Vilniaus apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš

atsakovei V. V. B.

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo ieškovo UAB „Juvitus real estate“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto antro apylinkės teismo 2008 m. rugsėjo 25 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „Juvitus real estate“ ieškinį atsakovei V. V. B. dėl skolos ir palūkanų priteisimo ir pagal atsakovės priešieškinį dėl sutarties pakeitimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

ieškovas UAB „Juvitus real estate“ pateikė ieškinį (bei atsiliepimą į priešieškinį), prašydamas iš atsakovės V. V. B. priteisti 12 212 Lt skolą už suteiktas paslaugas, 138,86 Lt palūkanų, 5 proc. dydžio procesines metines palūkanas bei bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2007 m. rugpjūčio 27 d. Pavedimu Nr. 000822 atsakovė pavedė ieškovui surasti pirkėją žemės sklypui su statiniu, esantiems (duomenys neskelbtini), Vilniuje, už 220 000 Lt dydžio kainą. Ieškovas nurodė, kad surado pirkėją A. Ž. , su kuria atsakovė 2007 m. rugsėjo 20 d. pasirašė ieškovo parengtą preliminariąją sutartį, įpareigojančią ateityje parduoti-pirkti turtą už 245 000 Lt bei sudaryti notarinę turto pirkimo-pardavimo sutartį 2007 m. lapkričio 20 d. Nurodė, kad vadovaujantis Pavedimo 20 p., 2007 m. rugsėjo 20 d. ieškovas su atsakove pasirašė Susitarimą Nr. T070920/01 pakeisti ieškovo atlyginimo dydį, tai yra atsakovė įsipareigojo sumokėti ieškovui – 5 000 Lt per tris dienas nuo susitarimo sudarymo dienos, ir 15 000 Lt per vieną dieną po notarinės turto pirkimo - pardavimo sutarties pasirašymo dienos. Teigė, kad atsakovė 2007 m. rugsėjo 22 d. sumokėjo ieškovui 5 000 Lt, o turtą, siekdama išvengti mokesčių, 2007 m. lapkričio 14 d. padovanojo sūnui K. B. bei 2007 m. lapkričio 23 d. pranešė ieškovui, kad nuo 2007 m. gruodžio 24 d. nutraukia Pavedimą. Ieškovas nurodė, kad 2008 m. sausio 2 d. K. B. pardavė jam atsakovės padovanotą turtą tai pačiai ieškovo surastai pirkėjai A. Ž. , o atsakovė ieškovui už jo suteiktas paslaugas 2008 m. sausio 15 d. nepagrįstai pervedė tik 2 788 Lt. Teigė, kad atsakovė buvo pati nusprendusi pasirašyti Susitarimą su ieškovu dėl komisinių padidinimo, nes ieškovo dėka buvo sudarytas tiek jam, tiek atsakovei naudingas ir atitinkantis įprastas rinkos sąlygas sandoris. Nurodė, kad atsakovė neturėjo teisės kreiptis į teismą dėl Pavedimo 9 p. pakeitimo, nes prieš tai nebuvo kreipusis į ieškovą. Pažymėjo, kad atsakovė nėra ekonomiškai silpna šalis, bet veikė nesąžiningai, nes siekė pasinaudoti ieškovo suteiktomis paslaugomis ir vengė už jas atsiskaityti. Ieškovas teigė, kad susitarimo dėl komisinių dydžio pakeitimo sudarymui atsakovės derybų patirties stoka įtakos neturėjo, nes kaip teigia pati atsakovė, ji susitarimą sudarė jo net neskaičiusi, vadinasi, ji elgėsi nerūpestingai. Pažymėjo, kad pavedimas iš ieškovo pusės yra įvykdytas, todėl atsakovė liktų skolinga ieškovui net ir tuo atveju, jei teismas patenkintų jos reikalavimą. Teigė, kad atsakovės nurodytos subjektyvios priežastys (nuovargis, išsiblaškymas, skubėjimas) neįrodo apgaulės ar suklydimo faktų. Teigė, kad jei atsakovė būtų turėjusi ekonominių sunkumų, ji susitarimo dėl komisinių padidinimo nebūtų sudariusi.

Atsakovė pateikė priešieškinį, kuriuo prašė pakeisti Pavedimo bendrųjų sąlygų 9 p., tai yra panaikinti Susitarimą, taip pat prašė ieškinį atmesti ir priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2007 m. rugpjūčio 27 d. ieškovui pavedė surasti pirkėją sodo žemės sklypui su statiniu už 220 000 Lt kainą. Teigė, kad su ieškovo surasta pirkėja 2007 m. rugsėjo 20 d. sudarė preliminarią pirkimo-pardavimo sutartį, o su ieškovu tą pačią dieną sudarė susitarimą dėl ieškovo paslaugų kainos pakeitimo. Nurodė, kad ieškovo vienašališkai parengtą susitarimą pasirašė jo neperskaičiusi, skubėjo, per daug pasitikėjo ieškovu, buvo pervargusi, priversta susiklosčiusių aplinkybių - skubiai buvo reikalingi pinigai buto Druskininkuose pirkimui, nebuvo jokių derybų, apie parengtą susitarimą ieškovas iš anksto neinformavo, be to rugsėjo 20 d. buvo atsakovės gimtadienis, namuose ji turėjo svečių. Pažymėjo, kad ieškovas pasiūlė atsakovei turtą dovanoti sūnui siekiant išvengti mokesčių, bei suorganizavo sutarties pasirašymą pas notarą. Nurodė, kad turtą sūnus pardavė ieškovo surastai pirkėjai, bet už mažesnę kainą, nei buvo sutarta Pavedime, todėl ieškovui atsakovė sumokėjo 7788 Lt (3 proc. nuo Pavedime nurodytos kainos). Teigė, kad susitarimas dėl komisinių padidinimo įrodo ieškovo nesąžiningumą, nes tokiu būdu ieškovas gautų neproporcingai didelę, palyginti su suteiktų paslaugų apimtimi, naudą.

Vilniaus miesto antras apylinkės teismas 2008 m. rugsėjo 25 d. priėmė sprendimą atmesti ieškinį, o priešieškinį tenkinti. Nurodė, kad šalių susitarimas savo esme labiausiai atitinka tarpininkavimo paslaugų teikimo atlygintiną sutartį, nes šios rūšies sutarties dalykas – nematerialaus pobūdžio paslaugos, nesusijusios su materialaus objekto sukūrimu (CK 6.716 str.). Nurodė, kad tarpininkavimo paslaugų sutarties vykdymas grindžiamas CK 6.718 str. įtvirtintu klientų interesų prioriteto principu, kuris paslaugos vykdytoją įpareigoja veikti sąžiningai ir protingai, kad tai labiausiai atitiktų kliento interesus. Nustatė, kad iš šalių sudarytos sutarties matyti, jog atsakovės prievolė mokėti sutartyje numatytą atlyginimą buvo sąlyginė - šalys jos atsiradimą siejo su tinkamu ieškovo paslaugų teikimu ir atsakovės pasinaudojimu šiomis paslaugomis – sandorio sudarymu (CK 6.30 str. 1 d.) bei parduodamo turto kaina. Pažymėjo, kad liudytoja A. Ž. be kitų parodymų paliudijo, jog ji internete rado skelbimą apie parduodamą sodo namą už 250 000 Lt kainą, po to kaina buvo nuleista iki 245 000 Lt, ji taip pat nurodė, kad pasirašant preliminarią sutartį, nematė, ar tarp sutarties egzempliorių buvo koks nors kitas dokumentas, nurodė, kad sodo namą ji nupirko už 200 000 Lt iš atsakovės sūnaus. Teismas nurodė, kad CK 6.228 str. 1 d. suteikia teisę šaliai atsisakyti sutarties, kai ji lemia didžiulį šalių prievolių neatitikimą. Nustatė, kad ieškovas yra verslo subjektas, kurio viena iš veiklos sričių – nekilnojamojo turto operacijos, o atsakovė yra mažiau informuota, neturi derybų patirties, ekonomiškai silpnesnė už ieškovę, todėl laikytina silpnesne šalimi, kurios interesams teikiamas prioritetas. Iš šių aplinkybių teismas padarė išvadą, kad Susitarimu dėl paslaugų kainos pakėlimo buvo sukurtas esminis šalių prievolių neatitikimas, nes ieškovas gautų nepagrįstai didelę naudą, lyginant su suteiktų paslaugų nauda, todėl teismas jį panaikino. Teismas pažymėjo, kad atsakovė Pavedimo 9 p. yra įvykdžiusi, nes ji sumokėjo ieškovei 7788 Lt (3 proc. nuo 245 000 Lt, t.y. nuo sumos už kurią ieškovės surastas pirkėjas būtų pirkęs atsakovei priklausantį turtą). Teismas patikslino, kad atsakovė prašė ne pakeisti Pavedimo sutarties 9 p., o panaikinti 2007 m. rugsėjo 20 d. susitarimą dėl paslaugų kainos, todėl CK 6.223 str. 3 d. netaikė.

Ieškovas UAB „Juvitus real estate“ padavė apeliacinį skundą. Prašo Vilniaus miesto antro apylinkės teismo 2008 m. rugsėjo 25 d. sprendimą panaikinti ir nauju sprendimu klausimą išspręsti iš esmės – ieškinį tenkinti, o priešieškinį atmesti, taip pat priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad teismas neįvertino to, jog ieškovas savo įsipareigojimus įvykdė visiškai, tuo tarpu atsakovė nepagrįstai vienašališkai atsisakė sumokėti Susitarimu pakeistą kainą ir pažeidė ne tik sutartį, bet ir CK 6.59 str. bei CK 6.721 str. Teigia, kad teismas neįvertino to, jog šalys laisva valia sudarė susitarimą pakeisti ieškovo atlyginimą, atsižvelgiant į pasikeitusias aplinkybes, tai yra į tai, kad turto pardavimo kaina buvo net 25 000 Lt didesnė nei numatyta Pavedimo sutartyje, ko pasėkoje šalys nusprendė šią papildomai gautą naudą pasidalinti beveik po lygiai, atsakovei papildomai gaunant 12 788 Lt, o ieškovui - 11 327 Lt. Nurodo, kad teismas neįvertino aplinkybės, jog atsakovė susitarimą pakeisti ieškovo atlyginimą pripažino iš dalies jį įvykdydama, tai yra sumokėdama 5 000 Lt per tris dienas nuo susitarimo pasirašymo (CK 1.79 str. 2 d. 1 p.). Teigia, kad teismas neįvertino to, jog atsakovė suprato Susitarimo pasekmes, nes preliminarios sutarties ir Susitarimo pasirašymas vyko tris valandas, buvo konsultuojamasi su notarais, be to atsakovei buvo įteikta PVM sąskaita-faktūra JRE07 Nr. 074, kurią atsakovė kartu su Susitarimu nurodė kaip paskirtį/pagrindą, atlikdama 5 000 Lt pervedimą ieškovui. Nurodo, kad teismas nepagrįstai atsakovę pripažino silpnesne šalimi, nes pati atsakovė nurodė, kad tokio pobūdžio sandorį ji sudaro ne pirmą kartą, o Susitarimo sudarymo metu buvo tiesiog nerūpestinga ir išsiblaškiusi, be to Susitarimo objektas – paslaugos nebuvo atsakovei gyvybiškai svarbios, todėl ji galėjo ir nesutikti sudaryti Susitarimą. Teigia, kad teismas, nurodydamas, jog ieškovo pagal Susitarimą gauta nauda tapo nepagrįstai didelė, nepateikė jokių paskaičiavimų ar tai pagrindžiančių įrodymų. Teigia, kad vien tai, jog viena šalis yra fizinis asmuo ir ekonomiškai silpnesnis, o kita – verslininkas, dar nereiškia, kad susitarimas yra nesąžiningas ir naikintinas. Pažymėjo, kad teismas, panaikino Susitarimą dėl esminės šalių nelygybės, nors nebuvo nustatyta nei viena tai įrodanti sąlyga (CK 6.228 str. 1 d.), priešingai abi šalys gavo didesnę naudą dėl ieškovo surasto pirkėjo ir didesnės turto pardavimo kainos, o pranašesnė sudarant Susitarimą buvo atsakovė, nes ji galėjo atsisakyti jį sudaryti ir sumokėti Pavedimo sutartyje nurodytą kainą.

Atsakovė V.V. B. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo jį atmesti ir iš ieškovo priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad teismas pagrįstai nutarė, jog Susitarimas dėl ieškovo atlyginimo pakeitimo nebuvo reikalingas, nes ieškovas ir taip buvo įsipareigojęs veikti nepažeidžiant kliento interesų prioriteto principo. Pažymi, kad susitarimas sudarytas nesilaikant Pavedimo 7 ir 10 p., pagal kuriuos turto kainos ir komisinių dydžio pakeitimai turėjo būti įrašyti atitinkamose Pavedimo grafose. Teigia, kad tai, jog atsakovė suprato sutarties sąlygas, nepaneigė būtinybės teismui vertinti Susitarimą pagal geros moralės, lygiateisiškumo, sąžiningumo ir protingumo principus. Nurodo, kad ieškovas pasinaudojo atsakove, nes žinojo, kad jai reikalingi pinigai, pasirašant Susitarimą buvo tris valandas aptarinėjama ir su notarais konsultuojamasi tik dėl preliminarios sutarties sąlygų. Teigia, kad teismas teisingai nustatė, jog atsakovė neturėjo derybų patirties, nes iki tol ji niekada nebuvo sudariusi sutarties dėl tarpininkavimo paslaugų teikimo. Nurodo, kad teismas, priešingai nei teigia ieškovas, įvertino tai, kad atsakovė Susitarimą sudarė nerūpestingai ir išsiblaškiusi, kas reiškė, kad ji susitarimą sudarė dėl neapdairumo, todėl ji turi teisę šio Susitarimo atsisakyti (CK 6.228 str.). Nurodo, kad teismas teisingai nustatė, jog Susitarimu nustatytų prievolių neatitikimas yra esminis, nes ieškovas jokių ypatingų pastangų nedėjo, siekdamas surasti pirkėją, sutinkantį pirkti turtą už didesnę kainą, tačiau Susitarimu norėjo gauti daugiau nei 50 proc. sumos, už kurią turtas parduodamas brangiau.

Pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

Byloje nustatyta, kad atsakovė V.V. B. 2007 m. rugpjūčio 27 d. Pavedimu Nr. 000822, pavedė ieškovui UAB „Juvitus real estate“ surasti pirkėją atsakovės žemės sklypui su statiniu, esantiems (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Pavedime taip pat numatyta ieškovo suteikiamos paslaugos apmokėjimo tvarka. 2007 m. rugsėjo 20 d. šalių papildomai pasirašytame Susitarime Nr. T070920/01 įrašyta, kad turto pardavimui klientas surastas ir atsakovė įsipareigoja sumokėti ieškovui 20 000 Lt. Ieškovas UAB „Juvitus real estate“ pareikštu ieškiniu prašo priteisti iš atsakovės visą Susitarime įrašytą sumą, o atsakovė priešieškiniu prašo panaikinti Susitarimą.

Spręsdamas šį ginčą pirmosios instancijos teismas šalių pasirašytą Pavedimą teisingai kvalifikavo kaip atlygintinų paslaugų (tarpininkavimo) teikimo sutartį bei taikė LR CK šeštosios knygos XXXV skyriaus bendrąsias nuostatas ir, skyrium imant LR CK 6.718 str. 1 d., pagal kurią teikdamas paslaugas paslaugų teikėjas privalo veikti sąžiningai ir protingai, kad tai labiausiai atitiktų kliento interesus. Be to, atsižvelgiant, kad ieškovas verčiasi nekilnojamuoju turtu, o atsakovė yra fizinis asmuo, aptariamas šalių pasirašytas pavedimas yra vartojimo sutartis, kuriai taikomos LR CK 6.188 str. nuostatos. Šalių atsiskaitymo sąlygos sulygtos Pavedimo 9 punkte: klientas (atsakovė) įsipareigoja sumokėti agentūrai (ieškovui) komisinius, kurių dydis bus lygus 3 (trims) procentams plius PVM nuo turto pardavimo kainos. Pavedimo 6, 8 ir 9 punktų terminija nesuderinta, tačiau ieškovo atstovas paaiškino, kad 9 punkte įrašyta „turto pardavimo kaina“ reiškia pinigų sumą, už kurią parduodamas atsakovės turtas. Šiuo klausimu ginčo tarp šalių nėra. Tokiu būdu šalys suderinta valia nustatė paslaugos kainą, kuri po sutarties (nagrinėjamu atveju Pavedimo) sudarymo gali būti keičiama tik sutartyje (Pavedime) numatyta tvarka ir sąlygomis (LR CK 6.720 str. 1 d.). Pavedimo 10 punkte sulygta, kad „šalių susitarimu komisinių dydis gali būti derinamas, kai turto kaina yra iki 100 000 Lt arba viršija 500 000 Lt. Suderintas komisinių procentas arba konkreti Komisinių suma nurodoma grafoje „papildoma atsikaitymo tvarka““. Šios Pavedimo nuostatos reiškia, kad šalys susitarė dėl paslaugos apmokėjimo apskaičiavimo būdo – procentas nuo pardavimo kainos ir dydžio – trys procentai. Be to šalys susitarė dėl apmokėjimo keitimo sąlygų ir būdo. LR CK 6.720 str. 2 d. nustatyta, kad klientas privalo apmokėti padidėjusią paslaugų kainą, viršijančią nustatytąją sutarties sudarymo momentu, tik tuo atveju, jeigu paslaugų teikėjas įrodo, kad kainą padidinti buvo neišvengiama norint tinkamai įvykdyti sutartį ir kad tai negalėjo būti numatyta sutarties sudarymo momentu. 2007 m. rugsėjo 20 d. šalių pasirašytas Susitarimas yra Pavedime numatytos paslaugos kainos keitimas, kuris neatitinka nei Pavedimo, nei įstatymo nuostatų. Pavedimo 10 punktas yra standartinė ieškovo sutarčių sąlyga, nustatanti apmokėjimo apskaičiavimo būdą ir nurodanti, kad kitoks apskaičiavimas taikomas esant tam tikroms sutarties objekto kainoms. Nagrinėjamu atveju šalių sulygta turto pardavimo kaina – 220 000 Lt nėra pagrindas taikyti kitokio apskaičiavimo. Pavedime nenustatyta, kad paslaugos apmokėjimo apskaičiavimo būdas gali būti keičiamas kintant turto pardavimo kainai, jei ji keičiasi 100 – 500 tūkstančių litų ribose.. Todėl ieškovo pasiūlytas Susitarimas prieštarauja LR CK 6.720 str. 1 d., pagal kurią kaina gali būti keičiama tik sutartyje numatyta tvarka ir sąlygomis. Susitarimas prieštarauja ir LR CK 6.720 str. 2 d., nes ieškovas neįrodė, kad kainos didinimas neišvengiamas ir negalėjo būti numatytas Pavedimo sudarymo metu. Priešingai, pavedime sulygtas kainos apskaičiavimo būdas yra lankstus ir leidžia apmokėjimo dydį keisti priklausomai nuo turto pardavimo kainos. Tuo tarpu Susitarimu keičiamas Pavedimu sulygtas atlyginimo apskaičiavimo būdas – nustatoma tvirta pinigų suma, žymiai viršijanti buvusį atlygį. Be to, negalima teigti, kad ieškovas negalėjo numatyti didesnės turto pardavimo kainos galimybės, nes nepaneigti liudytojos A. Ž. parodymai, kad pirmame jos matytame skelbime buvo nurodyta 250 000 Lt kaina. Toks ieškovo pasiūlytas apmokėjimo sąlygų pakeitimas yra akivaizdžiai ekonomiškai nenaudingas atsakovei ir teismas pagrįstai taikė LR CK 6.228 str. 1 d., suteikiančią teisę šaliai atsisakyti sutarties ar atskiros jos sąlygos. Ieškovas su šios normos taikymu nesutinka ir nurodo, kad teismas nepagrįstai atsakovę pripažino silpnesne sandorio šalimi, nes dėl Susitarimo buvo ilgai derėtasi ir šis pardavimas nėra vienintelis atsakovės sandoris. Apelianto argumentai nepagrįsti, nes vien aplinkybė, kad ieškovas yra profesionalas, o atsakovė – vartotojas yra pakankama pripažinti ją silpnesne sandorio šalimi. Tačiau LR CK 6.228 str. gali būti taikomas ne tik tuomet, kai viena sutarties šalis yra priklausoma nuo kitos ar kitaip silpnesnė. Tai tik viena ir aplinkybių, leidžiančių taikyti šią teisės normą, kurios akcentas yra galimybė atsisakyti sąlygos (sutarties) suteikusios perdėtą pranašumą vienai iš šalių. Nagrinėjamu atveju Susitarimas dėl apmokėjimo sąlygų (kainos apskaičiavimo būdo) pakeitimo suteikė ieškovui nei Pavedimu nei sąnaudomis nepagrįstą galimybę, iš esmės nepasikeitus paslaugos ir pastangų apimčiai, gauti neproporcingai (2,5 karto) didesnį atlygį už suteiktą paslaugą. Nepagrįstas apelianto argumentas, kad su pirkėja A. Ž. preliminariojoje sutartyje sulygus kainą 25 000 Lt didesnę nei buvo numatyta Pavedimo sutartyje, ieškovas įgijo teisę į beveik pusę šios papildomai gautos naudos. Toks ieškovo elgesys negali būti pripažintas sąžiningu, nes Pavedime nėra numatytas nei „sėkmės mokestis“, nei galimybė pakeisti apmokėjimo apskaičiavimo būdą. Pažymėtina, kad pagal Pavedime sulygtas sąlygas atsakovė su ieškovu atsiskaitė, o apeliaciniame skunde minimos papildomos naudos, kaip rodo bylos medžiaga, atsakovė negavo. Aplinkybė, kad atsakovė tuoj po pasirašymo dalį suderėto atlyginimo sumokėjo, nekeičia Susitarimo esmės ir nėra pagrindas tenkinti apeliacinį skundą, juolab, kad sumokėta suma įskaityta į pagal Pavedimą atliktą mokėjimą. Apeliantas pabrėžia, kad atsakovė pažeidė LR CK 6.59 str., draudžiantį vienašališkai atsisakyti sutarties. Tačiau šioje normoje numatyta išimtis – išskyrus įstatymų numatytus atvejus. O nagrinėjamoje byloje ir pritaikytas būtent įstatyme – LR CK 6.228 str. numatytas atvejis. Tie patys motyvai liečia ir apelianto argumentą dėl LR CK 6.721 str., nurodančio, kad vienašališkai nutraukęs sutartį klientas privalo sumokėti kainą, proporcingą suteiktoms paslaugoms ir atlyginti kitas protingas paslaugos teikėjo išlaidas. Nagrinėjamu atveju atsakovė sumokėjo tai, kas buvo sulygta Pavedimu ir neprivalo apmokėti neteisėtai padidintos kainos.

Remdamasi išdėstytais motyvais teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, teisingai įvertinęs bylos aplinkybes tinkamai pritaikė materialinės teisės normas ir priėmė pagrįstą bei teisėtą sprendimą, kuris paliekamas nepakeistas (LR CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Atmetant apeliacinį skundą iš ieškovo atsakovei priteisiamos jos patirtos atstovavimo apeliacinės instancijos teisme išlaidos (LR CPK 98 str.). Prašoma priteisti suma, atsižvelgiant į Teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintas Rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, mažinama iki 1320 Lt.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 - 331 str. teismas

Rezoliucinė dalis

nutarė:

Vilniaus miesto antro apylinkės teismo 2008 m. rugsėjo 25 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Iš ieškovo UAB „Juvitus real estate“ atsakovei V. V. B. priteisti 1320 Lt (tūkstantį tris šimtus dvidešimt litų) advokato pagalbai apeliacinės instancijos teisme apmokėti.