- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2011-10-07
- Bylos Nr.
- 1A-605-133-2011
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Romualdas Lincevičius (pirm.), Regina Cemnolonskienė, Regina Majauskienė
- Nuteistasis
- R. L.
- Nukentėjusysis
- E. R., S. L.
- Kaltinamasis
- R. L.
- Advokatai
- Loreta Daukšienė
- Kategorijos
Pranešėjas Romualdas Lincevičius Baudžiamoji byla Nr. 1A-605-133/2011
Teisėja Aksinija Žementauskienė (Proceso Nr. 56-1-00227-2010)
2011 m. spalio 7 d.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Romualdo Lincevičius, teisėjų Reginos Majauskienės, Reginos Cemnolonskienės, sekretoriaujant Viktorijai Akelienei, dalyvaujant prokurorei Danai Rutkauskaitei, gynėjai advokatei Loretai Daukšienei, nuteistajam R. L.,
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. L. apeliacinį skundą dėl Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2011-06-08 nuosprendžio, kuriuo R. L. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 286 straipsnį 10 mėnesių laisvės atėmimu, pagal BK 284 str. 1 dalį 1 (vienerių) metų laisvės atėmimu.
Vadovaujantis LR BK 63 str. 1 d., 4 d. bausmės subendrintos iš dalies jas sudedant, prie griežtesnės bausmės pridedant dalį švelnesnės ir galutinė bausmė paskirta 1 metai ir 6 mėnesiai laisvės atėmimo.
Taikytas Lietuvos Respublikos BK 75 str. ir bausmės vykdymas atidėtas 2 metams, įpareigojant per bausmės vykdymo atidėjimo laiką be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms, skirta baudžiamojo poveikio priemonė – įmoka į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą – paskirta 5 MGL (650,00 Lt) įmoka, sumokant ją per tris mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos ( BK 75 str. 2 d. 7 p.,67 str. 2 d. 4 p.).
Nukentėjusiojo E. R. civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo atmestas.
Nukentėjusiosios S. L. civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkintas iš dalies ir priteista iš kaltinamojo R. L. 500,00 Lt nukentėjusiosios naudai.
Civilinis ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo paliktas nenagrinėtu, pripažinta nukentėjusiajai teisę į ieškinio patenkinimą, o klausimas dėl ieškinio dydžio perduotas nagrinėti civilinio proceso tvarka (BPK 115 str.2d.).
Aprašomoji dalis
nustatė:
R. L., a.k. (duomenys neskelbtini) pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 286 str. už tai, kad 2010-05-17 apie 9.00 val., Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilkaviškio rajono policijos komisariate, esančiame Vilkaviškio m. Vytauto g.6, 108 kabinete, tikslu sutrukdyti valstybės tarnautojui atlikti savo pareigas, tai yra paimti patikslinimą administracinio teisės pažeidimo medžiagoje, tyčia paėmęs kėdę už atlošo ketino ja du kartus suduoti to paties komisariato Viešosios tvarkos skyriaus kelių policijos poskyrio specialistui E. R., tai yra valstybės tarnautojui, tačiau tik nukentėjusiajam atlikus aktyvius veiksmus, pavyko išvengti smūgių, tuo jis aktyviais veiksmais pasipriešino valstybės tarnautojui.
Be to, jis pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d. už tai, kad 2010-07-27 apie 23.00 val. daugiabučio namo, esančio Vilkaviškio r. (duomenys neskelbtini), laiptinėje, t.y. viešoje vietoje, matant pašaliniams asmenims, įžūliu elgesiu demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, tyčia ranka sudavė S. L. į galvos ir pilvo sritis, vieną kartą spyrė į pilvo sritį, tuo padarydamas nukentėjusiajai kraujosruvą apatinėje lūpoje ir kairio žąsto srityje, viršutinio žandikaulio kairės pusės pirmo kandžio vainiko lūžimą, tuo nežymiai sutrikdė S. L. sveikatą, tokiais savo veiksmais sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.
Šalies argumentai
Nuteistasis R. L. savo apeliaciniu skundu prašė Vilkaviškio rajono apylinkės teismo nuosprendį panaikinti ir jį išteisinti. Apeliantas savo skunde nurodė, jog teismas dėl pasipriešinimo policijos pareigūnui vadovavosi išimtinai tik paties nukentėjusiojo E. R. bei kito pareigūno G. K. parodymais, kuriuose akivaizdžiai prieštarauja tiek jo parodymams, tiek ir kitiems byloje užfiksuotiems įrodymams.
Liudytojas S. G., liudytojas I. P. patvirtino, kad ant jo – R. L. kaklo matėsi paraudimas, o tai atitinka faktines aplinkybes, t.y. tai, kad kai jis pareigūno E. R. kabinete norėjo pasiskambinti advokatui, jis buvo sugriebtas pirmiausia už rankos, vėliau-už gerklės ir tik norėdamas išvengti gręsiančio fizinio smurto, paėmė kėdę ir ją laikė prieš save, norėdamas neprisileisti E. R. arti savęs.
Specialisto išvadoje konstatuoti nubrozdinimai kaklo abiejose pusėse, padaryti kietais aštriabriauniais daiktais, galimai 1-1,5 paros laikotarpyje iki teismo apžiūros. Ši išvada buvo pateikta po to, kai jis nurodė tyrėjai apie jo atžvilgiu naudotą fizinį smurtą.
Liudytoja V. D. taip pat patvirtina aplinkybes, kad jis šaukė, jog policija muša, po ko buvo patalpintas į laikino sulaikymo kamerą, praeinant R. L. jai padavė mobilų telefoną bei liepė paskambinti advokatui.
Liudytojas G. K. pasirašė protokolą netgi nežinodamas po kokiais duomenimis pasirašė ir jo parodymai surašyti tik dėl kad padėti kitam pareigūnui E. R. išvengti atsakomybės už jo sužalojimą.
Teismas turėjo vertinti byloje esančius objektyvius įrodymus ir nešališkų liudytojų I. P., S. G., S. Z. parodymus, specialisto išvadą, bet rėmėsi išimtinai tik policijos pareigūnų parodymais, kurie turi būti vertinami kritiškai dėl siekio E. R. padėti išvengti atsakomybės.
Dėl viešosios tvarkos sutrikdymo teismas jį kaltu pripažino remdamasis nukentėjusios S. L., liudytojų I. M., J. B. parodymais. Tačiau vėlgi neatsižvelgė bei kaip svarbiais duomenimis nevertino kitų liudytojų-G. B., V. D., M.L. L., N. P. parodymų.
Nukentėjusios parodymus dėl sužalojimo aplinkybių nepatvirtino nei vienas liudytojas, J. B. įvykio metu buvo išėjusi skambinti policijai, nors liudytoja I. M. teigė mačiusi incidentą, tačiau jos parodymus paneigia kitų liudytojų-G. B. bei N. P. parodymai. Pastarieji nurodė, jog I. M. tuo metu kai jis su nukentėjusia išėjo į koridorių bei ten tarp mūsų įvyko konfliktas, buvo kambaryje ir sėdėjo ant lovos su P.. Todėl šios liudytojos parodymai apie įvykio aplinkybes turi būti vertinami kritiškai, kadangi akivaizdu, kad paties įvykio, vykusio koridoriuje bei laiptinėje ji nematė. Tuo tarpu jo parodymus apie įvykį patvirtina liudytojo G. B. parodymai, teismo medicinos specialistų išvados, šiose išvadose yra užfiksuoti jo parodymus patvirtinantys duomenys-sužalojimas rankos srityje, padarytas galimai 2010-10-27, S. L. konstatuoti sveikatos sutrikdymai apatinės lūpos, kairio žasto srityse, danties lūžimas, padaryti galimai 2010-10-27. Šie sužalojimai nukentėjusiai galėjo būti padaryti jai esant bet kokioje padėtyje.
Šalies argumentai
Nuteistasis savo skunde taip pat nurodė, kad S. L. po įvykio buvo atvykusi pas jį bei atvežusi savo pasirašytą pareiškimą, kuriame nurodė, jog pretenzijų jokių neturi, prašo nutraukti bylą, nes dėl įvykusio šeimyninio konflikto kalta jaučiasi ir ji. Nuteistojo nuomone, tai reiškia, kad nukentėjusioji pripažįsta savo kaltę dėl sukelto incidento. Šį pareiškimą ji atsivežė reikalaudama iš jo pinigų už tariamai sužalotą sveikatą, t.y. nuskeltą dantį. Šis pareiškimas patvirtina liudytojos V. D. parodymus, kad nukentėjusioji siekė gauti pinigų o atsisakius jų duoti, toliau kėlė nepagrįstus kaltinimus tikėdamasi gauti už tai piniginę kompensaciją.
Nuteistojo teigimu, dėl jam inkriminuojamų nusikaltimų kaltu pripažintas nepagrįstai, teismas pažeidė LR BPK 20 str. normas dėl įrodymų vertinimo, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas turėtų būti naikinamas.
Kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą, nuteistąjį R. L. ir jo gynėją, prašiusius apeliacinį skundą patenkinti, prokurorę, prašiusią apeliacinį skundą atmesti, tačiau nuosprendį pakeisti dėl netinkamo baudžiamojo įstatymo taikymo, sprendžia, kad apeliacinis skundas atmestinas.
Pirmos instancijos teismas išsamiai išnagrinėjo baudžiamąją bylą, tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir teisingai kvalifikavo R. L. nusikalstamą veiką, teisingai paskyrė bausmę, laikantis bausmių skyrimo pagrindų (LR BK 54 str.). Esminių BPK pažeidimų nenustatyta.
Nuteistasis R. L. ginčija abiejų veikų padarymo aplinkybes, nesutinka su paskirta bausme, todėl teisėjų kolegija, neišeidama už apeliacinio skundo ribų, tikrina pirmos instancijos teismo nuosprendžio teisėtumo dalį tik dėl tų klausimų, dėl kurių paduotas apeliacinis skundas (BPK 320 str.).
Šalies argumentai
Nuteistasis R. L. dėl veikos, numatytos BK 286 str., savo skunde nurodė, jog teismas vadovavosi išskirtinai tik nukentėjusiojo E. R. bei kito pareigūno G. K. parodymais ir kitų liudytojų parodymų nevertino.
Šioje skundo dalyje teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas, pripažindamas R. L. kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 286 str., vadovavosi visų liudytojų parodymais, kurie išdėstyti teismo nuosprendyje.
Ikiteisminio tyrimo metu ir teisminio nagrinėjimo metu, R. L. savo kaltės nepripažino, todėl teismas, nustatydamas faktines nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, pagrįstai vadovavosi byloje surinktais įrodymais ir tinkamai nuosprendyje motyvavo.
Nukentėjusiojo E. R. parodymais nustatyta, kad 2010-05-17 apie 9 val. atėjo R. L. į policijos komisariatą, į 108 kabinetą, ir pareiškė, kad jis nori atsiimti automobilį, kurį vairavo ir kuris buvo priverstinai nuvežtas už kelių eismo taisyklių pažeidimą, ir stovėjo saugojimo aikštelėje. Nukentėjusysis pasakė, kad turi R. L. apsiklausti, nes yra padarytas pažeidimas. Jis paėmė paaiškinimo blanką, užpildė jo duomenis ir pradėjo apklausinėti. Tada R. L. pasakė, kad nevairavo, nieko nesakys. Jis R. L. pasakė, kokį pažeidimą padarė ir kokia už tai atsakomybė. R. L. susinervavo, sakė ”jūs man dar teises atimsit”, atsistojo ir išėjo. Pareigūnas E. R. pasakė, kad turi palaukti, kad dar nebaigė tvarkyti dokumentų, kad toks teisėtas pareigūno reikalavimas. R. L. atsistojo ir išėjo per duris, liepus grįžti, R. L. grįžo, keikėsi, vartojo necenzūrinius žodžius, priėjęs prie stalo, ten buvo kėdės, griebė vieną kėdę ir ja jam užsimojęs smogė. Dėl buvusio atstumo ir tai, kad, jis buvo toliau nuo R. L., gal metras, gal du ir pasilenkė. Tada R. L. dar sykį užsimojo, bet jis priėjęs sugriebė kėdę ir nuvedė R. L. į budinčiąją dalį. Nuo R. L. sklido alkoholio kvapas. Kabinete buvo G. K., kelių poskyrio darbuotojas, jis sėdėjo prie stalo ir dirbo. Jis neėmė R. L. už kaklo. Tik jau po smūgio kėde jis suėmė R. L. už rankos, kad nepakartotų, nes jis vėl ketino suduoti. Kai vedė R. L., šis nieko nesakė, o kai už stiklo pamatė savo sugyventinę, ėmė rėkti, kad jį muša. Kabinete nebuvo pokalbio, kad R. L. nori kviesti advokatą. Jis kažką spaudinėjo telefone.
Liudytojo G. K. parodymais nustatyta, kad 2010 metais, mėnesio, dienos neprisimena, ryte pareigūnas E. R. vykdė pažeidėjo R. L. apklausą 108 kabinete. Jis pastebėjo, kad R. L. agresyvėja, nes kilo jo kalbos tonas. Kalba vyko apie tai, kad R. L. nevairavo transporto priemonės. Apklausa vyko sėdint vienas prieš kitą, prie stalo, stalas stovi kampu. R. L. staiga stojo nuo kėdės, griebė už kėdės, kuri buvo pristumta prie stalo, užsimojo prieš E. R., smogdamas jam per galvą. Viskas vyko akimirksniu. Jis nespėjo ateiti į pagalbą, kai kėdė buvo atimta ir padėta ant grindų. R. L. mosikavo kėde bent du kartus. Jis tuo laiku kabinete dirbo. Apklausos metu jis nenurodinėjo tokių dalykų kaip surašyta, ką smulkiai kalbėjo E. R. su R. L., ką aiškino, nei automobilio markės, nei straipsnių, kokia atsakomybė. Protokolą pasirašė. R. L. buvo išėjęs į koridorių, šaukė, kad be advokato nekalbės. Apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu geriau prisiminė įvykio aplinkybes.
Liudytojo S. Z. parodymais nustatyta, kad dirbant budėtojų dalyje, gavo nurodymą nuvežti R. L. į ligoninę kraujo paėmimui ir girtumo patikrinimui. R. L. skundėsi, kad jį kažkas smaugė, matėsi jam ant kaklo paraudimas.
Liudytojo S. G. parodymais nustatyta, kad būnant policijos komisariate, gretimame kabinete girdėjo triukšmą, vieno žmogaus riksmą.
Liudytojo A. K. parodymais nustatyta, kad jam būnant kabinete ir kalbantis telefonu, išgirdo triukšmą iš gretimo kabineto. Pabaigęs pokalbį telefonu, išėjo į koridorių ir sutiko pareigūną E. R., kuris pasakė, kad R. L. jam norėjo suduoti kėde. R. L. buvo nuvestas į budėtojų dalį. Po šio įvykio E. R. jam skundėsi dėl savo sveikatos.
Liudytojo V. B. parodymais nustatyta, kad dirbant budėtojų dalyje, buvo atvestas R. L.. Jis žino, kad R. L. norėjo kėde suduoti E. R.. Pas R. L. sužalojimų nesimatė. Jeigu būtų buvę sužalojimai, jis būtų vežamas į ligoninę. Į ligoninę R. L. vežė girtumui nustatyti.
Liudytojo L. S. parodymais nustatyta, kad gegužės 17 dieną, ryte, einant jam iš antro aukšto, išgirdo triukšmą koridoriaus gale, ten kur yra eismo priežiūros poskyris. Priėjus iki 108 kabineto durų, išėjo R. L. ir E. R., už rankos jis vedė R. L.. Jis padėjo R. L. nuvesti į operatyvaus valdymo poskyrį, nes suprato, kad tarp jų buvo konfliktas. E. R. sakė, kad R. L. prieš jį užsimojo su kėde. R. L. buvo neblaivus, nuo jo sklido alkoholio kvapas. R. L. keikėsi, triukšmavo.
Liudytoja V. D. parodė, paskambino ryte R. L. ir pasakė, kad eina į policiją pasiteirauti dėl sulaikyto automobilio. Ji neturėjo raktų, grįžusis iš naktinės pamainos, nerado R. L. namuose. R. L. jai parašė žinutę, kad ji ateitų į į policiją, į kabinetą Nr. 108. Ji atėjo ir laukdama išgirdo triukšmą, rėkė, kad muša. Paskui pamatė, kaip rėkdamas išbėgo R. L., o jam iš paskos du policininkai ir už rankų nuvedė pro budinčią dalį. R. L. prašė paskambinti advokatui, pasakyti, kad jį muša, padavė jai savo telefoną. R. L. matė, tą pačią dieną, po pietų. Ant jo kaklo matėsi iš abiejų pusių nedideli įdrėskimai.
Liudytojo A. B. parodymais nustatyta, kad apklausė liudytoju G. K., kuris aiškino įvykio aplinkybes, o jis rašė. Baigęs apklausą, padavė protokolą skaityti G. K., kuris perskaitė ir pasirašė.
Pagal Lietuvos Respublikos BK 286 str. atsako tas, kas panaudodamas ar grasindamas tuoj pat panaudoti fizinį smurtą pasipriešino valstybės tarnautojui ar kitam viešojo administravimo funkcijas atliekančiam asmeniui. Šio nusikaltimo dispozicija reikalauja įvertinti kaltininko veiksmų pobūdį ir intensyvumą, šiuo atveju reikšmingas nukentėjusiojo statusas bei jo atliekamos funkcijos. Pasipriešinimas teisėtai veikiančiam, pavestas funkcijas atliekančiam valstybės tarnautojui, išreikštas fiziniu smurtu ar grasinimu jį panaudoti, užtraukia baudžiamąją atsakomybę, numatytą BK 286 str. Fizinis smurtas pasižymi smūgiais, imtynių veiksmais, stumdymusi, aktyviu priešinimusi, fizinio skausmo sukėlimu, ir pan. Grasinimas tuoj pat panaudoti fizinį smurtą pasižymi įvairiais pasakymais, judesiais, gestais, akivaizdžiai rodant nukentėjusiajam, kad prieš jį nedelsiant bus panaudotas fizinis smurtas.
Byloje esantys ir pirmosios instancijos teisme ištirti įrodymai patvirtina, kad pareigūnas E. R. ėjo savo pareigas, apklausinėjo R. L. ir užrašinėjo jo paaiškinimus. Kaip matyti iš parodymų, nuteistasis susinervavo ir puolė pareigūną dėl padaryto administracinės teisės pažeidimo ir atsakomybės už jį, t.y. už neapšviestame kelio ruože, tamsiu paros metu paliktą automobilį važiuojamojoje kelio dalyje. Ir nors nuteistasis apeliaciniame skunde, kaip ir bylą nagrinėjant teisiamajame posėdyje, neigia savo veiksmus pareigūno atžvilgiu, tačiau pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad jo kaltę įrodo tiek nukentėjusiojo E. R., liudytojo G. K. parodymai, tiek ir netiesioginiai įrodymai - liudytojų S. G., A. K., V. B., L. S., S. Z. parodymai bei rašytiniai įrodymai – administracinio teisės pažeidimo protokolas ir nutarimas, kuriuo R. L. buvo nubaustas pagal (duomenys neskelbtini) ¹ str. 1 d., 6 d. bei specialisto išvada, kurioje nurodyta, kad R. L. konstatuoti nubrozdinimai kaklo abiejose pusėse buvo padaryti kietais aštriabriauniais daiktais, galimai 1-1,5 paros iki teismo med. apžiūros (R. L. apžiūrėtas 2010-05-18). Specialisto išvada pagrįstai ir neabejotinai leidžia atmesti R. L. parodymus, kad policijos pareigūnas, nukentėjusysis E. R., jam griebė ranka už kaklo, nes žmogaus ranka nėra kietas aštriabriaunis daiktais.
Tai, kad liudytojas S. G. ar liudytojas I. P. matė ant R. L. kaklo paraudimus, objektyviai galimo smaugimo aplinkybių nepatvirtina.
Aptartais įrodymais pagrįstai nustatyta, kad R. L. aktyviai pasipriešino savo funkcijas vykdančiam valstybės tarnautojui ir tokia jo veika pirmosios instancijos teismo teisingai kvalifikuota pagal LR BK 286 str.
Pagal Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 dalį atsako tas, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. Viešoji tvarka gali būti pažeidžiama įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis ar vandališkais veiksmais. Bet kuris šių veiksmų, sukėlęs baudžiamajame įstatyme numatytus padarinius, yra pakankamas kvalifikuoti veiką pagal BK 284 str. 1 d. Nusikaltimas padaromas tiesiogine tyčia, kai kaltininkas suvokia, kad savo veiksmais demonstruoja nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai, numato, kad dėl to bus sutrikdyta visuomenės rimtis ar tvarka, ir šių padarinių nori. Pagal teismų praktiką visuomenės rimties sutrikdymu laikomi veiksmai, kai prieš asmenį viešoje vietoje panaudojamas fizinis smurtas, aplinkiniai asmenys dėl to pasijunta pažeminti, šokiruoti ir pan.
Pirmosios instancijos teismo nuosprendyje, nors nuteistasis R. L. savo kaltės ir nepripažino, pagrįstai nustatyta, kad jis sudavė smūgius nukentėjusiajai S. L. viešoje vietoje - daugiabučio namo laiptinėje.
R. L. suduodamas smūgius, sutrikdė ne tik S. L. rimtį, bet ir J. B., kuri išsigandusi bėgo prašyti pagalbos pas kaimyną, skambino į policiją, taip pat sutrikdė vakarą liudytojams N. P. ir I. M..
Teismas, nustatydamas R. L. kaltę, pagrįstai vadovavosi nukentėjusiosios S. L., liudytojos I. M. ir J. B. bei kitų liudytojų parodymais, kurie objektyviai atitinka kitus bylos duomenis. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo abejoti pirmosios instancijos teismo teisiamajame posėdyje minėtų proceso dalyvių duotais parodymais.
Nukentėjusiosios S. L. parodymais nustatyta, kad pas ją namuose buvo atvažiavusi iš Ruklos draugė, kuri norėjo susipažinti su N. P.. Jai paskambino R. L. ir pasakė, kad grįžęs jo brolis su šeima, po to atvažiavo su draugu, abu buvo neblaivūs ir siūlė kartu važiuoti atšvęsti brolio grįžimą.Po to pradėjo keikti ją, vaiką, senelę, kuri paėmė mobilaus ryšio telefoną ir išbėgo iš kambario. Paskui ją išbėgo R. L.. Ji, bijodama dėl senelės, ėjo paskui ir antrame aukšte tarp jos ir R. L. kilo žodinis konfliktas. Jai R. L. įspyrė į pilvą, su kumščiu į pilvą, kumščiu į galvą, burnos sritį, išmušė dantį. Ji iškvietė policiją, parašė skundą.
Liudytoja I. M. parodė, kad ji buvo atvažiavusi į Kybartus pas S. į svečius susipažinti su vaikinu. Būnant pas S., atėjo jos vyras su draugu, buvo abu išgėrę. Vyras susiginčijo su S., užsipuolė senelę, toji pagriebusi telefoną, išbėgo, o paskui ją išėjo ir S.. S. su vyru nulipo laiptais žemyn, ir ji matė, kaip vyras sudavė ranka S. per veidą. V. S. parodė, kad išmuštas dantis.
Nuteistojo apeliacinio skundo teiginys, kad liudytojos I. M. parodymai nepatvirtinti kitų liudytojų parodymais, todėl jais tikėti negalima, atmestinas, kaip nepagrįstas. Liudytojos I. M. parodymus patvirtino kiti objektyvūs bylos duomenys – specialisto 2010-07-28 išvada, kuria nukentėjusiajai ekspertas konstatavo kraujosruvas apatinės lūpos ir kairio žasto srityse, viršutinio žandikaulio kairės pusės pirmo kandžio vainiko lūžimą, kurie padaryti kietais bukais daiktais galimai 2010-07-27 ir vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu, dėl danties vainiko lūžimo neteko 5 procentų bendro pastovaus darbingumo, dėl padarytų kūno sužalojimų ji galėjo jausti fizinį skausmą ( b.l.73, t.1). Ši specialisto išvada patvirtina ir nukentėjusiosios parodymus dėl jai suduotų R. L. smūgių.
Pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis šia specialisto išvada, atsižvelgdamas ir įvertindamas tai, kad S. L. kitų kūno sužalojimų nenurodyta, pagrįstai leido teismui atmesti kaltinamojo R. L. iškeltą versiją, kad jis kartu su S. L. nusirito laiptais žemyn. O tuo pačiu šie objektyvūs duomenys pagrįstai leido atmesti liudytojo G. B. parodymus, pagal kuriuos jis matė, kaip R. L. sudavė kažkokiu daiktu S. L., o vėliau abu nusirito laiptais žemyn.
Tai, kad nukentėjusioji, kaip nurodoma apeliaciniame skunde, buvo atvykusi pas R. L. su pareiškimu tartis dėl žalos atlyginimo, nepaneigia nuteistojo kaltės dėl nukentėjusiajai padaryto sužalojimo.
Žemesnės instancijos teismas
Pirmosios instancijos teismas duomenis vertino aplinkybių visete bei išvadas grindė tais įrodymais, kurie įvertinti vadovaujantis BPK 20 str. 5 d. nustatytomis taisyklėmis, t.y. pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu. Apeliacinės instancijos teismas nerado teisinio pagrindo abejoti tuo, kad įrodymus vertinusio pirmos instancijos teismo vidinis įsitikinimas nebuvo pagrįstas išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Kolegijos nuomone, sprendžiant nuteistojo R. L. kaltės klausimą, nebuvo padaryta esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, turėjusių esminę reikšmę tiriant įrodymus bei paveikusių nuosprendžio teisėtumą bei pagrįstumą. Kaltinamojo kaltė grindžiama nuosprendyje aptartais nukentėjusiųjų, liudytojų parodymais bei kitais teisme ištirtais bylos duomenimis.
Skirdamas bausmę R. L., apylinkės teismas tinkamai atsižvelgė į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytų nusikalstamų veikų motyvus ir tikslus, nusikalstamų veikų stadiją, kaltinamojo asmenybę.
Teisėjų kolegijos nuomone, nuteistajam R. L. yra paskirta tinkama laisvės atėmimo bausmė ir jos vykdymas atidėtas, tačiau, atsižvelgiant į tai, kad nors ir nėra nuteistojo skundo bei į tai, kad nuteistojo atžvilgiu bausmė nebus griežtinama, nuosprendis keistinas dėl netinkamo baudžiamojo poveikio priemonės taikymo, kuomet bausmės vykdymas atidedamas.
Atsižvelgiant į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką, Baudžiamųjų bylų skyriaus baudžiamosios bylos Nr. nutartyje Nr.2K-P-6/2010, išaiškinta, jog Lietuvos Respublikos BK 67 str. 2 d. numatyta, kad baudžiamojo poveikio priemonės gali būti skiriamos pilnamečiui asmeniui, atleistam nuo bausmės šio kodekso X skyriuje numatytais pagrindais. BK 75 str. yra BK X skyriuje „Bausmės vykdymo atidėjimas ir atleidimas nuo bausmės“. Pats skyriaus pavadinimas rodo, kad bausmės vykdymo atidėjimas nėra atleidimas nuo bausmės. BK 75 str. numatytas paskirtos bausmės vykdymo atidėjimas taikomas asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu.
Baudžiamojo poveikio priemonių paskirtį ir rūšis reglamentuoja BK 67 str. (2008-06-27 redakcija). Sutinkamai su šio straipsnio 2 dalimi, pilnamečiui asmeniui skiriamos šios baudžiamojo poveikio priemonės: tai uždraudimas naudotis specialia teise, turtinės žalos atlyginimas ar pašalinimas, nemokami darbai, įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, turto konfiskavimas, draudimas prisiartinti prie nukentėjusiojo asmens, dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose, tačiau jos skiriamos tik asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės ar bausmės. Uždraudimas naudotis specialia teise bei turto konfiskavimas, draudimas prisiartinti prie nukentėjusiojo asmens, dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose gali būti skiriami kartu su bausme (Baudžiamojo kodekso 67 str. 3 d.), tai yra, ir tuo atveju, kai baudžiamojo poveikio priemonė skiriama atidedant bausmės vykdymą.
R. L. nei nuo baudžiamosios atsakomybės, nei nuo bausmės neatleistas, jam galėtų būti paskirta tik viena iš baudžiamojo poveikio priemonių, numatytų Baudžiamojo kodekso 67 str. 3 d., tačiau pirmosios instancijos teismas jam skyrė baudžiamojo poveikio priemonę, kuri nėra numatyta BK 67 str. 3 d., todėl šioje dalyje nuteistojo atžvilgiu nuosprendis naikinamas.
Įvertinus tai kas išdėstyta, nuteistojo apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo nuosprendis keičiamas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 2 d. 2 p., 328 str. 1 p.,
nusprendė:
nuteistojo R. L. apeliacinį skundą atmesti.
Pakeisti Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2011-06-08 nuosprendį, priimtą R. L. atžvilgiu, iš rezoliucinės nuosprendžio dalies pašalinant jam skirtą baudžiamojo poveikio priemonę – 5 MGL (650,00Lt) įmoką į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą, kuri buvo nurodyta sumokėti per tris mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Kitoje dalyje nuosprendį palikti nepakeistą.