Klaipėdos apygardos teismo nuosprendis

2014-01-22 · Baudžiamoji byla Nr. 1-4-174/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2014-01-22
Bylos Nr.
1-4-174/2014
Teisminio proceso Nr.
1-30-1-00344-2009-7
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Violeta Miliuvienė
Kaltinamasis
V. P.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr.1-4-174/2014Teisminio proceso Nr. 1-30-1-00344-2009-7Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.14.6.2.; 1.2.14.7.1.; 2.1.15.1.; 2.3.6.4.2.; 2.3.6.4.5. (S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. sausio 22 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Violeta Miliuvienė,

sekretoriaujant Audriui Kvajauskui,dalyvaujant prokurorei Vidai Skalauskienei,kaltinamajam V. P.,gynėjui Edvardui Staponkui,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje V. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, turintis aukštąjį išsilavinimą, išsiskyręs, deklaruota gyv. vieta (duomenys neskelbtini), dabartinė gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), dirbantis (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas pagal BK 222 str. 1 d., BK 183 str. 2 d., BK 184 str. 1 d.,

Teisėja, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

kaltinamasis V. P. buvo kaltinamas tuo, kad apgaulingai tvarkė teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą:

kaltinamasis V. P., būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), (buvęs kodas (duomenys neskelbtini)), adresas (duomenys neskelbtini), direktoriumi, užimamų pareigų pagrindu turėdamas teisiškai apibrėžtus įgalinimus, numatytus darbo sutartyje 2006-07-11, Nr. 083, pagal 2001 m. lapkričio 6 d. Buhalterines apskaitos įstatymo Nr. IX-574 21 straipsnį, kuris numato, kad „už apskaitos organizavimą pagal šio įstatymo reikalavimus atsako ūkio subjekto vadovas“, būdamas atsakingas už buhalterinės apskaitos organizavimą, laikotarpiu nuo 2006-08-30 iki 2009-05-12 apgaulingai tvarkė UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą:

kaltinamasis V. P., organizuodamas įmonės buhalterinės apskaitos tvarkymą, pažeidė Lietuvos Respublikos 2001 m. lapkričio 6 d. Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX- 574 nuostatų reikalavimus, o būtent 6 straipsnio 2 dalies nuostatų reikalavimą, kad: „Į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu“. Pažeisdamas šio straipsnio reikalavimą UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius V. P. 27 atvejais persivedė UAB „(duomenys neskelbtini)“ pinigines lėšas, iš viso 79052,72 Lt, iš jų: 19 atvejų 57850 Lt (30650+27200), laikotarpiu nuo 2007-07-11 iki 2008-10-14, mokėjimo pavedimais iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ AB SEB banko bei AB Ūkio banko sąskaitų į savo asmeninę banko sąskaitą, esančią AB „Swedbank“:

– 2007-07-11 mokėjimo pavedimu Nr. 925 – 1 000 Lt (SEB bankas);

– 2007-07-13 mokėjimo pavedimu Nr. 932 – 1 250 Lt (SEB bankas);

– 2007-07-16 mokėjimo pavedimu Nr. 935 – 1 500 Lt (SEB bankas);

– 2007-07-31 mokėjimo pavedimu Nr. 950 –1 500 Lt (SEB bankas);

– 2007-08-16 mokėjimo pavedimu Nr. 984 – 5 000 Lt (SEB bankas);

– 2008-01-08 mokėjimo pavedimu Nr. 1274 – 3 000 Lt (SEB bankas);

– 2008-01-28 mokėjimo pavedimu Nr. 1295 – 5 000 Lt (SEB bankas);

– 2008-09-09 mokėjimo pavedimu Nr. 1339 – 600 Lt (SEB bankas);

– 2008-09-10 mokėjimo pavedimu Nr. 1340 – 3 600 Lt (SEB bankas);

– 2008-09-15 mokėjimo pavedimu Nr. 1348 – 600 Lt (SEB bankas);

– 2008-09-17 mokėjimo pavedimu Nr. 1364 – 1000 Lt (SEB bankas);

– 2008-09-18 mokėjimo pavedimu Nr.1364 – 1 000 Lt (SEB bankas);

– 2008-09-22 mokėjimo pavedimu Nr. 1371 – 3 000 Lt (SEB bankas);

– 2008-09-30 mokėjimo pavedimu Nr. 1376 – 900 Lt (SEB bankas);

– 2008-10-14 mokėjimo pavedimu Nr. 1388 – 2 100 Lt (SEB bankas);

– 2007-08-14 mokėjimo pavedimu Nr. 74 – 5 000 L t (Ūkio bankas);

– 2007-09-03 mokėjimo pavedimu Nr. 81 – 10 000 Lt (Ūkio bankas);

– 2008-04-10 mokėjimo pavedimu Nr. 173 – 11 000 Lt (Ūkio bankas);

– 2008-06-11 mokėjimo pavedimu Nr. 262 – 1 200 Lt (Ūkio bankas).

5 atvejais 10 000 Lt (8 000Lt +2 000) laikotarpiu nuo 2008-10-24 iki 2009-02-18, UAB „(duomenys neskelbtini)“ paslaugų pirkėjas UAB „Baltijos logistikos ir investicijų centras“ žodiniu nurodymu pervedė į V. P. asmeninę sąskaitą, esančią AB „Swedbank“:

– 2008-10-24 mokėjimo pavedimu Nr. 12 – 2 000 Lt;

– 2008-11-25 mokėjimo pavedimu Nr. 320 – 2000 Lt;

– 2008-12-10 mokėjimo pavedimu Nr. 328 – 2 000 Lt;

– 2009-01-13 mokėjimo pavedimu Nr. 353 – 2 000 Lt;

– 2009-02-18 mokėjimo pavedimu Nr. 369 – 2 000 Lt.

3 atvejais UAB „(duomenys neskelbtini)“ paslaugų pirkėjas UAB „Green transport“ pervedė rašytiniu nurodymu 11202,72 Lt (3557,74+4194,05-3450,93) laikotarpiu nuo 2008-10-29 iki 2008-12-23 į V. P. asmeninę sąskaitą, esančią AB „Swedbank“:

– 2008-10-29 mokėjimo pavedimu Nr. 6996 - 3450,93 Lt;

– 2008-11-27 mokėjimo pavedimu Nr. 6984 - 3557,74 Lt;

– 2008-12-23 mokėjimo pavedimu Nr. 7050 - 4194,05 Lt.

Be to, jis pažeidė minėto įstatymo 13 straipsnio 1 dalies 6 punkto nuostatų reikalavimus: „Privalomi šie apskaitos dokumentų rekvizitai: 4) ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio turinys“. Pažeisdamas šio straipsnio reikalavimus jis 10 atvejų kasos išlaidų orderiais pagrindė faktiškai neįvykusias ūkines operacijas, o būtent:

– 2008-10-01 Kasos išlaidų orderiu Nr. 018/08/A išmokėtus 278 000 Lt;

– 2008-12-22 Kasos išlaidų orderiu Nr. 030/08 išmokėtus 18 000 Lt;

– 2009-01-27 Kasos išlaidų orderiu Nr. 004/09 išmokėtus 22 000 Lt;

– 2009-02-06 Kasos išlaidų orderiu Nr. 006/09 išmokėtus 5 000 Lt;

– 2009-02-18 Kasos išlaidų orderiu Nr. 008/09 išmokėtus 5 000 Lt;

– 2009-02-26 Kasos išlaidų orderiu Nr. 011/09 išmokėtus 4 000 Lt;

– 2009-03-03 Kasos išlaidų orderiu Nr. 014/09 išmokėtus 7 700 Lt;

– 2009-03-27 Kasos išlaidų orderiu Nr. 019/09 išmokėtus 9 000 Lt;

– 2009-04-10 Kasos išlaidų orderiu Nr. 022/09 išmokėtus 8 600 Lt;

– 2009-05-11 Kasos išlaidų orderiu Nr. 027/09 išmokėtus 10 398,50 Lt.

Iš viso tokiu būdu pagrindė neįvykusias operacijas už 367 698,50 Lt ir šia suma sumažino dokumentinį kasos likutį.

Tęsdamas savo nusikalstamus veiksmus, V. P., būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ atskaitingu asmeniu ir kasininku, pažeidė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000-02-17 nutarimo „Dėl kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių patvirtinimo“ Nr. 179 patvirtintų kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių nuostatas, 9 punkto nuostatų reikalavimus – „Nepanaudotų pinigų grąžinimas į kasą įforminamas kasos pajamų orderiu“ – nepanaudotų pinigų bendrovės veikloje, iš viso 306 765,28 Lt (367 698,50-680,55-60 252,67) laikotarpiu nuo 2008-10-01 iki 2009-05-11 9 atvejais gautų iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasos bei 27 atvejais laikotarpiu nuo 2007-07-11 iki 2009-02-18 pervestų UAB „(duomenys neskelbtini)“ skirtų piniginių lėšų, iš viso 79 052,72 Lt, pervestų į V. P. asmeninę banko AB „Swedbank“ sąskaitą, jis negrąžino nei į UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasą, nei į bet kurią UAB „(duomenys neskelbtini)“ banko sąskaitą ir tokiu būdu laikotarpiu nuo 2007-07-11 iki 2009-05-12 padarė 385 818 Lt (306 765,28+79 052,72) nuostolį įmonei.

Suvokdamas savo veikimo pavojingus padarinius, numatydamas, kad nebus galima iš dalies nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos, jos turto, įsipareigojimų dydžio bei struktūros, siekdamas iškreipti vidaus ir išorės informacijos vartotojams pateikimą bei veikdamas per UAB „(duomenys neskelbtini)“ vyriausiąją finansininkę N. R. laikotarpiu nuo 2006-11-16 iki 2007-09-14 bei vyr. finansininkę A. P. laikotarpiu nuo 2007-09-15 iki 2009-05-12, nesuvokusias jo nusikalstamos veikos pobūdžio, nurodė joms šias pinigines lėšas įtraukti į apskaitą. Laikotarpiu nuo 2007-01-01 iki 2009-05-12 atskaitingo asmens V. P. avansu gautos piniginės lėšos, skirtos įmonės išlaidoms apmokėti, iš viso 385 818 Lt užregistruotos avanso apyskaitose bei jų duomenys užregistruoti registruose: „sąskaitos Nr. 143503 aktyvumo ataskaitoje“ (laikotarpiu nuo 2007-07-01 iki 2007-09-01) bei „Avansinė atskaitomybė 2436“ ( laikotarpiu nuo 2007-09-01 iki 2009-05-12) ir avansų duomenų tikrumas patvirtintas parašais. Vyr. finansininkė A. P. laikotarpiu nuo 2007-09-15 iki 2009-05-12 „UAB „Green transport“ mokėjimus, iš viso 11 202,73 Lt, ir UAB „Baltijos logistikos ir investicijų centras“ mokėjimus, iš viso 10 000 Lt, bankų mokėjimų pavedimų kopijas užregistravo atitinkamuose registruose: „Pirkėjų įsiskolinimas Sąskaita Nr. 2411“.

Dėl šių padarytų pažeidimų laikotarpiu nuo 2007-07-01 iki 2009-05-12 negalima iš dalies nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros.

Kaltinamasis V. P. pasisavino jam patikėtą ir jo žinioje buvusį didelės vertės svetimą turtą:

kaltinamasis V. P., dirbdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini)(buvęs kodas (duomenys neskelbtini)), reg. (duomenys neskelbtini), direktoriumi, turėdamas teisiškai apibrėžtus įgalinimus, numatytus 2006-07-11 darbo sutartyje Nr. 083, turėdamas teisę pasirašyti savo parašu UAB „(duomenys neskelbtini)“ atliekamų operacijų dokumentus, neteisėtai pasinaudodamas jam suteiktais įgalinimais, pasisavino jam patikėtą ir jo žinioje buvusį svetimą UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį didelės – 385 818 Lt – vertės turtą, o būtent:

1. Kaltinamasis V. P., laikotarpiu nuo 2008-10-24 iki 2009-02-18, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje, veikdamas vieninga tyčia, turėdamas tikslą pasisavinti svetimą turtą, žodžiu nurodė UAB „Baltijos logistikos ir investicijų centras“ pardavimų direktorei Ž. V. UAB „(duomenys neskelbtini)“ skirtas pinigines lėšas pervesti į jo asmeninę sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) banke AB „Swedbank“. UAB „Baltijos logistikos ir investicijų centras“ pardavimų direktorei Ž. V. iš viso pervedus piniginių lėšų už 10 000 Lt, jis šių lėšų nei į UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasą, nei į UAB „(duomenys neskelbtini)“ banko sąskaitas neįnešė ir jas pasisavino.

2. Kaltinamasis V. P. laikotarpiu nuo 2008-10-29 iki 2008-12-23, veikdamas vieninga tyčia, turėdamas tikslą pasisavinti pinigines lėšas, UAB „Green transport“ raštu nurodė pervesti UAB „(duomenys neskelbtini)“ skirtas pinigines lėšas į jo asmeninę banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) banke AB „Swedbank“ ir minėtai įmonei banko mokėjimo pavedimais pervedus iš viso 11 202,72 Lt, V. P. šių lėšų nei į UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasą, nei į UAB „(duomenys neskelbtini)“ banko sąskaitas neįnešė ir tokiu būdu jas pasisavino.

3. Be to, tęsdamas nusikalstamą veiką, laikotarpiu nuo 2008-10-01 iki 2009-05-11 ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje kaltinamasis V. P., būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi ir kasininku, 10 atvejų išmokėjo iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasos sau, kaip atskaitingam asmeniui UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriui V. P., iš viso 306 765,28 Lt, kurių V. P. nei į UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasą, nei į UAB „(duomenys neskelbtini)“ banko sąskaitas neįnešė, pinigų panaudojimą pagrindžiančių dokumentų nepateikė, tokiu būdu pasisavino UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį turtą – 306 765,28 Lt.

4. Be to, tęsdamas nusikalstamą veiką, laikotarpiu nuo 2007-07-11 iki 2008-10-14 ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje tyčia, turėdamas internetinės bankininkystės prisijungimo duomenis, veikdamas kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ atskaitingas asmuo, kaltinamasis V. P. per internetines bankininkystės sistemą iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios AB SEB banke, į savo asmeninę sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią banke AB „Swedbank“, 15 atvejų pervedė UAB „(duomenys neskelbtini)“ pinigines lėšas, iš viso 30 650 Lt. Šių lėšų jis nei į UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasą, nei į UAB „(duomenys neskelbtini)“ banko sąskaitas neįnešė, pinigų panaudojimą pagrindžiančių dokumentų nepateikė ir tokiu būdu pasisavino UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį turtą – 30 650 Lt.

5. Be to, tęsdamas nusikalstamą veiką, laikotarpiu nuo 2007-08-14 iki 2008-06-11 ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje, tyčia, turėdamas internetinės bankininkystės prisijungimo duomenis, kaltinamasis V. P. per internetinės bankininkystės sistemą iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios AB Ūkio banke, į savo asmeninę sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) banke AB „Swedbank“ 4 atvejais pervedė pinigines lėšas, iš viso 27 200 Lt. Šių lėšų V. P. nei į UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasą, nei į UAB „(duomenys neskelbtini)“ banko sąskaitas neįnešė, pinigų panaudojimą pagrindžiančių dokumentų nepateikė ir tokiu būdu pasisavino UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį turtą – 27 200 Lt.

Iš viso kaltinamasis V. P. laikotarpiu nuo 2007-07-11 iki 2009-05-11 pasisavino jam patikėtą ir jo žinioje buvusį svetimą UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį didelės vertės turtą – 385 818 Lt.

Be to, kaltinamasis V. P. iššvaistė jam patikėtą ir jo žinioje buvusį svetimą turtą:

kaltinamasis V. P., dirbdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini) (buvęs kodas (duomenys neskelbtini)), adresas (duomenys neskelbtini), direktoriumi, turėdamas teisiškai apibrėžtus įgalimus, numatytus 2006-07-11 darbo sutartyje Nr. 083, turėdamas teisę pasirašyti savo parašu UAB „(duomenys neskelbtini)“ atliekamų operacijų dokumentus, neteisėtai pasinaudodamas jam suteiktais įgalinimais, iššvaistė jam patikėtą ir jo žinioje buvusį svetimą UAB „(duomenys neskelbtini)“ turtą, iš viso 25 860 Lt, būtent:

1. 2007-05-30 kaltinamasis V. P. sudarė Muitinės tarpininko paslaugų teikimo sutartį Nr. 050 su UAB Ekspera“, atstovaujama jo sūnaus V. P., einančio minėtos bendrovės direktoriaus pareigas, ir laikotarpiu nuo 2007-09-14 iki 2007-12-22 be juridinio pagrindo avansu pervedė iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), SEB banke į UAB „Ekspera“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), iš viso 13 600 Lt, nors UAB „Ekspera“ buvo suteikusi paslaugų tik už 698 Lt, būtent:

– 2007-09-14 mokėjimo pavedimu Nr. 1033 – 6 500 Lt;

– 2007-10-03 mokėjimo pavedimu Nr. 1075 – 2 000 Lt;

– 2007-10-22 mokėjimo pavedimu Nr. 1116 – 2 600 Lt;

– 2007-12-22 mokėjimo pavedimu Nr. 1260 – 2 500 Lt.

2. Laikotarpiu nuo 2007-08-22 iki 2008-03-17 avansu be juridinio pagrindo, UAB „Ekspera“ suteikus paslaugų už 3 542 Lt, V. P. pervedė iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ banko sąskaitos Nr. ((duomenys neskelbtini), esančios Ūkio banke į UAB „Ekspera“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) iš viso 16 500 Lt, būtent:

– 2007-08-22 mokėjimo pavedimu Nr. 76 – 5 000 Lt;

– 2007-08-29 mokėjimo pavedimu Nr. 79 – 1 500 Lt;

– 2007-08-31 mokėjimo pavedimu Nr. 80 – 2 500 Lt;

– 20007-09-20 mokėjimo pavedimu Nr. 80 – 2 500 Lt;

– 2008-03-17 mokėjimo pavedimu Nr. 90 – 5 000Lt.

Tokiu būdu, iš viso avansu sumokėjo į UAB „Ekspera“ sąskaitą 30 100 Lt, tačiau UAB „Ekspera“ laikotarpiu nuo 2007-08-10 iki 2008-02-05 suteikė paslaugų tik už 4 240 Lt.

Likusių 25 860 Lt pinigų, gautų avansu, UAB „Ekspera“ negrąžino, paslaugų nesuteikė ir tokiu būdu UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius kaltinamasis V. P. iš anksto, be juridinio pagrindo, sumokėjęs avansu 25 860 Lt UAB „Ekspera“, iššvaistė jo žinioje buvusį ir jam patikėtą jam svetimą UAB „(duomenys neskelbtini)“ turtą – 25 860 Lt.

Kaltinamasis V. P. dėl jam pareikštų kaltinimų kaltu prisipažino iš dalies ir parodė, kad jis pinigus pervesdavo į savo asmenines sąskaitas todėl, kad kai prasidėjo problemos su mokėjimais, visos sąskaitos buvo areštuotos. Buvo problemų atsiskaitant su mokesčiais, mokėjimu bankams palūkanas. Tos problemos atsirado todėl, kad įmonė turėjo įsipareigojimų, kurių nebuvo pajėgi įvykdyti, kadangi buvo paėmusi 2 milijonų litų paskolą iš Vilniaus banko. Jie buvo netekę pagrindinės įmonės, kuri buvo jų užsakovas „Green transport“ , iš kurios gaudavo apie 20 procentų pajamų. Po to iš karto labai sumažėjo įmonės pajamos ir atsirado problemų, nes įmonė nebuvo pajėgi mokėti įmokas ir padengti skolas.

Apie šią paskolą jis sužinojo tik pradėjęs dirbti ir kalbėjo su buvusiu direktoriumi, nes prieš pradedant jam dirbti, apie tai niekas nepasakė. Ši paskola buvo refinansuota nacionalinei vežėjų asociacijai „(duomenys neskelbtini)“, nes iš „(duomenys neskelbtini)“ kažkada buvo gauta paskola sumokėti „(duomenys neskelbtini) įstatams“. Ta paskola nebuvo išmokėta ir, jeigu gerai prisimena, dar buvo likę sumokėti pusantro milijono litų. Kiek jam yra žinoma, jam išėjus iš darbo, dar buvo likę sumokėti apie 900 000 litų. Pradėjus dirbti, jis susipažino su įmonės dokumentais ir jam kilo klausimų dėl šiai įmonei nebūdingų mokėjimų. Pavyzdžiui, 4 kompiuterių priežiūrai buvo skirta 150 tūkstančių litų. Įmonės balanse buvo „Porsche“, kateriai. Tai buvo susiję su tuo, kaip jam paaiškino buvęs įmonės direktorius, kad norint išlaikyti klientą, reikia sumokėti grynaisiais pinigais 10 procentų klientui nuo jų suteiktų paslaugų. Todėl jie turėjo mokėti firmai „DSV Transport“, kurie buvo „IKEA“ logistikos operatorius ir parūpindavo jiems daug krovinių. „DSV Transport“ terminalo direktoriumi buvo P. D., o viskam vadovavo kažkoks Danijos pilietis. Tie mokėjimai buvo neoficialūs. Jam apie tuos mokėjimus pasakė A. D.. Su šiomis sąlygoms jis sutiko, nes neturėjo darbo, o čia jam buvo pasiūlytas geras darbas. Jis turėjo mokėti 10 procentų nuo kiekvieną mėnesį suteiktų paslaugų įmonei „DSV Transport“. Kaip suprato, buvęs direktorius tokius mokėjimus įformindavo fiktyviais pirkimais. Tuo metu kontrolinį akcijų paketą turėjo A. D. ir jis jam sakė, kad dėl tų mokėjimų oficialiai jis sutvarkys per kažkokių sąskaitų išrašymą ar panašiai. Jis ten dirbo nuo 2006 m. liepos mėnesio iki 2009 m. gegužės 11 d. Pradėjus dirbti ir praėjus kokiems 2–3 mėnesiams, jis pasikalbėjo su D. ir šis pasakė, kad jei norima išlaikyti klientą ir kad šis nepabėgtų į kitus sandėlius, turi jam mokėti. Paklausus, kaip tai reikėtų padaryti, atsakė, kad jis, kaip atskaitingas asmuo, gali paimti pinigus, o vėliau jie padarys pirkimus. Todėl taip ir dirbdavo. Kai jis pradėjo dirbti, buvo susidariusi 50 tūkstančių litų skola, likusi dirbant ankstesniam direktoriui, todėl reikėjo ir ją padengti. Jis pinigus pervesdavo į savo sąskaitą ir paskui atiduodavau D., o kur jis juos panaudodavo, jis nežino. Dėl šių pinigų padengimo, jis nuolatos sakydavo D., kad tuos pinigus reikia kažkaip padengti, tačiau tai padaryti buvo atidėliojama. 2009 m. žiemą mirė jų pagrindinis šaldytuvų mechanikas, todėl pradėjo gesti šaldytuvai ir D. jį pradėjo kaltinti, kad jis tyčia juos sugadino. Įranga buvo sena ir savo resursus jau buvo išeikvojusi. Jis per savo darbo laiką nebuvo gavęs jokios pastabos, kad blogai dirba, niekas neklausė, kur pinigai. Iš darbo jis išėjo savo noru.

Visas sumas, kurias pervedė į savo sąskaitą, jis atidavė D.. Jo atlyginimas buvo 4500 litų neatskaičius mokesčių. Perduodamos sumos buvo skirtingos, nes būdavo, kad jis pervesdavo pinigus ir iš savo atlyginimo, nes įmonė ne visada turėdavo pinigų. Jis kartais tuos pinigus paimdavo dalimis. Kiekvieną mėnesį jie šiai įmonei suteikdavo paslaugų už 80–100 tūkstančių litų. Kol jis dirbo, tai įmonei buvo suteikiamos paslaugos. Įmonė ėmė dirbti nuostolingai, nes buvo tokia situacija, kad buvo priimti sprendimai muitinės departamente ir veterinarijos tarnyboje, jog nebuvo galima krante perkrauti krovinių, ir kadangi „(duomenys neskelbtini)“ buvo arčiausiai, per ją buvo vykdoma labai didelė krova. Tai buvo vienkartinis dalykas, vėliau tai baigėsi, nes pradėjo leisti perkrauti krovinius pačiame uoste. Praktiškai įmonė, kai jis atėjo į ją dirbti, jau buvo pasmerkta bankrotui. Todėl iš jos išėjo ir anksčiau dirbęs direktorius, nes jo paklausus, kodėl jiems baigus metus su 300 tūkstančių pelno, jis išeina iš darbo, šis jam paaiškino, kad išeina pagrindinis jų užsakovas. Pagrindiniai du užsakovai buvo „Green Transport“, kurie sandėliuose laikydavo labai daug žuvies, o vėliau pagrindinis užsakovas buvo „DSV Transport“ ir praktiškai jie ir dirbo su ta įmone. Jie iš jos gaudavo 50 procentų mėnesinių pajamų ir jiems reikėdavo už tai mokėti. D. B. logistikos investicijų centro pervestų pinigų į jo asmeninę sąskaitą gali paaiškinti, kad kaip tik tuo metu buvo areštuotos jų sąskaitos. SEB bankas reikalavo grąžinti paskolą. Kadangi buvo areštuotos visos sąskaitos, įmonė negalėjo funkcionuoti. Jis pasinaudojo savo asmenine sąskaita, pasikalbėjo su finansininke ir ji pasakė, kad tai nėra nusikaltimas nurodyti kitą sąskaitą. Jie nebūtų darę tų pavedimų, jei tai būtų buvę draudžiama. Tie pinigai buvo už sandėliavimą. Užsakovas pas juos nuomojo sandėlį ir jie atsiskaitydavo už paslaugas. „Green Transport“ pervedė pinigus į jo sąskaitą už analogiškus variantus. Jie pas juos dar laikė žuvį, bet jos buvo labai nedaug. Mokėjimai „DSV“ kompanijai turėjo būti nenutrūkstantys, nes kai jis keletą mėnesių nesumokėjo, jam paskambino D. ir pasakė, kad jis paskolino pinigų Pauliui ir šis jam neatiduoda skolos, nes negavo pinigų iš jo. Per mėnesį tekdavo sumokėti maždaug apie 10 000 litų. Jų bendrovei taip pat likdavo pinigų. Tie pinigai buvo kasoje ir tuos pinigus matydavo ir buhalterė, ir D.. K. gal net nesigilino į tuos reikalus, nes jis praktiškai nedalyvavo „(duomenys neskelbtini)“ valdyme. Pinigus jis paimdavo iš kasos ir persirašydavo pagal avansinę apyskaitą, nes mokesčių inspekcija buvo paskambinusi ir pasakiusi, kad ateina tikrinti. Pinigus reikėjo persirašyti, nes tie pinigai buvo tik popieriuje, realiai tų pinigų nebuvo. Akcininkai juo pasitikėjo. Nebuvo draudžiama turėti pinigų avansiniams mokėjimams. Vėliau dalį pinigų jis grąžino ir D. viską apie tai žinojo. D. dirbo „(duomenys neskelbtini)“ patarėju. Jis liepė įtraukti į apskaitą šias lėšas ir buhalterė dėl to išrašė pajamų orderius, o jis juos pasirašė. Ikiteisminio tyrimo metu jis nesitikėjo, kad jis bus tuo kaltinamas, ir laukė. Dėl pinigų pervedimo sūnaus įmonei, tai tikrai jis taip padarė. Kaltinime viskas nurodyta teisingai. Jis tikrai pinigų nepasisavino, savo reikmėms iš jų išleido tik apie tūkstantį litų.

Dėl pinigų pervedimo „Eksperai“ paaiškino, jog „(duomenys neskelbtini)“ buvo muitinės sandėlis, tačiau neturėjo teisės įforminti muitinės deklaracijų ir muitinės procedūrų, nes nebuvo žmogaus, kuris tai galėtų daryti, todėl jiems reikėjo žmogaus, kuris turėtų muitinės departamento pažymėjimą. Iki to laiko tai darydavo bendrovė „Maritenas“. Akcininkai siūlė patiems įkurti firmą, kad nereikėtų mokėti pinigus, nes pagrindinis klientas iš šių muitinės procedūrų buvo firma „DSV“. Bet kadangi D. su K. nesutarė, todėl jam pasiūlė įkurti atskirą firmą, kur apmokius jo sūnų tų procedūrų, jis galėtų teikti tas paslaugas. Šiai firmai įsteigti buvo investuotos tam tikros lėšos, nes reikėjo nupirkti kompiuterius ir visi tai žinojo. O dabar teigiama priešingai. Jis pervedinėjo pinigus iš „(duomenys neskelbtini)“ į „Eksperą“. Tai su „Ekspera“ paskui prasidėjo tokia pati situacija kaip ir su „(duomenys neskelbtini)“. „DSV“ „Eksperai“ žadėjo daug užsakymų, o vėliau tų užsakymų nebebuvo. Jis buvo pasamdęs gerą deklarantą, kurio atlyginimas 3–4 tūkstančiai litų, tačiau užsakymų nebuvo, o deklarantui algą vis tiek reikėjo mokėti, tai iš to avanso ir jam buvo mokama. Kompiuterių pirkimas ir atlyginimų išmokėjimas „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinėje apskaitoje neatsispindėjo, nes tai darė pati „Ekspera“, kuri buvo kaip atskiras juridinis subjektas. Vėliau jis nespėjo pasirūpinti, kad „Ekspera“ bent dalį avanso grąžintų, o kai išėjo iš „(duomenys neskelbtini)“, tarp jų buvo konfliktas ir vėliau „Ekspera“ taip pat bankrutavo. „(duomenys neskelbtini)“ buvo geras mokesčių mokėtojas, nes jie dirbo oficialiai. Kai buvo atliekama ekspertizė, jo niekas neklausė apie tai, kas ir kodėl buvo daroma. Kaip buvo atliekama ekspertizė, jis nežinojo. Apie pradėtą ikiteisminį tyrimą jis sužinojo, kai pakvietė duoti parodymų į ekonominę policiją, o po savaitės jau buvo parengtas kaltinamasis aktas. Jis savo asmeninėje sąskaitoje savo asmeninius pinigus atskirdavo, nes žinodavo, kiek pinigų per mėnesį reikėdavo įnešti bei kiek gaudavo atlyginimo. Sutiko ten dirbti, bet apie viską sužinojo maždaug po trijų mėnesių. Pirmiausiai kilo įtarimų, kai perėmė dokumentus ir pamatė tokius mokėjimus, užpajamuotus brangius daiktus, kurių realiai nebuvo. Jam buvo pažadėta, kad bus padaryti pinigų „sulyginimai“, nes prieš jam pradedant dirbti buvo 150 000 Lt skola už kompiuterių priežiūrą, pervesta 50 tūkstančių litų kažkokiam motoklubui, bet savaime aišku, kad taip buvo padengti tie pinigai. E. K. nebuvo prisidėjęs prie šių reikalų. Pamena, kad vieną kartą skambino K. ir kažko paklausė, tačiau šis pasakė, kad nenori kištis į tuos dalykus ir kad jie tvarkytųsi patys. Jį yra matęs galbūt 4–5 kartus.

Jis visada teigė, kad pinigus perduodavo vienam akcininkui, o jeigu apklausos protokole parašyta, kad dviem, tai paprasčiausiai klaida. Jis tikrai nieko nesistengia nuslėpti. „(duomenys neskelbtini)“ iš pradžių buvo 4 akcininkai. Tai D. A., E. K. ir Z., taip pat ir direktorius Stanislovaitis. Kai numirė direktorius Stanislovaitis, jo akcijos buvo paskirstytos jo vaikams po 3,5 procento. Kadangi A. atstovavo D. su 50 procentų akcijų ir vėliau dar perėmė iš nepilnametės Stanislovaičio dukros 3,5 procento, tai jis tapo pagrindinio akcijų paketo savininkas ir praktiškai viską valdė, galbūt todėl K. ir nesikišo į įmonės reikalus. Akcininkams buvo mokamos išmokos ir kai jis pradėjo dirbti, buvo išmokėti dividendai. Taip pat viena iš buvusio direktoriaus išėjimo priežasčių buvo ir ta, kad įmonei gavus 300 000 Lt pelno ir turint 2 milijonus skolos, jis akcininkams pasiūlė tas lėšas investuoti įmonės renovacijai, tačiau akcininkai priėmė sprendimą pasidalyti 300 000 Lt, nors įmonė jau buvo ant bankroto ribos.

Pradėjęs dirbti, susipažinęs su buhalteriniais dokumentais ir pastebėjęs neatitikimus, jis nesikreipė į teisėsaugos institucijas, kadangi įmonės akcininkams atstovavo D., o į darbą jį priėmė jis, todėl turėjo atstovauti jo interesams. Akcininkų susirinkimuose jis nedalyvaudavo ir todėl ten nieko nesakė apie susidariusią padėti. Jis pateikdavo dokumentus ir kiek buvo akcininkų susirinkimų, jis net nežino. Kai būdavo oficialūs akcininkų susirinkimai „(duomenys neskelbtini)“, juose būdavo. Tik pradėjęs dirbti apie esamą netvarką informavo pagrindinį akcininkų paketo turėtoją, nes pas jį buvo visi įgaliojimai ir jis visa tai žinojo. Jį apie tai informuodavo žodžiu. Per akcininkų susirinkimus, kai buvo visi akcininkai, jis to nesakė. Jam pradėjus dirbti, kasininko etato nebuvo, nes buvo tik direktorius ir finansininkė, o šiaip tokiose nedidelėse įmonėse kasininkų nebūna, todėl kasininko pareigas paprastai vykdo direktorius. Jis buvo pasirašęs visiškos materialinės atsakomybės sutartį. Pinigus D. perdavinėdavo dažnai jam atvažiavus į Klaipėdą. Paskutiniaisiais metais D. pas juos įdarbino A. J.. Jis veždavo ataskaitas D., buhalterė jam darydavo ataskaitas, o jis į voką kai kada įdėdavo pinigų. Jis nesakydavo J., kad voke yra ir pinigų. Į D. sąskaitą niekada nebuvo atliekami jokie pavedimai. Pinigai buvo perduodami tik asmeniškai. „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitos buvo areštuotos apie metus ir jis pats paėmė kreditą „(duomenys neskelbtini)“ 300 tūkstančių litų iš Ūkio banko, kad sumažintų skolas, nes situacija iš tiesų buvo grėsminga. Jis buvo garantas. P. D. buvo terminalo direktorius ir jis buvo Adolfo brolis. P. D. galėjo žinoti, kad „(duomenys neskelbtini)“ pinigai grynaisiais atiduodami jo broliui Adolfui, kad išlaikytų „DSV“ krovinius, nes kai tik „(duomenys neskelbtini)“ pradėjo „griūti“, visi užsakymai buvo perkelti į „Vingės“ terminalą ir „(duomenys neskelbtini)“ bankrutavo visiškai, nors dar galėjo bandyti išsilaikyti. „(duomenys neskelbtini)“ tokius „DSV“ krovinius buvo pajėgi aptarnauti, o nebuvo pajėgi aptarnauti šaldytuvų, nes jie buvo sugedę ir reikėjo didelių investicijų juos sutvarkyti.

Ikiteisminio tyrimo metu apklausiamas kaip įtariamasis V. P. savo kaltę pripažino iš dalies. Visiškai kaltu prisipažino tik dėl veikų, padarytų numatytose BK LR BK 222 str. 1 d. ir LR BK 184 str. 1 d. Parodė, kad pranešime apie įtarimą nurodytuose kasos išlaidų orderiuose pinigus jis paėmė grynaisiais iš įmonės kasos kaip kasininkas ir perdavė juos sau, kaip atskaitingam asmeniui. Paimtus grynuosius pinigus pagal kasos išlaidų orderius jis nuvežė į Vilnių ir perdavė dviem akcininkams, kam konkrečiai, nenori įvardyti. Jam buvo duoti žodiniai nurodymai viską įforminti per UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą. Tai žinojo ir buhalterės, tačiau jos nebuvo atsakingos už tai ir buhalterinius dokumentus tvarkė žodiniu jo nurodymu. Jis buvo UAB „Ekspera“ akcininkas (100% akcijų), direktorius buvo jo sūnus V. P.. V. P. neprisipažino, kad pasisavino UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančius 385 818, 00 litus (t. 4, b. l. 85, 89–90).

Motyvuojamoji dalis

Nors kaltinamasis V. P. kaltu prisipažino iš dalies, jo kaltė įrodyta byloje surinktais ir ištirtais įrodymais.

Liudytoja A. P. parodė, kad „(duomenys neskelbtini)“ buhaltere-vyr. finansininke dirbo nuo 2007 m. rugsėjo mėnesio. Tuo metu direktoriumi buvo V. P.. Jos pareigos buvo sutvarkyti dokumentus bei vesti apskaitą. Tai yra ji gaudavo pirkimo–pardavimo sąskaitas, kurias suvesdavo į apskaitos programą, o mėnesio pabaigoje pildė žiniaraščius. Buvo atsakinga už mokesčių skaičiavimą, deklaravimą, darydavo pavedimus, kai direktorius jai patikėdavo generatorių. Dažniausiai banko generatorių turėdavo jis. Už pinigus kasoje buvo atsakingas kasininkas, tai yra direktorius. Iš banko grynuosius pinigus paimti galėjo tik direktorius, ji to niekada nėra dariusi. Ji nepamena tokio atvejo, kad P. būtų paėmęs pinigus iš banko. Direktorius buvo atsakingas už kasą, o ji tvarkė savo popierius, todėl jai jokių klausimų nekilo. Yra pastebėjusi, kad įmonės pinigai pervedami į P. sąskaitą ir tai buvo daroma pagal atskirą prašymą tada, kai įmonė nebegalėjo laisvai disponuoti savo atsiskaitomosios sąskaitos pinigais dėl antstolių sąskaitų užblokavimų. Kai reikėdavo persivesti pinigų, direktorius pasiimdavo generatorių ir persivesdavo juos į savo sąskaitą. Jis persivesdavo pinigų, kai jam jų reikėdavo įvairioms išlaidoms, o kiek jam jų reikėdavo, ji negali pasakyti. Direktorius gali turėti įvairių išlaidų. Ji atsiskaitinėdavo pagal sąskaitas su paslaugų ir prekių pardavėjais. Dar reikėjo atsiskaitinėti su Mokesčių inspekcija ir su valstybe. Ji atsiskaitinėdavo pavedimais, o grynieji buvo reikalingi, nes kartais reikėdavo atsiskaityti grynaisiais, kai neturi sudaręs sutarties su paslaugų tiekėju arba pilant kurą. Tai galėjo būti įvairios pinigų sumos. Tos sumos nebuvo labai didelės, gal iki poros tūkstančių litų per mėnesį. Dažniausiai ji išrašydavau kasos išlaidų orderius, kai direktorius pasiimdavo kažkokią sumą. Kai žmogus atsakingas už kasą, pats yra atskaitingas žmogus ir todėl direktorius turi ją informuoti, jeigu iš kasos kažką pasiima, nes ji išrašo išlaidų orderį, kadangi jis pats dokumentų nepildė. Jis paskutiniaisiais mėnesiais 2–4 kartus ėmė pinigų iš kasos. Ji niekaip nevertino tokių dalykų, nežino, ar tai buvo normalu. Gal tai ir nebuvo normalu. Kai įmonė susidūrė su finansiniais sunkumais ir ji iš dokumentų matydavo, kad kasoje turi būti pinigų ir galbūt juos būtų galima panaudoti kažkokioms skoloms dengti, tada ji klausdavo. Kasoje būdavo tokios sumos, už kurias buvo galima su kažkuo atsiskaityti. Tada direktorius sakydavo, kad reikia išrašyti išlaidų orderį, kad pinigai yra paimti iš kasos, o kur jis tuos pinigus panaudodavo, jai nesakydavo. Išlaidų orderyje yra rašomas avansas įvairioms įmonės išlaidoms ir daugiau nėra konkretizuojama. Buhalterijai paskui reikia surinkti sąskaitas faktūras, kad teisingai užpildytų avanso apyskaitą už mėnesį. Sąskaitų būdavo kiekvieną mėnesį, bet jos nepadengdavo tų sumų, kurias pasiimdavo P.. Direktorius jai neaiškindavo, kur yra tie pinigai. „(duomenys neskelbtini)“ akcininkai jos asmeniškai nieko dėl to nėra klausę. Kai akcininkai turėdavo atvažiuoti, jos prašydavo palikti segtuvus peržiūrėti. Labiausiai dokumentais domėjosi D.. E. K. ji visai nepažinojo ir nežinojo, ar jis atvažiuoja. Ji žinojo, kad jis yra akcininkas, nes matė akcininkų žurnalą.

Įmonė visą laiką dirbo nuostolingai. Bendrovės pervesdavo pinigus ne į įmonės sąskaitą, o į P. todėl, kad įmonė galėtų disponuoti nors šiokiais tokiais pinigais kažkokioms išlaidoms dengti, nes sąskaita buvo areštuota antstolių. Kada buvo areštuota, tikrai negali pasakyti, tik gali patvirtinti, kad buvo areštuota kelis kartus už nesumokėtas skolas ir mokesčiams, ir „Sodrai“. Būdavo įvairios priežastys, bet tiksliai nepamena, dėl ko būdavo areštuojamos sąskaitos. Paskutiniais įmonės darbo metais sąskaitos buvo areštuotos nuolatos. Jos ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai yra teisingi. Jie buvo duoti pagal buhalterinės apskaitos duomenis. Kai buvo sudaryta sutartis su „Ekspera“, ji dar nedirbo. „(duomenys neskelbtini)“ turėjo muitinės sandėlius, o klientams reikėdavo muitinės tarpininkų, tai „(duomenys neskelbtini)“ buvo viena iš įmonių, kuri tuo užsiėmė. Jos akcininkai neklausė, ar viskas gerai su finansais, nes kai jie atvažiuodavo, bendraudavo tik su P.. Iš tų segtuvų akcininkai negalėdavo suprasti, kad įmonė dirba nuostolingai, nes pasiimdavo banko išrašus arba kasos knygą, o ten nuostolingumo nesimatė. Šiaip nuostoliai matėsi finansinėse metinėse ataskaitose ir jos būdavo sudarinėjamos. Nuostoliai matėsi balanse. Kai P. pasakydavo, kad jis nepateikė visų sąskaitų už paimtus pinigus, šis atsakydavo, kad pateikia viską, ką turi, ir jei turės daugiau, tai dar pateiks. Sakydavo, kad pateiks reikiamus dokumentus. Žino, kad direktorius daugiausiai bendravo su A. D.. Palikti dokumentus jai nurodydavo direktorius, o akcininkai į ją nesikreipdavo. Kai akcininkai tikrindavo dokumentus, jeigu tą mėnesį būtų buvęs padarytas pavedimas į direktoriaus sąskaitą, tai akcininkai išraše turėjo matyti tą pervedimą. Jai dirbant kasos niekas nėra tikrinęs. J. buvo įdarbintas paskutinius 3–4 mėnesius. Jo pareigos buvo direktoriaus pavaduotojas. Kiek suprato iš J. kalbos, jis yra atsiųstas akcininkų, kad stebėtų įmonės darbą iš vidaus. Ji J. paskutiniaisiais mėnesiais pateikdavo buhalterinius dokumentus, kad jis juos nuvežtų akcininkams. Ji tuos dokumentus pateikdavo, nes J. sakydavo, kad akcininkai jų prašo.

Ikiteisminio tyrimo metu apklausiama kaip liudytoja A. P. parodė, kad nuo 2007-09-10 dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhaltere-vyr. finansininke. Įmonėje direktoriumi nuo 2006-08-30 dirbo V. P.. Už pinigus kasoje pagal įsakymą buvo atsakingas direktorius V. P.. Parašo teisę banke, paimti pinigus iš banko galėjo tik V. P.. Įmonė visą laiką dirbo nuostolingai. Grynuosius valdė taip pat V. P., o dokumentus liepdavo tvarkyti jai. Internetines bankininkystės kodus turėjo ji ir V. P.. Patikrinus banką ji pamatė, kad pinigai pervedami iš įmonės į asmeninę V. P. sąskaitą. V. P. paaiškino, kad pinigų jam reikia ūkinėms išlaidoms tvarkyti. 2008-10-01 ji informavo direktorių apie didelį pinigų kiekį ir paklausė, ar pinigai yra kasoje. Jis paaiškino, kad pinigų nėra ir liepė išrašyti kasos išlaidų orderį KIO Nr. 018/08/A. V. P. pasirašė, kad pinigus gavo. Kiekvieną kartą paklausus apie grynuosius kasoje, V. P. nurodydavo išrašyti kasos išlaidų orderius. 2008-12-22 ji išrašė kasos išlaidų orderį KIO Nr. 03/08-18000,00Lt, 2009-01-27 KIO Nr. 004/09-22 000,00Lt, 2009-02-06-KIO Nr. 006/09-5000,00Lt, 2009-02-18 KIO Nr. 008/09-5000,00Lt2009-02-26 KIO Nr. 011/097700,00Lt, 2009-03-27KIO Nr. 019/09-9 000,00Lt, 2009-04-10 KIO Nr. 022/09-8600,00Lt, 2009-05-11 KIO Nr. 027/09-10 398,50 Lt. Kadangi įmonės sąskaita buvo areštuota, todėl V. P. nurodė pinigus pervesti į jo asmeninę SEB banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini). Ten pinigus pervedė UAB „Green transport“ 3 450,93Lt, o V. P. pateikė pavedimo nurodymo kopiją Nr. 6896, 2008-11-27 buvo pervesta 3 557,74 Lt, gavo pavedimo Nr. 6984 kopiją, 2008-12-23 pervedė 4194,05 Lt, kopija Nr. 7050. Be to, V. P. į savo asmeninę sąskaitą SEB banke pervedė 2007-07-11 1 000 Lt, 2007-07-13 1250 Lt, 2007-07 311 500 Lt, 2007-08-16 5000 Lt, 2008-01-08 3000 Lt, 2008-01-28 5000 Lt, 2008-09-09 600 Lt, 2008-09-10 3 600 Lt, 2008-09-18 1 000 Lt, 2008-09-22 5 000 Lt, 2008-09-30 900 Lt 2008-10-14 2100 Lt. Iš Ūkio banko įmonės sąskaitos į savo asmeninę sąskaitą pervedė 2007-08-14 5 000 Lt, 2007-09-03 10 000 Lt, 2008-04-10 11 000 Lt, 2008-06-11 1200 Lt. V. P. nurodymu UAB „Baltijos logistikos ir investicijų centras“ pervedė 2008-10-24 2000 Lt, 2008-11-25 2 000 Lt, 2008-12-10 2 000 Lt, 2009-01-13 2 000 Lt, 2009-02-18 2 000 Lt, iš viso 10 000 Lt. Tokiu būdu V. P. iš viso gavo 446 751,22 Lt sumą, tačiau pateikė pateisinančių dokumentų tik už 60 933,22 Lt, liko skolingas įmonei 385 818,00 Lt. 2007-05-30 UAB „Ekspera“ sudarė sutartį su UAB „(duomenys neskelbtini)“ dėl muitinės tarpininko paslaugų sutarties Nr. 050, ir buvo už atliktus darbus pagal sąskaitas faktūras sumokėta, tačiau avansu 30 100 Lt, o UAB „Ekspera“ atliko darbų tik už 4240 Lt ir 25 860 Lt liko skolinga UAB „(duomenys neskelbtini)“. UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininkai į jos veiklą nesikišo, įgaliotas akcininkų asmuo A. D. keletą kartų buvo atvykęs, vartė buhalterinius dokumentus, tačiau juos grąžino ir priekaištų jos darbui neturėjo (t. 3, b. l. 118–120, 121–125).

Žemesnės instancijos teismas

Teismas tiki šios liudytojos parodymais, nes jie buvo nuoseklūs tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme. Jie atitinka faktines bylos aplinkybes. Apkalbėti kaltinamąjį ji neturi jokio pagrindo, nes kaltinamasis jos nurodytų aplinkybių taip pat neneigia.

Liudytoja Ž. V. parodė, kad 2006 metais UAB „Baltijos logistikos ir investicijų centras“ dirbo arba buhaltere, arba direktore, tiksliai nepamena. Ši įmonė užsiėmė tiek didmenine, tiek mažmenine prekyba alkoholiu. Kaltinamąjį pažįsta. Su „(duomenys neskelbtini)“ buvo pasirašyta sutartis dėl sandėliavimo. Jie atsiskaitydavo įvairiai, tai yra atsiskaitydavo ir grynaisiais, ir pavedimu, ir pavedimais į kaltinamojo asmeninę sąskaitą. Atsiskaitymas grynaisiais buhalterijoje yra normalus dalykas. Atsiskaitomos sumos nebuvo didelės. Mėnesinės nuomos dydžio dabar nepamena, bet atrodo, kad apie 2000 litų. Buvo atsiskaitoma ir grynaisiais, ir pavedimu, nes buhalterijoje leidžiama atsiskaityti įvairiais būdais. Taip pat galima atsiskaityti pinigus pervedant ir į asmeninę sąskaitą, prieraše nurodant, kad tai yra mokama už UAB „Baltijos logistikos“ nuomą. Į asmeninę sąskaitą pinigus pervesti prašydavo P., nes būdavo užblokuota jų sąskaita ir jam reikėdavo pinigų vienam ar kitam atvejui. Niekas nedraudžia pervesti pinigus už paslaugas į asmeninę sąskaitą, nes sutartis buvo pasirašyta su P. kaip direktoriumi ir pinigai nebuvo pervesti kažkam kitam, tik direktoriui. Jos reikalas buvo atsiskaityti su juo. Rytais ji paskambindavo buhalterei P. ir pasakydavo, kad pervedė pinigus. Iš „(duomenys neskelbtini)“ nėra gavę jokių pinigų, nes neturėjo su šia įmone kitokių reikalų, o tik nuomojosi sandėlį. P. yra prašęs pervesti pinigus į jo sąskaitą keletą kartų. Sumos buvo iki 2 tūkstančių litų. Kiek buvo tokiu būdu pervesta iš viso, ji nebepamena.

Liudytojas A. D. parodė, kad su P. susipažino 2000 metais. Bendraudavo epizodiškai, nes šis užsiiminėjo siuvimo verslu, o jis jam padėdavo su užsakymais, nes tam tikru metu dirbo lengvojoje pramonėje ir nuo tų laikų turėjo pažįstamų. 2007–2009 metais jis dirbo „(duomenys neskelbtini)“ sekretoriumi finansams. Akcininku nebuvo, bet turėjo įgaliojimus iš akcininkų D. A. ir kitos moters, kurios pavardės neprisimena. Šios moterys turėjo daugiau nei 50 procentų akcijų ir jis atstovavo jų interesams. Buhalterę priimdavo į darbą ir sudarinėjo sutartis direktorius. Nei jis, nei kiti akcininkai į tuos reikalus nesikišdavo. Faktiškai ten buvo 2 akcininkai. Jis rekomendavo direktoriumi P., nes prieš tai dirbęs direktorius išėjo, o P. kaip tik ieškojo darbo ir jis jam jį pasiūlė. Prieš P. dirbo D. T.. Jie abu vienodai rūpindavosi įmonės reikalais. P. buvo atsakingas už visą ūkinę, finansinę ir komercinę veiklą. Buhalterė buvo atsakinga už buhalteriją ir finansinę atskaitomybę. Buhalterinius dokumentus ir buhalterinius dokumentus jie tikrindavo, kai būdavo pateikiama metinė ataskaita, tačiau kažkokių tikrinimų jie nedarydavo, nes pasitikėjo direktoriumi. Žiūrėdavo tik balansą, pelno-nuostolių ataskaitą ir tai, ką perduodavo į Registrų centrą. Jokių kitų dokumentų netikrindavo. Tik vėliau, kai Mokesčių inspekcija padarė patikrinimą, tada ir paaiškėjo tas trūkumas kasoje. P. įmonėje dirbo nuo 2006 ar 2007 metų iki 2009 metų. Bendrovė užsiimdavo šaldytuvų ir sandėlių nuoma, kur buvo kraunamos prekės. Dėl klientų, tai jų jie turėdavo labai nepastoviai. Klaipėdoje atsirado daugiau terminalų, kurie prisistatė šaldytuvų, ir tada su klientūra pasidarė sunku. Viena iš pagrindinių užduočių buvo ieškoti klientų. Klientų ieškodavo direktorius ir jie jam padėdavo tiek, kiek leisdavo pažinčių ratas. Kai dirbo asociacijoje, pažinojo daug vežėjų, kurie vežiojo šaldytą produkciją ir juos kalbindavo tapti jų klientais. Su nuomininkais asmeniškai nebendravo, nes jei rasdavo kokius klientus, perduodavo juos direktoriui ir jau visą dalykinę pusę spręsdavo ir tardavosi dėl sąlygų pats direktorius. Dėl sandėlių nuomos kainų gali pasakyti, kad yra rinkos kainos ir savo kainos nenustatysi. Kadangi tai yra direktoriaus kasdieninis darbas, jis rinkoje gerai orientavosi. Konkurencija tuo metu buvo labai didelė. Jis nesidomėjo, kur būdavo panaudojami pinigai, tik pamena, kad po Mokesčių inspekcijos patikrinimo, kai kasoje buvo nustatytas trūkumas, tada jis paklausė P., kur jis tuos pinigus išleido. Šis atsakė, kad padengė savo skolą bankui. Paklausus, kaip jis žada grąžinti tuos pinigus, pasakė, kad įkeis tėvo namą ir grąžins, tačiau to nepadarė. Per pirmus kelis metus įmonė dirbo pelningai, o paskutiniais metais dirbo jau nuostolingai. Pelningai dirbo nuo 2003 iki 2005 metų, nors pelnas ir buvo labai nedidelis. P. dirbo pas juos apie 3–4 metus, bet gerai nepamena, ar įmonė iš karto pradėjo dirbti nepelningai šiam pradėjus dirbti. Nekaltina P., kad pradėjo dirbti nepelningai, nes tokia yra rinka, o tuo metu atsirado daug rinkos žaidėjų ir atitinkamai krito kainos, o sąnaudos buvo gana nemažos, kadangi ta visa inžinerija buvo gana sena, visi šaldytuvai dirbo vartojant elektros energiją, todėl kilo ir resursų kainos. P. sako netiesą, kad jam atiduodavo pinigus, nes jis tuo metu dirbo asociacijoje, jo atlyginimas buvo virš 20 tūkstančių litų ir jam nebuvo jokios prasmės prasidėti su tokiais reikalais. Dėl to padaryto trūkumo į teisėsaugą kreipėsi akcininkai, nes po Mokesčių inspekcijos patikinimo pamatė, kad kasoje yra trūkumas ir kad pinigus pasiėmė P.. Jei jis tuos pinigus būtų paėmęs per dieną arba dvi, tai jie būtų pastebėję, bet tai buvo daroma ilgą laiką, todėl įtarimų ir nekilo. Susipažinus su Mokesčių inspekcijos aktu pradėjo žiūrėti visus dokumentus, ir tuomet viskas paaiškėjo. Su buhaltere jis nebendraudavo. Ta bendrovė jam nebuvo labai svarbi, nes jis turi savo pagrindinį darbą asociacijoje ir tam skiria visą savo laiką. A. J. buvo įdarbintas įmonėje kaip direktoriaus pavaduotojas, nes kai prasidėjo krizinis periodas, gedo įrengimai ir tikrai buvo labai sunku. Kaip pavyzdį gali pasakyti, kad jie sužinojo, jog stovėjimo aikštelėje, kuri buvo nuomojama vilkikams, nuomos kainą kaltinamasis buvo nustatęs 10 litų, o tuo tarpu Klaipėdoje norint pastatyti lengvąjį automobilį tektų mokėti tiek pat. Kai atkreipė į tai dėmesį, visa aikštelė buvo užpildyta vilkikais ir todėl norint padaryti kasdieninę kontrolę buvo įsteigtas direktoriaus pavaduotojo etatas. A. J. jam į Vilnių neveždavo jokių vokų su dokumentais.

Negali paaiškinti, kodėl kaltinamasis teigia, kad jam perduodavo pinigus. Žino, kad „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitos buvo areštuotos, nes jas areštuodavo dėl skolų „Sodrai“ arba Mokesčių inspekcijai. Kai atsirasdavo pinigų, skolas padengdavo. Kaltinamasis aiškindavo, kad nesumoka klientai. Nepamena, kad būtų kalbėję, jog P. panaudos savo asmeninę sąskaitą. Su K. jo santykiai yra normalūs. Jie bendrauja iki šiol. Su juo nėra susipykę ir jį pažįsta nuo 1997 metų. Jis yra asociacijos narys, vežėjas.

Liudytoja R. J. patvirtino tas aplinkybes, kad dirba UAB „Verslo administravimas ir teisės paslaugų biuras“. Šioje byloje žino tiek, kad kai „(duomenys neskelbtini)“ buvo iškelta bankroto byla, ji buvau paskirta administratore ir buvęs direktorius, J. K., perduodamas dokumentus supažindino su įmonės perduodamu turtu, dokumentais ir pažymėjo, kad buvusiam direktoriui V. P. yra iškelta baudžiamoji byla. Balanse buvo įtraukta į apskaitą debetinė skola. Po 5 mėnesių buvo paskirtas kitas administratorius ir visus reikalus ji perdavė dabartiniam administratoriui A. V.. Ji buvo susipažinusi su byla, pamatė situaciją ir tiek. Buhalterinės apskaitos dokumentai buvo perduoti iš karto, jokių problemų dėl to nebuvo. Kai buvo daroma ekspertizė, dokumentai buvo paimti iš pačios įmonės, nes ji tuo metu dar veikė.

Liudytojas E. K. parodė, kad kaltinamasis per akcininkų susirinkimą buvo pristatytas kaip kandidatas į UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius, o iki to laiko jis kaltinamojo nepažinojo. Jis buvo šios įmonės akcininkas. Su kaltinamuoju nėra bendravęs. Kai buvo akcininku, tuo metu dirbo UAB „Morena“. Jų įmonė užsiėmė tarptautiniais gabenimais. Jie nesinaudojo UAB „(duomenys neskelbtini)“ paslaugomis. P. nėra davęs jokių nurodymų paimti pinigų iš sąskaitos ir nuvežti juos į Vilnių. Jie bendravo tik kaip bendrauja akcininkas su direktoriumi. Kiek akcininkų tuo metu buvo, tiksliai pasakyti negali, nes nežino. Buvusio direktoriaus Stanislovaičio akcijos pasiskirstė, nes jis turėjo tris vaikus, be to, be Stanislovaičio dar buvo trys akcininkai, iš jų ir jis. P. akcininku nebuvo. Jis turėjo 20 procentų akcijų, o kontrolinio akcijų paketo neturėjo niekas. Apie tai, kad kažkas vyksta su grynaisiais pinigais, jam nebuvo žinoma iki to laiko, kol vietoje P. buvo paskirtas kitas direktorius. Pradžioje įmonė dirbo pelningai, o vėliau, kai jau dirbo P., įmonė pelno nebenešė. A. D. pažįsta. Kai dirbo P., jam yra tekę susipažinti su buhalteriniais dokumentais, nes per kiekvieną akcininkų susirinkimą susipažindavo su pelno-nuostolių ataskaita ir balansu, o šias ataskaitas pateikdavo direktorius. Jis nėra finansininkas, todėl tikėjo tuo, ką pristatinėjo dirbantis direktorius, todėl jokių įtarimų jam nekildavo. Klausdavo, kodėl atsiranda nuostoliai, bet direktorius kažką paaiškindavo. Ką jis aiškindavo, jis jau nebeprisimena. Buhalterė jam nėra minėjusi, kad pinigai buvo pervedami į asmeninę P. sąskaitą ir kad nėra pateikiami tai pagrindžiantys dokumentai, o tai sužinojo, kai pasikeitė direktorius ir per akcininkų susirinkimą buvo pasakyta, kad P. šiek tiek tų pinigų persivedė į savo sąskaitą. Balansai būdavo svarstomi Klaipėdoje, nes būdavo akcininkų susirinkimai ir tada jie būdavo pateikiami.. Susirinkimai vykdavo mažiausiai vieną kartą per metus. Kai buvo ankstesni direktoriai, tai atvažiuodavo kas ketvirtį, o vėliau tie akcininkai norėjo daugiau kontrolę į savo rankas paimti ir kiti akcininkai važiuodavo dažniau. Iki P. atėjimo, labiausiai įmonę kontroliavo jis, o po P. atėjimo D., kuris buvo įgaliotas vienos akcininkės ir atstovavo jos interesams.

Specialistė R. M. patvirtino pateiktą finansinės veiklos išvadą. Parodė, kad atliekant UAB „(duomenys neskelbtini)“ ūkinės finansinės veiklos tyrimą pagal ūkinės finansinės veikos tyrimui pateiktus apskaitos dokumentus, buvo nustatyti pažeidimai. Nustatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius V. P. nesilaikė Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 13 straipsnio 1 dalies reikalavimų. Buvo išrašomi kasos išlaidų orderiai, kuriais buvo pagrindžiamos kasos išlaidos. Tai buvo 10 atvejų ir iš viso 67698,50 litų ir taip sumažintas dokumentinis kasos likutis. Pagal liudytojos A. P. parodymus, kuri teigė, kad grynuosius pinigus valdė V. P., o dokumentus liepdavo sutvarkyti jai ir ji, dirbdama kasininke-vyriausiąja buhaltere, išrašydavo kasos išlaidų orderius iš viso 67698,50 litų ir taip sumažino dokumentinį kasos likutį. Šios liudytojos teigimu, realiai tų pinigų kasoje nebuvo, o buvo tik dokumentinis likutis. Pagal jos parodymus ji teigė, jog klausė direktoriaus apie sukauptą didelį pinigų likutį kasoje. Tada direktorius pasakydavo, kad jis tuos pinigus išleido įvairioms ūkinėms reikmėms, bei nurodė A. P. išrašyti tam tikros sumos kasos išlaidų orderį ir tokiu būdu tie pinigai kasoje sumažėdavo. Tie orderiai buvo išrašomi direktoriui, bet esmė buvo ta, kad tų pinigų realiai nebuvo. Pinigų panaudojimo ūkinės finansinės veiklos tyrimo metu nustatyti nebuvo galima, nes pinigų panaudojimas nebuvo pagrįstas kasos dokumentais. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad pinigus valdė pats P.. P. liepdavo buhalterei išrašyti kasos išlaidų orderius, tačiau tos išlaidos nebūdavo pagrįstos apskaitos dokumentais. Išlaidos nebuvo pagrįstos ne visais atvejais. Buvo pagrįsta dokumentais 6000 litų. Iš viso nepagrįsta išlaidų už 385818 litų ir tų pinigų trūksta. Tie pinigai yra išleisti ir jie nėra pagrįsti jokiais apskaitos dokumentais. Ji šios liudytojos pati neapklausinėjo. Atliko patikrinimą ir vadovavosi buhalteriniais dokumentais ir apskaitos medžiaga. Jokių priešpriešinių tyrimų nereikėjo daryti. Pagal specialisto išvadą ji iš dalies negalėjo nustatyti veiklos, turto įsipareigojimų dydžio ir nuosavo kapitalo. Kiek trūksta, nustatė, bet kalbant apie turtą, pagal buhalterinės apskaitos 13 straipsnio 6 dalį nenustatytas piniginių lėšų panaudojimas ir apskaitos dokumentais nepagrįstas 385818 litų panaudojimas UAB „(duomenys neskelbtini)“ veikloje ir todėl nebuvo galima nustatyti pajamų uždirbimo, todėl ir negalima nustatyti veiklos. Kiek pamena, ši įmonė užsiiminėjo krovinių gabenimo-ekspedijavimo veikla. Kiek jie nuomodavo patalpų ir kiek pinigų jie už tai gaudavo, ji nustatė, tik nenustatė, kur šie pinigai dingo. Ji nurodė, kad iš dalies negalima nustatyti tų pinigų panaudojimo, tai yra, kur jie buvo panaudoti. Tai yra, ar jie buvo panaudoti įmonės veikloje, ar iš to buvo uždirbtos pajamos, kiek panaudojant šiuos pinigus buvo patirta įmonės sąnaudų, gal jie pirko kažkokias mašinas ir t. t. Nežino, ar P. pirko kokias nors mašinas pagal išvadą, P. tuos pinigus pasiėmė, nes tie pinigai buvo pagrobti. Ji tik nenustatė tų 385818 litų panaudojimo UAB „(duomenys neskelbtini)“ veikloje, todėl nežinojo, kur tie pinigai panaudoti. Tą žino tik P.. Tai, kad piniginės lėšos buvo pervedamos į asmeninę P. sąskaitą, nėra pažeidimas, nes įmonė gali pervesti į asmeninę sąskaitą, tačiau turi būti parodytas pinigų kelias, ar tie pinigai bus panaudoti įmonės veikloje. Jis vėliau galėjo pateikti apskaitos dokumentus, pagrindžiančius tų pinigų panaudojimą įmonės veikloje, tada pažeidimo nebūtų. Teigia, kad įmonės akcininkas paėmęs buhalterinės apskaitos dokumentus, galėjo matyti, kad pinigai yra pervedami į P. sąskaitą, matyti, kad yra pavedimai į asmeninę sąskaitą. Kai P. pradėjo dirbti kasininku, finansiškai jo kontroliuoti niekas negalėjo. Jam kaip įmonės vadovui buvo suteiktos visos teisės ir pareigos, o jis pats buvo atskaitingas tik akcininkams. Kiekvienais metais P. pateikdavo finansines ataskaitas. Tai, kad direktorius buvo ir kasininku, taip pat nebuvo pažeidimas, nes, kiek pamena, pagal kasos taisykles kasininku negali būti tik buhalteris.

Iš 2010-03-19 UAB „(duomenys neskelbtini)“ ūkinės finansinės veiklos tyrimo specialisto išvados Nr. 5-3/29 nustatyta, kad laikotarpiu nuo 2007-01-01 iki 2009-05-12 UAB „(duomenys neskelbtini)“ (direktorius V. P.) atskaitingas asmuo direktorius V. P., pažeisdamas:

1) Lietuvos Respublikos 2001 m. lapkričio 6 d. Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 6 straipsnio 2 dalies nuostatų reikalavimus – „Į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu“ – UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius V. P. 27 atvejais pervestų UAB „(duomenys neskelbtini)“ piniginių lėšų, iš viso 79052,72 Lt, iš jų: 19 atvejų 57850,00 Lt (30650+27200), laikotarpiu nuo 2007-07-11 iki 2008-10-14 mokėjimo pavedimais pervestų į piliečio V. P. asmeninę banko „Swedbank“ sąskaitą iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ AB SEB banko bei AB Ūkio banko sąskaitų 10000 Lt (8000,00+2000,00) 5 atvejais laikotarpiu nuo 2008-10-24 iki 2009-02-18 UAB „(duomenys neskelbtini)“ pirkėjo UAB „Baltijos logistikos ir investicijų centras“ pervestų į piliečio V. P. asmeninę banko „Swedbank“ sąskaitą bei 11202,72 Lt 3 atvejais laikotarpiu nuo 2008-10-29 iki 2008-12-23 UAB „(duomenys neskelbtini)“ pirkėjo UAB „Green transport“ pervestų į piliečio V. P. asmeninę banko „Swedbank“ sąskaitą negrąžino į UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasą arba į bet kurią UAB „(duomenys neskelbtini)“ banko sąskaitą;

2) Lietuvos Respublikos 2001 m. lapkričio 6 d. Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 13 straipsnio 1 dalies 6 punkto nuostatų reikalavimus: „Privalomi šie apskaitos dokumentų rekvizitai: 4) ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio turinys“ bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000-02-17 nutarimu „Dėl kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių patvirtinimo“ Nr. 179 patvirtintų kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių 4 punkto nuostatų reikalavimus „Pinigai iš kasos išmokami pagal kasos išlaidų orderį“ – 10 atvejų kasos išlaidų orderiais pagrindė faktiškai neįvykusias ūkines operacijas: 2008-10-01 Kasos išlaidų orderiu 2008-10-01 Nr. 018/08/A išmokėtus 278000 Lt, 2008-12-22 Kasos išlaidų orderiu Nr. 030/08 išmokėtus 18000 Lt, 2009-01-27 Kasos išlaidų orderiu Nr. 004/09 išmokėtus 22000 Lt, 2009-02-06 Kasos išlaidų orderiu Nr. 006/09 išmokėtus 5000 Lt, 2009-02-18 Kasos išlaidų orderiu Nr. 008/09 išmokėtus 5000 Lt, 2009-02-26 Kasos išlaidų orderiu Nr. 011/09 išmokėtus 4000 Lt, 2009-03-03 Kasos išlaidų orderiu Nr. 014/09 išmokėtus 7700 Lt, 2009-03-27 Kasos išlaidų orderiu Nr. 019/09 išmokėtus 9000 Lt, 2009-04-10 Kasos išlaidų orderiu Nr. 022/09 išmokėtus 8600 Lt, 2009-05-11 Kasos išlaidų orderiu Nr. 027/09 išmokėtus 10398,50 Lt, iš viso pagrindė neįvykusiais operacijas už 367698,50 Lt ir tokiu būdu 367698,50 Lt sumažino dokumentinį kasos likutį.

Dėl nustatytų norminių aktų pažeidimų laikotarpiu nuo 2007-07-01 iki 2009-05-12 negalima iš dalies nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros (t. 2, b. l. 21–39).

Ekspertas D. V. parodė, kad jis susipažino su medicininių dokumentų kopijomis ir iš jų matyti, kad teisiamasis serga koronarine širdies liga. Persirgęs miokardo infarktu, vainikinės arterijos yra praplėstos, šuntuotos. Taip pat serga hipertenzine liga, turi padidėjusį arterinį kraujospūdį, sutrikusi medžiagų apykaita, buvęs nutukimas. Tačiau vadovaujantis nepagydomų ligų, sveikatos būklės metodika, nuteistieji gali būti atleisti nuo laisvės atėmimo bausmės atlikimo dėl ligos, sergant kraujo apytakos sistemos ligomis. Tai čia ir koronarinė širdies liga, ir pirminė arterinė hipertenzija ir turi būti lėtinės 3 laipsnio kraujotakos nepakankamumas kompleksinio gydymo eigoje. Pas teisiamąjį medicininiuose dokumentuose yra užfiksuotas 2 laipsnio kraujotakos nepakankamumas, todėl vadovaujantis tuo sąrašu, jis negali būti atleistas nuo laisvės atėmimo bausmės dėl ligos. Jis serga ligomis, kurios yra lėtinės, sunkios, tačiau nepasunkėjusios tiek, kaip numatyta minėtame sąraše, kad būtų galima jį atleisti nuo laisvės atėmimo bausmės. Todėl, jo nuomone, skirti ekspertizę yra netikslinga.

Byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visetas neabejotinai įrodo kaltinamojo kaltę.

Nors kaltinamasis neprisipažino, kad pasisavino jam patikėtą ir jo žinioje buvusį didelės vertės svetimą turtą, tačiau ši jo versija nepasitvirtino. Byloje nėra jokių objektyvių duomenų, kad šias pinigines lėšas jis būtų perdavęs A. D.. To nepatvirtino nei pats A. D., nei kiti byloje apklausti asmenys. Jokių buhalterinių ar kitokių dokumentų apie tai nėra. Beje, ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis teigė, kad minėtas lėšas jis atidavė dviem akcininkams, tačiau teismo posėdžio metu šią aplinkybę jis jau paneigė teigdamas, kad apklausos protokoluose buvo padaryta klaida. Tačiau su apklausos protokolais jis susipažino, juos perskaitė ir ant jų pasirašė. Jokio logiško paaiškinimo jis nepateikė. Todėl teismas šiuos jo parodymus vertina kaip siekimą išvengti baudžiamosios atsakomybės.

Dėl kaltinamajam patikėto ir jo žinioje buvusio svetimo turto iššvaistymo jis prisipažino visiškai. Tai patvirtina ir byloje esantys objektyvūs įrodymai.

Kadangi kaltinamasis V. P. pasisavino jam patikėtą ir jo žinioje buvusį didelės vertės svetimą turtą – 385 818 Lt, jo nusikalstama veika kvalifikuotina pagal LR BK 183 str. 2 d.

Pasisavinto turto vertė viršija 250 MGL.

Kadangi kaltinamasis V. P. iššvaistė jam patikėtą ir jo žinioje buvusį svetimą turtą – 25 860 Lt, jo nusikalstama veika kvalifikuotina pagal LR BK 184 str. 1d.

Padaryti nusikaltimai yra tyčiniai.

UAB „(duomenys neskelbtini)“ įgalioto atstovo pareikštas civilinis ieškinys dėl 411 678 Lt žalos atlyginimo tenkintinas visiškai, nes jis teisėtas ir pagrįstas.

Kaltinamasis V. P. buvo kaltinamas tuo, kad apgaulingai tvarkė teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą:

kaltinamasis V. P., būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini) (buvęs kodas „(duomenys neskelbtini)), adresas „(duomenys neskelbtini), direktoriumi, užimamų pareigų pagrindu turėdamas teisiškai apibrėžtus įgalinimus, numatytus darbo sutartyje 2006-07-11, Nr. 083, pagal 2001 m. lapkričio 6 d. Buhalterines apskaitos įstatymo Nr. IX-574 21 straipsnį, kuris numato, kad „už apskaitos organizavimą pagal šio įstatymo reikalavimus atsako ūkio subjekto vadovas“, būdamas atsakingas už buhalterinės apskaitos organizavimą, laikotarpiu nuo 2006-08-30 iki 2009-05-12 apgaulingai tvarkė UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą:

kaltinamasis V. P., organizuodamas įmonės buhalterinės apskaitos tvarkymą, pažeidė Lietuvos Respublikos 2001 m. lapkričio 6 d. Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX- 574 nuostatų reikalavimus, būtent 6 straipsnio 2 dalies nuostatų reikalavimą, kad: „Į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu“. Pažeisdamas šio straipsnio reikalavimą UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius V. P. 27 atvejais persivedė UAB „(duomenys neskelbtini)“ pinigines lėšas, iš viso 79052,72 Lt, iš jų: 19 atvejų 57850 Lt (30650+27200), laikotarpiu nuo 2007-07-11 iki 2008-10-14 mokėjimo pavedimais iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ AB SEB banko bei AB Ūkio bankas sąskaitų į savo asmeninę banko sąskaitą, esančią AB „Swedbank“:

– 2007-07-11 mokėjimo pavedimu Nr. 925 – 1 000 Lt (SEB bankas);

– 2007-07-13 mokėjimo pavedimu Nr. 932 – 1 250 Lt (SEB bankas);

– 2007-07-16 mokėjimo pavedimu Nr. 935 – 1 500 Lt (SEB bankas);

– 2007-07-31 mokėjimo pavedimu Nr. 950 –1 500 Lt (SEB bankas);

– 2007-08-16 mokėjimo pavedimu Nr. 984 – 5 000 Lt (SEB bankas);

– 2008-01-08 mokėjimo pavedimu Nr. 1274 – 3 000 Lt (SEB bankas);

– 2008-01-28 mokėjimo pavedimu Nr. 1295 – 5 000 Lt (SEB bankas);

– 2008-09-09 mokėjimo pavedimu Nr. 1339 – 600 Lt (SEB bankas);

– 2008-09-10 mokėjimo pavedimu Nr. 1340 – 3 600 Lt (SEB bankas);

– 2008-09-15 mokėjimo pavedimu Nr. 1348 – 600 Lt (SEB bankas);

– 2008-09-17 mokėjimo pavedimu Nr. 1364 – 1000 Lt (SEB bankas);

– 2008-09-18 mokėjimo pavedimu Nr.1364 – 1 000 Lt (SEB bankas);

– 2008-09-22 mokėjimo pavedimu Nr. 1371 – 3 000 Lt (SEB bankas);

– 2008-09-30 mokėjimo pavedimu Nr. 1376 – 900 Lt (SEB bankas);

– 2008-10-14 mokėjimo pavedimu Nr. 1388 – 2 100 Lt (SEB bankas);

– 2007-08-14 mokėjimo pavedimu Nr. 74 – 5 000 L t (Ūkio bankas);

– 2007-09-03 mokėjimo pavedimu Nr. 81 – 10 000 Lt (Ūkio bankas);

– 2008-04-10 mokėjimo pavedimu Nr. 173 – 11 000 Lt (Ūkio bankas);

– 2008-06-11 mokėjimo pavedimu Nr. 262 – 1 200 Lt (Ūkio bankas).

5 atvejais 10 000 Lt (8 000Lt +2 000) laikotarpiu nuo 2008-10-24 iki 2009-02-18 UAB „(duomenys neskelbtini)“ paslaugų pirkėjas UAB „Baltijos logistikos ir investicijų centras“ žodiniu nurodymu pervedė į V. P. asmeninę sąskaitą, esančią AB „Swedbank“:

– 2008-10-24 mokėjimo pavedimu Nr. 12 – 2 000 Lt;

– 2008-11-25 mokėjimo pavedimu Nr. 320 – 2000 Lt;

– 2008-12-10 mokėjimo pavedimu Nr. 328 – 2 000 Lt;

– 2009-01-13 mokėjimo pavedimu Nr. 353 – 2 000 Lt;

– 2009-02-18 mokėjimo pavedimu Nr. 369 – 2 000 Lt.

3 atvejais UAB „(duomenys neskelbtini)“ paslaugų pirkėjas UAB „Green transport“ pervedė rašytiniu nurodymu 11202,72 Lt (3557,74+4194,05-3450,93) laikotarpiu nuo 2008-10-29 iki 2008-12-23 į V. P. asmeninę sąskaitą, esančią AB „Swedbank“:

– 2008-10-29 mokėjimo pavedimu Nr. 6996 - 3450,93 Lt;

– 2008-11-27 mokėjimo pavedimu Nr. 6984 - 3557,74 Lt;

– 2008-12-23 mokėjimo pavedimu Nr. 7050 - 4194,05 Lt.

Be to, jis pažeidė minėto įstatymo 13 straipsnio 1 dalies 6 punkto nuostatų reikalavimus: „Privalomi šie apskaitos dokumentų rekvizitai: 4) ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio turinys“. Pažeisdamas šio straipsnio reikalavimus jis 10 atvejų kasos išlaidų orderiais pagrindė faktiškai neįvykusias ūkines operacijas, o būtent:

– 2008-10-01 Kasos išlaidų orderiu Nr. 018/08/A išmokėtus 278 000 Lt;

– 2008-12-22 Kasos išlaidų orderiu Nr. 030/08 išmokėtus 18 000 Lt;

– 2009-01-27 Kasos išlaidų orderiu Nr. 004/09 išmokėtus 22 000 Lt;

– 2009-02-06 Kasos išlaidų orderiu Nr. 006/09 išmokėtus 5 000 Lt;

– 2009-02-18 Kasos išlaidų orderiu Nr. 008/09 išmokėtus 5 000 Lt;

– 2009-02-26 Kasos išlaidų orderiu Nr. 011/09 išmokėtus 4 000 Lt;

– 2009-03-03 Kasos išlaidų orderiu Nr. 014/09 išmokėtus 7 700 Lt;

– 2009-03-27 Kasos išlaidų orderiu Nr. 019/09 išmokėtus 9 000 Lt;

– 2009-04-10 Kasos išlaidų orderiu Nr. 022/09 išmokėtus 8 600 Lt;

– 2009-05-11 Kasos išlaidų orderiu Nr. 027/09 išmokėtus 10 398,50 Lt.

Iš viso tokiu būdu pagrindė neįvykusiais operacijas už 367 698,50 Lt ir šia suma sumažino dokumentinį kasos likutį.

Tęsdamas savo nusikalstamus veiksmus, V. P., būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ atskaitingu asmeniu ir kasininku, pažeidė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000-02-17 nutarimo „Dėl kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių patvirtinimo“ Nr. 179 patvirtintų kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių nuostatas, 9 punkto nuostatų reikalavimus – „Nepanaudotų pinigų grąžinimas į kasą įforminamas kasos pajamų orderiu“ – nepanaudotų pinigų bendrovės veikloje, iš viso 306 765,28 Lt (367 698,50-680,55-60 252,67), laikotarpiu nuo 2008-10-01 iki 2009-05-11 9 atvejais gautų iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasos bei 27 atvejais laikotarpiu nuo 2007-07-11 iki 2009-02-18 pervestų UAB „(duomenys neskelbtini)“ skirtų piniginių lėšų, iš viso 79 052,72 Lt, pervestų į V. P. asmeninę banko AB „Swedbank“ sąskaitą, jis negrąžino nei į UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasą, nei į bet kurią UAB „(duomenys neskelbtini)“ banko sąskaitą ir tokiu būdu laikotarpiu nuo 2007-07-11 iki 2009-05-12 padarė 385 818 Lt (306 765,28+79 052,72) nuostolį įmonei.

Suvokdamas savo veikimo pavojingus padarinius, numatydamas, kad nebus galima iš dalies nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos, jos turto, įsipareigojimų dydžio bei struktūros, siekdamas iškreipti vidaus ir išorės informacijos vartotojams pateikiamą bei veikdamas per UAB „(duomenys neskelbtini)“ vyriausiąją finansininkę N. R. laikotarpiu nuo 2006-11-16 iki 2007-09-14 bei vyr. finansininkę A. P. laikotarpiu nuo 2007-09-15 iki 2009-05-12, nesuvokusias jo nusikalstamos veikos pobūdžio, nurodė joms šias pinigines lėšas įtraukti į apskaitą. Laikotarpiu nuo 2007-01-01 iki 2009-05-12 atskaitingo asmens V. P. avansu gautos piniginės lėšos, skirtos įmonės išlaidoms apmokėti, iš viso 385 818 Lt, užregistruotos avanso apyskaitose bei jų duomenys užregistruoti registruose: „sąskaitos Nr. 143503 aktyvumo ataskaitoje“ (laikotarpiu nuo 2007-07-01 iki 2007-09-01) bei „Avansinė atskaitomybė 2436“ (laikotarpiu nuo 2007-09-01 iki 2009-05-12) ir avansų duomenų tikrumas patvirtintas parašais. Vyr. finansininkė A. P. laikotarpiu nuo 2007-09-15 iki 2009-05-12 „UAB „Green transport“ mokėjimus, iš viso 11 202,73 Lt, ir UAB „Baltijos logistikos ir investicijų centras“ mokėjimus, iš viso 10 000 Lt, bankų mokėjimų pavedimų kopijas užregistravo atitinkamuose registruose: „Pirkėjų įsiskolinimas Sąskaita Nr. 2411“.

Dėl šių padarytų pažeidimų laikotarpiu nuo 2007-07-01 iki 2009-05-12 negalima iš dalies nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros.

Šis jam pareikštas kaltinimas byloje nepasitvirtino. Visus kaltinime nurodytus veiksmus kaltinamasis padarė. Tačiau piniginių lėšų pervedimas į savo sąskaitą nepažeidžia jokių įstatymų reikalavimų. Tą patvirtino ir byloje apklausta specialistė. Be to, ji patvirtino, kad atliko UAB „(duomenys neskelbtini)“ ūkinės finansinės veiklos tyrimą pagal ūkinės finansinės veikos tyrimui pateiktus apskaitos dokumentus. Liudytojų jai pačiai apklausti nereikėjo. Atliekant patikrinimą vadovavosi buhalteriniais dokumentais ir apskaitos medžiaga. Jokių priešpriešinių patikrinimų daryti nereikėjo. Kiek trūksta lėšų, ji nustatė. Nenustatytas tik piniginių lėšų panaudojimas ir apskaitos dokumentais nepagrįstas 385818 litų panaudojimas UAB „(duomenys neskelbtini)“ veikloje. Specialistė taip pat teigia, kad kaltinamasis vėliau galėjo pateikti apskaitos dokumentus, pagrindžiančius tų pinigų panaudojimą įmonės veikloje, tada pažeidimo nebūtų buvę. Visiškai akivaizdu, kad atliekant patikrinimą buvo nustatyta viskas. Nurodytų piniginių lėšų panaudojimas ir negalėjo būti nustatytas, nes šios lėšos buvo pasisavintos. Tačiau buvo nustatytas ir pasisavintų lėšų kiekis. Todėl tikrai negalima teigti, jog dėl kaltinamojo padarytų veiksmų negalima iš dalies nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros. Nesant BK 222 str. 1 d. dispozicijoje imperatyviai nurodytų numatytų padarinių, kaltinamojo veikoje nėra šio nusikaltimo sudėties. Galima būtų svarstyti tik klausimą dėl administracinės atsakomybės buvimo.

Esant šioms aplinkybėms, kaltinamasis pagal BK 222 str. 1 d. išteisintinas, nesant jo veikoje nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėties.

Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė dėl jam patikėto ir jo žinioje buvusio svetimo turto iššvaistymo yra tai, kad jis visiškai prisipažino padaręs nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi, jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra. Skiriant bausmę kaltinamajam atsižvelgiama į padarytų nusikalstamų veikų pobūdį, jų pavojingumo visuomenei laipsnį, kaltinamojo asmenybę. Kaltinamasis padarė sunkų ir nesunkų tyčinius nusikaltimus. Nustatyta jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė. Kaltinamasis anksčiau neteistas. Charakterizuojamas gerai. Padaryti nusikaltimai nėra smurtiniai. Jo sveikatos būklė nėra gera. Jam skirtinos laisvės atėmimo bausmės mažesnės negu BK 183 str. 2 d. BK 184 str. 1 d. numatyti sankcijų vidurkiai.

Rezoliucinė dalis

Teisėja, vadovaudamasi BPK 301–303 str.,

nusprendžia:

V. P. pripažinti kaltu ir nuteisti:

pagal BK 183 str. 2 d. – 3 metams 6 mėnesiams laisvės atėmimo;

pagal BK 184 str. 1 d. – 8 mėnesiams laisvės atėmimo.

Remiantis BK 63 str. 1 d. 2 d. 5 d. 2 p. paskirtas bausmes subendrinti bausmių apėmimo būdu ir nustatyti galutinę bausmę – 3 metus 6 mėnesius laisvės atėmimo, bausmę atliekant pataisos namuose.

Bausmės pradžią nustatyti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos.

Į bausmės laiką įskaityti sulaikyme ir kardomajame kalinime būtą laiką nuo 2012 m. spalio 5 d. iki nuosprendžio paskelbimo dienos.

Iki nuosprendžio įsiteisėjimo kardomosios priemonės nekeisti.

Iš V. P. UAB „(duomenys neskelbtini)“ priteisti 411 678 Lt žalos atlyginimo.

V. P. pagal BK 222 str. 1 d. išteisinti, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusikaltimo požymių.

2010-08-05 Klaipėdos apygardos prokuroro nutarimu paskirtą laikiną nuosavybės teisių apribojimą, kuriuo apribotos V. P. teisės sąskaitose – AB DnB NORD banke sąskaita (duomenys neskelbtini), AB banke SNORAS sąskaita (duomenys neskelbtini), AB SEB banke sąskaita (duomenys neskelbtini), AB Ūkio banke sąskaita (duomenys neskelbtini), AB „Swedbank“ sąskaita (duomenys neskelbtini) – esančioms piniginėms lėšoms, apribojimo mastas – 411 678 Lt, bei nuosavybės teisių apribojimas automobiliui „Volvo“, VIN kodas (duomenys neskelbtini), valst. Nr. ((duomenys neskelbtini), palikti galioti iki civilinio ieškinio įvykdymo.

Daiktinius įrodymus – UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinius dokumentus – saugoti Klaipėdos apskr. VPK NTB ENTS iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Nuosprendis per 20 d. nuo jo paskelbimo dienos, o suimtam nuteistajam nuo kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per nuosprendį priėmusį teismą.

Teisėja Violeta Miliuvienė