Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Jolanta Čepukėnienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto I. A. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. gegužės 10 d. nutarimo, kuriuo I. A. už padarytą administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau - ATPK) 173 str. 1 d., vadovaujantis ATPK 30¹ str., nubaustas 1000 Lt bauda be neteisėtos veiklos įrankių ir gautų pajamų konfiskavimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. A. nubaustas už tai, kad laikotarpiu nuo 2012-10-02 iki 2013-02-19 savo automobiliu „Opel Meriva“ v.n. (duomenys neskelbtini) vykdė individualią taksi veiklą – teikė taksi paslaugas pagal Vilniaus apskrities Valstybinės mokesčių inspekcijos 2012-09-26 išduotą nuolatinio Lietuvos gyventojo individualios veiklos vykdymo pažymą Nr. 188897, gaudamas užsakymus keleivių vežimui per raciją iš UAB „N“ (duomenys pakeisti) dispečerinės, tačiau neturėjo nustatyta tvarka įgijęs leidimo vežti keleivius lengvaisiais automobiliais taksi, iš vykdytos veiklos gavo 7009 Lt pajamų, kurias registravo gyventojo individualios veiklos pajamų ir išlaidų apskaitos žurnale, naudodamas pinigų priėmimo kvitus, kuriuose fiksavo automobilio nuomą su vairuotoju. Tokiais savo veiksmais I. A. pažeidė Lietuvos Respublikos 1996-11-19 LR Kelių transporto kodekso Nr. I-1628 18 str. 12 d., 2011-12-09 Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro įsakymu Nr. 3-768 patvirtintų „Leidimų vežti keleivius lengvaisiais automobiliais taksi išdavimo taisyklių“ 3 p., 2012-01-27 Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro įsakymu Nr. 3-80 patvirtintų „Keleivių vežimo lengvaisiais automobiliais taksi taisyklių“ 2 p. nuostatas bei padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 173 str. 1 d.

Anot apelianto, nuomos sutarčių nepateikimas savaime nėra pagrindas atmesti jo parodymus. Be to, jo suteiktos paslaugos savo turiniu neatitinka keleivių vežimo lengvaisiais automobiliais taksi veiklos. Teigia, kad skirtingai, nei taksi veiklai, automobilių nuomos su vairuotojo paslauga veiklai nėra reikalingi jokie leidimai. Atkreipia dėmesį į tai, jog šių veiklų skirtumai yra akivaizdūs, jeigu imama tipinė automobilio nuomos sutartis, kai automobilis išsinuomojamas iš įmonės mėnesiui, o įmonė įsipareigoja, pavyzdžiui nuo aštuntos ryto iki septynioliktos valandos suteikti dar ir tos transporto priemonės vairavimo paslaugas. Anot apelianto, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 6.513 str. 3 d. numato, jog transporto priemonės vairuotojas yra nuomininko darbuotojas, tačiau tai nereiškia, kad vairavimo paslaugos negali suteikti pats nuomotojas. Taigi, apylinkės teismas, remdamasis apelianto vykdytos veiklos pobūdžio panašumais su taksi veikla, neturėjo pagrindo išvadai, kad jis vykdė taksi veiklą.

Pažymi, kad taksi paslaugos atveju klientas negali įtakoti, kokiu keliu jis yra vežamas nuo taško A iki taško B ir nežino galutinės vežimo kainos, nes ji paaiškėja, tik pasiekus galutinį tikslą. Nurodo, jog išsinuomodamas automobilį su vairuotojo paslauga, keleivis žino galutinę paslaugos kainą ir kelias, kuriuo bus vežamas, jam neaktualus.

Anot apelianto, byloje surinkti įrodymai neginčijamai nepatvirtina, kad, vykdydamas individualią veiklą, jis teikė taksi paslaugą, o ne nuomos su vairuotoju paslaugas. Nurodo, kad, vykdydamas šią veiklą, nesuprato ir negalėjo suprasti, kad jo vykdoma veikla bus pripažinta taksi veikla, už ką jis bus baudžiamas. Teigia, jog jo veiksmuose nėra ATPK 170 str. 1 d. numatyto administracinio teisės pažeidimo sudėties. Pažymi, kad apylinkės teismo nutarimas yra paremtas vien prielaidomis, todėl naikintinas.

I. A. apeliacinis skundas netenkinamas.

ATPK 284 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta, kad organas (pareigūnas), nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, privalo išaiškinti: ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar šis asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, ar padarytas turtinis nuostolis, taip pat išaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Bylai reikšmingos aplinkybės yra nustatomos remiantis įrodymais: administracinio teisės pažeidimo protokolu, nuotraukomis, garso ar vaizdo įrašais, liudytojų parodymais, nukentėjusio ir patraukto administracinėn atsakomybėn asmens paaiškinimais, eksperto išvada, specialisto paaiškinimais, daiktiniais įrodymais, daiktų ir dokumentų paėmimo protokolu, taip pat kitokiais dokumentais (ATPK 256 str. 2 d.). ATPK 257 str. nustatyta, kad organas (pareigūnas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone. Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 str. taip pat seka, kad įrodymų vertinimas, kaip materialinės tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinamas kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

ATPK 173 str. 1 d. nustatyta, kad vertimasis komercine, ūkine, finansine ar profesine veikla, neturint licencijos (leidimo) veiklai, kuriai reikalinga licencija (leidimas), ar kitokiu neteisėtu būdu - užtraukia baudą nuo vieno tūkstančio iki trijų tūkstančių litų su pagamintos produkcijos, įrankių, žaliavos ir gautų pajamų iš šios veiklos konfiskavimu. Pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas ATPK 173 str. numatyto pažeidimo objektyviuosius požymius, yra nurodęs, kad, kvalifikuojant veiką pagal minėtą normą, būtina nustatyti, ar veika atitinka šiuos požymius: 1) ar ji patenka į licencijuojamų ūkinės, komercinės, finansinės, profesinės veiklos sričių kategoriją, 2) ar ją vykdantis subjektas neturėjo nustatyta tvarka išduotos licencijos, 3) ar veika pasireiškė ne vienkartiniu veiksmu, o sisteminga veikla (tarpusavyje susietų veiksmų visuma), kuria siekiama gauti ar gaunama pajamų (žr. biuletenį „Administracinių teismų praktika“ Nr. 1, p. 337, nutartis bylose Nr. N1-1890/2007, N62-3884/2009 ir kt.).

Pagal Kelių transporto kodekso 18 str. 12 p. keleiviams vežti lengvaisiais automobiliais taksi išduodamas leidimas. Leidimus vežti keleivius lengvaisiais automobiliais taksi išduoda, galiojimą sustabdo, leidimo galiojimo sustabdymą ar leidimo galiojimą naikina savivaldybės, kurios teritorijoje keleiviai bus vežami lengvaisiais automobiliais taksi, vykdomosios institucijos Susisiekimo ministerijos nustatyta tvarka. Leidimai išduodami vežėjams, pageidaujantiems verstis keleivių vežimo lengvaisiais automobiliais taksi veikla ir turintiems lengvuosius automobilius, atitinkančius Susisiekimo ministerijos ar jos įgaliotos institucijos nustatytus reikalavimus. Kiekvienam lengvajam automobiliui išduodamas atskiras leidimas <...>. Analogišką reglamentavimą nustato Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2012-01-27 įsakymu Nr. 3-80 patvirtintų Keleivių vežimo lengvaisiais automobiliais taksi taisyklės, kurių 2 p. numato, kad vežėjai vežti keleivius taksi gali tik turėdami Susisiekimo ministerijos nustatyta tvarka išduotą leidimą vežti keleivius lengvuoju automobiliu taksi; Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2011-12-09 įsakymu Nr. 3-768 patvirtintų Leidimų vežti keleivius lengvaisiais automobiliais taksi išdavimo taisyklių 3 p. numato, kad Vežėjai vežti keleivius taksi gali tik turėdami galiojantį leidimą.

CK 6.512 straipsnis numato, kad pagal transporto priemonių nuomos teikiant vairavimo ir techninės priežiūros paslaugas sutartį nuomotojas įsipareigoja perduoti nuomininkui laikinai naudotis už užmokestį transporto priemonę ir suteikti tos transporto priemonės vairavimo ir techninės priežiūros paslaugas, o nuomininkas įsipareigoja mokėti nuomos mokestį. Apeliantas nurodo, kad būtent šios rūšies sutarčių pagrindu jis ir teikė paslaugas klientams. Pažymėtina, kad pagal CK 6.513 straipsnio nuostatas transporto priemonių nuomos, teikiant vairavimo ir techninės priežiūros paslaugas, sutartis, nepaisant jos termino, turi būti rašytinė. Tuo tarpu įstatymų reikalaujamos paprastos rašytinės formos nesilaikymas atima iš šalių teisę, kai kyla ginčas dėl sandorio sudarymo ar jo įvykdymo fakto, šį faktą įrodinėti liudytojų parodymais (CK 6.155 straipsnio 1 dalis, 6.192 straipsnio 1 dalis, 1.93 straipsnio 2 dalis). CK 6.515 str. 3 d. nustatyta, kad asmenys, vairuojantys išnuomotą transporto priemonę, yra nuomotojo darbuotojai. Iš bylos medžiagos matyti, kad I. A. niekada nebuvo UAB „N“ darbuotojas, o pagal Nuolatinio Lietuvos gyventojo individualios veiklos vykdymo pažymą Nr. 188897 I. A. nuo 2012-10-01 vykdo individualią taksi veiklą (b. l. 7). Byloje nėra jokių objektyvių duomenų, pagrindžiančių I. A. teiginį, kad jis teikė automobilio nuomos su vairuotoju paslaugą, t.y. Vilniaus apskrities Valstybinės mokesčių inspekcijos tikrinimo metu nebuvo pateikta jokių nuomos sutarčių, kurių pagrindu jis minėtas paslaugas teikė.

Apklaustas pirmosios instancijos teisme I. A. nurodė, kad kai jam išdavė pažymą, paklausė, kodėl joje įrašyta, kad jis užsiima taksi veikla. Jam buvo paaiškinta, kad tame pačiame punkte yra automobilių nuoma su vairuotoju. Išduodami jam visus dokumentus, paaiškino, kad jis turi vesti žurnalą, reikia išduoti kvitus, ir jis visą tai darė. Leidimo vežti keleivius lengvuoju automobiliu taksi jis neturėjo, kadangi niekas jam nepasakė, kad jam to reikia. Savo veikloje jis naudodavosi dispečerinės paslaugomis. Dispečerė jam nurodydavo vietą, jis atvažiuodavo ir pasirašydavo sutartį su klientais. Paslaugos kainą klientams pasako dispečerė, užsakymai būna tam tikram laikui. Pinigus iš kliento paima pasirašius sutartį, pinigai gali būti sumokėti ir kelionės gale. Sutarčių už laikotarpį nuo 2012-10-02 iki 2013-02-19 jis neturi, nes jų neišsaugojo. Sudaromos sutartys yra reikalingos tam, kad galėtų vežti klientus. Jei sutartis nesudaryta, jis kliento neveža. Nebuvo nei vieno atvejo, kad vežė klientą be sutarties. Kai jį priiminėjo į darbą, jam pasakė, kad reikia sudaryti sutartį. Mokesčių inspekcija, atlikdama jo veiklos operatyvinį patikrinimą, neprašė pateikti jokių sutarčių už tiriamą laikotarpį. Ant jo automobilio yra lipdukas su telefono numeriu ir nuomos ženklu, plafono nėra. Kitiems klientams, ne UAB „N“, jis paslaugų neteikia.

Liudytoja apklausta teismo posėdyje R. M. nurodė, kad ji yra UAB „N“ direktorė, įmonė yra tarpininkė tarp žmonių, norinčių išsinuomoti automobilį, ir vairuotojų, galinčių išnuomoti automobilį, priima užsakymus telefonu ir perduoda juos vairuotojams. Vairuotojai turi tik individualios veiklos pažymas, jiems to užtenka. Su vairuotojais pasirašoma bendradarbiavimo sutartis. Kiekviena operatorė yra informuota apie tai, kad klientams turi pranešti, jog iš anksto yra suderinama kaina, ir kad klientai su vairuotojais turės pasirašyti nuomos sutartį. Dispečerė klausia, kur žmogus yra, kur norės važiuoti ir pasako apytikslę kainą, kiek tai kainuos. Jei žmogus sutinka, dispečerė pasako, per kiek laiko atvažiuos automobilis, koks tai bus automobilis, praneša, kad tai daroma pagal nuomos sutartį. Jie nekontroliuoja, ar vairuotojai su keleiviais sudaro nuomos sutartį. Vairuotojai su bendrove atsiskaito už teikiamas paslaugas pagal bendradarbiavimo sutartį. Ar vairuotojai turi leidimus vežti keleivius lengvaisiais automobiliais taksi, jie nesidomi. Vairuotojai su įmone atsiskaito per kasą, pagal sutartyje nurodytą sumą. UAB „N“ neteikia taksi paslaugų, skambinantys žmonės prašo nuomos paslaugų.

Iš Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto ūkio ir transporto departamento Miesto transporto skyriaus 2013-03-15 rašto nustatyta, kad Ivanui A. S. nebuvo išduotas leidimas vežti keleivius lengvaisiais automobiliais taksi (b.l. 48-49).

2013-03-07 operatyvaus patikrinimo pažymoje Nr. 21-450-484 nustatyta, kad, vykdydamas operatyvaus patikrinimo pavedimą, P. T. atliko I. A. vykdomos veiklos teisėtumo, taksometrų, pajamų apskaitos operatyvų patikrinimą. Patikrinimo metu nustatyta, kad I. A. vykdo individualią veiklą – tekia taksi paslaugas pagal individualios veiklos vykdymo pažymą Nr. 188897 (EVRK 493200), išduotą Vilniaus apskrities VMI 2012-09-26, galiojančią nuo 2012-10-01. I. A. mokesčių inspekcijoje įregistravęs taksi veiklą – 493200. Leidimo, suteikiančio teisę vežti keleivius lengvaisiais automobiliais taksi, neturi. I. A. taksi veiklai naudoja automobilį „Opel Meriva“, v. n. (duomenys neskelbtini), kurio savininkas jis yra, automobilyje neįrengtas taksometras, ant automobilio yra logotipas „nuoma“. I. A. 2012-10-02 yra sudaręs su UAB „N“ bendradarbiavimo sutartį, pagal kurią moka UAB „N“ 200 Lt už suteiktas dispečerio paslaugas, jo šaukinys Nr. 58. Pagal gautą 2013 m. sausio mėnesio užsakymų žurnalą, nustatyta, kad I. A. gavo 21 užsakymą. Pagal I. A. pateiktą gyventojo individualios veiklos pajamų apskaitos žurnalą 2012 m. spalio mėn. jis gavo 1326 Lt pajamų, lapkričio mėn. – 1557 Lt pajamų, gruodžio mėn. – 1258 Lt pajamų, 2013 m. sausio mėn. – 1878 Lt pajamų, vasario mėn. – 990 Lt pajamų, iš viso – 7009 Lt pajamų. Pajamoms registruoti naudoja prekių-paslaugų pirkimo kvitus, kuriuose nurodyta, kad paslauga –automobilio nuoma su vairuotojo samdymu, tačiau kiekvienam keleiviui neišrašytas atskiras kvitas, o viename kvite fiksuojamos dienos pajamos. Nustatyta, kad I. A. vykdė taksi veiklą nuo 2012-10-02 iki 2013-02-19. (b.l. 5-6)

Iš bylos medžiagos matyti, kad laikotarpiu nuo 2012-10-02 iki 2013-02-19 savo automobiliu „Opel Meriva“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vykdė individualią taksi veiklą – teikė taksi paslaugas, užsakymus gaudavo iš UAB „N“ dispečerinės, iš klientų imdamas grynuosius pinigus už pervežimą, tą patvirtina byloje esantys Prekių (paslaugų) pirkimo-pardavimo kvitai (b. l. 13-14), minėtu laikotarpiu I. A. gavo 7009 Lt pajamų, kurios buvo registruojamos Gyventojo individualios veiklos pajamų ir išlaidų apskaitos žurnale (b. l. 10-11). Pirmosios instancijos teismas teisingai vertino, kad iš byloje esančios 2012-10-02 Bendradarbiavimo sutarties matyti, kad UAB „N“ įsipareigoja Sutartyje nustatytomis sąlygomis ir tvarka teikti Automobilio nuomininkui informaciją apie gaunamus iš klientų automobilių nuomos užsakymus, gavęs iš kliento užsakymą, Automobilio nuomininko suderinto grafiko darbo metu ryšio priemonėmis perduoda informaciją apie gautą užsakymą Automobilio nuomininkui (b.l. 16-17).

Atkreiptinas dėmesys, kad, siekiant nustatyti, kokią veiklą - keleivių vežimo lengvaisiais automobiliais taksi ar automobilio nuomos su vairuotoju - faktiškai vykdė apeliantas, būtina vertinti faktines byloje nustatytas aplinkybes, pirmenybę teikiant ne tokios veiklos formai, o paslaugos turiniui. Tai, kad I. A. vykdė keleivių vežimo, o ne transporto nuomos paslaugas, parodo ir teikiamų paslaugų pobūdis bei trukmė. Akivaizdu, kad nagrinėjamu atveju buvo vykdomos trumpalaikės paslaugos, t.y. vienkartinis kliento nuvežimas iš taško A i tašką B, kas yra būdinga keleivių vežimo lengvaisiais automobiliais taksi veiklai. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas, vertindamas veiklos, kuria užsiėmė I. A., pobūdį, padarė pagrįstą išvadą, kad ji savo esme atitinka keleivių vežimo lengvaisiais automobiliais taksi veiklą, nes šioje veikloje yra naudojami taksi veiklai būtini atributai - iš klientų užsakymų priėmimas bei šios informacijos perdavimas racijos pagalba vairuotojui, naudojant dispečerių paslaugas; važiavimas pagal iškvietimą, keleivio vežimas jo nurodytu maršrutu.

Aptartos aplinkybės pirmosios instancijos teismui leido padaryti pagrįstą išvadą, kad I. A. deklaruojama veikla, t. y. automobilių nuomos su vairuotoju paslaugos teikimas, laikotarpiu nuo 2012 m. spalio 2 d. iki 2013 m. vasario 19 d. realiai vykdoma nebuvo. Prisidengdamas automobilių nuomos su vairuotoju veikla, kuriai teisėtai vykdyti teisės aktai numato mažesnius reikalavimus nei taksi paslaugos teikimui, I. A. faktiškai teikė taksi paslaugas, nors automobilis, kuriuo buvo pervežami keleiviai, tokios paslaugos teikimui nebuvo pritaikytas, t. y. automobilyje nebuvo taksometro, vietoje plafono su užrašu TAKSI buvo tvirtinamas logotipas „nuoma (1445)“, tokiu būdu siekdamas išvengti nustatytos rinkliavos už licencijos išdavimą, mokesčių į valstybės biudžetą privalomų reikalavimų vairuotojams, teikiantiems taksi paslaugas.

Kaip minėta, vienas iš esminių ATPK 173 str. 1 d. numatyto pažeidimo požymių yra, kad veika pasireiškė ne vienkartiniu veiksmu, o sisteminga veikla (tarpusavyje susietų veiksmų visuma), kuria siekiama gauti ar gaunama pajamų. Iš bylos medžiagos matyti, kad I. A. individualią veiklą vykdė nuo 2012-10-02, Gyventojo individualios veiklos pajamų ir išlaidų apskaitos žurnalo duomenimis I. A. nuo 2012-10-02 iki 2013-02-19 gavo 7009 Lt pajamų.: per 2012 m. spalio mėn. – 1326 Lt, 2012 m. lapkričio mėn. – 1557 Lt, 2012 m. gruodžio mėn. – 1258 Lt, 2013 m. sausio mėn. – 1878 Lt, 2013 m. vasario mėn. – 990 Lt (b. l. 10-11). Šie duomenys neginčytinai patvirtina I. A. veiklos sistemingumą ir komercinį pobūdį.

Aptartų aplinkybių pagrindu darytina išvada, kad I. A. pažeidimas, numatytas ATPK 173 str. 1 d., yra įrodytas, pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes (ATPK 284 straipsnio 1 dalis), tinkamai pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus (ATPK 257 straipsnis) ir priėmė teisingą procesinį sprendimą, kurio naikinti apeliaciniame skunde nurodomais motyvais nėra pagrindo. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. gegužės 10 d. nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl paliekamas nepakeistu.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. gegužės 10 d. nutarimą palikti nepakeistą ir I. A. apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis neskundžiama.