- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-03-14
- Bylos Nr.
- 2S-683-485/2011
- Teisminio proceso Nr.
- 2-05-3-16306-2010-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Algirdas Remeika (pirm.), Ramūnas Mitkus, Egidijus Tamašauskas
- Skolininkas
- VĮ Kauno metrologijos centras, VĮ „Skalė“
- Kreditorius
- E. Z.
- Kategorijos
- 122.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 102.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Algirdo Remeikos, teisėjų Ramūno Mitkaus ir Egidijaus Tamašausko, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo skolininkės VĮ Kauno metrologijos centras atskirąjį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 20 d. nutarties civilinėje byloje Nr. L2-22811-638/2010 pagal kreditoriaus E. Z. pareiškimą skolininkei VĮ „Skalė“ dėl su darbo santykiais susijusių išmokų priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
kreditorius 2010-09-28 kreipėsi į Kauno miesto apylinkės teismą su pareiškimu (b. l. 2), kuriuo prašė išieškoti iš skolininkės VĮ „Skalė“ 5 542,90 Lt darbo užmokestį už laikotarpį nuo 2009-01-02 iki 2009-09-30, 1 600 Lt kompensaciją, 4 000 Lt už nepanaudotas atostogas ir vidutinį darbo užmokestį už uždelstą atsiskaityti laiką nuo 2009-09-30 iki 2010-09-20, t.y. 9 600 Lt.
Kauno miesto apylinkės teismas 2010 m. rugsėjo 29 d. teismo įsakymu (b. l. 14) kreditoriaus prašymą tenkino.
2010-12-14 Kauno miesto apylinkės teisme buvo gauti skolininkės VĮ „Skalė“ teisių perėmėjos VĮ Kauno metrologijos centras prieštaravimai, kuriais skolininkė prašė atnaujinti terminą prieštaravimams dėl 2010 m. rugsėjo 29 d. Kauno miesto apylinkės teismo įsakymo paduoti, 2010 m. rugsėjo 29 d. teismo įsakymą panaikinti. Skolininkė prieštaravimuose nurodė, kad nesutinka su teismo įsakymu, kadangi perduodant turtą ir turtines tesies bei pareigas, kreditorius nebuvo nurodytas VĮ „Skalė“ kreditorių sąraše. Buvęs skolininkės direktorius paaiškino, jog šis nepasirašė byloje esančio informacinio pranešimo apie skolą E. Z..
Kauno miesto apylinkės teismas 2010 m. gruodžio 20 d. nutartimi (b. l. 33) netenkino skolininkės prašymo atnaujinti terminą prieštaravimams dėl teismo įsakymo pareikšti. Teismas nurodė, kad pranešimas, nustatantis terminą prieštaravimams pateikti atsakovei buvo įteiktas 2010-09-30. Skolininkė praleido nustatytą terminą žymiai, nepateikė teismui įrodymų apie svarbias priežastis, neleidusias pateikti prieštaravimus laiku. Teismas atmetė skolininkės argumentus, kad VĮ „Skalė“ reorganizavimas sutrukdė pareikšti prieštaravimus.
Šalies argumentai
Skolininkė atskiruoju skundu (b. l. 36-38) prašo Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 20 d. nutartį panaikinti, išspręsti klausimą iš esmės - atnaujinti terminą prieštaravimams pateikti ir prieštaravimus priimti.
Žemesnės instancijos teismas
Skolininkė nesutinka su teismo nutartimi ir nurodo, jog teismas netinkamai išaiškino ir taikė procesinės teisės normas bei pažeidė įrodymų vertinimo taisykles. Termino prieštaravimams pareikšti atnaujinimas yra vienintelė galimybė apginti skolininkės teises ir įstatymo saugomus interesus, galimybė nustatyti byloje objektyvią tiesą. VĮ „Skalė“ buvusio direktoriaus A. A. paaiškinimas patvirtina, kad atsakymo į užklausimą, rašyto 2010-08-31, surašymą kreditoriui skolininkei nieko nėra žinoma. VĮ „Skalė“ perduodant ir VĮ Kauno metrologijos centrui priimant turtą bei informuojant apie skolinius įsipareigojimus bei vykstančius teismo procesus, nieko nebuvo žinoma apie skolą kreditoriui. Skolininkė nesutinka su teismo motyvu, kad ta aplinkybė, jog procesiniai dokumentai įteikti VĮ „Skalė“ direktoriui eliminuoja galimybę išsiaiškinti ir nustatyti civilinėje byloje objektyvią tiesą. Teismas privalėjo įvertinti visus rašytinius įrodymus, pateiktus kartu su prašymu atnaujinti praleistą terminą prieštaravimams pateikti, tačiau nei vienas dokumentas nutartyje nėra aptartas, todėl visiškai neaišku, kodėl šie įrodymai nelaikytini svarbiais. Teismas, siekdamas išvengti objektyvaus bylos nagrinėjimo, net ir paaiškėjus naujom akivaizdžiom aplinkybėm neatnaujino termino prieštaravimams pateikti.
Atsiliepimas
Kreditorius atsiliepimu į atskirąjį skundą (b. l. 43-46) prašo Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 20 d. nutartį palikti nepakeistą.
Kreditorius nurodo, jog pareiškimo ir jo priedų nuorašai bei teismo pranešimas, nustatantis terminą prieštaravimams pateikti, skolininkei buvo įteikti 2010-09-30 pagal CPK 123 str. 2 d., įteikiant juos VĮ „Skalė“ direktoriui. Todėl šioje byloje VĮ „Skalė“ direktorius, gavęs procesinius dokumentus, privalėjo užtikrinti VĮ „Skalė“ interesų gynimą procese. Skolininkei nustatytas dvidešimties dienų terminas prieštaravimams pateikti baigėsi 2010-10-20, todėl išnyko skolininkės teisė atlikti procesinius veiksmus (CPK 75 str. 1 d.). Skolininkės prašymas atnaujinti terminą kartu su prieštaravimais teisme gautas tik 2010-12-14 (b. 1. 23), t. y. terminas praleistas žymiai. Kreditorius nesutinka su atskirojo skundo argumentu, kad prieštaravimų nepriėmimas užkirto byloje kelią nustatyti objektyvią tiesą. VĮ „Skalė“ direktoriui kreditoriaus pareiškimas su priedais bei teismo procesiniai dokumentai buvo įteikti 2010-09-30, todėl VĮ „Skalė“ direktorius negalėjo ir negali neigti dokumentų gavimo fakto, kadangi tai patvirtina dokumentų įteikimo pažyma. Skolininkė nepagrįstai teigia, jog buvo pažeista jos teisė į objektyvų bylos nagrinėjimą, pažeistas šalių lygiateisiškumo ir rungimosi principas, užkirsta galimybė teikti įrodymus, sudarė galimybę nepagrįstai praturtėti jos sąskaita. VĮ „Skalė“ buvo reorganizuojama ir tik 2010-10-29 išregistruota iš juridinių asmenų registro, o nustatytas dvidešimties dienų terminas prieštaravimams pateikti baigėsi 2010-10-20, todėl VĮ „Skalė“ turėjo pakankamai laiko prieštaravimams pateikti. Procesinių dokumentų įteikimo metu, t. y. 2010-09-30, VĮ „Skalė“ dar nebuvo prijungta prie VĮ Kauno metrologijos centras, todėl teismas pagrįstai atmetė skolininkės, kaip teisių perėmėjos, argumentus, kad vėlesnis VĮ „Skalė“ reorganizavimas sutrukdė pareikšti prieštaravimus, nes jų turiniui nekeliamas reikalavimas nurodyti pagrindą, o paruošimas nereikalauja gilių teisinių žinių. Kreditorius nesutinka su atskirojo skundo argumentu, kad VĮ „Skalė“ perduodant skolinius įsipareigojimus, įmonės buhalterijoje nebuvo duomenų apie skolą kreditoriui. 2009-09-30 VĮ „Skalė“ direktoriaus įsakyme Nr. 60 K dėl Z. E. atleidimo iš darbo įrašyta, jog pavedama vyr. buhalterei išmokėti galutinį atsiskaitymą, tačiau atlyginimas kreditoriui išmokėtas nebuvo - tai patvirtina 2010-08-31 VĮ „Skalė“ direktoriaus atsakymas į užklausimą, kuriame aiškiai ir nedviprasmiškai nurodyta, jog VĮ „Skalė“ neturėjo finansinių galimybių su kreditoriumi pilnai atsiskaityti po darbo sutarties Nr. 3 nutraukimo 2009-09-30. Taip pat VĮ „Skalė“ direktorius nurodė, jog šias sumas VĮ „Skalė“ pilnai pripažįsta ir tik pagerėjus VĮ „Skalė“ finansinei padėčiai su kreditoriumi bus atsiskaityta. VĮ „Skalė“ pripažino skolą kreditoriui, todėl ginčyti jos nebuvo ir nėra pagrindo, kadangi pagal LR DK 141 str. l d. darbdavys privalo visiškai atsiskaityti su atleidžiamu iš darbo darbuotoju jo atleidimo dieną, pagal LR DK 141 str. 2 d. darbdavys atsiskaitymo su darbuotoju dieną privalo išmokėti visas jam priklausančias sumas, nustatyta tvarka užpildyti darbuotojo darbo sutartį, tačiau VĮ „Skalė“ su kreditoriumi taip ir neatsiskaitė, praėjus daugiau kaip metams laiko..
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas tenkintinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Ši taisyklė taikoma ir atskirųjų skundų dėl teismo priimtų nutarčių nagrinėjimo tvarkai (CPK 338 str.). Teisėjų kolegija konstatuoja, kad absoliučių šios nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 str., nenustatyta.
CPK 75 straipsnio pirmoji dalis numato, kad teisė atlikti procesinius veiksmus išnyksta pasibaigus įstatymo nustatytam terminui. Tačiau CPK 78 straipsnio 1 dalis nustato, kad asmenims, praleidusiems įstatymų nustatytą ar teismo paskirtą terminą dėl priežasčių, kurias teismas pripažįsta svarbiomis, praleistas terminas gali būti atnaujinamas. Pagrindinė procesinio termino atnaujinimo sąlyga, nurodyta CPK 78 straipsnyje, yra svarbios priežastys, dėl kurių dalyvaujantis byloje asmuo šį terminą praleido. Dėl to, nagrinėjant procesinio termino atnaujinimo klausimą, privalu aiškintis besikreipiančio dėl termino atnaujinimo suinteresuoto asmens nurodytas aplinkybes (priežastis), dėl kurių terminas buvo praleistas, jų visetą ir svarbą. Įstatyme nenustatyta, kokios termino praleidimo priežastys pripažintinos svarbiomis. Kadangi įstatymo sąvoka ,,svarbios priežastys“ yra vertinamoji, teismas turi šį klausimą spręsti, atsižvelgdamas į procesinių terminų instituto paskirtį, ginčo esmę, bylos reikšmę procesinio dokumento pateikėjui, jo asmenines savybes, jo veiksmus po ginčo išnagrinėjimo bei kitas faktines aplinkybes. Taigi termino atnaujinimo klausimas kiekvienu atveju turi būti sprendžiamas individualiai, atsižvelgiant į ginčo pobūdį, besiskundžiančios šalies elgesį procese, į jos sąžiningumą naudojantis suteiktomis procesinėmis teisėmis (CPK 42 str. 5 d.).
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad, nagrinėjant prašymą dėl praleisto termino procesiniam veiksmui atlikti atnaujinimo, atsižvelgtina į pasekmes, kurias turės teismo atsisakymas atnaujinti terminą byloje dalyvaujančiam asmeniui, ar nebus pažeistos ir paneigtos pagrindinės bylos šalies teisės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. spalio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-548/2004).
CPK 436 straipsnio 7 dalis nustato, kad teismo įsakymas įsiteisėja, jeigu per CPK 437 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatytą 20 dienų nuo pranešimo skolininkui įteikimo dienos terminą skolininkas nepareiškia prieštaravimų dėl kreditoriaus pareiškimo. Šis dvidešimties dienų terminas prieštaravimams pateikti nėra naikinamasis, todėl terminui pasibaigus, neišnyksta asmens procesinė teisė pateikti prieštaravimus, nes tuo atveju, jeigu CPK 78 straipsnyje nustatyta tvarka praleistas terminas atnaujinamas, nurodyta teisė gali būti įgyvendinama.
Iš byloje surinktų duomenų matyti, kad kreditorius E. Z. pareiškimu kreipėsi į teismą dėl teismo įsakymo išdavimo, kuriame nurodė, kad prašomą skolą sudaro darbo užmokestis už laikotarpį nuo 2009-01-02 iki 2009-09-30, kompensacija ir vidutinis darbo užmokestis. Teisėjų kolegija pažymi, kad įstatymo leidėjas, įtvirtindamas teismo įsakymo išdavimo institutą, siekė proceso koncentruotumo principo įgyvendinimo. Tačiau įstatymo leidėjas, nustatęs tokį teisinį reglamentavimą, kad teismo įsakymo priėmimo metu, teismas netikrina kreditoriaus pareikšto reikalavimo pagrįstumo, siekė šį institutą vis tik suderinti su pagrindiniu civilinio proceso tikslu – teisingu bylos išnagrinėjimu. Kadangi įstatymu teismui suteikta diskrecijos teisė vertinti termino praleidimo priežasčių svarbą, teismas šį klausimą turi spręsti, atsižvelgdamas į konkrečias aplinkybes ir vadovaudamasis teisingumo bei protingumo kriterijais (CPK 3 str. 7 d.). Šiuo atveju būtina pažymėti, kad skolininkės prieštaravimų priėmimas yra vienintelis būdas skolininkei apginti savo interesus, kadangi teismo įsakymo ji negali skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka (CPK 436 str. 7 d.). Kaip skolininkė atskirajame skunde nurodo, apie pažymos, patvirtinančios skolininkės skolos dydį kreditoriui, skolininkės direktoriui nebuvo žinoma. Be to, VĮ Kauno metrologijos centras, perimdamas skolas, apie tokį skolininką galimai visai nežinojo. Kolegijos nuomone, tokios išdėstytos aplinkybės leidžia suabejoti teismo įsakymo teisėtumu ir pagrįstumu, todėl tokios aplinkybės laikytinos svarbiomis terminui prieštaravimas dėl teismo įsakymo pateikti atnaujinti. Teisėjų kolegijos nuomone, termino praleidimo priežastimi galimai buvo ir skolininkės VĮ Kauno metrologijos centras nepakankamas rūpestingumas, netinkamas procesinių terminų reikšmės vertinimas, tačiau, kolegijos nuomone, tos aplinkybės neturėtų būti priežastimi neteisingam teismo sprendimui priimti. Be to, priežastys dėl ko laiku nebuvo paduoti prieštaravimai dėl teismo įsakymo laikytinos mažiau reikšmingomis, lyginant su pasekmėmis, kurias skolininkė VĮ Kauno metrologijos centras patirs termino neatnaujinus.
Teisėjų kolegija, siekdama užtikrinti skolininkės VĮ Kauno metrologijos centras teisę į išsamesnį šio ginčo peržiūrėjimą, sprendžia, kad nagrinėjamu atveju yra pagrindas atnaujinti praleistą terminą prieštaravimams dėl teismo įsakymo paduoti, todėl skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis naikintina, klausimas išspręstinas iš esmės, atnaujinant skolininkei VĮ Kauno metrologijos centras praleistą terminą prieštaravimams dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. rugsėjo 29 d. teismo įsakymo paduoti (CPK 78 str. 1 d., 329 str. 1 d., 337 str. 2 p.).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 2 punktu,
nutaria:
atskirąjį skundą tenkinti.
Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 20 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės.
Atnaujinti skolininkei VĮ Kauno metrologijos centras terminą prieštaravimams dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. rugsėjo 29 d. teismo įsakymo paduoti.