- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-12-12
- Bylos Nr.
- 2-2540/2011
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Kazys Kailiūnas, Audronė Jarackaitė, Marytė Mitkuvienė
- Atsakovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Vėtrūna“
- Pareiškėjas
- uždarosios akcinės bendrovės „Virklund sport“
- Kategorijos
- 110.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Audronės Jarackaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Kazio Kailiūno ir Marytės Mitkuvienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Vėtrūna“ atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2011 m. rugpjūčio 18 d. nutarties, kuria pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės iki pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Virklund sport“ ieškinio teismui padavimo dienos, priimtos civilinėje byloje Nr. 2-3092-555/2011,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Pareiškėjas UAB „Virklund sport“ pateikė teismui prašymą taikyti atsakovui UAB „Vėtrūna“ laikinąsias apsaugos priemones iki ieškinio teismui padavimo – areštuoti 5 175 968,22 Lt ribose atsakovui priklausantį nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, lėšas ir/ar turtines teises, priklausančias atsakovui ir/ar esančias pas atsakovą, jo banko sąskaitose ir/ar pas trečiuosius asmenis, pavedant atsakovo turtą surasti ir aprašyti ieškovo UAB „Virklund sport“ pasirinktam antstoliui.
Nurodė, kad atsakovas su pareiškėju, kaip subrangovu, 2010 m. spalio 7 d. sudarė statybos subrangos sutartį Nr. 830-112, kurios pagrindu pareiškėjas įsipareigojo į Žalgirio areną pristatyti ir sumontuoti kėdes, stumdomas tribūnas bei su tuo susijusią kitą įrangą. Nepaisant to, kad visa statybos subrangos sutartyje numatyta įranga buvo sumontuota dar 2011 m. gegužės mėnesį, o Kauno miesto savivaldybės administracija, kaip užsakovas, kėdes priėmė ir už jas su būsimu atsakovu visiškai atsiskaitė, atsakovas nepagrįstai ir nesąžiningai vengia priimti pristatytą įrangą ir darbus bei už juos atsiskaityti su pareiškėju (subrangovu). Pareiškėjas nurodė, jog ketina Kauno apygardos teismui pateikti ieškinį dėl 2 063 917,49 JAV dolerių ir 214 310,57 Lt, iš viso 5 175 968,22 Lt skolos, atsiradusios statybos subrangos sutarties pagrindu, priteisimo. Pažymėjo, jog reikalavimo suma yra didelė ir, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių atsakovo atžvilgiu, pareiškėjui palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Taip pat nurodė, kad atsakovo finansinė būklė prasta, jam priklausančio materialaus turto vertė, lyginant su pareikšto reikalavimo dydžiu, yra nedidelė, be to, atsakovo turtas yra areštuotas ir/arba įkeistas, užtikrinant atsakovo ir trečiųjų asmenų ypač didelės apimties turtines prievoles, kas gali ypač apsunkinti išieškojimą iš atsakovo arba padaryti jį neįmanomą.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Kauno apygardos teismas 2011 m. rugpjūčio 18 d. nutartimi patenkino pareiškėjo prašymą –areštavo 5 175 968,22 Lt vertės atsakovui UAB „Vėtrūna“ priklausantį nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, lėšas ir/ar turtines teises, priklausančias atsakovui ir/ar esančias pas atsakovą, jo banko sąskaitose, ir/ar pas trečiuosius asmenis, užtikrinimui teismo sprendimo įvykdymo pareiškėjo ieškinio tenkinimo atveju. Nustatė pareiškėjui UAB „Virklund sport“ terminą iki 2011 m. rugsėjo 1 d. pareikšti ieškinį.
Teismas sutiko su pareiškėjo prašyme taikyti laikinąsias apsaugos priemones nurodytomis aplinkybėmis ir nustatė, jog pagal atsakovo 2010 m. gruodžio 31 d. balansą jo materialus turtas, į kurį galėtų būti nukreiptas pareiškėjo reikalavimų patenkinimas sudaro 2 374 805 Lt, todėl sprendė, kad šio turto nepakanka pareiškėjo reikalavimų užtikrinimui. Taip pat nustatė, jog būsimo atsakovo materialus ir nematerialus turtas yra areštuotas, užtikrinant jam pareikštus reikalavimus, kurių bendra suma siekia 1 199 872,47 Lt, ir/arba įkeistas, užtikrinant jo bei trečiųjų asmenų įsipareigojimus, kurių bendra suma sudaro 209 299 013,90 Lt. Teismo teigimu, pritaikyti turto areštai įrodo, kad būsimas atsakovas neturi galimybės atsiskaityti su kreditoriais, ir tai patvirtina jo blogą finansinę situaciją, todėl būsimo ieškinio reikalavimo suma - didelė ir yra reali grėsmė, jog, neareštavus atsakovo turto, galimo pareiškėjui palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar tapti neįmanomas. Nurodė, jog nepranešė atsakovui apie prašymo nagrinėjimą, nes pripažino, jog yra reali grėsmė, kad toks pranešimas sutrukdys laikinųjų apsaugos priemonių taikymą arba padarys jų taikymą nebeįmanomą.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Atskiruoju skundu atsakovas UAB „Vėtrūna“ prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2011 m. rugpjūčio 18 d. nutartį ir atmesti pareiškėjo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:
Žemesnės instancijos teismas
Ieškinio suma, atsižvelgiant į bendrovės turimą turtą bei gaunamą pelną, atsakovui nėra didelė. Teismas, spręsdamas apie būsimo atsakovo finansines galimybes, rėmėsi vien subjektyviais pareiškėjo teiginiais. Įmonės ūkinė komercinė veikla yra pelninga: 2009 metais pelnas viršijo 7 000 000 Lt, 2010 metais – 900 000 Lt, o 2011 metų I ketvirtyje – 4 770 735 Lt. Viso turimo trumpalaikio turto vertę sudaro 150 649 447 Lt, iš jų – 22 722 337 Lt terminuoti indėliai ir investicijos, tuo tarpu įsipareigojimų suma tik – 111 913, 34 Lt, dėl ko yra pagrindas teigti, jog atsakovas turi pakankamai turto ir yra finansiškai pajėgus įvykdyti ieškovui galimą palankų teismo sprendimą.Vien didesnės dalies atsakovui nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto įkeitimas nėra pagrindas konstatuoti atsakovo sunkią finansinę padėtį, kadangi toks turto įkeitimas, vykdant stambius nekilnojamojo turto projektus, laikytinas normalia komercine ūkine praktika. Teismas klaidingai nustatė, jog atsakovas laiduoja už savo ir trečiųjų asmenų įsipareigojimus 209 299 013,90 Lt suma.Teismas nemotyvavo kodėl ieškovo prašymas buvo nagrinėjamas nepranešus atsakovui, todėl atsakovas neteko galimybės išdėstyti poziciją.Teismas, taikydamas atsakovo lėšų areštą, pažeidė proporcingumo ir ekonomiškumo principus. Toks areštas turi būti taikomas tik išimtiniu atveju, kuomet nustatoma, jog atsakovo turto nepakanka ieškovo reikalavimams užtikrinti. Atsakovas turi pakankamai likvidaus turto, todėl nėra pagrindo taikyti lėšų areštą. Teismas nutartyje turėjo nurodyti laikinųjų apsaugos priemonių eiliškumą.
Atsiliepimu į atsakovo atskirąjį skundą pareiškėjas UAB „Virklund sport“ prašo jį atmesti, o skundžiamą nutartį palikti nepakeistą. Nesutinka su teiginiu, jog atsakovo pelnas patvirtina jo galimybę atsiskaityti su kreditoriais. Ieškovo reikalavimai būtų tenkinami ne iš atsakovo gaunamo pelno, bet iš atsakovui priklausančio turto, todėl svarbu įvertinti jam priklausančio turto vertę. Atsakovo įsipareigojimai viršija pusę į balansą įrašyto turto vertės, todėl atsakovas ĮBĮ 2 straipsnio 8 punkto pagrindu laikytinas nemokiu ir jam keltinas bankrotas. Taip pat atsakovo įsipareigojimai ženkliai viršija atsakovo gautinas sumas, o materialaus turto vertė, į kurį galėtų būti nukreiptas ieškovo reikalavimų patenkinimas, yra mažesnė 2,5 karto nei pareikštas reikalavimas. Pateiktas aktualus Arešto akto registro išrašas patvirtina teiginius dėl atsakovo atžvilgiu taikomų areštų. Atsakovas pasinaudojo savo teise būti išklausytam, paduodamas atskirąjį skundą. Teismas pagrįstai nurodė areštuoti atsakovo lėšas, kadangi atsakovas neturi pakankamai materialaus turto ieškinio reikalavimams užtikrinti.
Iš teismų informacinėje sistemoje Liteko esančių duomenų matyti, jog Kauno apygardos teisme 2011 m. rugsėjo 5 d. buvo priimtas ieškovo UAB „Virklund sport“ ieškinys atsakovui UAB „Vėtrūna“ dėl skolos (5 263 486,65 Lt) priteisimo.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas netenkintinas.
Pagal CPK 3 straipsnio 8 dalį civilinių bylų procesas vyksta pagal bylos nagrinėjimo, atskirų procesinių veiksmų atlikimo arba teismo sprendimo vykdymo metu galiojančius civilinio proceso įstatymus, todėl teisėjų kolegija tikrina skundžiamos apygardos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą pagal proceso įstatymo nuostatas, galiojusias paminėtos teismo nutarties priėmimo metu.
Byloje sprendžiama, ar pirmosios instancijos teismas teisėtai ir pagrįstai taikė laikinąsias apsaugos priemones – atsakovo turto areštą, iki ieškinio teismui padavimo dienos. Kaip žinia, teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių CPK 148 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka, jeigu jų nesiėmus, būsimo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (CPK 144 str. 1 d.).
Teismų praktikoje suformuluota taisyklė, pagal kurią aplinkybė, kad teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimu, preziumuojama tuomet, kai turtinis ginčas tarp šalių atsirado dėl didelės pinigų sumos, kadangi didelė reikalavimo suma gali objektyviai padidinti būsimo teismo sprendimo neįvykdymo riziką (Lietuvos apeliacinio teismo 2007 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-782/2007; 2008 m. liepos 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-545/2008;2009 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-447/2009; 2009 m. rugsėjo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-905/2009). Kiekvienu atveju teismas turi vertinti konkrečias faktines bylos aplinkybes, atsižvelgti į atsakovo finansines galimybes, t. y. ar jam ši ieškinio suma, lyginant ją su nuosavybės teise valdomo turto verte, vykdoma veikla, gaunamu pelnu bei apyvarta, įsipareigojimais kreditoriams, yra didelė (Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. lapkričio 27 d. nutartis civ. byloje Nr. 2-920/2008; 2009 m. balandžio 16 d. nutartis civ. byloje Nr. 2-447/2009). Prezumpcija, jog didelė ieškinio suma gali objektyviai padidinti galimo palankaus ieškovui teismo sprendimo neįvykdymo riziką, nėra absoliuti. Atsakovas, taip pat ir paduodamas atskirąjį skundą, gali paneigti šią prezumpciją, pateikdamas duomenis, įrodančius jo (gerą) turtinę padėtį (CPK 12, 178 str., 314 str., 338 str.). Tai gali būti duomenys iš viešųjų registrų, kredito įstaigų apie turimą turtą (lėšas), duomenys apie gaunamas pajamas, įmonės finansinės atskaitomybės dokumentai ir kt.
Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas procesinį sprendimą taikyti būsimo atsakovo turto areštą grindė būsimo ieškinio didele suma (5 175 968,22 Lt). Atsakovas, atskirajame skunde įrodinėdamas, kad jo turtinė padėtis gera, teigia, jog įmonė dirba pelningai, nurodydamas 2009 metų - 2011 metų I ketvirčio pelnus, kad turimo trumpalaikio turto vertė yra didelė (150 649 447 Lt), pateikdamas 2011 m. kovo 31 d. įmonės balanso ir pelno (nuostolių) ataskaitos duomenis (150-152 b. l.).
Teisėjų kolegijos nuomone, atsakovo argumentai ir jo pateikti duomenys nesudaro pagrindo spręsti, jog teismas nepagrįstai taikė atsakovo turto arešto pagal pareiškėjo paduotą prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iki ieškinio teismui padavimo dienos. Pirma, atsakovas kartu su atskiruoju skundu pateikė teismui tik dalį finansinės atskaitomybės dokumentų (150-152 b. l.), tačiau nepateikė pinigų srautų ataskaitos, išsamių duomenų apie debitorines ir kreditorines skolas, turimo turto sudėtį bei konkrečius šiam turtui nustatytus apsunkinimus, duomenų „su istorija“ apie turimas lėšas įmonės sąskaitose, įmonės vadovo aiškinamojo rašto ir kt. Antra, didelę dalį atsakovo trumpalaikio turto sudaro per vienerius metus gautinos sumos (97 430 853 Lt), tačiau nėra pateikti duomenys apie tai, ar atsakovo skolininkai yra mokūs, ar sugebės įvykdyti prievoles. Juolab kad atsakovo per vienerius metus mokėtinos sumos sudaro 103 513 934 Lt, iš kurių didelė dalis yra skolos kredito įstaigoms (37 062 524 Lt) bei tiekėjams (43 931 743 Lt). Trečia, iš pareiškėjo pateiktų duomenų apie atsakovo turto areštą matyti, kad teismai yra pritaikę atsakovo turto areštą trečiųjų asmenų reikalavimų užtikrinimui (1 145 407,45 Lt suma), turto areštas pritaikytas materialam turtui (žemės sklypui ir butui) (161-169 b. l.). Taigi nustatyti duomenys leidžia manyti, kad apygardos teismas turėjo pagrindo teigti, jog atsakovui reiškiamo reikalavimo suma (5 175 968,22 Lt) - didelė, jog yra reali grėsmė, kad, neareštavus atsakovo turto, galimo pareiškėjui palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar tapti neįmanomas.
Teisėjų kolegija nesutinka su atsakovo atskirojo skundo argumentu, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai priėmė skundžiamą nutartį, nepranešęs atsakovui. CPK 147 straipsnio 1 dalis numato, kad apie prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nagrinėjimą yra pranešama atsakovui, tačiau įstatymas taip pat numato išimtį – kai yra reali grėsmė, jog toks pranešimas sutrukdys laikinųjų apsaugos priemonių taikymą arba padarys jų taikymą nebeįmanomą, laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos, nepranešus atsakovui. Teisėjų kolegijos nuomone, teismas, išspręsdamas šį klausimą, nepranešęs atsakovui, nepažeidė įstatymo. Be to, atsakovas turėjo galimybę pateikti savo prieštaravimus dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo apeliacinės instancijos teismui, ką jis ir padarė, paduodamas atskirąjį skundą nagrinėjamoje byloje.
Apeliantas nepagrįstai teigia, jog apygardos teismas, tenkindamas ieškovo prašymą ir nurodydamas areštuoti atsakovo turtą, tarp jo ir lėšas, pažeidė proporcingumo ir ekonomiškumo principus. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas ieškinio sumos ribose atsakovo atžvilgiu atitinka teismų praktikoje suformuotas jų taikymo taisykles bei nepažeidžia ekonomiškumo principo, atsižvelgiant į tai, kad, vykdydamas tokią teismo nutartį, antstolis negali aprašyti atsakovams priklausančio turto daugiau nei bendras arešto mastas. Pažymėtina, jog atsakovo materialus turtas sudaro 2 100 840 Lt, kurio daliai (1 145 407,45 Lt) jau pritaikytas areštas. Taigi apygardos teismas, nustatęs, jog nepakanka atsakovo materialaus turto, iš kurio galėtų būti patenkintas ieškinys (5 175 968,22 Lt), pagrįstai nutartyje nurodė areštuoti ne tik atsakovui priklausantį nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, bet ir lėšas ir/ar turtines teises, priklausančias atsakovui ir/ar esančias pas atsakovą, jo banko sąskaitose ir/ar pas trečiuosius asmenis. Atkreiptinas dėmesys, jog, atsakovui manant, kad jam priklausančio turto areštas neproporcingai pažeidžia jo teisėtus interesus, jis gali kreiptis į pirmosios instancijos teismą su prašymu taikyti galimų nuostolių atlyginimo užtikrinimą, prašyti pakeisti vieną laikinąją apsaugos priemonę kita, įmokėti į teismo depozitinę sąskaitą reikalaujamą priteisti sumą, pateikti laidavimą, įkeisti turtą (CPK 146 str. 1 d., 148 str., 149 str., 150 str.). Be to, neatsižvelgiant į tai, ar atsakovas pareikš prašymą pirmosios instancijos teismui dėl galimų nuostolių atlyginimo užtikrinimo pagal CPK 146 straipsnio 1 dalį, įstatymas jam suteikia teisę reikalauti nuostolių atlyginimo, jeigu įsiteisėtų teismo sprendimas, kuriuo ieškinys būtų atmestas (CPK 146 str. 2 d.). Tokiu būdu procesinėmis priemonėmis yra užtikrinamas procesinio lygiateisiškumo principo įgyvendinimas.
Kiti atskirajame skunde nurodyti argumentai neturi teisinės reikšmės, sprendžiant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrįstumo, todėl teisėjų kolegija dėl jų nepasisako.
Aukščiau išdėstytos aplinkybės sudaro pagrindą daryti išvadą, kad atsakovo pateikti duomenys apie jo turtinę padėtį nepaneigė teismo sprendimo neįvykdymo rizikos pagal ieškovo ieškinį dėl 5 175 968,22 Lt skolos priteisimo.
Dėl nurodytų motyvų nėra pagrindo atskirojo skundo argumentais panaikinti skundžiamą teismo nutartį (CPK 329 str., 338 str.).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Palikti nepakeistą Kauno apygardos teismo 2011 m. rugpjūčio 18 d. nutartį.