Kauno apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. L. ieškinį atsakovei akcinei bendrovei „Swedbank“ dėl laidavimo sutarties pripažinimo negaliojančia, tretieji asmenys D. Ž., V. Ž., uždaroji akcinė bendrovė „Gelvora“.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Teismo posėdžio metu ieškovas prašė ieškinį tenkinti. Ieškovo atstovas advokato padėjėjas Vytautas Bartkus nurodė, kad ieškovas buvo apgautas, jo vardu buvo pasirašyta laidavimo sutartis. Ekspertizė patvirtino, kad ne ieškovas pasirašė laidavimo sutartį. Ieškovas nežinojo apie šios sutarties egzistavimą, apie teismo procesą, kurio metu iš jo, kaip laiduotojo, priteista D. Ž. skola, nes visus procesinius dokumentus pasirašinėjo D. Ž.. Ekspertizė patvirtina, kad laidavimo sutartį pasirašė ne ieškovas, savo konkliudentiniais veiksmais (kreipimusi į policiją, į teismą) įrodė, kad jam apie sutartį nebuvo žinoma, todėl sutartis pripažintina negaliojančia. Ieškovo atstovas nesutinka, kad AB „Swedbank“ yra netinkamas atsakovas, kadangi perleidus reikalavimą trečiajam asmeniui, trečiasis asmuo nieko nežinojo apie sutarties sudarymą, jame nedalyvavo.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas visiškai

Civilinės bylos duomenimis nustatyta, kad 2006-03-27 buvo pasirašyta laidavimo sutartis Nr. 06-019031-LA1 (9 b. l.). Laiduotoju sutartyje yra nurodytas A. L.. Šia laidavimo sutartimi buvo laiduojama bankui už 2006-03-27 vartojimo kredito sutartyje Nr. 06-019031-VA, kurios pagrindu AB bankas „Hansabankas“ suteikė D. Ž. ir V. Ž. 20000 Lt vartojimo kreditą, gavėjus (10 b. l.). Kauno miesto apylinkės teismas 2007 m. liepos 10 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-8373-249/2007 priteisė solidariai iš D. Ž., V. Ž. ir A. L. AB bankui „Hansabankas“ 18958,97 Lt skolą, 6,5 proc. metinių palūkanų nuo 18703,48 negrąžinto kredito sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2007-04-27 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 5 procentų metinių palūkanų nuo priteistos 18958,97 Lt sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2007-04-27 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 568,77 Lt žyminio mokesčio.

Iš prijungtos civilinės bylos Nr. 2-8373-249/2007 dokumentų nustatyta, kad ieškovės ir teismo procesiniai dokumentai (ieškinys su priedais, sprendimas už akių), adresuoti A. L., pašto darbuotojo niekada nebuvo įteikti jam asmeniškai. Ieškovui teismo siųstus dokumentus ieškinį su priedais ir teismo pranešimą dėl atsiliepimų pateikimo 2007-06-21 ir teismo sprendimą už akių 2007-07-18 priėmė dukra D. Ž. (27, 48 b.l.). Teismo sprendimu priteistų bylinėjimosi išlaidų iš A. L. išieškojimas buvo vykdomas antstolės G. A. vykdomojoje byloje Nr. 0088/08/00315. Antstolė 2008-04-24 grąžino pilnai įvykdytą Kauno miesto apylinkės teismo vykdomąjį raštą dėl valstybei priteistų bylinėjimosi išlaidų į bylą (53 b.l.). Grąžinto vykdomojo rašto antroje pusėje yra antstolės įrašas: „11,20 Lt Kauno apskr.. VMI pervesta mok. Pav. Nr. 6493/2008-04-15 d. (mokėtojas D. Ž.)“.

Iš prijungtos civilinės bylos Nr. 2-9213-800/2014 dokumentų nustatyta, kad 2014 m. kovo 31 d. Kauno apylinkės teismo nutartimi pakeitė išieškotoją vykdomojoje byloje Nr. 0088/08/00139, solidariai skolai iš skolininko A. L., išieškotoją AB „Swedbank“ pakeisti išieškotoja UAB „Gelvora“, 2013 m. sausio 3 d. reikalavimų teisių perleidimo sutarties pagrindu (5-9, 12 b.l.). Ši teismo nutartis A. L. asmeniškai įteikta 2014-04-05 (18 b.l.).

Civilinėje byloje Nr. 2-8373-249/2007 išduotas vykdomasis raštas dėl skolos išieškojimo AB „Swedbank“ buvo perduotas antstolei G. A., užvesta vykdomoji byla Nr. 0088/08/00139. 2008 m. kovo 27 d. antstolės patvarkymas vykdyti vykdomąjį dokumentą į A. L. darbovietę UAB „Mituvos langai“ išsiųstas 2008-03-27, tačiau 2008-04-11 D. Ž. pateikė prašymą antstolei atšaukti vykdomąjį dokumentą ir įsipareigojo asmeniškai mokėti visą išieškotojo naudai priteistą skolą, kaip ji nurodo prašyme „už save, V. Ž. ir A. L.“. Antstolė 2008-04-11 atšaukė vykdomąjį raštą dėl išieškojimo iš A. L.. Vykdomojoje byloje skolą dalimis mokėjo V. L.. Iš vykdomosios bylos dokumentų nustatyta, kad su 2007 m. rugpjūčio 1 d. vykdomuoju raštu ir 2009-01-05 antstolės patvarkymu UAB „Mituvos langai“, kuriuo buvo reikalaujama skolą išieškoti iš A. L. darbo užmokesčio, A. L. buvo supažindintas 2009 m. sausio 29 d. Duomenų, kad pagal šį patvarkymą buvo išieškota iš ieškovo darbo užmokesčio, nėra. 2009-01-28 V. L. kreipėsi į antstolę su prašymu atšaukti patvarkymą išieškoti skolą iš ieškovo darbo užmokesčio, prašė skolą išieškoti iš jos gaunamo darbo užmokesčio ir mokėti A. L. skolą kas mėnesį po 200 Lt, atskaitant iš jos sąskaitos. 2012-04-13 V. L. kreipėsi į antstolę su prašymu mokėti skolą kas mėnesį po 100 Lt, atskaitant iš jos sąskaitos. Iš vykdomosios bylos Nr. 0088/08/00139 kopijos nustatyta, kad iki 2013-01-03 reikalavimo sutarties perleidimo naujajam išieškotojui UAB „Gelvora“, iš A. L. asmeniškai jokia pinigų suma nebuvo išieškota, išieškotojui skolą dalimis savo noru mokėjo V. L..

2015 m. rugsėjo 17 d. ieškovas kreipėsi į Kauno miesto Santakos policijos komisariatą prašydamas atlikti ikiteisminį tyrimą ir nustatyti kaltus asmenis, suklastojusius jo parašą laidavimo sutartyje (11 b. l.). Kauno apskrities VPK atsisakė pradėti ikiteisminį tyrimą (12-13 b. l.).

Lietuvos teismo ekspertizės centro ekspertizės aktas patvirtina, kad 2006 m. kovo 27 d. laidavimo sutartyje Nr. 06-019031-LA1 rankraštinį įrašą „A. L.“ parašė D. Ž.; 2006 m. kovo 27 d. laidavimo sutartyje Nr. 06-019031-LAI pasirašė ne A. L..

Dėl tinkamo atsakovo

Atsakovė AB „Swedbank“ laikėsi pozicijos, kad ji nėra tinkamas atsakovas byloje, kadangi perleido reikalavimo teisę naujam kreditoriui. Ieškovas teismui pasiūlius nesutiko patikslinti ieškinio ir į bylą įtraukti atsakove ir trečiajį asmenį UAB „Gelvora“.

Netinkama šalimi civiliniame procese laikytinas asmuo, kuris nėra ginčijamo materialinio teisinio santykio dalyvis ir kuriam atitinkamai nepriklauso reikalavimo teisė (netinkamas ieškovas) arba kuris neturi pareigos atsakyti pagal jam pareikštą ieškinį (netinkamas atsakovas). Nagrinėjamu atveju atsakovės AB „Swedbank“ naudai yra sudaryta ginčijama laidavimo sutartis.

CK 6.101 straipsnio 1 dalis numato, kad kreditorius turi teisę perleisti visą reikalavimą ar jo dalį kitam asmeniui, be skolininko sutikimo, jeigu tai neprieštarauja įstatymams ar sutarčiai arba jeigu reikalavimas nesusijęs su kreditoriaus asmeniu. Civilinės bylos Nr. 2-9213-800/2014 dokumentais nustatyta, kad AB „Swedbank“ 2013 m. sausio 3 d. reikalavimo perleidimo sutartimi perleido akcinei bendrovei „Gelvora“ teises į Sutarties 1 priede nurodytus 1458 skolininkus (5-7 b. l.). Išrašas iš akcinės bendrovės „Swedbank“ ir uždarosios akcinės bendrovės „Gelvora“ priedo Nr. 1 prie 2013 m. sausio 3 d. reikalavimo perleidimo sutarties Nr. 13-20-01 patvirtina, kad reikalavimas į solidarius skolininkus D. Ž., V. Ž. ir laiduotoją A. L. buvo perleistas uždarajai akcinei bendrovei „Gelvora“. Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad skolininko teisių apsauga cesijos atveju užtikrinama ne tik bendrąja CK 6.101 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, jog reikalavimo perleidimas negali pažeisti skolininko teisių, bet ir konkrečiomis kitų teisės normų nuostatomis. Po reikalavimo perleidimo skolininkas turi teisę pareikšti ieškinį pradiniam kreditoriui dėl juridinio fakto, iš kurio atsirado prievolė, pripažinimo negaliojančiu (CK 6.107 straipsnio 3 dalis), todėl AB „Swedbank“ laikytina tinkamu atsakovu.

Dėl sandorio galiojimo

Sandoriai yra suprantami kaip sąmoningi, laisva valia atliekami asmenų veiksmai, kuriais siekiama teisinio rezultato: sukurti, pakeisti ar panaikinti civilines teises ir pareigas (CK 1.63 straipsnio 1 dalis). Sandorį sudarančio asmens laisva valia gali būti išreikšta žodžiu, raštu, veiksmu ar kitokia valios išreiškimo forma (CK 1.64 straipsnio 1 dalis). CK 1.64 str. nustatyta, kad pagrindinis sandorio elementas yra jo šalių valia. Laisva valia – tai fizinio asmens, esančio normalios fizinės ir psichinės būsenos ir adekvačiai suvokiančio savo veiksmų padarinius ir aplinkybes, valia, atsiradusi neveikiama išorinių aplinkybių (apgaulės, prievartos, grasinimo, fizinės ar ekonominės priklausomybės nuo kitų asmenų ir pan.). Kiekvienas asmuo turi teisę savo nuožiūra, nepažeidžiant kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų, laisvai naudotis turimomis civilinėmis teisėmis (CK 1.137 straipsnio 1 dalis).

Ieškovas A. L. teigia, kad jam neišreiškus valios sudaryti sutartį, sutartis yra niekinė ir negaliojanti, todėl pripažintina negaliojančia nuo jos sudarymo momento. Ieškovas remiasi CK 1.80 str. ir prašo pripažinti 2006 m. kovo 27 d. laidavimo sutartį Nr. 06-019031-LA1 negaliojančia.

Imperatyvioms įstatymo normoms prieštaraujantis sandoris yra niekinis ir negalioja (CK 1.80 str. 1 d.). Sutartis yra dviejų asmenų ar daugiau asmenų susitarimas sukurti, pakeisti ar nutraukti civilinius teisinius santykius, kai vienas ar keli asmenys įsipareigoja kitam asmeniui ar asmenims atlikti tam tikrus veiksmus, o pastarieji įgyja reikalavimo teisę (CK 6.154 str.1 d.). Šalys turi teisę laisvai sudaryti sutartis ir savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises bei pareigas (CK 6.156 str. 1 d.). Civilinių teisinių santykių subjektai, įgyvendindami savo teises bei atlikdami pareigas, privalo veikti pagal teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus (CK 1.5 str. l d.). Įgyvendindami savo teises bei vykdydami pareigas, asmenys turi laikytis įstatymų, gerbti geros moralės principus bei veikti sąžiningai, laikytis protingumo ir teisingumo principo (CK 1.137 str. 2 d.). Teisėje galioja principas ex injuria jus non oritur - iš neteisės nekyla teisė. Kasacinis teismas, aiškindamas CK 1.80 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto sandorių negaliojimo pagrindo taikymo sąlygas, yra nurodęs, kad sandoris, vadovaujantis CK 1.80 straipsnio 1 dalimi, yra niekinis ir negalioja, jei konstatuojama tokių sąlygų visuma: pirma, kad teisės norma, kuriai, ieškovo teigimu, prieštarauja sandoris, yra imperatyvioji; antra, kad ginčo sandoris pažeidžia nurodytoje normoje įtvirtintą imperatyvą ir kad šio pažeidimo padarinys tikrai yra sandorio negaliojimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-432/2008). Kasacinis teismas yra pasisakęs, kad sprendžiant klausimą dėl sutarties kaip vieno iš sandorių negaliojimo CK 1.80 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu pagrindu, reikia atsižvelgti į CK 6.225 straipsnio 1 dalies nuostatą, jog sutartis yra absoliučiai negaliojanti (niekinė sutartis), jeigu, ją sudarant, buvo pažeisti pagrindiniai sutarčių teisės principai ir dėl to pažeisti ne tik sutarties šalies, bet ir viešieji interesai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-523/2011).

Vienas pagrindinių sutarčių teisės principų yra sutarties laisvės principas (CK 6.156 straipsnis), kuris reiškia, kad sutartys sudaromos laisva šalių valia. Byloje buvo atlikta rašysenos ekspertizė, ekspertai padarė kategorišką išvadą, kad 2006 m. kovo 27 d. laidavimo sutartyje rankraštinį įrašą „A. L.“ parašė D. Ž., pasirašė ne A. L. (165-168 b.l.). Tikėtina, kad atsakovas apie minėtą sutartį sužinojo 2009-01-27, kai antstolė G. A. Kauno miesto apylinkės teismo 2007-08-01 vykdomąjį raštą civilinėje byloje Nr. 2-8373/2007 su 2009-01-05 patvarkymu išieškoti skolą iš A. L. darbo užmokesčio persiuntė į darbovietę UAB „Mituvos langai“, nes visus A. L. teismo siųstus procesinius dokumentus civilinėje byloje Nr. 2-8373/2007 yra priėmusi D. Ž.. Civilinio proceso kodekso 123 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad kai procesinį dokumentą įteikiantis asmuo neranda adresato jo gyvenamojoje vietoje, dokumentas yra įteikiamas kuriam nors iš kartu su juo gyvenančių pilnamečių šeimos narių, todėl formaliai tokį įteikimą buvo galima laikyti tinkamu, tačiau nepatvirtina, kad procesiniai dokumentai ieškovui buvo perduoti. Ilgą laiką skola kreditoriui antstolės buvo išieškoma iš V. L. sąskaitos jos prašymu. Šios su sutarties vykdymu susijusios aplinkybės, kad duktė ir sutuoktinė nuslėpė nuo ieškovo apie iškeltą civilinę bylą, ėmėsi veiksmų padengti skolą vykdymo procese, kad nebūtų išieškoma iš A. L. pajamų, pagrindžia ieškovo nurodytas aplinkybes, kad jis laidavimo sutarties nesudarė, apie ją ilgą laiką jam nebuvo žinoma. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, atmestini atsakovės argumentai, kad ieškovas savo veiksmais šią sutartį ne kartą patvirtino ir tuo pagrindu prarado teisę šį sandorį ginčyti.

Kredito paslaugą teikianti įmonė, sudarydama laidavimo sutartis, iš kurių laiduotojas negauna jokios finansinės naudos, tačiau prisiima pareigą atlyginti bankui už kitų asmenų naudai suteiktą kreditą, turi būti itin atidi ir įsitikinti laiduotojo asmens tapatybe, ko šioje konkrečioje situacijoje akivaizdu, kad nepadarė. Atsižvelgiant į pateiktus įrodymus, darytina išvada, kad nebuvo šalių valios sudaryti 2006 m. kovo 27 d. laidavimo sutartį Nr. 06-019031-LA1, todėl šis sandoris kaip prieštaraujantis imperatyvioms įstatymo normoms pripažintinas negaliojančiu nuo sudarymo momento (ab initio) (CPK 5 str., CK 1.5 str., 1.138 str.).

Kai sandoris negalioja, viena jo šalis privalo grąžinti kitai sandorio šaliai visa, ką yra gavusi pagal sandorį (restitucija) (CK 1.80 str. 2 d.). Ieškovas nepateikė įrodymų, kad iš jo buvo išieškotos pinigų sumos atsakovės naudai, tokių įrodymų nėra ir vykdomojoje byloje. Ieškovas pateikė įrodymus, kad VSDFV iš jo gaunamų išmokų nuo 2014-01-01 iki 2014-12-31 išskaičiavo 2184,21 Lt, nuo 2015-01-01 iki 2016-08-31 išskaičiavo 706,94 Eur (189-190 b.l.). Trečiajam asmeniui UAB „Gelvora“ šioje byloje reikalavimas nebuvo pareikštas, ieškovas nesutiko, kad ji būtų įtraukta į bylą atsakove, nebuvo reikalaujama pripažinti negaliojančia 2013 m. sausio 3 d. reikalavimo teisių perleidimo sutartį, todėl teismas, ieškovui pasirinkus tokį savo teisių gynimo būdą, neturi pagrindo taikydamas restituciją priteisti ieškovui iš jo trečiojo asmens naudai išieškotas sumas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtos bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 str. 1 d.). Ieškinį patenkinus, iš atsakovės priteistina ieškovui jo turėtos bylinėjimosi išlaidos, trečiųjų asmenų, dalyvavusių atsakovės pusėje, bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos (CPK 93 str.). Ieškovas byloje pateikė duomenis, jog jis sumokėjo 174 Eur žyminį mokestį (6,27 b.l.), 429,83 Eur ekspertizės išlaidų (152, 171 b.l.), 80 Eur advokato padėjėjo teisinės pagalbos išlaidų (15 b.l.). Pagal Civilinio proceso kodekso 98 str. 2 d. šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose Rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Advokato padėjėjo išlaidos, rengiant ieškinį bei atstovaujant ieškovą teisme neviršija Rekomendacijose nustatytos sumos, todėl ieškovui iš atsakovo priteistinos. Iš viso ieškovui iš atsakovo priteistina 683,83 Eur (174+429,83+80) bylinėjimosi išlaidų (CPK 88 str. 1 d., 6 p., 9 p., 93 str.).

Teismo patirtų pašto išlaidų suma (15,44 Eur) yra didesnė, nei Civilinio proceso kodekso 96 straipsnio 6 dalyje nustatyta tvarka 2011 m. lapkričio 7 d. Teisingumo ministro ir Finansų ministro įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 patvirtinta minimali valstybei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma (3,00 Eur), todėl ši suma iš atsakovės priteistina valstybei (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 92, 93 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 263, 268 – 270 straipsniais, Civilinio kodekso 1.2, 1.5 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį patenkinti visiškai.

Pripažinti negaliojančia 2006 m. kovo 27 d. tarp AB banko „Hansabankas“ (dabar - AB „Swedbank“) ir A. L. sudarytą 2006 m. laidavimo sutartį Nr. 06-019031-LA1 nuo sudarymo momento (ab initio).

Priteisti A. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš AB „Swedbank“, juridinio asmens kodas 112029651, 683,83 Eur (šešis šimtus aštuoniasdešimt tris eurus 83 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš AB „Swedbank“, juridinio asmens kodas 112029651, valstybei (Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, kodas 188659752, į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660) – 15,44 Eur (penkiolika eurų 44 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.