Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų nutarimas

2021-02-04 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. A11.-10-834/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmai
Dokumentas
Nutarimas
Data
2021-02-04
Bylos Nr.
A11.-10-834/2021
Teisminio proceso Nr.
4-52-3-00545-2020-2
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Skirti nuobaudą.
Teisėjas
Vaida Sinkevičienė (pirm.)
Pažeidėjas
A. K.
Institucija
Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Vilniaus valdybos Vilniaus rajono aplinkos apsaugos inspekcija
Advokatai
Olegas Šibkovas
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. A11.-10-834/2021Teisminio proceso Nr. 4-52-3-00545-2020-2Procesinio sprendimo kategorija: 12.7.1. (S)
VILNIAUS REGIONO APYLINKĖS TEISMASNUTARIMAS2021 m. vasario 4 d.Vilnius
Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų teisėja Vaida Sinkevičienė,sekretoriaujant Martynai Tumėnei, Liucynai Vasiliauskienė,

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui A. K. ir jo atstovui advokatui Olegui Šibkovui,

dalyvaujant administracinio nusižengimo tyrimą atlikusiam ir surašiusiam administracinio nusižengimo protokolą Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Vilniaus valdybos Vilniaus rajono aplinkos apsaugos inspekcijos viršininkei Ž. M. (toliau – Administracinį nusižengimo protokolą surašiusi Ž. M.)

teismo posėdyje naudojant nuotolines garso ir vaizdo perdavimo priemones (ZOOM) išnagrinėjo A. K., gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos piliečio, gyv. (duomenys neskelbtini), administracinio nusižengimo bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Inspekcijos pareigūnas surašė A. K. administracinio nusižengimo protokolą, už tai, kad neplaninio patikrinimo metu 2019-08-05 14.30 val. nustatyta, kad A. K. iš jam bei A. K. priklausančio žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) į jam bei A. K. priklausantį žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančius (duomenys neskelbtini), savavališkai neturėdamas tam leidimo perkėlė ir iki administracinio nusižengimo protokolo surašymo dienos, t. y. 2020 m. rugsėjo 1 d. laikė 838 t (duomenys neskelbtini) priklausančių nepavojingų plastiko atliekų, tokiu būdu, jis nebūdamas registruotas Atliekų tvarkytojų registre ir neturėdamas tam reikalingo leidimo vykdė šalinti skirtų atliekų laikymo veiklą, tokiais veiksmais pažeidė Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 1999 m. liepos 14 d. įsakymu Nr. 217 patvirtintų “Atliekų tvarkymo taisyklių" 7 p., 22 p., 50 p. ir 2 priedo, II skyriaus, 3 p. (atliekų šalinimo veiklos kodas D15) nuostatas.

t. y. padarė administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 247 straipsnio 25 dalyje.

A. K. ir jo atstovas posėdžio metu paaiškino, kad neneigia perkėlęs atliekas nuo vieno į kitą šalia esantį sklypą. Tos atliekos stovėjo 5 metus, jei to nebūtų padaręs, niekas nebūtų pasikeitę. Dalį atliekų savo lėšomis pridavė, pirko specialias technikas, siekiant pašalinti tas atliekas. Atliekos buvo tvarkomos tvarkingai. 2020 metais išvežė apie 14 000 Eur ekobazei atliekų. Teritorija, kurioje buvo atliekos, buvo angaras, kurį norėjo išnuomoti ir jis turėjo būti tvarkingas. Laukti neturėjo laiko. Sklype, iš kurio perkėlė nebuvo jokios plėvelės, apsaugančios aplinką, jis siekė apsaugoti aplinką. Supranta, kad perkėlė atliekas, bet nesutinka dėl to, kad jį nori nubausti už tai, kad kažką negero padarė. Jis kaip tik norėjo sutvarkyti aplinką. Su su protokolu sutinka, bet nesutinka su baudimu. Nori pabrėžti, kad A. K. buvo paliktas vienas, ir palikta sutvarkyti atliekas. Jis prisiėmė savo atsakomybę ir ėmėsi tvarkyti atliekas. A. K. perkėlus atliekas, prisistatė aplinkos inspektoriai ir liepė utilizoti visas atliekas, tai didelis kiekis. Dabar jis vykdo įpareigojimus, bet už tai yra baudžiamas. Šioje situacijoje, A. K. ne tik negalėjo laikinai laikyti, bet ir paliesti tų atliekų. Jis, stengdamas išvengti žalos, perkėlė atliekas ir stengėsi utilizuoti atliekas. Gręsiantis pavojus negalėjo būti kitaip pašalintas, nei perkelti atliekas ir jas utilizuoti. Tai būtinas reikalingumas. Prašo nutraukti bylą ar taikyti švelnesnę nuobaudą. Lengvinančių aplinkybių šioje byloje nemažai. Jis savo lėšomis bando sutvarkyti ne jam priklausančias atliekas. Mano, kad dėl įstatymo spragų, lėšų trūkumo atsidūrė šioje situacijoje. Jis stengėsi išvengti tam tikros žalos, dabar jis baudžiamas formaliai. Mano tai nėra sąžininga, jis ir taip jau patiria finansinę žalą. Prašo skirti kuo švelnesnę nuobaudą arba nutraukti jam bylą nepadarius nusižengimo.

Administracinį nusižengimo protokolą surašiusi Ž. M., teismo posėdyje paaiškino, kad neplaninio patikrinimo metu nustatyta, kad atliekos perkeliamos iš vieno sklypo į kitą, tačiau leidimas buvo išduotas laikyti tik viename sklype. A. K. pats sugalvojęs perkelti atliekas negalėjo, turėjo kreiptis į kitą instituciją gauti leidimą. Atliekos ne jo ir jis negalėjo jų judinti. Patikrinimai atliekami, gavus skundus. Protokolas surašytas, nes asmuo neturėdamas leidimo perkėlė atliekas į kitą sklypą, nebūdamas atliekų tvarkytoju. Jis negalėjo pridavinėti atliekas iš kito sklypo. Atliekų turėtojas - bankroto administratorius ir jam buvo surašytas privalomas įpareigojimas sutvarkyti atliekas. A. K. neturėjo teisės liesti atliekų. Jei atliekos nebūtų perkeltos, administracinio nusižengimo protokolas nebūt surašytas. Perkėlus atliekas žala nebuvo padaryta, asmuo formaliai neturėdamas leidimo judino atliekas. Prašo skirti minimalią baudą.

Motyvuojamoji dalis

Dėl įrodymų vertinimo ir veikos kvalifikavimo

ANK 247 straipsnio 25 dalis numato administracinę atsakomybę už didesnio negu penki kubiniai metrai nepavojingų atliekų kiekio laikinąjį laikymą, surinkimą, vežimą ir (ar) apdorojimą (įskaitant prekiautojo atliekomis ir tarpininko tokio pobūdžio veiksmus) pažeidžiant atliekų tvarkymo taisyklių reikalavimus.

Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 1999 m. liepos 14 d. įsakymu Nr. 217 patvirtintų “Atliekų tvarkymo taisyklių" 7 punkte nurodyta, kad atliekų turėtojas atliekų tvarkymo įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka turi atliekas perduoti atliekų tvarkymo įmonei, turinčiai teisę tvarkyti atliekas, arba gali tvarkyti pats, jeigu teisės aktų nustatyta tvarka turi teisę šią veiklą vykdyti. Tų pačių taisyklių 22 punktas numato, kad atliekų susidarymo vietoje nepavojingąsias atliekas laikyti ilgiau kaip vienerius metus gali įmonė, atitinkanti Atliekų tvarkymo įstatyme tokiai veiklai vykdyti nustatytus reikalavimus, kurią Atliekų tvarkytojų valstybės registro nuostatuose ir Atliekų tvarkytojų valstybės registro tvarkymo taisyklėse, nustatyta tvarka Aplinkos apsaugos agentūra yra užregistravusi Registre. Šių taisyklių 50 punkte nurodyta, kad atliekų apdorojimas apima atliekų naudojimą ir (ar) šalinimą, įskaitant atliekų paruošimą naudoti ir (ar) šalinti, pvz., ardymą, išmontavimą, smulkinimą, suspaudimą, granuliavimą, džiovinimą, supjaustymą, kondicionavimą, atskyrimą, maišymą ir kt.

Atliekų tvarkymo taisyklių 2 priedo 2 skyriaus 3 punkte nurodyta atliekų šalinimo veikla, atitinkanti D15 kodą yra D1– D14 veiklomis šalinti skirtų atliekų laikymas, išskyrus laikinąjį atliekų laikymą atliekų susidarymo vietoje iki jų surinkimo

Nagrinėjamu atveju A. K., privalėjo registruotis atliekų tvarkytojų registre ir gauti atitinkamą leidimą vykdyti šalinti skirtų atliekų laikymo veiklą. Pagal Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 1999 m. liepos 14 d. Nr. 217 įsakymu patvirtintas atliekų tvarkymo taisykles plastiko atliekos nelaikomos pavojingomis atliekomis, jos nepasižymi viena ar keliomis pavojingumą sąlygojančiomis savybėmis, todėl jų netinkamas tvarkymas nekelia grėsmę gamtai ar žmogui, dėl šių priežasčių A. K. nebuvo būtino reikalingumo perkelti minėtas atliekas ir jas utilizuoti, tačiau jis neturėdamas reikiamo leidimo, perkėlė minėtas atliekas nuo vieno į kitą sklypą, t.y. nebūdamas atliekų tvarkytojų jas perkėlė ir tuo nors ir formaliai, bet pažeidė nustatytus reikalavimus. Būtinąjį reikalingumą numato ANK 16 straipsnis, kur nurodyta, kad asmuo neatsako pagal šį kodeksą už veiką, kurią jis padarė siekdamas pašalinti jam pačiam, kitiems asmenims ar jų teisėms, visuomenės ar valstybės interesams gresiantį pavojų, jeigu šis pavojus negalėjo būti pašalintas kitomis priemonėmis ir padaryta žala yra mažesnė už tą, kurios siekta išvengti. Kaip matyti iš bylos medžiagos minėtos atliekos, kurios buvo paliktos BUAB „(duomenys neskelbtini)“ A. K. priklausančiame žemės sklype, nekėlė pavojaus nei jam pačiam, nei kitiems asmenims ar jų teisėms, nei visuomenės ar valstybės interesams. Vien tik ta aplinkybė, kad teritorija, kurioje buvo atliekos, buvo angaras, o A. K. ketino jį sutvarkyti ir išnuomoti tačiau laukti jis neturėjo laiko, tai nedaro būtinu įstatymų nustatytų reikalavimų pažeidimą. Taigi, aptartų duomenų visuma patvirtina, kad A. K. iš jam bei A. K. priklausančio žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) į jam bei A. K. priklausantį žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančius (duomenys neskelbtini) savavališkai neturėdamas tam leidimo perkėlė ir iki administracinio nusižengimo protokolo surašymo dienos, t. y. 2020 m. rugsėjo 1 d. laikė 838 t BUAB “ (duomenys neskelbtini)" priklausančių nepavojingų plastiko atliekų, tokiu būdu, jis nebūdamas registruotas Atliekų tvarkytojų registre ir neturėdamas tam reikalingo leidimo vykdė šalinti skirtų atliekų laikymo veiklą. Šie, nors ir formalūs A. K. veiksmai, atitinka požymius nusižengimo, numatyto ANK 247 straipsnio 25 dalyje.

Dėl atsakomybės individualizavimo

A. K. atsakomybę lengvina aplinkybė, kad jis prisipažino, padaręs administracinį nusižengimą ir nuoširdžiai gailisi (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta (ANK 36 straipsnis).

Skiriant nuobaudą atsižvelgta į administracinio nusižengimo padarymo aplinkybes, pobūdį, pavojingumą visuomenei ir aplinkos apsaugai, gamtos išteklių naudojimui bei administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens asmenybę, kuris administracine tvarka baustas, tačiau už kitus administracinius nusižengimus. Iš administracinių nusižengimų išrašo už 5 metus matyti, jog A. K. 5 metų laikotarpyje yra baustas tik už kelių taisyklių pažeidimą, kas teismų praktikoje nėra priskiriama prie itin šiurkščių administracinių pažeidimų. Teismas daro išvadą, kad A. K. padarytas nusižengimas yra labiau formalaus pobūdžio, padarytas ne piktybiškai ar aplaidžiai siekiant pažeisti įstatymų keliamus reikalavimus, tačiau atsižvelgtina, kad toks administracinėn atsakomybėn traukiamo A. K. elgesys yra priešingo teisei pasekmė.

Tačiau pažymėtina ir tai, jog ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatos leidžia asmeniui, padariusiam administracinį nusižengimą, skirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos. Sprendimas dėl nuobaudos švelninimo ar jos neskyrimo priimamas, atsižvelgus į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2AT-7-4-2013, 2AT-13-2013, 2AT-10-2014 ir kt.).

Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad minėtame straipsnyje numatyta išimtis iš bendrų administracinių nuobaudų skyrimo pagrindų taikoma nustačius kaltininko asmenybę ir jo padarytą pažeidimą apibūdinančias aplinkybes, rodančias, kad sankcijoje numatytos nuobaudos skyrimas šiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 30 d. nutartis administracinių teisės pažeidimų byloje Nr. 2AT-38-303/2016). Pavyzdžiui, veikos mažareikšmiškumas ar nedidelis jos pavojingumas, išskirtinai teigiamas pažeidėjo asmenybės charakterizavimas, kelių atsakomybę lengvinančių aplinkybių buvimas ir kita, kad galėtų būti pagrindu skirti ne sankcijoje numatytą, o švelnesnę nuobaudą ar visai jos neskirti (Kauno apygardos teismo 2019 m. birželio 11 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-266-919/2019). Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra ne kartą konstatavęs, kad konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja tai, jog už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2008 m. sausio 21 d., 2011 m. sausio 31 d., 2012 m. rugsėjo 25 d. ir kt. nutarimai). Individualizuodami skiriamas nuobaudas teismai turi nuodugniai įvertinti pavojingumą, kurį žmogaus teisėms ir laisvėms, visuomenės ir valstybės interesams konkrečiu atveju kelia administracinis teisės pažeidimas. Tais atvejais, kai padaryto pažeidimo ir jį padariusio asmens pavojingumas neatitinka įstatymo sankcijoje numatytos nuobaudos griežtumo ir dydžio, turi būti skiriamos švelnesnės nuobaudos. ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatos leidžia asmeniui, padariusiam administracinį nusižengimą, skirti mažesnę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės. Dėl nuobaudos švelninimo ar jos neskyrimo sprendžiama, atsižvelgus į ANK 34 straipsnio 6 dalyje nurodytas aplinkybes, taip pat į ANK 35 straipsnyje nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais. ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatos gali būti taikomos nustačius kaltininko asmenybę ir jo padarytą pažeidimą apibūdinančių aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos skyrimas šiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant, visumą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra konstatavęs, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 16 d. nutartis administracinių teisės pažeidimų byloje Nr. 2AT-73-2014).

Atsižvelgdamas į šioje byloje nustatytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad šiuo konkrečiu atveju yra pagrindas taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir A. K. už nusižengimą skirti mažesnę baudą nei sankcijose numatytos minimalios ribos. Kaip minėta A. K. padarytas nusižengimas yra formalaus pobūdžio, padarytas nusižengimas nesukėlė sunkių pasekmių, žala valstybei nebuvo padaryta Teismo nuomone, net ir minimalios baudos, numatytos ANK 247 straipsnio 25 dalies sankcijoje, skyrimas A. K. būtų per griežta nuobauda už jo padarytą nusižengimą bei prieštarautų teisingumo, protingumo ir proporcingumo principams. Įvertinus visas išdėstytas aplinkybes ir vadovaujantis teisingumo bei protingumo principais, darytina išvada, kad administracinės nuobaudos tikslai, numatyti ANK 22 straipsnyje, gali būti pasiekti ir paskyrus švelnesnę administracinę nuobaudą, nei numatyta ANK 247 straipsnio 25 dalies sankcijoje (ANK 34 straipsnio 6 dalis). Teismas įvertinęs visas aukščiau aptartas aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais, sprendžia, kad už ANK 247 straipsnio 25 dalyje numatyto pažeidimo padarymą administracinėn atsakomybėn traukiamam A. K. skirtina mažesnė, nei straipsnio sankcijoje numatyta bauda.

Teismo vertinimu būtent tokio dydžio bauda atitiks administracinės atsakomybės paskirtį, bus teisinga ir proporcinga įvykdyto administracinio nusižengimo pavojingumui.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis ANK 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 636 straipsniu, 637 straipsniu 34 straipsnio 6 dalimi,

nutaria:

A. K. pripažinti kaltu, padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 247 straipsnio 25 dalyje, ir pritaikius ANK 34 straipsnio 6 dalį skirti 400 Eur ( keturių šimtų eurų) baudą.

Išaiškinti, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo baudą turi sumokėti ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo jam dienos, o apskundus nutarimą skirti baudą, – ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos, į AB banką „Swedbank”, Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą Nr. LT247300010112394300, kodas 73000, įmokos kodas 1001. Pildant įmokos kvitą, jame būtina nurodyti nutarimo, kuriuo paskirta bauda, datą bei pažeidimą identifikuojantį numerį ROIK 20121969685.

Išaiškinti, kad po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.

Nutarimas per 20 kalendorinių dienų nuo nutarimo nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.

Teisėja Vaida Sinkevičienė