- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-08-25
- Bylos Nr.
- 2-1446-157/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-56-3-01874-2010-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Virginija Čekanauskaitė
- Kategorijos
- 3.4.3.7pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Virginija Čekanauskaitė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo restruktūrizuojamos uždarosios akcinės bendrovės „SVP namai“ atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2016 m. gegužės 16 d. nutarties, kuria netenkintas restruktūrizuojamos bendrovės administratoriaus prašymas patvirtinti restruktūrizavimo plano pakeitimus, pratęsti restruktūrizavimo terminą, ir nutraukta restruktūrizavimo byla.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Byloje kilo ginčas dėl teismo priimto sprendimo netenkinti restruktūrizuojamos uždarosios akcinės bendrovės „SVP namai“ (toliau – RUAB „SVP namai“ arba pareiškėja, atsakovė) administratoriaus pateikto restruktūrizavimo plano pakeitimų ir restruktūrizavimo termino pratęsimo, nutraukti restruktūrizavimo bylą.
Žemesnės instancijos teismas
Kauno apygardos teismas 2010 m. gruodžio 13 d. nutartimi (įsiteisėjo 2011 m. kovo 31 d.) iškėlė RUAB „SVP namai“ restruktūrizavimo bylą, administratoriumi paskyrė UAB „Įmonių bankroto administravimo ir teisinių paslaugų biuras“ (toliau – administratorius), 2011 m. liepos 4 d. nutartimi patvirtino įmonės restruktūrizavimo planą 2011 – 2014 metams (neginčijami finansiniai reikalavimai sudarė 1 297 612,41 Eur (4 480 396,14 Lt), ginčytini – 522 589,41 Eur (1 804 396,70 Lt), nepareikšti – 12 097,29 Eur (41 769,52 Lt). Restruktūrizavimo proceso metu planas buvo keistas – 2012 m. balandžio 2 d. (pakeitimas Nr. 1), 2012 m. gruodžio 27 d. (pakeitimas Nr. 2), 2014 m. gegužės 15 d. (pakeitimas Nr. 3 ir Nr. 4), 2014 m. rugsėjo 5 d. (pakeitimas Nr. 5), 2015 m. balandžio 15 d. (pakeitimas Nr. 6) nutartimis, o 2014 m. gegužės 15 d. nutartimi „SVP namai“ restruktūrizavimo plano įgyvendinimo terminas buvo pratęstas iki 2015 m. gruodžio 12 d.
Šalies argumentai
Restruktūrizavimo administratorius 2015 m. gruodžio 10 d. kreipėsi į teismą su prašymu patvirtinti restruktūrizavimo plano pakeitimus (Nr. 7), o jo įgyvendinimo terminą pratęsti iki 2016 m. gruodžio 12 d. Prašymą grindė kreditorių susirinkimo 2015 m. gruodžio 9 d. nutarimu (protokolas Nr. 9), kuriame nurodyta, jog tam pritarė 67,62 proc. kreditorių.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Kauno apygardos teismas 2016 m. gegužės 16 d. nutartimi atmetė RUAB „SVP namai“ administratoriaus prašymą patvirtinti restruktūrizavimo plano pakeitimus Nr. 7 bei pratęsti restruktūrizavimo terminą, ir nutraukė restruktūrizavimo bylą tuo pagrindu, kad pasibaigus teismo nustatytam šio plano įgyvendinimo terminui, jo įgyvendinimo aktas nepateiktas.
Teismas nustatė, kad Kauno apygardos teismas 2016 m. kovo 2 d. nutartimi panaikino kreditorių susirinkimo 2015 m. gruodžio 9 d. nutarimo dalį, kuria buvo priimtas sprendimas patvirtinti RUAB „SVP namai“ restruktūrizavimo plano pakeitimus Nr. 7 ir pratęsti restruktūrizavimo terminą iki 2015 m. gruodžio 12 d. (civilinė byla Nr. B2-1192/2016), kaip neteisėtą ir prieštaraujančią imperatyviai IRĮ 12 straipsnio 3 dalies nuostatai, o Lietuvos apeliacinis teismas 2016 m. gegužės 5 d. nutartimi šį sprendimą paliko nepakeistą (civilinė byla Nr. 2-1026-330/2016).
Teismas sprendė, kad panaikinus aukščiau minėtą kreditorių susirinkimo nutarimo dalį, nėra teisinio pagrindo tenkinti administratoriaus prašymą tvirtini restruktūrizavimo plano pakeitimus ir pratęsti jo įgyvendinimo terminą, o taip pat, kad restruktūrizavimo procesas, pasibaigus penkerių metų terminui, negali būti tęsiamas, kadangi tai prieštarautų imperatyvioms Lietuvos Respublikos įmonių restruktūrizavimo įstatymo (toliau – ĮRĮ) nuostatoms (ĮRĮ 12 str. 3 d.). Dėl to teismas atmetė administratoriaus prašymą ir bylą nutraukė tuo pagrindu, kad iki teismo nustatyto termino nebuvo pateiktas bendrovės restruktūrizavimo plano įgyvendinimo aktas (ĮRĮ 28 str. 1 d. 5 p.).
III. Atskirųjų skundų ir atsiliepimų į juos argumentai
RUAB „SVP namai“ atskiruoju skundu prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2016 m. gegužės 16 d. nutartį ir restruktūrizavimo bylos nutraukimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Nurodo šiuos svarbiausius argumentus:
Žemesnės instancijos teismas
Restruktūrizavimo bylos nutraukimo klausimo nagrinėjimas laikytinas bylos nagrinėjimu iš esmės, todėl turi būti paskirtas nagrinėti teismo posėdyje žodine arba rašytine tvarka, ir priklausomai nuo to, į jį pakviesti byloje dalyvaujantys asmenys (žodinio nagrinėjimo atveju) arba jiems pranešta Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 133 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka (rašytinio nagrinėjimo atveju).Teismas pažeidė aukščiau nurodytas procesinės teisės normas, nes neinformavo byloje dalyvaujančių asmenų apie posėdį, kuriame buvo nagrinėjamas restruktūrizavimo bylos nutraukimo klausimas, taigi pastarieji negalėjo pasinaudoti savo procesinėmis teisėmis. Šios aplinkybės, vadovaujantis CPK 329 straipsnio 3 dalies 1 punktu, pripažįstamos absoliučiais teismo sprendimo negaliojimo pagrindais, todėl skundžiama nutartis turi būti panaikinta.Dėl šio skundo punkte Nr. 2 nurodytų priežasčių nebuvo spėta sušaukti kreditorių susirinkimą, siekiant spręsti klausimą dėl bendrovės restruktūrizavimo proceso baigimo taikiai.
Dalyvaujančių byloje asmenų atsiliepimai į atskirąjį skundą nepateikti.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis.
Nagrinėjamoje byloje sprendžiama, ar yra teisėta ir pagrįsta teismo nutartis, kuria nuspręsta nutraukti atsakovės RUAB „SVP namai“ restruktūrizavimo bylą.
Žemesnės instancijos teismas
Minėta, kad atsakovė, nesutikdama su šia teismo nutartimi, remiasi argumentu, jog teismas šį klausimą išsprendė nepranešęs dalyvaujantiems byloje asmenims apie teismo posėdžio laiką ir vietą, ir tai yra absoliutus sprendimo negaliojimo pagrindas, nenurodant argumentų dėl teismo motyvų, susijusių ĮRĮ 12 straipsnio 3 dalies, 28 straipsnio 1 dalies 5 punkto aiškinimu bei taikymu.
Teismas sprendžia, kad prieš pradedant nagrinėti šį skundą, yra tikslinga pažymėti bylos faktines aplinkybes, taip pat aktualias įstatymo nuostatas, kasacinio, apeliacinio teismo išaiškinimus, reikšmingus sprendžiant dėl nutarties teisėtumo bei pagrįstumo (CPK 263 str. 1 d.).
Žemesnės instancijos teismas
Visų pirma pažymėtina tai, kad pagal bylos medžiagą ir Lietuvos teismų informacinėje sistemos (toliau – LITEKO) duomenis, atsakovės UAB „SVP namai“ (ankstesnis pavadinimas – UAB „Lokys“) bankroto / restruktūrizavimo klausimas teismuose nagrinėjamas jau nuo 2009 metų:
Kauno apygardos teismas 2009 m. liepos 1 d. nutartimi, patenkinęs kreditorių reikalavimus ir konstatavęs atsakovės nemokumą (pradelstos skolos 2 236 853,86 Eur / 7 723 409,02 Lt sudarė daugiau kaip pusę balansinio turto vertės), iškėlė bankroto bylą, tačiau Lietuvos apeliacinis teismas 2009 m. rugsėjo 25 d. nutartimi, nustatęs, kad nebuvo tinkamai atskleista bylos esmė, panaikino priimtą sprendimą ir grąžino bylą nagrinėti iš naujo; Kauno apygardos teismas 2010 m. rugsėjo 7 d. nutartimi, iš naujo išnagrinėjęs bylą, vėl nusprendė, kad bendrovė yra nemoki (pradelsti įsipareigojimai 1 277 069,62 Eur / 4 409 466 Lt sudarė daugiau nei pusę balansinio turto vertės) ir vėl iškėlė bankroto bylą, o Lietuvos apeliacinis teismas 2010 m. gruodžio 23 d. nutartimi panaikino šį sprendimą ir vėl gražino bylą nagrinėti iš naujo, nurodęs, jog nepagrįstai konstatuotas jos nemokumas;Kauno apygardos teismas 2011 m. sausio 25 d. nutartimi atidėjo šios bylos nagrinėjimą, kol bus išspręstas paraleliai nagrinėjamas bendrovės vadovo 2010 m. gruodžio 7 d. teismui pateiktas pareiškimas dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo; Kauno apygardos teismas 2011 m. balandžio 6 d. nutartimi atsisakė iškelti bankroto bylą įsiteisėjus sprendimui dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo, kai Lietuvos apeliacinis teismas 2011 m. kovo 31 d. nutartimi paliko nepakeistą teismo 2010 m. gruodžio 13 d. nutartį.
Taigi, kaip jau minėta, UAB „SVP namai“ restruktūrizavimo byla nagrinėjama nuo 2011 m. kovo 31 dienos, o šis procesas pradėtas Kauno apygardos teismui 2011 m. liepos 4 d. nutartimi patvirtinus restruktūrizavimo planą 2011-2014 metams (15 kreditorių finansinių reikalavimų bendra suma – 1 305 689,15 Eur / 4 508 283,50 Lt).
Žemesnės instancijos teismas
Pažymėtina tai, kad dar tik svarstant restruktūrizavimo plano projektą (kreditorių 2011-06-27 susirinkimo protokolas Nr. 2), kreditorė Kauno apskrities valstybinė mokesčių inspekcija, kurios finansinis reikalavimas sudarė 27 proc. visų teismo patvirtintų reikalavimų sumos, nesutiko su tuo, jog su antros eilės kreditoriais, tame tarpe ir ja pačia, bus atsiskaityta tik 2014 metais, o taip pat pabrėžė, kad bendrovė jau 2010 m. nevykdė tiesioginės veiklos, turi tik du darbuotojus, todėl, jos nuomone, įmonės sunkumai yra nėra laikini ir jai apskritai neturėjo būti keliama restruktūrizavimo byla. Tačiau planui pritarė 70,40 proc. balsų, iš kurių 59,14 proc. priklausė AB SEB bankas.
Bylos medžiaga rodo, kad šis procesas buvo nuolatos ir iš esmės koreguojamas keičiant restruktūrizavimo planą:
Kauno apygardos teismas 2012 m. balandžio 2 d. nutartimi patvirtino pirmąjį plano pakeitimą, kuriam pritarė 93,24 proc. balsų (2012-02-21 protokolas Nr. 3). Teismas laikė, kad plano pakeitimai tvirtintini sudarant galimybes įmonei visiškai atsiskaityti su kreditoriais 2014 metais;Teismas 2012 m. gruodžio 27 d. nutartimi patvirtino antrąjį plano pakeitimą, kuriam pritarė 93,86 proc. balsų (kreditorių 2012-12-19 susirinkimo protokolas Nr. 4), nusprendęs, kad pakeitimai leis visiškai atsiskaityti su kreditoriais 2014 metais. Pagal protokolą ir planą matyti, kad hipotekinis kreditorius SEB bankas (60,54 proc. balsų), – jam įkeistas beveik visas bendrovės turtas (24 butai, 39 žemės sklypai ir 7 parkavimo aikštelės), sutiko su pakeitimais – sumažinti parduodamų butų vidutinę kainą tik su sąlyga, kad būtų įkeistas papildomas turtas (dvaras);Teismas 2014 m. balandžio 1 d. nutartimi netenkino prašymo patvirtinti trečiąjį plano pakeitimą, kuriam pritarė 95,48 proc. balsų (2014-03-27 protokolas Nr. 5), nurodęs, kad procesas neteisėtai pratęstas iki 2016 m. kovo 30 d., kai restruktūrizavimo terminas – 2014 metų pabaiga;Teismas 2014 m. gegužės 15 d. nutartimi patvirtinto ketvirtąjį plano pakeitimą – proceso pratęsimą iki 2015 m. gruodžio 12 d., kuriam pritarė 95,41 proc. balsų (2014-05-07 protokolas Nr. 6), nustatęs, kad nėra pažeistas maksimalus terminas (IRĮ 12 str. 3 d.);Teismas 2014 m. rugsėjo 5 d. nutartimi patvirtino penktąjį plano pakeitimą, kuriam pritarė 93,63 proc. balsų (2014-08-19 protokolas Nr. 7), nustatęs, kad pakeitimai susiję su parduodamo turto kaina bei pakitusiomis planuojamomis gauti pajamomis;Teismas 2015 m. balandžio 15 d. nutartimi patvirtino šeštąjį plano pakeitimą, kuriam pritarė 68,29 proc. balsų, iš kurių 60,54 proc. – SEB bankui (kreditorių 2015-04-09 susirinkimo protokolas Nr. 8), susijusį su parduodamo turto kainų sumažinimu. Kreditorė Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI) balsavo ,,prieš“, teigdama, kad baigiasi įstatymo nustatytas maksimalus terminas, o per likusius 8 mėnesius planas nebus realizuotas;Restruktūrizavimo administratorius 2015 m. gruodžio 11 d. pateikė teismui prašymą patvirtinti septintąjį plano pakeitimą, o jo įgyvendinimo terminą pratęsti iki 2016 m. gruodžio 12 d. Tam pritarė 67,62 proc. balsų, iš kurių 57,95 proc. – SEB banko. Kreditorė VMI (29,93 proc. balsų) balsavo ,,prieš“, teigdama, jog pažeistas maksimalus terminas; jog reikalavimų patenkinimas planuojamas didžiąja dalimi iš pajamų, gautinų laimėjus teisminį ginčą; jog įmonė turi tik du darbuotojus, vykdo tik jau pastatytų objektų pardavimą, neturi vykdytinų sutarčių ir nėra numačiusi veiklos vystymo plano (kreditorių 2015-12-09 susirinkimo protokolas Nr. 9).Kreditorė VMI 2015 m. gruodžio 17 d. pateikė teismui skundą, prašydama panaikinti pirmiau paminėtus kreditorių 2015-12-09 susirinkimo protokolo Nr. 9 nutarimus antruoju ir trečiuoju darbotvarkės klausimais, kuriais buvo nuspręsta patvirtinti plano pakeitimus bei pratęsti šio proceso laiką iki 2016 m. gruodžio 12 d., kaip prieštaraujančius imperatyvioms ĮRĮ normoms.Kauno apygardos teismas 2016 m. kovo 2 d. nutartimi patenkino šį skundą ir panaikino minėtus kreditorių susirinkimo Nr. 9 sprendimus, kuriais patvirtinti plano pakeitimai Nr. 7 ir pritarta termino pratęsimui iki 2016 m. gruodžio 12 d., sutikdamas su kreditorės VMI motyvais. Lietuvos apeliacinis teismas 2016 m. gegužės 5 d. nutartimi paliko nepakeistą aukščiau paminėtą nutartį, sutikdamas su teismo motyvais (civilinė byla Nr. 2-1026-330/2016).Kauno apygardos teismas 2016 m. gegužės 16 d. nutartimi atmetė aukščiau nurodytą restruktūrizavimo administratorius 2015 m. gruodžio 11 d. teismui pateiktą prašymą patvirtinti septintąjį plano pakeitimą tuo pagrindu, kad paminėtais teismų procesiniais sprendimais kreditorių 2015-12-09 susirinkimo (protokolo Nr. 9) nutarimai yra pripažinti neteisėtais, panaikinti, kad restruktūrizavimo terminas pasibaigė 2015 m. gruodžio 12 d., o plano įgyvendinimo aktas iki šiol nepateiktas.
Toliau teismas pateikia aktualias įstatymų nuostatas bei teismų praktikos išaiškinimus.
Pagal CPK 1 straipsnį, šis kodeksas nustato restruktūrizavimo bylų nagrinėjimo ir sprendimų priėmimo bei vykdymo tvarką, išskyrus išimtis, kurias nustato kiti Lietuvos Respublikos įstatymai; juose gali būti numatytos kitos procesinės taisyklės, negu numato šis kodeksas.
Žemesnės instancijos teismas
Pagal CPK 3 straipsnį teismas, aiškindamas ir taikydamas įstatymus bei kitus teisės aktus, vadovaujasi teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais.
Pagal CPK 7 ir 8 straipsniuose, 42 straipsnio 5 dalyje įtvirtintus koncentracijos, ekonomiškumo, bendradarbiavimo principus, šalių teises ir pareigas – dalyvaujantys byloje asmenys privalo rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu, sąžiningai naudotis ir nepiktnaudžiauti jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis.
Pagal CPK 153 straipsnį, į teismo posėdį, vykstantį rašytinio proceso tvarka, dalyvaujantys byloje asmenys nekviečiami ir jame nedalyvauja; apie šį procesą jiems pranešama CPK 133 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka, pagal kurią, kai byla nagrinėjama iš esmės rašytinio proceso tvarka, apie teismo posėdį skelbiama specialiame interneto tinklalapyje, išskyrus atvejus, kai pranešama kita tvarka; kai rašytinio proceso tvarka nagrinėjami kiti procesiniai klausimai – pranešama tik šio kodekso numatytais atvejais.
Žemesnės instancijos teismas
Pagal CPK 329 straipsnio 1 dalį ir 3 dalies 1 punktą, kuomet teismas išnagrinėjo bylą, kai nebuvo nors vieno iš dalyvaujančių byloje asmenų, kuriam nebuvo pranešta apie teismo posėdžio laiką, vietą ir jeigu šia aplinkybe grindžiamas apeliacinis skundas, laikoma absoliučiu sprendimo negaliojimo pagrindu ir toks sprendimas naikinamas; kitas procesinės teisės normų pažeidimas arba netinkamas jų pritaikymas yra pagrindas sprendimui panaikinti tik tada, jeigu dėl šio pažeidimo galėjo būti neteisingai išspręsta byla.
Pagal Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 6 straipsnio 1 dalį, kiekvienas turi teisę, kad jo byla būtų nagrinėjama per trumpiausią laiką lygybės ir viešumo sąlygomis pagal įstatymą sudaryto nepriklausomo ir nešališko teismo.
Pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) išaiškinimus, vertinant teismo proceso tinkamumą Konvencijos 6 straipsnio 1 dalies požiūriu, atsižvelgtina į teismo procesą kaip visumą, o ne į atskiras jo stadijas (Europos Žmogaus Teisių Teismo 2016 m. sausio 12 d. sprendimas byloje Buterlevičiūtė prieš Lietuvą; etc.).
Pagal ĮRĮ 12 straipsnio 3 dalį, restruktūrizavimas negali tęstis ilgiau kaip 4 metus; teismas gali procesą pratęsti, bet ne ilgiau kaip vieniems metams.
Pagal ĮRĮ 28 straipsnio 1 ir 3 dalis, teismas įmonės restruktūrizavimo bylą nutraukia, jeigu yra nors viena šiame straipsnyje nurodytų sąlygų, tarp jų – kai pasibaigus teismo nustatytam restruktūrizavimo plano įgyvendinimo terminui nepateikiamas jo įgyvendinimo aktas; apie teismo nutartį nutraukti tokią bylą administratorius per 5 darbo dienas nuo nutarties įsiteisėjimo dienos privalo pranešti šio įstatymo 7 straipsnio 11 ir 12 dalyse nurodytiems asmenims;
Pagal ĮRĮ 28 straipsnio 4 dalį, nuo teismo nutarties nutraukti šią bylą aukščiau paminėtu pagrindu įsiteisėjimo dienos visi susitarimai dėl kreditorių reikalavimų atsisakymo, piniginės prievolės pakeitimo kita prievole, jų vykdymo terminų atidėjimo netenka galios, jeigu nesusitarta kitaip; privalomosios įmokos, palūkanų ir netesybų skaičiavimas bei išieškojimai, išskyrus jau įvykdytus įsipareigojimus, atnaujinami nuo jų skaičiavimo sustabdymo pradžios ir t. t..
Pagal kasacinio bei apeliacinio teismo išaiškinimus, kuriais, beje, buvo grindžiamos išvados pirmiau minėtoje Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. gegužės 5 d. nutartyje – restruktūrizavimo proceso paskirtis yra įstatymuose numatytomis priemonėmis išsaugoti laikinų finansinių sunkumų turinčios įmonės veiklą, sumokėti skolas, atkurti mokumą, išvengti bankroto, tuo apsaugant kreditorių, pačios įmonės interesus, todėl yra galimas kai įmonė turi laikinų finansinių sunkumų ir, priešingai, neužtikrina kreditorių interesų ir negali būti taikomas, kai įmonė yra nemoki, neturi galimybių atkurti normalią veiklą, atsiskaityti su kreditoriais; šio proceso tikslai negali būti pasiekti neprotingai, neracionaliai naudojant procedūras, nepaisant operatyvumo reikalavimų, todėl ĮRĮ 12 straipsnio 3 dalies nuostata, jog restruktūrizavimas negali tęstis ilgiau kaip 4 metus ir gali būti pratęstas ne ilgiau kaip 1 metams, yra viena iš tokio proceso racionalumo principo įgyvendinimo bei kreditorių interesų apsaugos garantijų, kad per šį laikotarpį bus atkurtas įmonės mokumas, todėl pasibaigus maksimaliam 5 metų terminui jo pratęsimas nėra galimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-263/2010; 2015 m. sausio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-67/2015; Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-671-157/2016).
Ne viename savo sprendime kasacinis teismas taip pat yra nurodęs, kad tokio proceso tikslai negali būti pasiekti neprotingai, neracionaliai naudojant šias procedūras, o priešingas įstatymo nuostatų aiškinimas reikštų galimybę įmonei piktnaudžiauti įstatymo suteikiamomis teisėmis, nesant realios veiklos išsaugojimo galimybės, imituoti minimą procesą tam, kad kuo ilgesnį laiką ir savo kreditorių sąskaita būtų galima naudotis ĮRĮ 8 straipsnyje įtvirtintomis lengvatomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. lapkričio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-429/2011; 2013 m. spalio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr.3k-3-458/2013; etc.).
Taigi, toliau šioje nutartyje yra nagrinėjami atskirojo skundo argumentai, o jų pagrįstumas vertinamas remiantis būtent šioje byloje surinktų įrodymų bei nustatytų teisinių ir faktinių aplinkybių visetu, o taip pat vadovaujantis pirmiau paminėtomis įstatymų nuostatomis bei aktualiais kasacinio ir apeliacinio teismo išaiškinimais.
Kaip minėta, apeliantė savo atskirajame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismo nutartis yra naikintina esant absoliutiems šio sprendimo negaliojimo pagrindams – dalyvaujantys byloje asmenys nebuvo informuoti apie posėdžio, kuriame buvo nagrinėjamas restruktūrizavimo bylos nutraukimo klausimas, laiką ir vietą (CPK 329 str. 3 d. 1 p.). Taip pat nurodo, kad tokiu būdu buvo pažeistos jos teisės bei teisėti interesai – užkirstas kelias restruktūrizavimo bylą baigti taikiai.
Teismas, remdamasis bylos medžiaga, sutinka su apeliantės argumentu, kad šio klausimo nagrinėjimo procese nebuvo laikytasi CPK 133 straipsnio 3 dalyje nustatytos tvarkos. Taip pat sutiktina su apeliante, kad procesas, kuriame išspręstas klausimas dėl bendrovės restruktūrizavimo pabaigos, yra laikytinas bylos nagrinėjimu iš esmės, nes nežiūrint to, kad prašymas dėl restruktūrizavimo termino pratęsimo yra procedūrinio pobūdžio, – atsisakant jį pratęsti yra nutraukiama pati restruktūrizavimo byla, ir tiek kreditoriams, tiek pačiai bendrovei kyla aukščiau šioje nutartyje nurodytos tiek procesinio, tiek materialinio pobūdžio pasekmės (ĮRĮ 28 str. 4 d.).
Nepaisant to, teismas, remdamasis aukščiau šioje nutartyje išsamiai išnagrinėtomis apeliantės RUAB „SVP namai“ restruktūrizavimo bylos faktinėmis aplinkybėmis, šio proceso ypatumus apibūdinančiomis ĮRĮ normomis, teismų praktikos išaiškinimais, o taip pat vadovaudamasis CPK 3 straipsnio 1 dalies nuostatomis, reikalaujančiomis, kad įstatymai būtų aiškinami ir taikomi vadovaujantis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais, – sprendžia, jog naikinti šią teismo nutartį, remiantis atskirojo skundo motyvais, nėra pagrindo (CPK 185 str.).
Visų pirma, jau paminėtoje teismų praktikoje atskleidžiant restruktūrizavimo proceso tikslus, ypatumus, šiame procese vyraujantį viešąjį interesą, etc., ne kartą yra aiškiai nurodyta, kad turi būti užkirstas kelias piktnaudžiauti restruktūrizavimo įstatymo suteikiamomis teisėmis, kai nesant realios įmonės veiklos išsaugojimo galimybės, restruktūrizavimo procesas būtų imituojamas siekiant kuo ilgesnį laiką naudotis ĮRĮ 8 straipsnyje įtvirtintomis lengvatomis bendrovės kreditorių sąskaita (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. lapkričio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-429/2011; 2013 m. spalio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr.3K-3-458/2013; etc.). Tuo tarpu būtent nagrinėjamos bylos medžiaga leidžia pagrįstai spręsti, jog šie reikalavimai nebuvo vykdomi. Tokią išvadą, be kita ko, patvirtina jau vien tai, kad per ilgiau nei penkerius metus trukusį RUAB „SVP namai“ restruktūrizavimo procesą įvykdyta tik 9,8 proc. visų finansinių įsipareigojimų, kai tuo tarpu plane buvo numatyta visus reikalavimus įvykdyti iki 2014 m. pabaigos, o šį planą pakeitus – iki 2015-12-12. Vadinasi, 90,2 procentai šios bendrovės kreditorių reikalavimų yra netenkinami iš esmės jau nuo 2009 metų, tai yra daugiau nei 7 metai.
Antra, Kauno apygardos teismo 2016 m. kovo 2 d. nutartyje, o taip pat Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. gegužės 5 d. nutartyje, kuri net gi nebuvo skundžiama kasacine tvarka, jau buvo išspręstas klausimas dėl apeliantės restruktūrizavimo proceso termino pratęsimo – teismai vienareikšmiškai konstatavo, kad kreditorių 2015-12-12 susirinkimo nutarimas, kuriuo buvo patvirtintas restruktūrizavimo plano pakeitimas Nr. 7, o administratorius buvo įpareigotas pateikti teismui prašymą dėl termino pratęsimo iki 2016 m. gruodžio 12 d., yra neteisėtas, nes prieštarauja imperatyviai ĮRĮ nuostatai. Taigi įsiteisėjus Kauno apygardos teismo 2016 m. kovo 2 d. nutarčiai, teismas, nagrinėdamas šią bylą, ex officio privalėjo taikyti ĮRĮ 28 straipsnio 1 dalies 5 punktą ir restruktūrizavimo bylą nutraukti.
Trečia, bendrovei vadovauja administracijos vadovas, o restruktūrizavimo plano įgyvendinimui – teismo paskirtas administratorius, veikiantis profesionaliai. Taigi, turint omenyje ne kartą nurodytas faktines bylos aplinkybes, tiek teikiant eilinį prašymą pakeisti planą bei pratęsti terminą jo įgyvendinimui, juo labiau, pirmosios instancijos teismui jau patenkinus kreditorės VMI skundą, bendrovei buvo / privalėjo būti žinomi šioje nutartyje išdėstyti padariniai, kylantys atsisakius patenkinti tokį prašymą, ir ji turėjo numatyti atlikti / atlikti būtinus veiksmus. Todėl įsigaliojus tokiam pirmosios instancijos teismo sprendimui, restruktūrizavimo bylos nutraukimas ex officio, priešingai nei teigiama atskirajame skunde, atsakovei negalėjo būti nežinomas ir netgi netikėtas (CPK 18 str., ĮBĮ 29 str. 4 d.).
Ketvirta, apeliantė, kuriai, akivaizdu, buvo žinomi aukščiau paminėti teismų spendimai, nei restruktūrizavimo bylą nagrinėjančiam pirmosios instancijos teismui, nei šią bylą nagrinėjančiam apeliacinės instancijos teismui, kurio dispozicijoje yra tiek teisės, tiek fakto klausimų išsprendimas, ir kuriame ši byla nagrinėjama praėjus jau 3 mėnesiams po atskirojo skundo pareiškimo, – nepateikė nei projekto, kuris patvirtintų atskirojo skundo argumentus apie galimą taikią bylos pabaigą, nei kitų rašytinių įrodymų, patvirtinančių esant tokius kreditorių svarstymus, susitarimus, planus, etc.
Beje, pati atsakovė RUAB „SVP namai“, nesutikdama su kreditorės VMI 2015-12-17 pateiktu skundu, o vėliau ir su pirmosios instancijos teismo nutartimi minimoje civilinėje byloje (civilinė byla Nr. 2-1026-330/2016), tvirtino, kad daugumai bendrovės kreditorių, pasisakiusių už restruktūrizavimo termino pratęsimą, nekilo abejonių dėl to, jog galimybės atkurti jos mokumą yra realios. Tačiau pagal bylos medžiagą matyti, kad nors vis dar tebėra patvirtinti 12-os kreditorių finansiniai reikalavimai, toje byloje bendrovės poziciją palaikė tik vienintelis kreditorius – SEB bankas, turintis didžiausią reikalavimą. Kalbant apie nagrinėjamą bylą, kaip jau minėta, teismo nutartį skundžia taip pat tik pati atsakovė, o kiti kreditoriai nepateikė net gi atsiliepimų. Tuo tarpu teismų praktikoje ne kartą yra nurodyta, kad tiek bankroto, tiek restruktūrizavimo procese didžiausią teismo patvirtintą finansinį reikalavimą turinčio kreditoriaus interesai negali būti absoliutinami kitų asmenų interesų sąskaita, pažeidžiant tiek viešąjį interesą, tiek pačius restruktūrizavimo proceso principus.
Apibendrindamas tai kas išdėstyta, remdamasis būtent šioje byloje nustatytomis faktinėmis bei teisinėmis aplinkybėmis, vadovaudamasis aukščiau teismų pateiktais išaiškinimais, atskleidžiančiais įmonių restruktūrizavimo proceso tikslus, ypatumus, kt., ir kad vertinant teismo proceso tinkamumą privalu atsižvelgti į procesą kaip visumą, o ne į atskiras jo stadijas, apeliacinis teismas sprendžia, jog aplinkybė, kuria yra grindžiamas atskirasis skundas, – priimant skundžiamą teismo sprendimą dėl restruktūrizavimo bylos nutraukimo buvo pažeista apeliantės CPK garantuojama teisė būti informuota apie teismo posėdžio laiką, vietą – negali būti laikoma absoliučiu šio sprendimo negaliojimo pagrindu (CPK 329 str. 3 d. 1 p.).
Tuo pat metu teismas sprendžia, kad dėl CPK 133 straipsnio 3 dalies reikalavimų nesilaikymo, skundžiamas teismo sprendimas negali būti naikinamas taip pat ir pagal CPK 329 straipsnio 1 dalį, kadangi šis pažeidimas, teismo įsitikinimu, nesukliudė teisingai išspręsti šią bylą, tai yra, priimti teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Todėl ši teismo nutartis paliekama nepakeista, o atsakovės RUAB „SVP namai“ atskirasis skundas atmetamas (CPK 263 str. 1 d.).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apygardos teismo 2016 m. gegužės 16 d. nutartį palikti nepakeistą.