagrįstai prašo taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Pripažinus darbų atlikimo aktus negaliojančiais, ieškovui nekiltų pareiga apmokėti už atliktus darbus. Teismas nemotyvavo išvados, jog ieškovas nepateikė argumentų, pagrindžiančių laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinybę, todėl nutartis neteisėta. Nesustabdžius išieškojimo, UAB „KRS“ perdavus vykdyti vykdomąjį dokumentą antstoliams, išieškojimas būtų vykdomas priverstine tvarka, todėl šioje byloje priimtas ieškovui galbūt palankaus sprendimo vykdymas būtų apsunkintas. Jeigu būtų tenkintas ieškovo ieškinys, jis privalėtų reikalauti restitucijos visai 2010 m. liepos 7 d. galutiniu sprendimu priteistai sumai. Jeigu nebus sustabdytas sprendimo vykdymas, ieškovas gali neturėti apyvartinių lėšų, dėl ko negalės tinkamai vykdyti savo veiklos ir nebegalės mokėti atlyginimų darbuotojams ir mokesčių valstybei, tokiu būdu bus pažeistas viešasis interesas. Ieškovo veiklai vykdyti yra būtina atlikti atsiskaitymus ir mokėjimus. Pradėjus prašomo sustabdyti sprendimo vykdymą, ieškovas būtų priverstas nutraukti projektų įgyvendinimą bei kitą ūkinę komercinę veiklą.
Atsiliepimas
Atsakovas UAB „KRS“ prašo atskirąjį skundą atmesti ir palikti nepakeistą Vilniaus apygardos teismo 2012 m. sausio 11 d. nutartį. Atsiliepime į atskirąjį skundą nurodo:
1. jog ieškovas prašymo dėl vykdymo sustabdymo kitoje byloje nepagrindė sprendimo įvykdymo negalimumu nagrinėjamoje byloje. Toks prašymas yra nepagrįstas ir pažeidžia teismo sprendimo privalomumo ir vykdytinumo principą.
2. Tenkinti atskirojo skundo nėra pagrindo ir dėl to, kad atsakovo turtinė padėtis yra gera, todėl net ir sprendimo įvykdymo atgręžimo atveju atsakovas galėtų grąžinti lėšas. Atsakovo bendrovė yra sėkmingai veikianti. Ieškovo ginčijama suma sudaro vos 0,0076 procentus viso atsakovo nuosavybės teise valdomo turto ir vos 0,02 procentus atsakovo kapitalo. Atsakovo apyvarta 2010 metais sudarė 66 543 000 Lt.
3. Ieškovo ieškinys yra prima facie nepagrįstas, pareikštas vien siekiant išvengti skolos atsakovui mokėjimo, o tai vertintina kaip piktnaudžiavimas procesu.
4. Remiantis CPK 144 straipsniu, laikinąsias apsaugos priemones galima taikyti tik nagrinėjamoje byloje, o ne byloje, kuri yra išnagrinėta ir joje priimtas įsiteisėjęs teismo sprendimas. Šiuo atveju ieškovas prašo sustabdyti nutarties vykdymą, kuri buvo priimta visiškai kitoje byloje.
5. Nepagrįstas ieškovo teiginys, kad nesustabdžius sprendimo vykdymo, jam būtų padaryta labai didelė žala, kadangi sprendimo vykdymas negali būti vertinamas, kaip žala. Ieškovo argumentai, kad įvykdžius teismo sprendimą, pablogės ieškovo finansinė padėtis, nepagrindžia būtinumo taikyti laikinąsias apsaugos priemones.
6. Ieškovas turėjo visas galimybes ginčyti darbų priėmimo - perdavimo aktus Vilniaus apygardos teismo nagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2-5370-258/2010. Ieškovas pareiškė ieškinį dėl darbų atlikimo aktų nuginčijamo tik kai civilinė byla Nr. 2-5370-258/2010 pagal atsakovo ieškinį dėl skolos priteisimo buvo išnagrinėta pirmąja instancija ir paskirtas bylos nagrinėjimas pagal atsakovo apeliacinį skundą Lietuvos apeliaciniame teisme civilinėje byloje Nr. 2A-476/2011. Todėl ieškovo elgesys buvo sąlygotas ne procesinių normų galiojimo, o ieškovo pasirinkimo.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacijos objektą sudaro teismo nutarties, kuria atsisakyta tenkinti ieškovo prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 144 straipsnio 1 dalimi, teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Teismas, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, visų pirma turi preliminariai įvertinti pareikštus reikalavimus ir pateiktus įrodymus. Tokio vertinimo tikslas – teismo įsitikinimas ar išnagrinėjus bylą iš esmės, galėtų būti priimtas ieškovui palankus teismo sprendimas. Taigi įstatymas laikinųjų apsaugos priemonių taikymui numato dvi privalomas sąlygas: pirma, ieškovo reikalavimas turi būti tikėtinai pagrįstas, antra, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Nesant bent vienos iš šių sąlygų, laikinųjų apsaugos priemonių taikymui nėra pagrindo.
Kaip jau buvo minėta, pirmiausia teismas turėtų nustatyti, ar yra tikimybė, jog bus priimtas ieškovui palankus teismo sprendimas. Jei preliminariai (lot. prima facie) įvertinęs pareikštus reikalavimus ir pateiktus įrodymus teismas susidaro nuomonę, kad ieškovui palankus sprendimas negalėtų būti priimtas, kartu tampa aišku, jog negalėtų pasunkėti arba tapti negalimas ir tokio sprendimo įvykdymas.
Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, pirmosios instancijos teismas 2012 m. balandžio 26 d. sprendimu ieškovo ieškinį atmetė. Nors šis sprendimas dar nėra įsiteisėjęs, kadangi apskųstas apeliacine tvarka, tačiau apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija turi pagrindo manyti, kad ieškovas tikėtinai nepagrindė savo ieškinio reikalavimų. Teismų praktikoje prašymai dėl laikinųjų apsaugos priemonių netenkinami, kai nustatoma, kad preliminariais duomenimis ieškinys negali būti patenkinamas. Atkreiptinas dėmesys, kad ieškovo ginčijami darbų priėmimo – perdavimo aktai buvo vertinami Vilniaus apygardos teismo išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2-5370-258/2010 ir jų pagrindu buvo sprendžiama dėl rangos sutarties tinkamo įvykdymo. Be to, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, jog įrodymas, kuris išnagrinėtoje byloje buvo įvertintas pagal CPK nustatytas įrodymų vertinimo taisykles, negali būti materialinio pobūdžio reikalavimo dalyku atskiroje byloje ir ginčijamas CPK nustatyta tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3k-3-53/2011). Todėl ieškovo reikalavimas laikytinas nepagrįstu.
Antroji laikinųjų apsaugos priemonių taikymo prielaida – būtinumas įvertinti, ar patenkinus ieškovo pareikštus reikalavimus, tokio teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Ieškovo argumentai, kad nesustabdžius sprendimo vykdymo jam bus padaryta žala, jis negalės vykdyti savo veiklos ir negalės mokėti atlyginimų darbuotojams bei mokesčių valstybei, tokiu būdu bus pažeistas viešasis interesas, yra nepagrįsti. Teismo priimti ir įsiteisėję sprendimai privalo būti vykdomi (CPK 18 str.). Todėl tai, kad pagal teismo sprendimą priteista suma bus išieškoma iš ieškovo, nelaikytina jo nuostoliais, ar viešojo intereso pažeidimu.
Laikinųjų apsaugos priemonių poreikį nulemia grėsmė, kad dėl kokių nors atsakovo veiksmų arba neveikimo, taip pat dėl objektyvių aplinkybių galimo teismo sprendimo vykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Tokių aplinkybių teisėjų kolegija nagrinėjamoje byloje nenustatė. Nesant abiejų sąlygų laikinųjų apsaugos priemonių taikymui, pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė ieškovo prašymą dėl vykdymo proceso sustabdymo.
Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, apibendrindama tai kas išdėstyta, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė laikinųjų apsaugos priemonių taikymą reglamentuojančias teisės normas ir priėmė teisėtą bei pagrįstą nutartį, o atskirojo skundo motyvai nesudaro pagrindo jos naikinti (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).
Kiti atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai neturi teisinės reikšmės teisingam nagrinėjamo klausimo išsprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija dėl jų nepasisako.
Ieškovo atskirąjį skundą atmetus, nėra pagrindo tenkinti apelianto prašymo priteisti už atskirąjį skundą sumokėtą žyminį mokestį (CPK 79 str., 93 str.).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Palikti Vilniaus apygardos teismo 2012 m. sausio 11 d. nutartį nepakeistą.