Kauno apygardos teismo nuosprendis

2016-02-08 · Baudžiamoji byla Nr. 1-131-593/2016

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2016-02-08
Bylos Nr.
1-131-593/2016
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-33894-2015-8
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Daiva Jankauskienė
Kaltinamasis
V. Š.
Advokatai
Rasa Kalkauskienė
Baudž. byla Nr. 1-131-360/2016
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-33894-2015-8Procesinio sprendimo kategorija: (S) 1.2.3.1.; 2.3.6.4.5.
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. vasario 8 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Daiva Jankauskienė, sekretoriaujant Indrei Rinkevičiūtei, dalyvaujant prokurorui Kiuršinui, kaltinamajam V. Š., jo gynėjai advokatei Rasai Kalkauskienei, viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje V. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) Jonavoje, lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, našlys, nedirbantis, vidurinio išsilavinimo, be pastovios gyvenamosios vietos, gyvenamąją vietą deklaravęs (duomenys neskelbtini), praeityje teistas:

1) 1998-03-24 Jonavos rajono apylinkės teismo pagal BK 271 str. 2 ir 3 d., (įstatymo, galiojusio iki 2003-05-01 redakcija (vagystės) – 4 m. laisvės atėmimo; 2000-01-31 nutartimi, bausmė sumažinta (LR 1999-11-25 įstatymu Nr. VIII-1440) iki 2 m. 6 mėn.

2) 1998-06-11 Jonavos rajono apylinkės teismo pagal BK 116 str. 1 d. (įstatymo, galiojusio iki 2003-05-01 redakcija, lengvas kūno sužalojimas) – 6 mėn. laisvės atėmimo, bausmė BK 42 str. pagrindu subendrinta su 1998-03-24 nuosprendžiu ir galutinė bausmė paskirta 4 metai 6 mėnesiai laisvės atėmimo, ; 2000-07-13 nutartimi bausmė, paskirta 1998-06-11 Jonavos r. apylinkės teismo nuosprendžiu subendrinta su 1998-03-24 Jonavos raj. apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta ir 2000-01-31 sumažinta bausme, vadovaujantis BK 42 str. pagrindu ir paskirta laisvės atėmimo bausmė 3 metams; Paleistas atlikęs bausmę 2000-07-28;

3) 2001-02-14 Jonavos rajono apylinkės teismo pagal BK 111 str. 1 d. (įstatymo, galiojusio iki 2003-05-01 redakcija (sunkus kūno sužalojimas) – 2 m. 6 mėn. laisvės atėmimo; 2002-09-24 paleistas lygtinai, neatlikus 5 mėnesių 25 dienų laisvės atėmimo;

4) 2003-10-27 Jonavos rajono apylinkės teismo pagal BK 111 str. 1 d. (įstatymo, galiojusio iki 2003-05-01 redakcija (sunkus sveikatos sutrikdymas) – 3 metams laisvės atėmimo; Vadovaujantis BK 64 str., bausmė subendrinta su 2001-02-14 Jonavos raj. apylinkės teismo nuosprendžiu ir paskirta galutinė bausmė 3 metai 4 mėnesiai laisvės atėmimo;

5) 2003-12-08 Kauno apygardos teismo pagal BK 135 str. 2 d. 2 p. (sunkus sveikatos sutrikdymas) – laisvės atėmimu 7 metams. BK 63 str. pagrindu bausmė subendrinta su 2003-10-27 Jonavos raj. apylinkės teismo nuosprendžiu ir galutinė bausmė paskirta 9 metai laisvės atėmimo, 2012-07-03 paleistas iš laisvės atėmimo vietos, bausmę atlikęs, teistumui neišnykus, kaltinamas nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos BK 129 str. 1 d., padarymu.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. Š. naktį iš 2013 m. liepos 13 d. į 14 d., ikiteisminio tyrimo metu tiksliau nenustatytu laiku, gyvenamojo namo bute, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, tarpusavio konflikto, kilusio su nukentėjusiuoju A. B., metu, paėmęs kaire ranka nuo palangės tyrimo metu nenustatytą dildę, sudavė ja A. B. vieną smūgį į pasmakrę bei du kartus sudavė ja į krūtinės sritį, tuo padarė A. B. poliežuvinio kaulo dešinės šakos lūžimą bei kairės pusės 3 ir 5 šonkaulių lūžimą bei krūtinės kairės pusės odos - poodžio žaizdą, dėl ko, nuo įvykio vietoje patirtų sužalojimų A. B. įvykio vietoje mirė, tai yra nužudė A. B., po ko jis susirado du maišus, kuriuos atsinešė į butą, juos užmovė ant A. B. kūno, televizijos kabeliu surišo jo kojas, surišo maišą, išsikėlė A. B. kūną iš namo ir nutempė iki (duomenys neskelbtini) užtvankos, esančios (duomenys neskelbtini), kur į maišą sudėjo atsineštas plytas, prie maišo pririšo betoninio stulpo dalį ir betoninius blokelius bei nutempė A. B. kūną į vandenį – į (duomenys neskelbtini) užtvanką, kur jį nugramzdino po vandeniu.

Kaltinamasis V. Š. teisiamojo posėdžio metu kaltę pripažino visiškai ir paaiškino, jog liepos 13 dieną, vakare ėjo namo po darbo pas žmones. Grįždamas sutiko A. B., jis buvo išgėręs, buvo gavęs pašalpą apie 230 litų. A. B. paprašė V. Š. ,,pastatyti“ jam išgerti, sakė, kad jau nebeturi pinigų. Pagalvojęs, kad A. B. kažkam atidavė skolą ir neturi pinigu, V. Š. nuėjo į parduotuvę, apsipirko ir grįžo namo, kur yra registruotas ir kur gyveno su A. B. ir ten abu pradėjo vartoti alkoholį. Išgėrė butelį degtinės ir dviejų litrų alaus butelį. Tada A. B. prašė dar pinigų tačiau V. Š. daugiau jam pinigų nedavė. Likus pusei butelio degtinės ir pusei litro alaus, V. Š. atsigulė miegoti, A. B. jį kvietė kažkur važiuoti, tačiau jis atsisakė. A. B. iš kambario išėjo, po 5 minučių grįžo. V. Š. ant palangės buvo padėjęs du cigarečių pakelius – vieną su cigaretėmis, kitą – su pinigais. Matė, kad A. B. ėmė tuos daiktus ir jau ėjo link lauko. Tada V. Š. jį A sugriebė dešine ranka, paklausė, ką jis daro, nukentėjusiajam atsakius, kad nieko, liepė ištraukti iš kišenės, ką turėjo, pasakė, kad matė, kaip jis ėmė jo pinigus ir gali pasakyti kokiomis kupiūromis. Paėmęs iš A. B., viską padėjo atgal ant palangės ir pamatė, kad ant palangės guli darbinė dildė, kuria galandami pjūklai. Paėmęs ją, V. Š. sudavė A. B. į kaklą, smakro apačioje. Antras smūgis buvo į dešinį šoną, trečias smūgis – į krūtinės ląstą. Po to jį paleido ir nukentėjusysis susmuko, nebesikėlė, pastebėjo, kad nebekvėpuoja. Atvertęs akių vokus, pamatė, kad akys baltos. Bute dar išgėrė likusį pusę butelio degtinės, alaus, parūkė. Vėliau nutarė atsinešti maišų, išlipo per langą, nes pro duris nenorėjo eiti, nuėjo iki sandėliuko, rado du plastikinius maišus – vieną didelį, kitą mažą. Vėliau įdėjo 6 plytas, atsinešė kelis blokelius ir betoninį stulpą. Tuos daiktus nusinešė prie (duomenys neskelbtini) upės. Vėliau pasiėmė maišus ir nuėjo atgal į butą, vėl įlindo per langą, vieną maišą uždėjo A. B. ant galvos, o kitą – didelį – užmovė ant jo kūno. Pro langą išsitraukė A. B., nunešė prie kranto, pakalne nusitempė iki Mituvos upės. Ten į maišą sudėjo 6 plytas – dvi plytas prie pečių ir dvi prie kojų. Nupjovė apie pusantro metro kabelio, surišo du blokelius ir padėjo vandenį. Tuos blokelius pririšo prie kojų ir ties pečiais, kad būtų užpakalinėje dalyje. Per visą kūną, iš priekio pririšo betoninį stulpą. Paėmė ant rankų ir nutempė į vandenį, įbridęs iki kaklo – paleido ir jis nuskendo. Išlipęs iš vandens, nusirengė, viską išmetė į šiukšliadėžę. Eidamas pamatė kibirą, juo parsinešė iš (duomenys neskelbtini) vandens, išplovė langą, praplovė grindis. Tada pasisėmė vandens iš šulinio ir dar kartą praplovė grindis. Kraujo ant grindų nebuvo daug. Kitą dieną atėjo O. M., klausė, kur A. B., į ją jam atsakė, kad neva davė jam 20 litų ir išėjo, sakė, kad kažkur važiuos, kur – nežino. O. M. bute gyveno nuo vasario 23 d. iki rugsėjo 16 ar 18 dienos. Dildė, kuria dūrė A. B., buvo apie 20 ar 25 centimetrų ilgio, ją po to, kai paskandino lavoną, irgi įmetė į upę. Prie netoliese kažkada stovėjusio namo yra likę pamatai, baltos ir raudonos plytos, šiferis, ten rado ir vieną maišą. Kitą – didelį maišą rado sandėlyje. Baltą kabelį paėmė nuo antenos. Kai pakėlė nugriuvusio A. B. kūną, buvo ant grindų iš kairės pusės kraujo dėmė. Tą dieną buvo nemažai išgėręs, niekas nepadėjo, pagalbos nekvietė. Iškart tuo momentu išsiblaivė. Kai dūrė, tai kažkaip viskas staigiai buvo, nepagalvojo, o paskui suprato, kad negerai padarė, nesitikėjo taip padaryti. Kai dūrė į pasmakrę, A. B. norėjo kažką prakalbėti, pradėjo gargaliuoti. Mano, kad jis galėjo numirti nuo pirmo smūgio, nes galėjo sulaužyti gerklės kaulą. Blaivas nebūtų taip pasielgęs. Savo veiksmus vertina blogai, dėl to gailisi. Su A. B. viename bute gyveno apie du mėnesius, per tą laiką konfliktų nebuvo. Šis konfliktas įvyko dėl to, jog V. Š. labai supyko, kad A. B. norėjo paimti jo pinigus. V. Š. nurodė, jog yra kairiarankis, A. B. dūrė kaire ranka į kairę pusę, nes jis stovėjo beveik šonu, kai sukosi iš jo dešinės rankos, kuria laikė.

Šalies argumentai

L. S. B. nurodė, jog yra nužudytojo A. B. dukra. Bendravo su nukentėjusiuoju, kol jis neišėjo iš namų. Jis dingo apie 2013 metų gegužės mėnesį. Jis sykį grįžo girtas ir puolė mamą su peiliu, mama iškvietė policiją, tada jį išvežė ir jis daugiau nebegrįžo. Nieko apie jį nežinojo. Apie tai, kad rado tėvą, jai į ,, (duomenys neskelbtini)“ parašė teta – tėvo sesuo. Buvo paimta jos DNR, nustatė, kad tikrai rastas jos tėvas. Tėvas buvo nedidelio ūgio, liesas, rudų plaukų, turėjo kryžiaus tatuiruotę ant kairės rankos dilbio. Išgėręs būdavo dažniausiai agresyvus. Labai dažnai vartodavo alkoholį. Kai tėvas kartu gyveno, tai pas kaimynus eidavo dirbti ir jam kainynai duodavo pinigų arba išgerti, jis viską, ką uždirbdavo – pragerdavo. Pašalpų negaudavo. Buvo įsiregistravęs į darbo biržą, bet nenuvažiuodavo. Dėl tėvo paieškos kreipėsi teta, t. y. A. B. sesuo. Taip pat jis buvo ieškomas ir dėl padarytų nusikaltimų – dėl vagystės ir smurto prieš jos brolį.

L. V. D. nurodė, jog kaltinamąjį sutikdavo kieme, koridoriuose ir žino jį tik iš matymo. A. B. taip pat pažinojo tik iš matymo. Žino, kad jis sraiges rinko. Jie gyveno pas O. M. bute tame pačiame name, kur ir liudytoja, tik iš kito galo, 2-ame bute. A. B. nematė nuo vasaros pabaigos. V. Š. iš ten išėjo rudenį, dėl ko išsikraustė – nežino. Jokių konfliktų neteko matyti. O. M. neklausė, kur dingo A. B., nes nebuvo įdomu. V. Š. kaimynų neužkabindavo.

L. O. M. nurodė, jog kaltinamąjį pažįsta, gyveno kartu su A. B. jo name. Žino, kad V. Š. yra iš Jonavos, jį sutiko turguje, paprašė pagalbos – darbo ir kur gyventi ir O. M. jį priėmė. Jis padėdavo ūkio darbuose, malkas sutvarkydavo. Buvo normalus žmogus. Žino, kad jis gaudavo pašalpą, labdarą gaudavo. Už nuomą nemokėdavo. Gyveno, o už tai padėdavo dirbti. Taip pat jis eidavo per kaimą ir dirbdavo pas žmones. A. B. sutiko Jurbarke prie stoties. Jis priėjo, paprašė cigaretės, išsišnekėjo, kad neturi, kur gyventi, todėl pasiūlė gyventi pas save. Jis pabuvo kažkurį laiką, norėjo užsidirbti ant kelio iki Tauragės. Gyveno kartu su V. Š.. Nematė, kad jie pyktųsi. Dieną prieš A. B. dingimą pas O. M. buvo balius. Tą dieną A. B. sakė, kad rytą išvažiuos pas sesę į Tauragę. Jis buvo gavęs pašalpą. Klausė V. Š., kur yra A. B. ir jis atsakė, kad išvažiavo pas sesę. Tuo viskas baigėsi, nes ir jam tą patį buvo sakęs. 2015 metų vasarą O. M. pardavė butą ir išėjo gyventi kitur. Iki tol nebuvo rastas A. B. kūnas, vėliau tik sužinojo apie jį. Bute, kur gyveno V. Š. su A. B. televizoriaus nebuvo, bet kabelių ir antenų buvo visokių. Konkrečiai apie baltą kabelį – neatsimena, bet galėjo toks būti.

Liudytojas D. D. nurodė, jog žvejodamas metė meškerę ir užkliudė kažkokį maišą. Matėsi žmogaus siluetas, surištas ties liemeniu ir žemiau ties kojomis. Tada pabandė su koja pažiūrėti ar tai yra žmogus. Pajudinęs galvą, suprato, kad tai žmogus. Pasikvietė į pagalbą giminaitį, jis peiliu prapjovė maišą ties kojomis ir pasimatė kaulai. Tada paskambino į policiją. Tvenkinio vandenį pradėjo nuleidinėti gegužės mėnesį, gali būti, kad kūną rado birželio 16 dieną, nežino tiksliai, kada pradėjo leisti užtvanką, nes buvo išvažiavęs į užsienį, o kai grįžo pamatė, kad jau užtvanka nuleidinėjama. Maišą su lavonu rado apie poros metrų atstumu nuo buvusio kranto. Jeigu būtų vandens lygis, tai būtų iki krūtinės.

L. R. B., nurodė, jog kaip policijos darbuotojas gavo pranešimą apie upėje rastą maišą, kuriame gali būti lavonas. Ant kranto buvo baltos spalvos maišas, prie kurio buvo pririštas televizijos kabelis. Prapjovus maišą, įsitikino, kad tai žmogus. Kartu buvo teismo medicinos ekspertas. Kūną vežė į Jurbarko padalinį, stengėsi kuo mažiau judinti. Vietoje pavyko nusistatyti tik žmogaus lytį, amžių, apžiūrėjo svorius, kurie buvo pririšti prie kūno – gelžbetonis tvoroms statyti, blokeliai. Išorėje pririštus blokus nešė atskirai, o likusį svorį nešė dviese su neštuvais. Gal ir galima būtų vienam panešti, bet kadangi jiems reikėjo nešti į kalną, tai buvo sunku.

Iš 2015-06-16 įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad (duomenys neskelbtini) nuleidžiamoje (duomenys neskelbtini) upės užtvankoje rastas į maišą įvyniotas lavonas su laidu pririštu betoniniu stulpu ir betoniniu bloku, Betoninis stulpas pritvirtintas ties lavono kalu ir ties kojomis, po lavono kojomis maiše rasta plytų (1 t. 6-9 b. l.).

Daiktų apžiūros metu nustatyta, jog prie lavono rastas betoninis blokas yra 46 cm ilgio, apie 16,5 cm pločio bei 18,5 cm aukščio, perrištas laidu, dengtu plastiku (tikėtina TV kabelis). Betoninis stulpas yra apie 1,65 m ilgio 9,5 cm pločio, 8 cm aukščio (1 t., 28-37 b. l.).

Įvykio vietos apžiūra nustatyta, jog (duomenys neskelbtini) numeriu pažymėto namo apylinkėse rasta įvairių statybinių atliekų, tame tarpe baltų bei raudonų plytų, pastato liekanų, blokelių (1 t., 38-51 b. l.). Šios plytos paimtos ir apžiūrėtos daiktų apžiūros metu (1 t., 52-56 b. l.).

Daiktų dokumentų pateikimu iš teismo med. eksperto paimta lavono drabužiai , du maišai 1,05X0,50 m dydžio ir 0,6x0,87-1,76 m dydžio, dvi raudonos ir keturios balstos plytos bei medžio sriegis (1 t., 59 b. , kurie apžiūrėti daiktų apžiūros metu (1 t., 60-74 b. l.) .

Iš asmens parodymų atpažinti pagal nuotrauką nustatyta, jog liudytoja Ž. L. atpažino A. B. kaip asmenį, kuris į parduotuvę ateidavo kartu su O. (1 t., 135-136 b. l.), taip pat atpažino O. M. (1 t., 138-139 b. l.).

L. V. D. iš nuotraukų atpažino V. Š. ir A. B., kurie kartu gyveno (duomenys neskelbtini) name (1 t., 145-146, 149-150 b. l.).

Liudytoja J. T. iš nuotraukų atpažino A. B., kaip asmenį, gyvenusį ir dirbusį pas O. (2 t., 26-27 b. l.) bei O. M., pas kurį gyveno A. B. (2 t., 29-30 b. l.), liudytoja N. M. atpažino iš nuotraukų A. B., kuris gyveno (duomenys neskelbtini) bute kartu su V. Š. (2 t., 39-40 b. l.).

Apžiūros metu apžiūrėtas (duomenys neskelbtini) esantis butas Nr. 2, apžiūros metu iš kambario šiaurinės dalies paimtos grindų lentos (1 t., 84-69 b. l.). Lentų apžiūros metu reagento pagalba buvo paimta mėginiai su galimai biologiniais (žmogaus kraujo) pėdsakais ir pažymėti Nr. 1,2, 3, 4, 5, 6, 7, 8, 9, 10, 11, 12, 13, 14 (3 t., 82-92 b. l.).

Atlikus tyrimą nustatyta, jog ant tirti pateiktų tamponų su nuoplovomis nuo lentų, pažymėtų Nr. 6 ir 7 rasta žmogaus kraujo, netinkamo tapatybei nustatyti tiriant DNR (5 t., 2-3 b. l.).

Atlikus lavono teismo medicininį tyrimą, mirties priežastis dėl pažengusio puvimo, varškėjimo – nenustatyta. Tikėtina, kad kūnas galėjo išbūti apie 1-1,5 metų, galima daryti išvadą, jog A. B. į vandenį pateko negyvas. Lavone rasti sužalojimai: paliežuvinio kaulo dešinės šakos lūžimas, kairės pusės 3 ir 5 šonkaulių lūžimai, krūtinės kairės pusės odos-poodžio žaizda, pažeidimas. Teismo medicinos duomenų, leidžiančių kategoriškai nustatyti sužalojimų padarymo laiką, priešmirtinį ar pomirtinį jų pobūdį – nėra. Specialisto išvados Nr. MK-O 72/15(01) išvada nustatyta, jog tiriamieji kaulai yra 48+-5 metų vyro, kurio kūno ilgis buvo 165-179 cm. (3 t., 99-102 b .l.).

Specialisto išvada Nr. pM3/15(10)-M 86/15(10) nustatyta, jog šiuo konkrečiu atveju lavono vidaus organuose šalia toli pažengusio puvimo, varškėjimo požymių stebima ir gana neblogai išsilaikiusių organų sritys. Tikėtina, kad išbuvimo laikas aplinkoje, kurioje rastas lavonas galėtų būti ir trumpesnis nei minimi dveji metai, tačiau tai nėra kategoriška. Mažai tikėtina, kad paliežuvinio kaulo dešinės šakos lūžimas galėjo būti padarytas smūgiuojant iš apačios į viršų į smakrą (3 t., 110-113 b. l.).

Specialisto išvada Nr. S 203/15 (01) nustatyta, jog atlikus DNR tyrimą iš šlaunikaulio fragmento gautas vyriškos lyties DNR profilis kuris tinka identifikavimui (3 t., 118 b. l.).

Specialisto išvadomis Nr. S 236/15(01) ir Nr. S 224/15(01) nustatyta, kad: 2015-06-16 (duomenys neskelbtini) rastas vyriškos lyties lavonas yra S. B. tėvas su 99,999998 procento tikimybe (4 t., 2-3 b. .), o M. R. rasto neatpažintos tapatybės vyriškos lyties asmens lavono – biologinė sesuo (4 t., 15 b. l.);

Esant šiems įrodymams teismas konstatuoja, kad jų visumos pakanka pripažinti, jog būtent V. Š. nenustatyta dilde tris kartus dūrė nukentėjusiajam A. B. į kaklą, šoną ir krūtinę padarydamas jam paliežuvinio kaulo dešinės šakos lūžimą, krūtinės kairės pusės odos-poodžio žaizdą, pažeidimas, nuo ko A. B. mirė. Atlikdamas šiuos veiksmus V. Š. nužudė A. B., t. y. tokiais savo veiksmais padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 129 str. 1 d. Nors dėl toli pažengusio lavono irimo mirties priežasties nustatyti nebuvo galimybių, tačiau teismas, įvertinęs lavone rastus pažeidimus, kaltinamojo parodymus, specialisto išvados teiginį, jog A. B. kūnas buvo paskandintas jau po mirties, laiko įrodyta, jog būtent V. Š. veiksmai sukėlė nukentėjusiojo mirtį ir dėl šių nusikalstamų veiksmų ir atsiradusių padarinių – A. B. mirties – yra priežastinis ryšys. Iš V. Š. parodymų matyti, jog A. B. sužalojo dilde, duomenų, jog iki įvykio nukentėjusiojo kūne būtų buvę kokių nors sužalojimų ar žaizdų odoje – nėra. Nors šonkaulių ir odos sužalojimai rasti nukentėjusiojo kūno dešinėje pusėje, o kaltinamasis teigia, jog dilde sudavė jam į kairę pusę, tačiau įvertinus aplinkybę, jog V. Š. dūrė kaire ranka (yra kairiarankis), nukentėjusiajam bandant nuo jo atsitraukti, laikydamas jį savo dešine ranka, akivaizdu, jog dėl įvykio metu buvusio girtumo, kaltinamasis galėjo netiksliai prisiminti savo veiksmus ir klysti teigdamas, jog dūrė A. B. į kairę kūno pusę. V. Š., tris kartus durdamas dilde nukentėjusiajam į gerklę ir krūtinę numatė, kad tokio smurto panaudojimu gali atimti gyvybę, ir nors to nenorėjo, tačiau buvo visiškai abejingas savo veikos pasekmėms ir sąmoningai leido tokiems padariniams atsirasti, t. y. veikė netiesiogine tyčia. Esant šioms aplinkybėms, teismas konstatuoja, jog V. Š. veikla teisingai kvalifikuojama pagal BK 129 str. 1 d.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo V. Š. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad jis prisipažino ir gailisi ir padėjo išaiškinti šią veiką (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Jo atsakomybę sunkina tai, kad nusikaltimą padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.), bei būdamas recidyvistu (BK 60 str. 1 d. 13 p.)

Skirdamas bausmę teismas vadovaujasi bausmės paskirtimi (BK 41 str. 2 d.), bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais (BK 54 str. 2 d.), kitomis bausmės skyrimo taisyklėmis, taip pat esminėmis teismų praktikos nusikaltimų žmogaus gyvybei bylose nuostatomis. Vertinant šios konkrečios nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, atsižvelgiama į konkrečias byloje nustatytas aplinkybes: nužudymo padarymo būdą, smurto naudojimo intensyvumą ir jo pobūdį, tyčios rūšį, nusikaltimo motyvus, elgesį po nusikaltimo padarymo.

Nustatyta, kad nužudymas padarytas netiesiogine tyčia, kad dingstis ir motyvas nužudyti A. B. buvo mažareikšmiai – kaltinamojo pyktis dėl paimtų jo pinigų. Kaltinamasis praėjus dvejiems metams po veikos padarymo, būdamas sulaikytas įtariant jį kitu nusikaltimu (tyčiniu nužudymu), pats prisipažino ir dėl A. B. nužudymo, per visą procesą kaltės neneigė, davė nuoseklius, išsamius parodymus, kurie palengvino šios bylos tyrimą ir kas pripažinta jo atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis. Skiriant bausmę, būtina atsižvelgti į tai, jog nusikaltimas baigtas, A. B. atimta gyvybė ir tai sukėlė itin sunkias, negrįžtamas pasekmes. Padarytas nusikaltimas priskiriamas prie labai sunkių nusikaltimų (BK 11 str. 6 d.), už kurį numatyta labai griežta laisvės atėmimo bausmė nuo septynerių iki penkiolikos metų. Atsižvelgiant į visas jau išdėstytas aplinkybes, kaltinamojo asmenybę, į tai, jog labai sunkų nusikaltimą padarė, teistumui neišnykus, V. Š. skirtina bausmė atitinkanti BK 129 str. 1 d. sankcijoje numatytos bausmės vidurkį. Įvertinus V. Š. daromų nusikalstamų veikų smurtinį pobūdį (trys paskutiniai teistumai už smurtinius nusikaltimus, susijusius su sunkiu asmens sveikatos sutrikdymu), į pavojingumą (A. B. nužudytas dėl nereikšmingos dingsties, po to, kai V. Š. jo paimtus pinigus buvo susigrąžinęs), į tai, jog kaltinamajam skiriama ilgalaikė laisvės atėmimo bausmė – dalis bausmės, t. y. pirmieji treji metai – skirtina atlikti kalėjime, likusi – pataisos namuose (BK 50 str. 3 d.).

BK 27 str. 3 d. nustatyta, jog teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį už paskutinį nusikaltimą, atsižvelgęs į kaltininko asmenybę, nusikalstamų ketinimų įvykdymo laipsnį, į dalyvavimo darant nusikaltimus pobūdį ir kitas bylos aplinkybes, asmenį gali pripažinti pavojingu recidyvistu. Įvertinus tai, jog V. Š. iki šio nusikaltimo padarymo buvo recidyvistas, t. y. turėjo tris neišnykusius teistumus (du teistumai už veikas, padarytas iki 2003-05-01 įstatymo įsigaliojimo, kurios atitinka šiuo metu galiojančio BK 135 str. 1 d. (duomenų apie veikų perkvalifikavimą nėra) ir 2013-07-13 padarė naują labai sunkų nusikaltimą, už kurį teisiamas šioje byloje, laikytina, jog tai atitinka BK 27 straipsnio 2 dalies 2 punkte numatytas pripažinimo pavojingu recidyvistu sąlygas. Teismas, įvertinęs kaltininko asmenybę, o būtent, jog V. Š. nuolat daro smurtinius nusikaltimus, už kuriuos yra nuteistas keturiais nuosprendžiais, visi nusikaltimai tyčiniai, nusikaltimai sunkėja (nuo lengvo kūno sužalojimo iki sunkių kūno sužalojimų), dabar padarytas tyčinis labai sunkus smurtinis nusikaltimas, V. Š. nusikalto praėjus vos metams po paleidimo iš laisvės atėmimo vietos. Šios aplinkybės, o taip pat ir V. Š. gyvenimo būdas – nuolatinis girtavimas, nerodymas pastangų keisti savo gyvenimo būdą – dirbti ar bent jau ieškoti darbo, gydytis nuo priklausomybės alkoholiui, rodo padidintą V. Š. ir jo padarytų veikų pavojingumą. Teismo manymu, įvertinus šias aplinkybes, yra pagrindas V. Š. pripažinti pavojingu recidyvistu BK 27 str. 2 d. 2 p. numatytomis sąlygomis.

Dėl daiktinių įrodymų.

Daiktai, paimti 2015-06-16 įvykio vietos apžiūros metu (1 t., 6-27 b. l.) – betoninis blokas, betoninis stulpas, laidai, saugomi Marijampolės AVPK Jurbarko rajono PK daiktų saugykloje, kvito Nr. 0001058 (1 t. 58-59 b. l.); daiktai, paimti 2015-06-16 įvykio vietos apžiūros metu (1 t., 6-27 b. l.) – 2 plastikiniai 1,5 l talpos buteliai su vandens pavyzdžiais, saugomi Marijampolės AVPK Jurbarko rajono PK daiktų saugykloje, kvito Nr. 0001594 (1 t. 82-83 b. l.); daiktai, paimti 2015-06-17 papildomos įvykio vietos apžiūros metu (1 t., 38-41 b. l.) – 1 betoninis blokas, 1 raudona plyta,1 balta plyta, saugomi Marijampolės AVPK Jurbarko rajono PK daiktų saugyklą, kvito Nr. 0001058 (1 t., 58 b. l.); 2015-06-19 iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Jurbarko poskyrio paimti daiktai (1 t., 59 b. l.) – palaidinės fragmentas, apatinės trumpikės, pora juodų kojinių, kelnės, 1,05x0,50 m maišas, 0,6x0,87x1,76 m. dydžio maišas, 2 raudonos plytos, 4 baltos plytos, 15,7 cm. ilgio medžio sriegis, saugomi Marijampolės AVPK Jurbarko rajono PK daiktų saugykloje, kvito Nr. 0001584 (1 t., 79-80 b. l.); Daiktai, paimti 2015-06-22 iš N. M. buto (2 t., 81-91 b. l.) – 3 vnt. baltos spalvos TV kabelio, iškarpos iš antklodžių, saugomi Marijampolės AVPK Jurbarko rajono PK daiktų saugykloje, kvito Nr. 0001065 (1 t., 75-76 b. l.); Daiktai, paimti įvykio vietos apžiūros metu (1 t., 84-96 b. l.) – 14 vienetų grindų lentų ir 1 medinė dalis, saugomi Marijampolės AVPK Jurbarko rajono PK daiktų saugykloje, kvito Nr. 0001861 (1 t., 97, 98 b. l.), 14 vokų su mėginiais, paimtais nuo lentų, saugomi Marijampolės AVPK logistikos skyriuje (5 t., 6, 7 b. l.) – pripažintini menkaverčiais, todėl, vadovaujantis BPK 94 str. 1 d. 4 p. nuosprendžiui įsiteisėjus – sunaikintini.

Kompaktinis diskas su O. M. telefoninių ryšių išklotine (2 t., 60 b. l.), kompaktinis diskas su nuotraukomis – priedas prie specialisto išvados Nr.M86/15(10) (3 t., 108 b. l.) ir kompaktinis diskas su V. Š. parodymų patikrinimo vietoje vaizdo medžiaga – priedas prie parodymų patikrinimo vietoje protokolo (4 t., 122 b. l.) – paliktini byloje.

Byloje yra Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2016 m. sausio 25 d. pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų Nr. NTP-7-923, kurioje nurodyta, jog antrinės teisinės pagalbos išlaidas sudaro 370,56 Eur advokato užmokestis. BPK 106 str. 2 d. nurodyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti (BPK 106 str. 2 d.). Kaltinamasis nekilnojamojo ir registruotino kilnojamojo turto neturi, niekur nedirba, nuolat atlikinėja laisvės atėmimo bausmę, iki šio nusikaltimo padarymo laisvėje buvo vos metus, šiuo metu taip pat yra suimtas kitoje byloje, todėl teismas sprendžia, jog jis nėra pajėgus apmokėti antrinės teisinės pagalbos išlaidų, todėl jų nepriteisia.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297 str., 301–302 str., 308 str., teismas

nusprendžia:

V. Š. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 129 str. 1 d., ir nuteisti jį 11 (vienuolikos) metų laisvės atėmimo bausme.

Bausmę skirti atlikti: pirmuosius trejus metus – kalėjime, likusią – pataisos namuose.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Iki nuosprendžio pradėjimo vykdyti paskirti kardomąją priemonę – suėmimą ir jo laiką įskaityti į bausmės laiką.

V. Š. pripažinti pavojingu recidyvistu (BK 27 str. 2 d. 2 p.).

Daiktinius įrodymus: betoninį bloką, betoninį stulpą, laidus, 2 plastikinius 1,5 l talpos butelius su vandens pavyzdžiais, 1 betoninį bloką, 1 raudoną plytą, 1 baltą plytą, palaidinės fragmentą, apatines trumpikes, pora juodų kojinių, kelnes, 1,05x0,50 m dydžio maišą, 0,6x0,87x1,76 m dydžio maišą, 2 raudonos plytas, 4 baltas plytas, 15,7 cm ilgio medžio sriegį, 3 vnt. baltos spalvos TV kabelio, iškarpas iš antklodžių, 14 vienetų grindų lentų ir 1 medinę dalį, 14 vokų su mėginiais, paimtais nuo lentų, nuosprendžiui įsiteisėjus – sunaikinti (BPK 94 str. 1 d. 4 p.).

Kompaktinį diską su O. M. telefoninių ryšių išklotinėmis, k ompaktinį diską su nuotraukomis (priedas prie specialisto išvados Nr.M86/15(10) ir kompaktinį diską su V. Š. parodymų patikrinimo vietoje vaizdo medžiaga (priedas prie parodymų patikrinimo vietoje protokolo) – palikti byloje.

Antrinės teisinės pagalbos išlaidų iš V. Š. nepriteisti.

Nuosprendis per 20 dienų gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, skundą paduodant per Kauno apygardos teismą. Nuteistajam šis terminas skaičiuojamas nuo nuosprendžio nuorašo įteikimo dienos.

Teisėja Daiva Jankauskienė