- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-11-05
- Bylos Nr.
- 2A-1475-513/2014
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Irma Čuchraj (pran.), Jolanta Gailevičienė, Alvydas Žerlauskas
- Ieškovas
- Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento
- Atsakovas
- UAB „Judrės medis“
- Trečiasis asmuo
- R. R., Kretingos rajono savivaldybės administracija
Teisėja Jurgita Grigonienė Teisminio proceso Nr. 2-24-3-01039-2013-0
NUTARTIS
2014 m. lapkričio 5 d.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos teisėjos Irmos Čuchraj, kolegijos teisėjų Jolantos Gailevičienės ir Alvydo Žerlausko, rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjusi ieškovo Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento apeliacinį skundą dėl Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2014-06-17 sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento ieškinį atsakovei UAB „Judrės medis“ dėl žalos atlyginimo, tretieji asmenys R. R., Kretingos rajono savivaldybės administracija,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas ieškiniu prašė priteisti iš atsakovės 7 240 Lt žalos atlyginimo, 5 procentus procesinių palūkanų. Ieškinį grindė tuo, jog atsakovė neturėdama leidimo, savavališkai iškirto sveikus žaliuojančius karpuotuosius beržus (16 vienetų). Tokiais neteisėtais veiksmais atsakovė padarė gamtai žalą už 7 240 Lt sumą.
Atsiliepimas
Atsakovė UAB „Judrės medis“ ir trečiasis asmuo R. R. atsiliepimu su ieškiniu nesutiko. Motyvavo, jog atsakovė 2013 m. kovo mėnesio pradžioje Kretingos miesto seniūnijos seniūno prašymu ir jo patikinimu, jog yra duoti leidimai kirsti medžius, nebūdama sudariusi sutarties ir perėmusi atsakomybės už kirtimų organizavimą, neatlygintinai atliko medžių, krūmų šalinimo darbus žemės sklype tarp Žemaitės alėjos ir Savanorių gatvės, Kretingoje. Seniūnas kontroliavo ir koordinavo darbus, nurodydamas, kas turi būti pašalinta. Savavališkai nė vienas medis nebuvo nukirstas. Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentui atlikus patikrinimą, nustatyta, jog iškirsta 16 medžių daugiau, nei buvo nurodyta seniūno turėtame leidime. Atliktuose veiksmuose nėra atsakovės kaltės, nes žala padaryta ne atsakovės valia, o vadovaujant seniūnui.
Trečiasis asmuo Kretingos rajono savivaldybės administracija atsiliepimu sutiko su ieškinio reikalavimais. Motyvavo, jog atsakovė galėjo kirsti medžius tik gavusi Kretingos seniūnijos leidimą. Atsakovei neteisėtai, t. y. be leidimo, iškirtus medžius, ji privalo atlyginti gamtai padarytą žalą.
Ieškovo atstovė teismo posėdžio metu ieškinį palaikė ieškinyje išdėstytais motyvais.
Teismo posėdžio metu atsakovės atstovas prašė ieškinį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, jog atsakove turėtų būti Kretingos seniūnija, kadangi pats seniūnas organizavo kirtimus, jiems vadovavo ir davė nurodymus, kokius medžius iškirsti, o atsakovės skirti tam darbui darbuotojai tik atliko techninį darbą, už kurį jokio atlygio ar naudos negavo. Atsakovė versliškai užsiima medžių kirtimais, žino šiai veiklai keliamus reikalavimus, tačiau šiuo atveju elgėsi nerūpestingai, nepasitikrinusi, kokius medžius kirsti išduotas leidimas, nes nebuvo perėmusi atsakomybės už šiuos kirtimus.
Atsiliepimas
Trečiasis asmuo R. R. teismo posėdžio metu paaiškino, jog yra UAB „Judrės medis“ direktorius. Nurodė, jog Kretingos miesto seniūnas paprašė pagalbos iškirsti krūmus ir medžius, todėl jis tam darbui skirtiems darbuotojams nurodė tik kirtimo plotą, o darbams liko vadovauti seniūnas. Neprašė parodyti leidimo, nes pasitikėjo seniūnu, o kadangi šis atsisakė sudaryti sutartį dėl medžių kirtimo, suprato, kad įmonė atliks tik techninį darbą, organizacinių reikalų netvarkys. Jokios naudos įmonė negavo, iškirstus medžius pasiėmė savivaldybės įmonė. Jis sumokėjo administracine tvarka paskirtą baudą už medžių iškirtimą, nes dar nebuvo pasitaręs su teisininkais ir neginčijo tos santykinai nedidelės baudos, tačiau nesutinka, kad tuo pripažino savo kaltę.
Trečiojo asmens Kretingos rajono savivaldybės administracijos atstovė nurodė, jog seniūnija buvo tik užsakovė dėl medžių kirtimo, o atsakovė buvo vykdytoja. Žino, kad sutartis sudaryta nebuvo, o iškirsti medžiai saugomi UAB „Kretingos komunalininkas“. Ar leidimas dėl medžių kirtimo buvo įteiktas rangovui, nieko pasakyti negalėjo.
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos rajono apylinkės teismas 2014-06-17 sprendimu ieškovo ieškinį atmetė. Teismas sprendė, jog byloje keliamas deliktinės atsakomybės klausimas, taigi ieškovas, pareikšdamas reikalavimą dėl žalos atlyginimo, privalo įrodyti atsakovės neteisėtus veiksmus, žalos padarymo faktą ir dydį, priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir žalos padarymo, o atsakovė, siekdama išvengti civilinės atsakomybės, turi įrodyti, kad jos kaltės dėl žalos atsiradimo nėra (CK 6.248 str. 1 d.). Motyvuodamas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2008-01-31 įsakymu Nr. Dl-87 patvirtinto Saugotinų medžių ir krūmų kirtimo, persodinimo ar kitokio pašalinimo atvejų, šių darbų vykdymo ir leidimų šiems darbams išdavimo, medžių ir krūmų vertės atlyginimo tvarkos aprašo (Žin., 2008, Nr. 17-611) III skyriaus 9 p., nustatęs, jog 2013-02-26 Kretingos rajono savivaldybės administracijos Kretingos miesto seniūnija išdavė Leidimą saugotinų medžių ir krūmų kirtimo, persodinimo ar kitokio pašalinimo, genėjimo darbams Nr. (6.19)-S2-3 Kretingos rajono savivaldybės administracijos Kretingos miesto seniūnijai kirsti nurodytus medžius ir krūmus, nurodydamas, kad leidimas kirsti medžius, krūmus yra dokumentas, suteikiantis teisę atlikti kirtimus žemės sklype, kuriame nurodomi vykdomi darbai, kirstinų medžių ir krūmų rūšys bei skaičius, padarė išvadą, kad medžių kirtimo teisėtumą lemia nustatyto leidimo buvimas ir faktas, jog leidimo turėtojo veiksmai atitinka visas jame nurodytas sąlygas ir šiuo atveju leidimo turėtojas – Kretingos rajono savivaldybės administracijos Kretingos miesto seniūnija. Argumentavo, kad byloje leistinais įrodymais yra pakankamai įrodytas neteisėtų veiksmų (savavališkų, leidime nenumatytų kirtimų) faktas, šiais veiksmais padarytos žalos dydis ir priežastinis ryšys tarp veiksmų bei žalos atsiradimo, tačiau liko neįrodyta atsakovės kaltė dėl šių veiksmų padarymo, nes byloje neįrodyta, jog atsakovė per savo darbuotojus būtų atsakinga dėl šių veiksmų atlikimo. Kretingos miesto seniūnija organizavo kirtimus ir nei sutartimi, nei kokiu kitu aiškiu ir apibrėžtu aktu neperdavė šių funkcijų atsakovei, kartu neperduodama ir kirtimų leidimo, apibrėžiančio, ką leidžiama iškirsti, nepasirūpino kertamų medžių pažymėjimu ir davė neteisingus nurodymus iškirsti medžius, kuriuos kirsti leidimas nebuvo išduotas. Liudytojas Kretingos miesto seniūnas pripažino, jog jis vadovavo kirtimams ir pats atsakovės darbuotojams nurodė, kuriuos medžius iškirsti, tačiau tai buvo kiti medžiai, o ne neteisėtai iškirsti karpuotieji beržai. Kretingos seniūno pavaduotoja patvirtino, jog seniūnas pats nurodė, kokius darbus atsakovei atlikti. Tačiau liudytojas M. M., vadovavęs kirtėjų brigadai ir tiesiogiai derinęs visus jos veiksmus su seniūnu, nurodė, jog be seniūno nurodymo nė vienas medis nebuvo iškirstas, o ginčo objektu tapusius beržus seniūnas liepė iškirsti paskutinę kirtimų dieną, tvirtindamas, jog leidimas bus išrašytas vėliau. Šio liudytojo parodymai, kuriuos patvirtina ir atsakovės atstovo bei trečiojo asmens R. R. parodymai, o didžiąja dalimi – ir kitų byloje apklaustų asmenų parodymai bei kitos šioje byloje nustatytos aplinkybės, kad atsakovė kirtimų paslaugas teikė neatlygintinai, sutartis dėl darbų masto, atsakomybės ir kitų svarbių aplinkybių nebuvo sudaryta, leidimas kirtimams atsakovei nebuvo perduotas, naudos iš šių kirtimų nei įmonė, nei atskiri jos darbuotojai neturėjo, todėl nematyti jokio atsakovės suinteresuotumo šiais kirtimais ir jų rezultatais, ir lemia teismo įsitikinimą, kad neįrodyta atsakovės atsakomybė dėl atsiradusios žalos. Daug tvirčiau įrodyta byloje teismas laikė tą versiją, kad Kretingos miesto seniūnija, veikdama per savo vadovą – seniūną, neperdavė kirtimų organizavimo atsakovei, kurios darbuotojai tokiu atveju atliko tik techninį darbą, ir dėl šioje byloje nenustatinėjamų priežasčių organizavo savavališkus kirtimus, duodama kirtėjams nurodymus kirsti leidime nenurodytus medžius. Esant nurodytoms aplinkybėms ir teisinei reglamentacijai, teismas padarė išvadą, kad šiuo atveju nenustatytos visos civilinės atsakomybės sąlygos, kurių pagrindu būtų galima taikyti civilinę atsakomybę atsakovei UAB „Judrės medis“, todėl ieškinio dėl žalos atlyginimo netenkino.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu ieškovas prašo Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2014-06-17 sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškovo ieškinį tenkinti. Nesutinka su teismo išvadomis, jog ieškovas neįrodė atsakovės kaltės. Argumentuoja Aplinkos apsaugos įstatymo 34 str. 2 d. ir dėl šios normos taikymo esama kasacinio teismo praktika (civilinės bylos Nr. 3K-3-433/2008, Nr. 3K-7-465/2008), kurioje išaiškinta, kad šia įstatymo norma nustatyta griežtoji atsakomybė (atsakomybė be kaltės) už žalą, padarytą bet kokia ūkine veikla aplinkai, atsižvelgiant į įstatyme nurodytas išimtis, t. y. kaltės prezumpcija. Taigi civilinei atsakomybei už žalą taikyti turi būti nustatytos trys civilinės atsakomybės sąlygos: neteisėti veiksmai, žala ir priežastinis neteisėtų veiksmų bei žalos ryšys. Byloje esantis 2013-03-04 patikrinimo aktas Nr. LT1-4, šio akto pagrindu surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas bei nutarimas (baudą atsakovės vadovas sumokėjo), turėtų būti vertinami kaip rašytiniai įrodymai kartu su kitais bylos įrodymais. Paaiškina, kad liudytojų Kretingos seniūno S. J. ir seniūno pavaduotojos A. P. parodymai patvirtina, kad atsakovė kirtimo darbus atliko neatlygintinai, leidžiant atsakovei pasiimti iškirstus medžius ir krūmus. Rašytinės formos sutartis tarp seniūnijos ir atsakovės sudaryta nebuvo, tačiau tokios sutarties formos įstatymas nenustato. Remiasi CK 1.71 str. (sandoris sudarytas konkliudentiniais veiksmais) ir teigia, kad seniūno ir atsakovės sandorio teisėtumas nėra šios bylos dalykas, todėl nesutinka su teismo išvada, jog sutarties nebuvo. Atsakovės pareigą atlyginti žalą kildina ir iš Želdynų įstatymo 14 str. 2 d., 29 str. nuostatų. Atsakovei kertant medžius įvykio vietoje seniūno nebuvo, tačiau apie tai, kuriuos medžius iškirsti, seniūnas atsakovei buvo nurodęs. Liudytojų M. M., R. R. parodymai vertintini kritiškai, nes šie asmenys yra suinteresuoti bylos baigtimi, o seniūno ir jo pavaduotojos parodymai nėra šališki, sutampa, yra nuoseklūs, pakankamai detalūs, todėl jais abejoti pagrindo teismui nebuvo. Teismas turėjo ieškinį tenkinti ir tam įrodymų byloje pakanka.
Atsiliepimas
Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovė UAB „Judrės medis“ prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Nesutinka su apelianto argumentais ir teigia, kad apeliantas sąmoningai nutyli, jog UAB „Judrės medis“ negalėjo kirsti medžių pagal leidimą, nes jis buvo išduotas seniūnijai, o ne UAB „Judrės medis“ ir su leidimu bendrovė nebuvo supažindinta. Atsakovė ir seniūnas susitarė (žodžiu), kad bendrovė atliks techninį darbą – pašalins nurodytą augmeniją, o tiesioginis seniūno dalyvavimas vykdant kirtimo darbus (tai patvirtina liudytojų parodymai) įrodo, kad atsakovė turėjo tik abipusiu susitarimu įgytą prievolę pašalinti seniūno nurodytus medžius ir krūmus. Detali rašytinė informacija apie šalintinus medžius buvo prieinama tik pačiam leidimą išdavusiam asmeniui. Ieškinys dėl žalos padarymo nukreiptas ne į tikrąjį kaltininką, bet į pažeidimo padarymo įrankį – UAB „Judrės medis“. Visi medžiai buvo iškirsti vykdant tiesioginius seniūno nurodymus. Atsakovės vadovo administracinės nuobaudos – 300 Lt baudos už medžių kirtimą – sumokėjimas neturėtų būti vertinamas kaip atsakovės kaltės įrodymas, nes nereikšmingo dydžio bauda sumokėta nepasitarus su teisininkais, neįsigilinus į galimas ieškovo interpretacijas. Ieškovas byloje neįrodė, jog už žalą atsakinga atsakovė UAB „Judrės medis“.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinių skundų faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo tik apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuodamas apeliaciniuose skunduose nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str.).
Nagrinėjamu atveju apeliantas teigia, jog iš esmės atsakovės kaltė ginčo situacijoje preziumuojama ir jos nereikia įrodinėti, neturi reikšmės tai, jog tarp atsakovės ir seniūno nebuvo sudaryta rašytinė sutartis dėl kirtimo darbų, nes sutartis sudaryta konkliudentiniais veiksmais.
Byloje nėra ginčo, kad ne atsakovei UAB „Judrės medis“, o būtent Kretingos rajono savivaldybės administracijos Kretingos miesto seniūnijai buvo išduotas 2013-02-26 Leidimas saugotinų medžių ir krūmų kirtimo, persodinimo ar kitokio pašalinimo, genėjimo darbams Nr. (6.19)-S2-3 žemės sklype teritorijoje tarp Žemaitės al. ir Savanorių g., Kretingos m. kirsti krūmus ir medžius (b. l. 13). Kretingos rajono savivaldybės administracijos filialo – Kretingos miesto seniūnijos veiklos nuostatų 8.4.5. punkte reglamentuotas seniūnijos uždavinys – kirsti, genėti ar pertvarkyti saugotinus želdinius, augančius ne miško žemėje; 9.2 p. – seniūno kompetencija – inter alia užtikrinti seniūnijai priskirtų funkcijų vykdymą (b. l. 58). Kretingos rajono savivaldybės tarybos 2008-07-31 sprendimu Nr. T2-198 patvirtintos Leidimų saugotinų medžių ir krūmų kirtimo, persodinimo ar kitokio pašalinimo, genėjimo darbams išdavimo, medžių ir krūmų vertės atlyginimo tvarkos 78.1 punkte nustatyta, kad dėl leidimo išdavimo gali kreiptis ir pati seniūnija; 78.2 p. – leidimą paruošia seniūnija.
Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo 6 str. 2 ir 3 dalyse nustatyta, kad aplinkos apsaugos valdymą savivaldybių teritorijose įstatymų nustatyta tvarka vykdo vietos savivaldos atitinkamos institucijos, kurios atsako už šio įstatymo joms priskirtų funkcijų vykdymą. To paties straipsnio 7 d. 7 p. nustatyta, kad vietos savivaldos institucijos, organizuodamos aplinkos apsaugos įstatymų, Vyriausybės bei Aplinkos ministerijos priimtų norminių aktų aplinkos apsaugos klausimais įgyvendinimą, tvarko miestų ir kaimų gyvenamųjų vietovių želdynus, rengia ir tvirtina želdinių apsaugos taisykles, skelbia saugotinais vertingus dendrologiniu, ekologiniu, estetiniu, kultūriniu bei kraštovaizdžio formavimo požiūriu medžius ir krūmus, augančius valstybinėje ne miškų ūkio paskirties žemėje ir privačioje žemėje. Vietos savivaldos įstatymo 6 str. 26 p. numatyta, kad viena iš savarankiškųjų (Konstitucijos ir įstatymų nustatytų (priskirtų) savivaldybių funkcijų yra savivaldybės teritorijoje esančių želdynų, želdinių apsauga, tvarkymas ir kūrimas, inventorizacijos, apskaitos, atskirųjų želdynų žemės sklypų kadastrinių matavimų ir įrašymo į Nekilnojamojo turto registrą organizavimas ir stebėsena. Šias funkcijas želdynų priežiūros srityje detalizuoja Lietuvos Respublikos želdynų įstatymas, kurio 10 str. 1 d. konkrečiai išvardytos savivaldybėms priskirtos pareigos želdynų ir želdinių apsaugos, tvarkymo ir kūrimo srityje. Pastarojo įstatymo 10 str. 1 d. 1 p. taip pat nustatyta, kad savivaldybės organizuoja savivaldybės teritorijoje esančių želdynų ir želdinių inventorizavimą ir apskaitą, vykdo jų būklės stebėseną, kuria ir tvarko jų duomenų bazes (skaitmenines ir geoinformacines), vykdo savivaldybės teritorijoje esančių želdynų ir želdinių būklės, želdynų kūrimo, naujų želdinių veisimo vidaus kontrolę (8 p.), sprendžia medžių persodinimo, kirtimo ar kitokio pašalinimo, genėjimo, gydymo klausimus (12 p.), išduoda leidimus saugotinų medžių ir krūmų kirtimui ar kitokiam pašalinimui, genėjimui, persodinimui ar kitiems želdynų ir želdinių tvarkymo darbams (13 p.). Želdynų ir želdinių inventorizavimo ir apskaitos tikslas – nustatyti želdynų žemės sklypų ribas, medžių ir krūmų rūšį, jų fiziologinę būklę, matmenis, įvertinti vejų, gėlynų, vandens telkinių, mažųjų kraštovaizdžio architektūros statinių, inžinerinių įrenginių ir kitų želdynuose esančių objektų būklę, parengti apskaitos duomenis, kad želdynus būtų galima efektyviau valdyti, teikti informaciją apie želdynų ir želdinių, aplinkos būklę, kontroliuoti, ar jų plotai atitinka galiojančias želdynų normas (Želdynų įstatymo 18 str. 1 d.).
Savivaldybės pareiga prižiūrėti jos teritorijoje esančius želdinius apima ne tik konkrečius priežiūros darbus, kuriuos paprastai pagal sutartį atlieka privatūs asmenys, ar leidimų konkretiems darbams, pavyzdžiui, medžių genėjimui, išdavimą, bet ir želdinių priežiūros darbų organizavimą ir jų vykdymo kontrolę (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. lapkričio 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A552-2084/2013).
Apibendrinant išdėstytą teisinį reguliavimą, įvertinus nagrinėjamos bylos aplinkybes, darytina išvada, kad leidimą turėjusi Kretingos rajono savivaldybė tinkamai nevykdė pareigos užtikrinti ginčo teritorijoje augančių (augusių) želdinių priežiūrą ir jos vykdymo kontrolę, dėl ko kilo ginčo žalos dydžio pasekmės. Duomenų, jog Kretingos seniūnas ar Kretingos rajono savivaldybė buvo (yra) sudarę rašytinę sutartį su atsakove dėl ginčo kirtimo darbų atlikimo, jog atsakovė kirto medžius, būdama supažindinta su minėto leidimo turiniu ir (ar) turėdama šį leidimą ir pan., byloje nenustatyta, tačiau įrodyta, kad darbai buvo atlikti vietos savivaldos institucijos atstovo nurodymu, jam prižiūrint ir taip dalyvaujant atliekant darbus, vadinasi, vietos savivaldos institucija, išdavusi leidimą ir pasirinkusi tokią darbų atlikimo tvarką, pati turėtų prisiimti atsakomybę už kilusias pasekmes. Priešingas aiškinimas prieštarautų teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams (CK 1.5 str.).
Rungimosi principas, galiojantis civiliniame procese (CPK 12 str.), lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 str.), todėl negalimas įrodinėjimo naštos perkėlimas teismui, išskyrus įstatymo nustatytus atvejus (CPK 179 str.). Kiekviena šalis turi naštą įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ir atsikirtimų pagrindu. Laisva valia pasirinkusios reikalavimų ir atsikirtimų pagrindą, šalys jų pasirinktomis įrodinėjimo priemonėmis pačios turi nurodytas aplinkybes įrodyti. Ieškovas byloje neįrodė, jog atsakovė atliko kirtimo darbus be seniūno žinios ir (ar) jo nurodymų ir (ar) veikė išimtinai savavališkai, siekdama iš to turėti naudos ar tokią naudą gavo ir pan. Aplinkybė, jog atsakovės UAB „Judrės medis“ direktorius R. R. 2013-03-25 nutarimu nubaustas administracine nuobauda (300 Lt bauda) už saugotinų medžių ir krūmų šalinimo darbų vykdymą be leidimo ir šią baudą sumokėjo, neįrodo, kad ir už ginčo žalą atsakinga būtent UAB „Judrės medis“.
Išanalizavusi ir įvertinusi išdėstytų aplinkybių visetą, teisėjų kolegija konstatuoja, jog šiuo konkrečiu atveju ieškovas Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentas, pareikšdamas ieškinį atsakovei UAB „Judrės medis“, ieškinį pareiškė iš esmės netinkamam atsakovui, t. y. asmeniui, kuris neturi teisės ir pareigos pagal ieškinį atsakyti (CPK 45 str.). Visų aplinkybių, kurios leistų taikyti atsakovei deliktinę civilinę atsakomybę, byloje nenustatyta.
Išnagrinėjusi bylą apeliacine tvarka teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas skundžiamame apeliacine tvarka teismo sprendime nustatė visas svarbias bylos aplinkybes, jas iš esmės teisingai įvertino, teisingai aiškino ir taikė procesinės teisės normas, nustatančias įrodinėjimo pareigų paskirstymo, įrodymų vertinimo principus ir pagrindus (CPK 177 str., 178 str., 185 str.), taip pat materialinės teisės normas, reglamentuojančias deliktinės teisinės atsakomybės pagrindus ir sąlygas (CK 6.263 str.), teismo sprendimo išvados atitinka nustatytas aplinkybes byloje. Dėl šių aplinkybių teisėjų kolegija sprendžia, kad skundžiamas apeliacine tvarka teismo sprendimas paliktinas nepakeistas, o ieškovo apeliacinis skundas atmestinas (CPK 178 str., 326 str. 1 d. 1 p.).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Apeliantas atleistas nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų mokėjimo (CPK 83 str. 1 d. 10 p.). Atsakovė įrodymų apie apeliacinės instancijos teisme turėtas bylinėjimosi išlaidas nepateikė.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teisėjų kolegija
nutaria:
Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2014 m. birželio 17 d. sprendimą palikti nepakeistą.