Kauno apygardos teismo nuosprendis, 1A-600-478/2021

Teismas: Kauno apygardos teismas
Dokumentas: Nuosprendis
Data: 2021-11-26
Bylos Nr.: 1A-600-478/2021
Teisminio proceso Nr.: 1-01-1-43725-2020-8
Bylos rūšis: baudžiamoji byla

Teisėjai: Jūratė Jakubonienė, Algirdas Remeika, Gytis Večerskas
Nukentėjusysis: K. D.
Nuteistasis: D. V.

Kategorijos

2.4.5.2.1Įrodymų tyrimas apeliacinės instancijos teisme (BPK 324 str. 6 d.)
2.4.6.5.2Kai pirmosios instancijos teismas priėmė išteisinamąjį nuosprendį, o apeliacinės instancijos teismas teismo posėdyje padarė išvadą, jog reikia priimti apkaltinamąjį nuosprendį (BPK 329 str. 2 p.)

Baudžiamoji byla Nr. 1A-600-478/2021Teisminio proceso Nr. 1-01-1-43725-2020-8Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.5.2.1; 2.4.6.5.2.; 2.4.6.5.3.; 2.4.7. (S)

Kauno apygardos teismasNUoSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. lapkričio 26 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jūratės Jakubonienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Algirdo Remeikos ir Gyčio Večersko,

sekretoriaujant Vilmai Marčiukaitytei,dalyvaujant prokurorei Tomai Laurinaitienei,nukentėjusiajam K. D.,nuteistajam D. V., jo gynėjui advokatui Linui Stanislavui Bagdonui,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros Šeštojo skyriaus prokurorės Ritos Laurynaitienės apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2021 m. rugpjūčio 6 d. nuosprendžio, kuriuo D. V.:

- išteisintas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 294 straipsnio 2 dalį jam nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 3 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 303 straipsnio 5 dalies 1) punktas) ir byla šioje dalyje perduota Kauno apskrities vyriausiajam policijos komisariatui administracinio nusižengimo teisenos pagal ANK 518 straipsnį pradėjimui;

- pripažintas kaltu padaręs baudžiamąjį nusižengimą, numatytą BK 259 straipsnio 2 dalyje, ir jam paskirta bausmė – 50 MGL (2500 eurų) dydžio bauda.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmę įskaitytas D. V. laikiname sulaikyme išbūtas laikas (dvi paros), ir D. V. galutinė bausmė paskirta 46 MGL (2300 eurų) dydžio bauda.

Kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, dokumentų paėmimas – panaikintos.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. D. V. pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku ir nenustatytoje vietoje, iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens, neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, neteisėtai įgijo ir savo namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), laikė narkotinę medžiagą – kanapes (antžeminės dalys), kurių masė yra 0,055 g, 9-tetrahidrokanabinolio kiekis jose – 19,4 %, bei psichotropinę medžiagą - 9-tetrahidrokanabinolį, kurio kiekis yra 0,0187 g., iki kol 2020 m. lapkričio 1 d., 23.15 val., kratos metu jas rado ir paėmė policijos pareigūnai, t. y. pripažintas kaltu padaręs baudžiamąjį nusižengimą, numatytą BK 259 straipsnio 2 dalyje.

2. D. V. taip pat buvo kaltinamas tuo, kad nesilaikydamas įstatymų nustatytos tvarkos savavališkai vykdė ginčijamą, bet nerealizuotą savo tariamą teisę, panaudodamas psichinę prievartą, t. y. 2020 m. lapkričio 1 d. 20.15 val. (duomenys neskelbtini) prie namo Nr. 25, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio bei narkotinių ir psichotropinių medžiagų, tyčia, rankoje atvirai laikydamas pneumatinį ginklą X Nr. (duomenys neskelbtini), plūsdamasis necenzūriniais žodžiais, priėjo prie automobilyje „VW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) sėdinčio UAB „W“ kurjerio K. D. ir pareikalavo grąžinti pinigus už užsakytą maistą, dėl to nukentėjęs išsigandęs atidavė 50 eurų, tokiu būdu nukentėjusiam K. D. padarė 50 eurų vertės turtinę žalą bei didelę žalą jo teisėms ir teisėtiems interesams, t. y. buvo kaltintas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 294 straipsnio 2 dalyje.

Žemesnės instancijos teismas

3. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmuose 2021 m. rugpjūčio 6 d. priimtame nuosprendyje D. V. išteisintas pagal BK 294 straipsnio 2 dalį konstatavus, kad byloje nėra objektyvių ir neginčijamų duomenų, patvirtinančių, jog D. V. veiksmuose buvo šios jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos požymių. Teismo vertinimu, byloje nenustatyta nei nusikalstamos veikos objektyvioji pusė – būtinasis savavaldžiavimo požymis – padariniai, t. y. didelė žala asmens teisėms ir teisėtiems interesams, nei subjektyvioji pusė – panaudojant neleistinus būdus, siekis gauti turtinės naudos. Šioje dalyje pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad bylos aplinkybės leidžia konstatuoti apie administracinę kaltinamojo ir nukentėjusiojo konflikto prigimtį.

4. Priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį dalyje dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 259 straipsnio 2 dalyje, teismas padarė išvadą, jog D. V. kaltė dėl šio pareikšto kaltinimo visiškai įrodyta, veiksmai kvalifikuoti teisingai. Skirdamas nuteistajam bausmę, teismas įvertino nuteistojo atsakomybę lengvinančių ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą, nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, stadiją, kaltės formą ir rūšį, motyvus ir tikslus, kaltinamojo asmenybę ir skyrė alternatyvią sankcijoje numatytą bausmę – baudą.

5. Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros Šeštojo skyriaus prokurorė, nesutikdama su nuosprendžio dalimi, kuria D. V. išteisintas dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 294 straipsnio 2 dalyje, skundžia jį ir prašo panaikinti bei šioje dalyje D. V. atžvilgiu priimti apkaltinamąjį teismo nuosprendį.

5.1. Skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismas, dalyje dėl BK 294 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos nusikalstamos veikos, analizuodamas surinktus įrodymus, nevertino jų visumos, tarpusavio sąsajos, kaip įrodymais rėmėsi iš esmės tik kaltinamojo D. V. parodymais, kad jis neprisipažino padaręs jam inkriminuotą veiką, nepagrįstai atmesdamas kitus tyrimo metu surinktus duomenis, taip pažeisdamas BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatas ir nepagrįstai padarydamas išvadą, kad nagrinėjamu atveju byloje nesurinkta pakankamai įrodymų, kad kaltinamasis dalyvavo padarant nusikalstamą veiką. Skunde teigiama, kad ikiteisminio tyrimo bei teisminio nagrinėjimo metu buvo surinkta pakankamai įrodymų, patvirtinančių, kad D. V. padarė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką.

Šalies argumentai

5.2. Skunde prokurorė nurodo, kad konfliktas tarp D. V. ir nukentėjusiojo K. D. kilo dėl to, jog D. V. laukė maisto, kurį buvo užsisakęs per „W“ programėlę ir kurį turėjo atvežti nukentėjusysis. K. D. atvežus maistą, tarp jų įvyko žodinis konfliktas, kurio metu D. V. atsisakė priimti atvežtą maistą, nes maistas buvo atvėsęs, ir liepė vairuotojui, t. y. K. D. grąžinti pinigus. Kaip nurodyta nukentėjusiojo parodymuose, nukentėjusysis įvykio metu buvo labai išsigandęs, kadangi matė, jog kaltinamasis rankoje turėjo ginklą ir nors juo nukentėjusiajam negrasino, tačiau kaltinamasis buvo agresyvus, neprognozuojamas, pavartojęs alkoholio ar kažkokių psichotropinių medžiagų. Išsigandęs nukentėjusysis atidavė kaltinamajam savo asmeninius 50 eurų ir kuo skubiau iš įvykio vietos pasišalino, nes bijojo dėl savo saugumo, manė, kad kaltinamasis gali į jį šauti. Kad nukentėjusysis buvo išsigandęs, patvirtino ir pats D. V., jis taip pat pripažino, kad įvykio metu buvo agresyvus ir jo balso tonas buvo pakeltas.

5.3. Nors teisminio nagrinėjimo metu D. V. neigė, kad konflikto metu turėjo ginklą, tačiau minėtą aplinkybę patvirtina kiti byloje surinkti duomenys, o būtent tai, kad nukentėjusysis netrukus paskambinęs į bendrąjį pagalbos centrą nurodė, kad turėjo incidentą, kad asmuo išėjo su ginklu. Be to, policijos pareigūnai, netrukus po įvykio kratos metu pas D. V. rado pistoletą, kurį K. D., iš jam pateiktų trijų objektų, atpažino.

5.4. Prokurorės teigimu, priešingai nei skundžiamame nuosprendyje konstatavo teismas, nukentėjusiajam dėl įvykio buvo padaryta didelė žala. Teigia, kad dėl įvykusio konflikto nukentėjusysis patyrė ne tik diskomfortą, bet dėl D. V. veiksmų jis buvo praradęs saugumo jausmą, manė, kad negrąžinus kaltinamajam pinigų, jis gali į jį šauti, dėl susidariusios bauginančios situacijos siekė kuo greičiau pasišalinti iš įvykio vietos net nelaukdamas, kol kaltinamasis atneš grąžą. Nukentėjusysis situaciją vertino kaip realų pavojų. Įvykis turėjo įtakos nukentėjusiojo psichologinei būklei, po įvykio jis bijojo važiuoti link (duomenys neskelbtini), naktimis buvo nejauku dirbti, pradėjo bijoti pavėluoti atvežti maistą, o lipdamas į automobilį pasitikrina, ar ten niekas nesėdi, šį įvykį labai dažnai atsimena. Skunde pažymi, kad D. V. savarankiškai vykdydamas savo ginčijamą teisę, priešingai nei nurodo teismas, panaudojo neleistinus būdus, t. y. agresyviai elgdamasis ir siekdamas įbauginti nukentėjusįjį rankoje laikytu ginklu, tyčia siekė gauti sau turtinės naudos – išreikalauti iš nukentėjusiojo grąžinti jam pinigus už užsakytą maistą, kurį, anot kaltinamojo, nukentėjusysis vežė per ilgai. Visa tai pagrindžia D. V. kaltę padarius BK 294 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą nusikalstamą veiką.

Atsiliepimas

6. Atsiliepimų į apeliacinį skundą negauta.

7. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje prokurorė palaikė apeliacinį skundą ir prašė jį tenkinti nurodytais motyvais, D. V. ir jo gynėjas prašė skundą atmesti ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2021 m. rugpjūčio 6 d. nuosprendį.

Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros Šeštojo skyriaus prokurorės apeliacinis skundas tenkintinas.

Žemesnės instancijos teismas

8. Apeliacinės instancijos teismo užduotis yra patikrinti pirmosios instancijos teismo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą. Nuosprendis yra teisėtas, kai jis priimtas ir surašytas laikantis baudžiamojo ir baudžiamojo proceso įstatymų bei kitų teisės normų. Nuosprendis yra pagrįstas, kai jame padarytos išvados dėl nusikalstamo įvykio, nusikalstamos veikos sudėties, kaltinamojo kaltumo arba nekaltumo, paskiriamos bausmės ir kitų nuosprendžiu sprendžiamų klausimų pagrįstos išsamiai ir nešališkai ištirtais bei teisingai įvertintais įrodymais. BPK 20 straipsnyje nustatyta, kad įrodymais gali būti tik tokie duomenys, kurie patvirtina arba paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai išspręsti teisingai. Baudžiamojo proceso kodekse įrodymų pripažinimo, tyrimo ir vertinimo bendrosios nuostatos yra įtvirtintos BPK 20 straipsnyje, 276 straipsnio 4 dalyje ir 301 straipsnyje. Tačiau baudžiamojo proceso įstatymas nenumato taisyklių ir metodų, kurie reglamentuotų patį įrodymų vertinimo procesą. Įrodymų vertinimas iš esmės yra subjektyvus loginis procesas, kuris reiškiasi Baudžiamojo proceso kodekso normų sistemos nustatytose ribose, o teisminis nagrinėjimas ir baigiamojo akto motyvai yra ypatingas argumentacijos atvejis, kuriame derinami faktiniai duomenys ir loginės taisyklės. Esminis reikalavimas šiam loginiam procesui yra išsamus ir nešališkas visų bylos aplinkybių išnagrinėjimas vadovaujantis įstatymu. Svarbi įrodymų vertinimo sąlyga – turi būti vertinamas tiek kiekvienas įrodymas atskirai, tiek įrodymų visuma, nei vienas įrodymas iš anksto nėra svarbesnis už kitą, nepriklausomai nuo įrodymų šaltinio (kaltinamojo, liudytojo, nukentėjusiojo parodymai, specialisto išvada ir pan.).

9. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi šią baudžiamąją bylą, įvertinusi byloje esančius įrodymus ir pati atlikusi įrodymų tyrimą, iš esmės sutinka su prokurorės apeliaciniame skunde nurodytais argumentais ir konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą dėl to, kad D. V. nepadarė veikos, turinčios nusikaltimo požymių, o konstatavo administracinę kaltinamojo ir nukentėjusiojo konflikto prigimtį. Pirmosios instancijos teismo išvados dėl D. V. nekaltumo neatitinka byloje nustatytų faktinių aplinkybių, jos padarytos remiantis išimtinai išteisintojo D. V. parodymais, visiškai neatžvelgiant į byloje nustatytų aplinkybių visumą. Teismas įrodymus įvertino pažeisdamas BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimus, nes įrodymus vertino selektyviai, neįvertino įrodymų ir nustatytų bylos aplinkybių visumos, nevertino visų kaltinamojo ir nukentėjusiojo parodymų bei rašytinių bylos įrodymų, nelygino jų tarpusavyje ir su kitais bylos duomenimis, todėl pateikė nemotyvuotas, bylos aplinkybių neatitinkančias išvadas. Toks nuosprendis negali būti pripažintas nei pagrįstu, nei teisėtu. Kadangi pirmosios instancijos teismas dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 294 straipsnio 2 dalies priėmė išteisinamąjį nuosprendį, o apeliacinės instancijos teismo kolegija padarė išvadą, jog kaltinamasis padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 294 straipsnio 2 dalyje, apylinkės teismo nuosprendis šioje dalyje naikintinas ir priimtinas naujas – apkaltinamasis – nuosprendis BPK 329 straipsnio 2 punkte numatytais pagrindais.

10. Apeliacinės instancijos teismo kolegija nustatė, kad D. V., nesilaikydamas įstatymų nustatytos tvarkos savavališkai vykdė ginčijamą, bet nerealizuotą savo tariamą teisę, panaudodamas psichinę prievartą, t. y. 2020 m. lapkričio 1 d. nesilaikydamas įstatymų nustatytos tvarkos savavališkai vykdė ginčijamą, bet nerealizuotą savo tariamą teisę, panaudodamas psichinę prievartą, t. y. 2020 m. lapkričio 1 d., 20.15 val. (duomenys neskelbtini) prie namo Nr. 25, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio bei narkotinių ir psichotropinių medžiagų, tyčia, rankoje atvirai laikydamas pneumatinį ginklą X Nr. (duomenys neskelbtini), plūsdamasis necenzūriniais žodžiais, priėjo prie automobilyje „VW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) sėdinčio UAB „W“ kurjerio K. D. ir pareikalavo grąžinti pinigus už užsakytą maistą, dėl to nukentėjęs išsigandęs atidavė 50 eurų, tokiu būdu nukentėjusiam K. D. padarė 50 eurų vertės turtinę žalą bei didelę žalą jo teisėms ir teisėtiems interesams.

Žemesnės instancijos teismas

11. D. V. dėl šio kaltinimo apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu kaltu neprisipažino, pirmosios instancijos teisme kaltę pripažino iš dalies. 2020 m. lapkričio 3 d. apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu jis nurodė, kad 2020 m. lapkričio 1 d. apie 18.00 val., jis buvo motinai priklausančiame bute, adresu (duomenys neskelbtini). Būdamas namuose, per „W“ programėlę savo mobiliajame telefone iš „Z“ užsisakė maisto į namus. Per elektroninę bankininkystę sumokėjo apie 16 eurų ir kažkiek centų. Programėlėje parašė, kad per 30 minučių turėtų atvežti maistą iki jo namų. Jis laukė valandą laiko ir niekas neatvyko. Paskambino į „Z“ pasiteirauti dėl maisto, jam pasakė, kad jo maisto niekas nepaėmė ir jis šąla. Po skambučio laukė toliau, rašė per programėlę „W“, kur dingo jo maistas, kodėl jo neatveža. Jam parašė, kad maistą turi atvežti. Dar apie pusvalandį laukė. Kiek atsimena, apie 20 val. gali būti truputį ir vėliau, jam išėjus iš kotedžo, jis pasuko į kairę pusę ir dar už poros kotedžų nuo jo buto stovėjo tamsios spalvos automobilis, universalas, markės neatsimena. Atstumas nuo jo buto iki to automobilio galėjo būti apie 10 metrų. Jis jokios žinutės per „W“ programėlę negavo, taip sutapo, kad ten stovėjo tas automobilis ir jis tuo metu išėjo į lauką. Jis į lauką išėjo norėdamas pažiūrėti, ar neatveža maisto. Automobilyje matė vyriškį, kuris sėdėjo vairuotojo vietoje, jo paklausė „kiek laiko gali čia tą maistą vežt?“, jis atsakė, kad tiek laiko gamino. Jis jam pasakė, kad skambino į „Z“ ir jam sakė, kad maistas ilgai buvo nepaimtas. Iš namų išėjo rankoje laikydamas telefoną. Rankoje nelaikė jokio šaunamojo ginklo ar į jį panašaus daikto. Jo balso tonas tikrai buvo pakeltas, kadangi taip išreiškė savo nepasitenkinimą tam vyriškiui, vairuotojui. Jokių grasinimų jis nesakė ir neišreiškė, jokių gestų nerodė. Vyriškis jam neprisistatė, pasakė „atsiprašau, kad vėluoju“, daugiau nieko nesakė. Vyriškis nepadavė jo užsakyto maisto, jis net nespėjo jo paprašyti, jis iš karto nuvažiavo automobiliu. Tuo metu jis buvo vartojęs alkoholio, tačiau labai nedaug, tad savo veiksmus suvokia ir atsimena. Vyriškis jam tiesiog nieko nesakęs ėmė ir nuvažiavo tiesiai gatve. Jis liko be maisto ir iš jo buvo nuskaičiuoti pinigai, apie 16 eurų. Jokio apsižodžiavimo ar keiksmų tarp jų nebuvo. Jam išvažiavus, grįžo į namus ir per programėlę „W“ parašė, kad jam niekas nepadavė jokio maisto. Jokio atsakymo, jam atrodo, nesulaukė, tiksliai nepamena. Buvimas lauke užtruko tik kelias minutes. Už kokio pusvalandžio iki jo namų atvyko policijos pareigūnai. Jo klausė, ar turi kokių nors ginklų, jis atsakė, kad turi ir nurodė, kur laiko, t. y. kuprinėje antrame aukšte. Policijos pareigūnai ten ginklą ir turėjo rasti. Jis pareigūnams nurodė, kad ginklo dėžutė yra spintelėje, kuri yra pirmame aukšte prie svetainės. Ten taip pat buvo apvali dėžutė su šoviniais, skirtais šaudyti pneumatiniu pistoletu. Kiek vienetų jų buvo, nežino, buvo ir viso pistoleto komplektas, viskas buvo paimta kratos metu. Jis ketino po švenčių vežti taisyti ginklą, nes jis buvo sugedęs, nešaudė. Ginklas anksčiau irgi buvo taisytas. Jį įsigijo prieš tai apie 2 mėnesius, tikslu pašaudyti į taikinius. Ginklo neregistravo, nes nereikia. Įtarime nurodoma, kad jis paėmė 50 eurų, tačiau jis šių veiksmų neatliko, jokių pinigų neėmė ir pinigai nebuvo rasti (2 t., b. l. 28-32).

12. Apklausiamas pirmosios instancijos teisme D. V. parodė, kad buvo namuose, vartojo vyną, per programėlę „W“ užsisakė maisto iš „Z“, sumokėjo apie 20 eurų, maistas vėlavo. Paskambino į kavinę, paklausė kodėl, jam pasakė, kad maistas pagamintas ir niekas neatvyko pasiimti. Buvo neblaivus, išėjo į lauką, pamatė K. D.. Pripažįsta, kad buvo išgėręs ir nusiteikęs agresyviai, pasielgė netinkamai, nes pasakė, kad jam atšalusio maisto nereikia, pasakė, kad duos grąžą, bet K. D. nelaukė, kol atneš grąžą, nuvažiavo. Nukentėjusysis buvo išsigandęs, padavė pinigus ir nuvažiavo, bet sakė jam, kad eina paimti jam grąžą. Su savimi rankoje pistoleto neturėjo, tik telefoną laikė. Galimai nukentėjusysis nurodė, kad laikė ginklą todėl, kad galimai jis pasakė, jog padangas jam reikia peršauti. K. D. jo išsigando, nes jis keikėsi, buvo agresyvus, todėl ir padavė jam pinigus. Namuose ieškojo kito maisto, bet atvyko pareigūnai. Ikiteisminio tyrimo metu buvo išsigandęs, todėl sakė, kad pinigų neėmė, bet juos paėmė, o išsigandęs išmetė į šiukšlių dėžę, pareigūnai nerado. Ginklą nusipirkęs senai, jam leidimo nereikia, nusiveža pašaudyti pas draugą sode, ginklas neveikia, tvarkė jį ne kartą. Narkotines medžiagas – žolę buvo vartojęs 10 dienų prieš įvykį, todėl ir rado kraujyje. Tą dieną nevartojo jokių medžiagų, tik vyną. Su nukentėjusiuoju susitarė dėl žalos atlyginimo, su viskuo sutinka, išskyrus, jog turėjo su savimi ginklą (3 t., b. l. 15).

13. 2020 m. lapkričio 1 d. pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokole užfiksuotas priimtas nukentėjusiojo K. D. pareiškimas ir jo parodymai, kuriuose užfiksuota, kad jis dirba „W“ įmonėje pagal individualią veiklą, kurjerio pareigose. 2020 m. lapkričio 1 d. apie 20.00 val. į „W“ programėlę gavo pranešimą, kad reikia nuvežti maisto užsakymą iš „Z“ į (duomenys neskelbtini). Užsakymo vertė 20,10 eurų su atvežimu. Užsakymą pateikė asmuo, prisistatęs „D. V.“, daugiau iš užsakymo jokios informacijos jis nemato dėl duomenų apsaugos. Apie 20.15 val. automobiliu „VW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) atvyko adresu, (duomenys neskelbtini). Pamatė nuo minėto adreso link jo ateinantį vyrą, apie 40 metų amžiaus, 185 cm. ūgio, stambaus kūno sudėjimo, tamsių, vidutinio ilgio plaukų, aprangos nepamena, drabužiai buvo tamsios spalvos. Paklausė jo, ar tai jo užsakymas, pastarasis iškart pradėjo priekaištauti jam, sakydamas, kad jis jau pusė valandos laukia. Jam bekalbant pamatė, kad dešinėje rankoje jis laiko daiktą, panašų į šaunamąjį ginklą. Ginklas buvo juodos spalvos, trumpu vamzdžiu, panašus į pistoletą. Supratęs, kad tai gali būti tikras ginklas ir minėtas vyras yra agresyviai nusiteikęs, jis išsigando, ką šis asmuo gali jam padaryti su rankose laikomu ginklu, kuris jam atrodė kaip tikras. Todėl galvojo, kaip greičiau išvykti iš tos vietos. Vyras jam pasakė, kad jis turi grąžinti jam pinigus už jo užsakytą maistą, nes jis laukia per ilgai. Jis stengėsi paaiškinti asmeniui, kad jie ne specialiai vėluoja ir grąžinti jam pinigų negali, tačiau vyras nenurimo ir sakė, kad duotų jam pinigus. Jis, bijodamas jo tolimesnių veiksmų, iš piniginės ištraukė 50 eurų ir padavė jam į rankas, nominalas buvo 50 eurų. Vyras jo paklausė, ar jis turėtų duoti jam grąžos, o jis, būdamas išsigandęs, atsakė jam, kad grąžos nereikia. Tuomet vyras, paėmęs pinigus, išėjo link adreso (duomenys neskelbtini), o maistą paliko pas jį. Jis nedelsiant nuvažiavo tolyn nuo šio vyro ir sustojęs tolėliau paskambino bendruoju pagalbos numeriu 112 ir informavo apie šį įvykį. Viso šio įvykio metu vyras daiktą panašų į šaunamąjį ginklą – pistoletą laikė dešinėje rankoje, demonstratyviai jį rodydamas ir net neketindamas jo paslėpti, ginklas nebuvo įdėtas į jokį specialų dėklą. Įvykį mačiusių liudininkų nėra, gatvėje buvo tuo metu tik jis ir minėtas vyras. Šio įvykio metu jam padaryta 50 eurų turtinė žala. Vyrui duoti pinigai iš jo asmeninių lėšų (1 t., b. l. 12-15).

14. Nukentėjusysis K. D., apklausiamas 2020 m. lapkričio 9 d. parodė, kad į savo „W“ programėlę, apie 19.30 val., tikslaus laiko nepamena, gavo pranešimą, kad turi pristatyti maistą adresu, (duomenys neskelbtini). Programėlėje matė asmens užsisakiusio maistą duomenis „D. V.“. Maistą turėjo paimti iš „Z“. Gavęs užsakymą jau už kelių minučių vyko iki „Z“ pasiimti maisto. Apie 19.40 val. paėmė maistą iš „Z“. Tuo pat metu gavo dar vieną užsakymą iš „U“, esančio (duomenys neskelbtini), dar nuvyko iš ten paimti maisto. Automobiliu „VW“, universalas vyko į (duomenys neskelbtini), pristatyti maisto iš „Z“. Ant jo automobilio jokių užrašų nėra. Beveik atvažiavus nurodytu adresu, laikotarpiu apie nuo 20.10 val. iki 20.15 val. nuo kotedžo vidinio kiemo pusės pamatė ateinantį šiek tiek stambesnio kūno sudėjimo vyriškį link jo automobilio. Kiek atsimena, jo išvaizdą papasakojo pareiškimo priėmimo metu, veidas atrodė šiek tiek stambesnės formos. Jis sustojęs važiuojamojoje kelio dalyje kairėje pusėje, arčiau kelkraščio. Iš automobilio neišlipo, automobilį, kiek pamena, paliko užvestą. Tuo metu tas vyriškis stovėjo prie kotedžo. Jis atidarė automobilio langą ir paklausė vyriškio, ar tai jo užsakymas. Po jo klausimo vyriškis pradėjo eiti link jo automobilio. Vyriškiui einant link jo automobilio, matė, kad kažką dešinėj rankoj nešasi. Vyriškiui paėjus keletą metrų link jo pamatė, kad vyriškis rankoje turi šaunamąjį ginklą, pistoletą. Vyriškis iš karto jam pasakė „Kiek čia na**ui aš to maisto galiu laukti, jau pusę valandos vėluoji“, dar sakė, kad skambino į „Z“, o maistas paruoštas ir niekas neatvažiuoja pasiimti. Jis atsiprašė vyriškio, kad vėluoja užsakymas. Vyriškis sakė „man neįdomu, aš šalto maisto nevalgysiu, grąžink man pinigus“. Vyriškis visą laiką laikė ginklą nuleidęs į apačią, tiksliai koks buvo ginklas nežino, tik matė, kad juodas, trumpu vamzdžiu, suprato, kad kažkoks pistoletas, jam pasirodė, kad ginklas gal šiek tiek didesnis nei įprastai, atrodė kaip kovinis, rėmas ties viršumi atrodė šiek tiek lenktas, ne kampuotas, jam ginklas pasirodė absoliučiai panašus į tikrą, mano, kad atpažintų tą ginklą. Šio įvykio metu labai išsigando, nes tas vyriškis rankoje turėjo ginklą, buvo agresyviai nusiteikęs, balso tonas buvo akivaizdžiai pakeltas, vyriškis buvo pavartojęs alkoholio ar kažkokių psichotropinių medžiagų, nes jo manieros buvo kaip apsvaigusio žmogaus, lyg sulaukėjęs, nemokantis normaliai bendrauti. Akių jo nematė, vengė žiūrėti į akis, kad neiššauktų konflikto. Vyriškis ginklo tiesiai į jį patį nebuvo nukreipęs, tačiau jis pats vis tiek buvo išsigandęs, nes galvojo, kad jei pasakys ar padarys kažką ne taip, jis gali jį panaudoti. Tuo metu jam sukosi mintys, kaip greičiau pasišalinti iš šios vietos tolyn. Bandė vyriškiui dar sakyti, kad vėluoja ne specialiai, kad pinigų grąžinti jam taip negali. Vyriškis vis tiek buvo neramus ir sakė, kad jis jam duotų pinigus, sakė ,,atiduok man už maistą pinigus, nereikia man šalto maisto“. Kadangi jam vyriškis pasirodė neprognozuojamas ir dar turėjo ginklą, jis išsitraukė iš piniginės turėtus savo asmeninius 50 eurų ir padavė jam į ranką. Ginklą vyriškis tuo metu laikė dešinėje rankoje, o pinigus paėmė su kairiąją. Su ginklu jis nesimosikavo, į jį nenukreipė jo. Padavus pinigus vyriškis sako „ką aš tau na**ui turiu eit vėl grąžos ieškot“, jis pasakė „ne nereikia, viskas gerai“. Vyriškis kažką dar sau po nosimi pamurmėjo ir išėjo atgal link kotedžo. Pinigus davė vyriškiui, nes pagalvojo, kad jei neduos, jis gali į jį šauti. Po šio įvykio jis nuvažiavo apie 100 metrų ir parašė „W“ pagalbos skyriui apie šį įvykį ir jie jam liepė kreiptis į policiją. Apie 20.21 val. paskambino į „112“ ir viską papasakojo (1 t., b. l. 90-93).

15. Ikiteisminio tyrimo metu 2020 m. gruodžio 2 d. papildomai apklausiamas nukentėjusysis K. D. parodė, kad ketina pareikšti civilinį ieškinį šioje ikiteisminio tyrimo byloje dėl jam padarytos turtinės žalos, kuri yra 50 eurų, bei dėl moralinės žalos. Padaryta moralinė žala, nes mano, kad nukentėjo ir psichologiškai, bijo važiuoti link (duomenys neskelbtini), naktimis nėra jauku dirbti, pradėjo bijoti pavėluoti atvežti maistą, o lipdamas į automobilį pasitikrina, ar ten niekas nesėdi, labai dažnai atsimena šį įvykį. Turi atmintyje išlikusį vaizdinį, kai asmuo rankoje laiko ginklą, atsimena jam atrodžiusį grėsmingą jo balso toną, kai tas vyriškis prašė atiduoti pinigus. Mano, kad per dažnai apie tai galvoja ir tai jam neduoda ramybės. Tą dieną po įvykio gėrė raminamųjų vaistų. Vėliau tokio pobūdžio vaistų dėl to gerti neteko (1 t., b. l. 103-106).

16. Apklausiamas pirmosios instancijos teismo posėdyje nukentėjusysis K. D. parodė, kad dirba kurjeriu, įvykio vakarą gavo du užsakymus, todėl atidavė artimesnį ir važiavo nemažą atstumą iki D. V.. Atvyko tamsoje, nesimatė nieko, sustojo kitoje gatvelėje, skambino jam ir pamatė, kaip D. V. išėjo. Pasisveikino ir pamatė, kad jis agresyviai ateina, kažką laikė rankoje, tai buvo ginklas – pistoletas apie 25 cm ilgio, šaukė ir keikėsi, pasakė, kad skambino kelis kartus į kavinę. Jis atsakė jam, kad ne jis atsakingas už tai, pasiūlė rašyti pretenziją, D. V. pasakė, kad jam nesvarbu ir liepė grąžinti pinigus. Kadangi turėjo tik savo asmeninių pinigų 50 eurų viename nominale – tai juos ir atidavė D. V. per langą. Kadangi jis yra studentais, tai jam yra dideli pinigai. D. V. paklausė, ar jis turi eiti ieškoti grąžos, pasakė „tai ką dabar na**ui aš tau grąžos turiu ieškoti?“, buvo labai agresyvus. Atsakė, kad nereikia. Dėl tokių asmens veiksmų ir dėl jo laikomo ginklo, nors jis ir nebuvo į jį nukreiptas, neadekvataus ir neprognozuojamo elgesio, agresyvumo buvo šoko būsenoje, todėl norėjo, kad viskas baigtųsi. Matėsi, kad asmuo buvo išgėręs alkoholio, ikiteisminio tyrimo metu sakė, kad galimai apsvaigęs ir nuo kitokių – psichotropinių – medžiagų, nes atrodė, kad ne tik alkoholio pavartojęs. Pavažiavo prie sankryžos, pasuko postui, jie sakė policijai paskambinti. Paskambino policijai, pasakė, kad žmogus buvo su ginklu, ir jie atvyko. Dirba toliau, bet po įvykio naktimis jau mažiau dirba ir į tą pusę kai važiuoja – jau baugu būna (3 t., b. l. 16).

17. Apklausiamas apeliacinės instancijos teisme nukentėjusysis parodė, kad turėjo du užsakymus, pirmą užsakymą vežė D. V.. Į „Z“ nuo užsakymo gavimo vyko iš karto, į ją atvyko daugiausia per 5 minutes nuo užsakymo gavimo ir iš karto vyko į (duomenys neskelbtini). Pirmas D. V. sakinys buvo pakeltu tonu, pasakė, kad šalto maisto jam nereikia, kad jis nori atgauti pinigus už maistą. Kurjeris, atvežęs maistą, už maisto kokybę nėra atsakingas, neprivalo grąžinti pinigų – jis tik pristato maistą, todėl pasakė jam, kad pinigų grąžinti negali. D. V. pakeltu tonu sakė grąžinti pinigus, todėl jam sumokėjo 50 eurų, tokio dydžio yra jo dienos uždarbis. Atvežtas maistas liko pas jį. Buvo šoko būsenoje ir stengėsi greičiau išvykti, nes bijojo dėl savęs, dėl to žmogaus agresyvumo ir matė, kad jis turi ginklą, pasimetė, nežinojo, ką galvoti, greičiau norėjo pasišalinti. Buvo įtarimas, kad jis gali šauti, bet jis to ginklo nepakėlė. Stengėsi kuo greičiau išspręsti konfliktą. Išsigando ginklo, bet D. V. agresijos išsigando labiau. Pati žala finansiškai gal ir nėra didelė, bet buvo moralinė žala. Buvo kalba dėl grąžos, D. V. paklausė „ar turi grąžos, ar aš dar turiu na**ui tau eiti ieškoti?“, kadangi buvo šoko būsenoje ir išsigandęs, tai pasakė, kad nereikia ir pasišalino. Į pagalbos centrą paskambino pavažiavęs už kokių 5 min. Mano, kad D. V. buvo apsvaigęs, gal nuo alkoholio, bet tikrai nebuvo blaivas, nes blaivas žmogus taip nesielgia. Šiuo metu viskas apsimiršo, jaučiasi ramiau ir tokių pojūčių, kurie buvo, jau nėra (3 t., b. l. 70).

18. Ikiteisminio tyrimo metu apklausiama D. V. motina, liudytoja D. G. parodė, kad kiek D. V. jai pats pasakojo, kad tai yra absoliučiai kvailas nutikimas. Jis pasakojo, jog išsikvietęs maisto į namus, ir maistą atvežė po ilgo laiko ir jau šaltą. Už maistą pavedimu jau buvo sumokėta iš anksto. D. V. išėjo į lauką ir pradėjo rėkti ant to asmens, kuris atvežė maistą automobiliu. Kaip pats D. V. sakė, jis to maisto nebenorėjo, nes jis jau po tiek laiko buvo atšalęs, neėmė to maisto ir kurjeris, pasisiūlė grąžinti jam pinigus, tačiau D. V. būdamas piktas ir rėkdamas nuėjo namo, nes kurjeris nuvažiavo. D. V. pinigų nepaėmė, kaip jis jai yra pats sakęs. Apie susitikimo metu D. V. rankoje laikytą ginklą jai nėra žinoma. Galvoja, kad tai yra įvykęs didelis nesusipratimas. Mano, kad kurjeris išsigando sūnaus kalbėjimo tono, t. y. tikrai garsaus kalbėjimo. Šiaip jis yra toks žmogus, kuris garsiai kalba jau nuo pat mažens. Kadangi apie tą susitikimą su kurjeriu jai pasakojo pats sūnus, pati ten nedalyvavo, tad smulkiai papasakoti nieko negali (1 t., b. l. 125-129). Apklausiama pirmosios instancijos teisme liudytoja parodė, kad nori atsiprašyti nukentėjusiojo už savo sūnaus elgesį. Apie įvykį žino tiek, kiek pasakojo sūnus. Rastas ginklas tai nėra ginklas, kadangi jis sugedęs ir nenaudojamas. Žinojo, kad sūnus jį turi, matė, kad jis ten guli, bet paklausus sūnaus jis pasakė, kad nenaudojamas. Sūnaus balsas stiprus, išgąsdino žmogų. Dėl alkoholio sūnus turėjo problemų. Kai jis išgeria, tonas pasikeičia (3 t., b. l. 17).

19. D. V. kaltę šioje byloje pagrindžia ir kiti byloje esantys įrodymai. 2020 m. lapkričio 13 d. Bendrojo pagalbos centro Klaipėdos skyriaus raštu Nr. 41D(K)2334 pateiktas pranešimo BPC apie įvykį 2020 m. lapkričio 1 d. 20.25 val. skaitmeninis garso įrašas (1 t., b. l. 44-46). Jo apžiūros protokolu sudaryta pateikto garso įrašo stenograma, kurioje nustatyta, kad pranešėjas (K. D.) pranešė „<... ką tik turėjau incidentą, kai esu kurjeris ir vežiau žmogui maistą. <...> Ir jisai išėjo su ginklu. Sakė „nereik man to maisto“ ir sakė „sumokėk man pinigus“, o aš jam iš išgąsčio padaviau penkiasdešimt eurų, kad jisai atsikabintų nuo manęs. <...> aš stengiausi kuo greičiau ištvert konfliktą, atidaviau pinigus, net grąžos neprašiau.“ (1 t., b. l. 47-49).

20. 2020 m. lapkričio 5 d. reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolu M. G. pateikė vaizdo įrašą, užfiksuotą adresu, (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 53-56). 2020 m. lapkričio 6 d. kitų objektų apžiūros protokolu, apžiūrėtas minėtas pateiktas vaizdo įrašas, kuriame matyti, kaip 2020 m. lapkričio 1 d. 20.21 val. važiuojamojoje kelio dalyje stovi automobilis, prie kurio iš vairuotojo pusės, nuo šalia esančių kotedžų ateina asmuo. Minėtas asmuo šiek tiek pastovi netoli automobilio vairuotojo pusės, matyti, kaip vėliau nueina atgal link kotedžų, automobilis apsisukęs važiuoja tolyn gatve (1 t., b. l. 57-64).

21. 2020 m. lapkričio 13 d. UAB „W“ raštu Nr. 20-G-57854 pateikta informacija, kad K. D. su UAB „W“ yra pasirašęs partnerystės sutartį, kaip individualią veiklą vykdantis asmuo. 2020 m. lapkričio 1 d. 19.29 val. asmuo, profilyje pasivadinęs „D. V.“, Mastercard kortele Nr. 516793*********0, apmokėjo maisto užsakymą, bendroje sumoje su pristatymo mokesčiu 20,10 Eur. K. D. užsakymą iš restorano paėmė 20.08 val.. 20.21 val. K. D. rašė žinutę, kad jam reikalinga pagalba. 20.09 val. profilyje pasivadinęs asmuo „D. V.“ kreipėsi į klientų aptarnavimo skyrių su priekaištais, jog maisto laukia 1,5 valandos (užsakymas pateiktas 19.29 val.), reikalaudamas grąžinti pinigus. Aptarnavimo skyriui paaiškinus, jog maistas pakeliui ir tuoj atkeliaus, minėtas asmuo reikalavo pinigų grąžinimo, kad tai atliktų kurjeris, 20.28 val. parašė žinutę „Aciu nieko nereikia sekmes“. Pinigai už užsakytą maistą grąžinti nebuvo. Minėtas asmuo dažnai dėl užsakymų kreipdavosi į „W“ klientų aptarnavimo skyrių su reikalavimu grąžinti pinigus, net užsakymams neviršijus iš anksto nustatytų pristatymo terminų (1 t., b. l. 68-69). 2021 m. sausio 29 d. UAB „W“ raštu nurodyta, jog pinigai už minėtą pirkimą klientui grąžinti nebuvo, nes paslauga buvo suteikta, maistas buvo pristatytas, klientas maistą priėmė (1 t., b. l. 73).

22. 2021 m. lapkričio 1–10 d. „Swedbank“ AB išrašu nustatyta, kad iš D. V. sąskaitos nuskaičiuota pinigų suma – 20.10 Eur., už pirkinį 516793*********0 2020 m. lapkričio 1 d. „W“ (1 t., b. l. 129).

23. 2020 m. lapkričio 1–2 d. kratos protokolu nustatyta, kad atlikta neatidėliotina krata pas D. V. adresu, (duomenys neskelbtini). Kratos metu D. V. savanoriškai pateikė pistoletą „xxx“ su dėtuve ir kulkomis, kratos metu rasta ir paimta kartoninė dėžutė „xx“', skardinė dėžutė „xx“ su kulkomis, 2 vnt. suspausto oro balionėliai „Ux“ (1 t., b. l. 140-151). 2020 m. lapkričio 4 d. daiktų apžiūros protokolu nustatyta, jog apžiūrėti minėtos kratos protokolu paimti daiktai (1 t., b. l. 154-165).

24. Kauno apskrities VPK Kriminalistinių tyrimų valdybos specialisto išvada Nr. IBPS-V-3058922, nustatyta, kad tirti pateiktas pistoletas nėra šaunamasis ginklas. Tai 4,5 mm (.177) kalibro, „PT-85“ modelio, pneumatinis pistoletas X Nr. (duomenys neskelbtini). Pistoletas priskiriamas D kategorijos nešaunamiesiems ginklams. Pistoletas yra pramoninės gamybos. Pistoletas šaudyti tinkamas. Pistoletas skirtas šaudyti 4,5 mm kalibro, „D“ tipo sviediniais-kulkomis. Tirti pateikti šoviniai nėra šaudmenys ar jų dalys. Tai pramoninės gamybos 4,5 mm kalibro, „D“ tipo sviediniai-kulkos. Jie skirti šaudyti iš pneumatinių C ir D kategorijų nešaunamųjų ginklų. Šie sviediniai-kulkos tinka šaudyti iš tirti pateikto pistoleto. Pneumatiniams ginklams skirti sviediniai-kulkos šaudyti tinkami. Du suspaustų dujų balionėliai nėra šaudmenys, šaudmenų ar ginklų dalys. Tai pramoninės gamybos buitinės paskirties 12 gramų suspaustų CO₂ dujų balionėliai, kurių suspaustų dujų energija gali būti naudojama pneumatiniuose nešaunamuosiuose ginkluose, ar panašiuose į ginklus, pramogai skirtuose įrenginiuose sviediniams pro vamzdžio kanalą išstumti. Balionėliai tinka naudoti tirti pateiktame pistolete. Abu suspaustų dujų balionėliai yra hermetiški, vadinasi, jie naudojimui tinkami (1 t., b. l. 174-181).

25. 2020 m. lapkričio 2 d. daiktų ir kitų objektų parodymo atpažinti protokolu nustatyta, jog nukentėjusysis K. D. iš jam pateiktų trijų pistoletų atpažino pistoletą, pažymėtą Nr. 1, kaip pistoletą, kurį 2020 m. lapkričio 1 d. pristačius maistą adresu, (duomenys neskelbtini) vyriškis laikė rankoje. K. D. iš jam pateiktų trijų objektų atpažino ginklą – pistoletą „xxx“ Nr. (duomenys neskelbtini), paimtą 2020 m. lapkričio 2 d. kratos metu (1 t., b. l. 96-102).

Žemesnės instancijos teismas

26. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje konstatavo, kad nagrinėjamoje byloje nėra objektyvių ir neginčijamų duomenų, patvirtinančių, jog D. V. veiksmuose buvo jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos, numatytos BK 294 straipsnio 2 dalyje, požymių. Teismo vertinimu, byloje nenustatyta nei nusikalstamos veikos objektyvioji pusė – būtinasis savavaldžiavimo požymis – padariniai, t. y. didelė žala asmens teisėms ir teisėtiems interesams, nei subjektyvioji pusė – panaudojant neleistinus būdus, siekis gauti turtinės naudos. Teismas priėjo prie išvados, kad nagrinėjamos bylos aplinkybės leidžia konstatuoti apie administracinę kaltinamojo ir nukentėjusio konflikto prigimtį. Be to, teismo nuomone, 50 eurų paėmimas negali būti vertinamas kaip didelės žalos padarymas nukentėjusio teisėms ar teisėtiems interesams. Nagrinėjamoje byloje nėra jokių kitų duomenų, patvirtinančių, kad D. V. tyčiniais veiksmais buvo padaryta būtent didelė žala. Tai reiškia, kad toks jo savavaldžiavimas neįgavo nusikalstamai veikai būdingų požymių. Taigi, nenustačius būtino nusikalstamos veikos sudėties požymio – didelės žalos, baudžiamosios atsakomybės klausimas pagal BK 294 straipsnį negali būti sprendžiamas. Byloje nėra neginčijamų objektyvių duomenų, patvirtinančių D. V. veiksmuose buvusią tiesioginę ar netiesioginę tyčią padaryti nukentėjusiam didelę žalą. Nepaneigtas jo aiškinimas, jog nukentėjusiam jis norėjo atiduoti grąžą iš paduotų 50 eurų, tačiau K. D. pasakė, jog grąžos nereikia, ir iš įvykio vietos išvažiavo. Teismas konstatavo, kad kaltinamojo D. V. veiksmai nesiekė tokio pavojingumo, kad jam būtų taikoma baudžiamoji atsakomybė.

27. Tačiau su tokia pirmosios instancijos teismo išvada nėra pagrindo sutikti. Apeliacinės instancijos teismo manymu, darydamas tokią išvadą, apylinkės teismas netinkamai vertino byloje esančius įrodymus, dalies įrodymų visiškai nevertindamas.

28. Pagal BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatas teismas savo išvadas pagrindžia įrodymais, kurie įvertinami remiantis BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatytomis taisyklėmis. Šiame straipsnyje nustatyta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Būtina sąlyga vertinant įrodymus – vidinis įsitikinimas turi būti pagrįstas išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Pažymėtina, kad vertinant įrodymus svarbu tai, jog būtų įvertinamas kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma, sujungiant visus reikšmingus faktus į loginę visumą, ir tik po to galima daryti apibendrinančias išvadas, kurios turi būti vienareikšmės, tikslios ir logiškos. Kolegija pažymi, kad procesas apeliacinės instancijos teisme yra tokia baudžiamojo proceso stadija, kurioje teismas, paisydamas apelianto pateikto apeliacinio skundo ribų, tikrina pirmosios instancijos teismo priimto neįsiteisėjusio nuosprendžio (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą, patikrina, ar teismo išvadas patvirtina įrodymai, išnagrinėti teisiamajame posėdyje, ar teismas atsižvelgė į visas bylos aplinkybes, galinčias paveikti teismo išvadas, ar teisiamajame posėdyje išnagrinėtų įrodymų pakanka teismo išvadoms padaryti, ar įrodymai yra teisingai įvertinti ir pan. Teisėjų kolegijos vertinimu, ikiteisminio tyrimo ir pirmosios instancijos teismo posėdžio metu apklaustų asmenų parodymų bei ikiteisminio tyrimo metu surinktų duomenų visumos pakanka D. V. kaltei pagrįsti.

Žemesnės instancijos teismas

Dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 294 straipsnio 2 dalyje.

29. Apeliaciniame skunde prokurorė nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad D. V. veiksmuose nenustatyti objektyvieji ir subjektyvieji nusikalstamos veikos, numatytos BK 294 straipsnio 2 dalyje, požymiai. Priešingai, teigia, kad visi šios nusikalstamos veikos požymiai byloje buvo atskleisti, tačiau teismas netinkamai juos įvertino. Apeliacinės instancijos teismas pritaria prokurorės apeliacinio skundo argumentams.

30. Pagal BK 294 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas nesilaikydamas įstatymų nustatytos tvarkos savavališkai vykdė ginčijamą arba pripažįstamą, bet nerealizuotą savo ar kito asmens tikrą ar tariamą teisę ir padarė didelės žalos asmens teisėms ar teisėtiems interesams, o pagal BK 294 straipsnio 2 dalį – tas, kas savavaldžiavo panaudodamas psichinę ar fizinę prievartą nukentėjusiajam ar jo artimam asmeniui.

31. Baudžiamajame kodekse savavaldžiavimas priskiriamas nusikaltimams valdymo tvarkai, nusikaltimo tiesioginis objektas yra valstybėje įstatymais ir kitais teisės aktais nustatyta asmens teisių ir pareigų įgyvendinimo tvarka, o papildomas objektas – tai konkrečios asmenų teisės ir teisėti interesai (nuosavybė, sveikata ir kt.). Civilinių teisių ir pareigų atsiradimo pagrindai, civilinių teisių įgyvendinimas ir pareigų vykdymo sąlygos nustatytos Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.136 ir 1.137 straipsniuose.

32. CK 1.136 straipsnio 1 dalyje reglamentuota, kad civilinės teisės ir pareigos atsiranda šio kodekso ir kitų įstatymų numatytais pagrindais, taip pat iš fizinių asmenų ir organizacijų veiksmų, kurie nors ir nėra įstatymų numatyti, bet pagal civilinių įstatymų bendruosius pradmenis bei prasmę sukuria civilines teises ir pareigas. Antroje šio straipsnio dalyje nurodyta, kada atsiranda civilinės teisės ir pareigos, t. y.: 1) iš šio kodekso ir kitų įstatymų numatytų sutarčių ir kitokių sandorių, taip pat, nors įstatymų ir nenumatytų, bet jiems neprieštaraujančių sandorių; 2) iš teismų sprendimų; 3) iš administracinių aktų, turinčių civilines teisines pasekmes; 4) kaip intelektinės veiklos rezultatai; 5) dėl žalos padarymo, taip pat dėl nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo; 6) dėl įvykių ar veiksmų (veikimo, neveikimo), su kuriais įstatymai sieja civilines teisines pasekmes.

Žemesnės instancijos teismas

33. Pagal savavaldžiavimo dispoziciją savavaldžiavimas yra tada, kai asmuo nesilaikydamas įstatymų nustatytos tvarkos savavališkai vykdo savo ar kito asmens tikrą ar tariamą teisę (numatytą CK 1.136 straipsnyje), kuri yra ginčijama arba pripažįstama, bet nerealizuojama. Šių veiksmų subjektas turi būti susijęs su šiais santykiais. Svarbu tai, kad tikrosios ar tariamos teisės yra nerealizuojamos dėl to, kad nukentėjusysis jas ginčija (nepripažįsta skolos, teisės į paveldėtą turtą ir pan.) arba, pripažindamas tas teises, atsisako vykdyti savo pareigą patenkinti reikalavimus. Taigi, pagal dispozicijos prasmę konflikto dalyviai turi būti tikro ar tariamo teisinio santykio subjektai.

34. Siekiant apibrėžti šalių santykius nagrinėjamoje byloje, pažymėtina, kad D. V. per telefono programėlę „W“ užsisakė prekę ir paslaugą (maistą ir jo pristatymą), už tai vienu pavedimu sumokėjo pinigus, kurie buvo nuskaičiuoti nuo sąskaitos. Nukentėjusysis K. D. šiuo atveju vykdė paslaugos užsakymą, t. y. buvo kurjeris, kuris turėjo pristatyti užsakytą/nupirktą prekę – maistą. Taigi, tarp bylos dalyvių buvo susiklostę civiliniai teisiniai santykiai. Vis tik pažymėtina, kad įvykio metu D. V. dėl pavėluoto pristatymo ir dėl to galimai atšalusio maisto, reikalavo nukentėjusiojo K. D. grąžinti jam sumokėtus pinigus – tiek už prekę, tiek už paslaugą, kai šiuo atveju D. V. sumokėtų pinigų gavėjas yra „W“, kuris juos atitinkamai išskirsto maisto gaminimo įstaigai, iš kurios padarytas užsakymas, ir kurjeriui, kuris tą maistą pristato klientui. Telefono programėlėje yra numatyta galimybė pareikšti pretenzijas dėl netinkamo maisto ar jo pristatymo, ir „W“ administracija tokius ginčus išsprendžia, vienas iš sprendimų būdų – asmeniui grąžinami pinigai atgal į jo sąskaitą, iš kurios atliekamas mokėjimas. Jokio pagrindo reikalauti sumokėtų pinigų iš maistą atvežusio kurjerio D. V. neturėjo. Byloje ginčo, kad D. V. savo tokiais veiksmais savavališkai vykdė ginčijamą tariamą teisę atsiimti iš kurjerio savo sumokėtus pinigus, nėra.

35. Savavaldžiavimą kvalifikuojančiais požymiais pagal BK 294 straipsnio 2 dalį yra pripažįstami psichinės ar fizinės prievartos panaudojimas savavaldžiaujant. Fizinė ir psichinė prievarta savavaldžiaujant naudojama kaip priemonė priversti nukentėjusįjį įvykdyti tikrą ar tariamą prievolę (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2A-7-2/2010, 2K-P-183/2012, 2K-127/2014, 2K-177/2014, 2K-351/2014). BK 294 straipsnio 2 dalies prasme fiziniu smurtu laikytinas tyčinis, neteisėtas, prieš nukentėjusiojo valią jo organizmui daromas fizinis poveikis, siekiant jo gyvybės atėmimo, sveikatos sutrikdymo, fizinio skausmo ar kitokių fizinių kančių sukėlimo (pavyzdžiui, smūgių nukentėjusiajam sudavimas, jo stumdymas, tąsymas), laisvės atėmimo ar bejėgiškos būsenos sukėlimo ir pan. (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-40-1073/2018 ir kt.). Psichinė prievarta kaip savavaldžiavimo požymis pasižymi aiškiai priešišku, neetišku, žeminančiu ar įžeidžiančiu, agresyviu, užgauliu pobūdžiu. Gali būti gąsdinama susidoroti, pakenkti nukentėjusiojo šeimai. Tai gali būti ir grasinimai panaudoti fizinę jėgą, nuo kurios nukentėjusysis neapsigins, sunaikinti ar sugadinti turtą ar kitokiu būdu padaryti didelę turtinę žalą. Kaltininkas, siekdamas savo tikslų, nukentėjusįjį gali įžeidinėti, šmeižti, šantažuoti, persekioti pats ar į tokią veiką įtraukti ir kitus asmenis. Toks psichinis spaudimas (agresija) jau savaime yra neteisėtas, baustinas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-244-895/2020).

Motyvuojamoji dalis

36. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad šioje byloje yra atskleistas BK 294 straipsnio 2 dalyje numatytas būtinasis nusikalstamos veikos požymis – psichinė prievarta. Kaip matyti iš visų nukentėjusiojo K. D. duotų parodymų, D. V. buvo nusiteikęs ir elgėsi labai agresyviai, šaukė ir keikėsi, balso tonas buvo akivaizdžiai pakeltas. K. D. teigė, kad D. V. akivaizdžiai buvo apsvaigęs, kadangi taip, kaip jis elgėsi, įprastai žmonės nesielgia, jis buvo kaip sulaukėjęs, nemokantis normaliai bendrauti, nukentėjusysis net vengė į jį žiūrėti, kad neiššauktų konflikto. Įvykio metu buvo labai išsigandęs.

Žemesnės instancijos teismas

37. Apeliacinės instancijos teismas pažymi ir tai, kad viso konflikto metu D. V. su savimi turėjo ginklą. Nors D. V. ginčijo įvykio metu ginklo turėjimo faktą, ši aplinkybė patvirtinta byloje esančiais įrodymais, o būtent: K. D. iš karto pranešęs apie įvykį bendrajam pagalbos centrui nurodė, kad asmuo buvo su šautuvu, ikiteisminio tyrimo metu apibūdino matytą ginklą, taip pat ikiteisminio tyrimo metu K. D. pateikus tris ginklus, jis atpažino būtent iš D. V. kratos metu paimtą pneumatinį pistoletą, kaip ginklą, kurį įvykio metu laikė D. V.. Ir nors ikiteisminio tyrimo metu konstatuota, jog tai neveikiantis pneumatinis pistoletas, yra svarbu, kaip į tą ginklą reagavo ir kaip jį suprato pats nukentėjusysis. Šiuo atveju K. D. nurodė, kad matė ginklą, pistoletą, kuris atrodė didesnis nei įprastai, todėl galvojo, kad tai kovinis ginklas. Nukentėjusysis tvirtino bijojęs, kad jei pasakys ar padarys kažką ne taip, D. V. gali jį nušauti, kadangi jo elgesys buvo neprognozuojamas ir neadekvatus. Visos šios nurodytos aplinkybės įrodo, kad D. V. laikant rankoje ginklą ir taip siekiant įbauginti nukentėjusįjį, keikiantis ir šaukiant, elgiantis agresyviai ir reikalaujant grąžinti pinigus, prieš nukentėjusįjį buvo pavartota psichinė prievarta.

38. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad pagrindžiant baudžiamąją atsakomybę pagal BK 294 straipsnio 2 dalį turi būti nustatyta ne tik psichinė ar fizinė prievarta, bet ir tokia prievarta padaryta didelė žala nukentėjusiajam ar jo artimam žmogui. Suprantama, kad panaudotos prievartos (psichinės ar fizinės) pobūdis nulemia ir atsiradusių padarinių rūšį – fizinę ar psichinę žalą. Savavaldžiavimo padariniai, tokie kaip didelė žala, turi būti konstatuojami ne formaliai, bet motyvuotai atskleidžiant jų pobūdį, turinį, pavojingumo laipsnį ir kt. Šiame kontekste pažymėtina, kad įstatymas nepateikia kriterijų didelės žalos mastui nustatyti, todėl kiekvienu konkrečiu atveju apie jos turinį ir dydį sprendžia teismas, atsižvelgdamas į savavališkų veiksmų pobūdį, padarytos turtinės žalos piniginę išraišką, pažeistų teisių ir interesų svarbą bei kitas aplinkybes (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-267/2011). Atsižvelgiant į savavaldžiavimo, numatyto BK 294 straipsnio 2 dalyje, sudėties struktūrą, pažymėtina, kad didele žala laikytina ne tai, kad nukentėjusysis patiria tik diskomfortą dėl kaltininko veiksmų, bet, pavyzdžiui, tai, kad jis praranda saugumo jausmą, kad kaltininko veiksmais sukuriama bauginančio pobūdžio situacija. Vadinasi, nukentėjusysis turi ne tik išgirsti grasinimus, bet ir suprasti jų realų pavojingumą, didelę tikimybę, kad kaltininkas juos įgyvendins. Taip pat turi būti konstatuota, kad kaltininko elgesys yra neteisėtas, agresyvus, baustinas ir pan.

39. Laikoma, kad panaudojant psichinę prievartą nukentėjusiajam padaryta didelė žala tada, kai neteisėtais kaltinamojo veiksmais sukeliama nukentėjusiajam bejėgiškumo būsena, įtampa, dvasiniai sukrėtimai ar nuolatinis psichologinis diskomfortas, depresija ar kitokia liguista būsena, sveikatos pablogėjimas ar net psichikos sutrikimas. Tokius padarinius (didelę žalą) nukentėjusiajam ar jo artimiems asmenims gali sukelti ir pavienis, bet itin šiurkštus, bauginantis ar agresyvus, žeminantis kaltininko veiksmas. Kasacinės instancijos teismo praktikoje taip pat yra pripažįstama, kad atsižvelgiant į savavaldžiavimo, numatyto BK 294 straipsnio 2 dalyje, sudėties struktūrą, didele žala laikytina ne tai, jog nukentėjusysis patiria tik diskomfortą dėl raginimo įvykdyti tikrą ar tariamą kaltininko nurodomą pareigą (pvz. grąžinti skolą), bet, pavyzdžiui, tai, kad nukentėjusysis praranda saugumo jausmą, kad kaltininko veiksmais sukuriama bauginančio pobūdžio situacija (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-183/2012).

40. Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina, kad D. V. į įvykio vietą atsinešdamas turimą ginklą, link nukentėjusiojo artėdamas agresyviai, taip agresyviai ir pakeltu tonu, vartojant necenzūrinius žodžius bendraudamas, išreikšdamas nepasitenkinimą ir reikalaudamas pinigų, sukūrė bauginančio pobūdžio situaciją. Akivaizdu, kad byloje aptarti D. V. veiksmai, kaip tą nurodė nukentėjusysis, sukėlė jam bejėgiškumo būseną ir įtampą, kadangi jis net bijojo pažiūrėti D. V. į akis, kad tai neiššauktų dar didesnio konflikto, bijojo padaryti ar pasakyti kažką, kas netenkintų D. V., kadangi bijojo, jog jo atžvilgiu gali būti panaudotas šaunamasis D. V. rankoje laikytas ginklas. Ir nors byloje nenustatyta, kad D. V. būtų ginklą nukreipęs į nukentėjusįjį, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pagal byloje ištirtas aplinkybes nustatyta, jog nukentėjusysis K. D. viso konflikto metu sėdėjo automobilyje ir su D. V. bendravo per atvirą langą. Tuo tarpu D. V. stovėjo šalia automobilio, dėl ko akivaizdu, kad D. V. laikomas ginklas visą laiką turėjo būti sėdinčio K. D. akių lygyje, kas patvirtina nukentėjusiojo jaustą realios grėsmės pavojų. Be to, nukentėjusysis visą laiką tvirtino, kad buvo išsigandęs ir dėl to tik norėjo greičiau iš įvykio vietos pasišalinti, todėl ir atidavė savo asmeninius 50 Eur. Nukentėjusiojo patirtą dvasinį sukrėtimą patvirtina ir tai, kad net ir pavažiavęs nuošaliau, K. D. kalbėdamas su bendrojo pagalbos centro operatore ir jai pasiteiravus, kur šis gali palaukti policijos pareigūnų, nukentėjusysis nurodė, kad „aš nežinau kur laukti, noriu kuo toliau nuo jo“. Net ir apklausiamas po įvykio praėjus jau kuriam laikui nukentėjusysis nurodė, kad po įvykio gėrė raminamųjų vaistų, bijo važiuoti link (duomenys neskelbtini), naktimis nebejauku dirbti, atsirado baimė vėluoti pristatyti maistą, lipdamas į automobilį pradėjo tikrinti, ar ten niekas nesėdi. Nurodė, kad labai dažnai atsimena įvykį, atmintyje išlikęs vaizdinys, kaip asmuo rankoje laiko ginklą, atsimena grėsmingai atrodžiusį asmenį ir jo balso toną, kai reikalavo atiduoti pinigus, visa tai jam neduoda ramybės. Praėjus daugiau nei metams laiko po įvykio nukentėjusysis apklausiamas nurodė, kad jau jaučiasi ramiau, įvykis apsimiršo. Teisėjų kolegijos manymu aplinkybę, kad nukentėjusiajam buvo padaryta didelė žala ir jis stipriai po įvykio buvo paveiktas psichologiškai iš dalies įrodo ir tai, kad pats D. V. pripažino, jog elgėsi netinkamai ir sumokėjo nukentėjusiajam 800 eurų neturtinei žalai atlyginti. Įvertinus visas nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad nusikalstamais D. V. veiksmais nukentėjusiajam buvo padaryta didelė žala.

41. Atsižvelgiant į tai, kad savavaldžiavimas aprašytas materialiąja sudėtimi (sudėties būtinasis požymis yra ir padariniai), bei remiantis tyčinės kaltės samprata veikose, aprašytose materialiosiomis sudėtimis (BK 15 straipsnio 2 dalies 2 punktas), inkriminuojant savavaldžiavimą būtina nustatyti ir tai, kad asmuo suvokė savo veiksmų neteisėtą ir savavališką pobūdį, numatė, kad dėl to bus padaryta didelės žalos kito asmens teisėms bei teisėtiems interesams, ir šių padarinių norėjo (tiesioginė tyčia) arba jų nenorėjo, bet sąmoningai leido jiems atsirasti (netiesioginė tyčia). Nagrinėjamu atveju byloje nustatyta, kad D. V. ne kartą naudojosi programėlės „W“ paslaugomis, kaip nurodyta byloje esančiame UAB „W“ rašte, kad D. V. labai dažnai dėl užsakymų kreipdavosi į jų klientų aptarnavimo skyrių su reikalavimu grąžinti pinigus, net kai užsakymai neviršydavo iš anksto nustatyto pristatymo termino (1 t., b. l. 68-69), taigi, reikalaudamas iš K. D. pinigų, jis suprato, kad K. D. šiuo atveju yra netinkamas reikalavimo įvykdymo subjektas, ir suprato, kad reikalavimas grąžinti pinigus yra neteisėtas. Kaltinamasis visą laiką nurodė, kad reikalavo savo už maistą sumokėtų pinigų, taigi, numatė, kad neteisėtu reikalavimu padarys nukentėjusiajam, kaip netinkamam subjektui, į kurį nukreiptas reikalavimas, turtinę žalą ir to norėjo, tačiau byloje nenustatyta, kad jis siekė, kad jo reikalavimas, panaudojant psichinę prievartą, sukels nukentėjusiajam ir didelę žalą, tačiau sąmoningai leido šiems padariniams atsirasti. Taigi, šioje byloje nustatyta, kad D. V. veikė netiesiogine tyčia.

42. Atsižvelgiant į visas aptartas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad byloje esantys ir ištirti įrodymai pagrindžia D. V. veiksmuose buvus nusikalstamos veikos, numatytos BK 294 straipsnio 2 dalyje, požymius, todėl dėl šios veikos Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2021 m. rugpjūčio 6 d. išteisinamasis nuosprendis naikintinas ir priimtinas naujas – apkaltinamasis nuosprendis.

Bausmės skyrimas

43. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, numatyti BK 54 straipsnyje, reikalauja, kad teismas bausmę skirtų pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų ir atsižvelgtų į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą. Visos paminėtos aplinkybės turi vienodą reikšmę, skiriant bausmę. Be to, būtina atsižvelgti į visus BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatytus bausmės tikslus.

44. Kiekvienas nusikaltęs asmuo turi teisę į teisingą bausmę, todėl, vertinant konkrečios bylos aplinkybes, teismui privalu atsižvelgti ne tik į tai, kad skiriama bausmė formaliai atitiktų įstatymo reikalavimus, bet ir į nuostatas, skirtas bausmei individualizuoti, taip pat nuostatas, įtvirtinančias teisingumo principo viršenybę. Bausmė yra teisinga tada, kai ji atitinka padarytos veikos ir kaltininko asmenybės pavojingumą. Pagal Lietuvos Respublikos Konstituciją teisingumas gali būti įgyvendintas užtikrinant tam tikrą interesų pusiausvyrą, išvengiant atsitiktinumų ir savivalės, socialinio gyvenimo nestabilumo, interesų priešpriešos. Baudžiamojoje teisėje tai reiškia, kad tarp siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, tarp nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdžio ir už šią veiką numatytos bausmės turi būti teisinga pusiausvyra.

45. Šiuo nuosprendžiu nustatyta, kad D. V. padarė vieną apysunkį nusikaltimą (BK 294 straipsnio 2 dalis, 11 straipsnio 4 dalis), už kurį straipsnio sankcijoje numatytos alternatyvios bausmės – areštas arba laisvės atėmimas iki penkerių metų. Nusikaltimas tyčinis, baigtas, recidyvinis. Kaltinamojo D. V. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad jis atlygino nukentėjusiajam padarytą turtinę ir neturtinę žalą (t. 3, b. l. 26, BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punktas), jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina tai, kad nusikalstamą veiką jis padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir psichotropinių medžiagų ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

46. Kaltinamasis anksčiau teistas, nusikalto neišnykus ankstesniam teistumui, baustas administracine tvarka (2 t., b. l. 131-133), yra nevedęs, tačiau bylos duomenimis turi sužadėtinę, kuriai padeda auginti dukrą, nedirbantis. Jis įrašytas į VšĮ (duomenys neskelbtini) miesto poliklinikos (duomenys neskelbtini) padalinio psichikos sveikatos centro įskaitą. 2014-10-09 konsultuotas psichiatro. Diagnozė – (duomenys neskelbtini). 2014-10-13 diagnozė – (duomenys neskelbtini) (2 t., b. l. 116), Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos Kauno teismo psichiatrijos skyriaus specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad D. V. skirti teismo psichiatrijos ekspertizę nėra pagrindo (netikslinga) (2 t., b. l. 130), priklausomybės ligų centro įskaitoje jis neįrašytas (2 t., b. l. 12, 69-70). Pirmosios instancijos teisiamojo posėdžio metu taip pat apeliaciniame skunde ir apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu prokurorė prašė už BK 294 straipsnio 2 dalyje padarytą veiką skirti 1 metų laisvės atėmimo bausmę. Byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad kaltinamasis anksčiau teistas (2014 metų nusprendžiu jis atliestas nuo baudžiamosios atsakomybės BK 38 straipsnio pagrindu; 2016 m. vasario 3 d. teistas Didžiojoje Britanijoje, 2020 m. sausio 24 d. baudžiamuoju įsakymu pripažintas kaltu pagal BK 227 straipsnio 2 dalį; 2021 m. balandžio 29 d. baudžiamuoju įsakymu jis pripažintas kaltu padaręs BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką), ne kartą baustas administracine tvarka, ankstesniais teismų nuosprendžiais D. V. yra baustas bauda, tačiau ši švelnesnė bausmė jo nuo nusikalstamų veikų nenustabdė, todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad tik arešto paskyrimas gali sustabdyti D. V. nuo naujų nusikalstamų veikų. Kaltinamojo atsakomybę lengvina ir sunkina po vieną aplinkybę, todėl arešto bausmės trukmė nustatytina mažesnė, nei sankcijos vidurkis. Teisėjų kolegija sprendžia, kad tokia bausmė neprieštarauja teisingumo principui ir užtikrins BK 41 straipsnio 2 dalyje numatytų bausmės tikslų įgyvendinimą.

47. Atsižvelgiant į tai, kad skundžiamu Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2021 m. rugpjūčio 6 d. nuosprendžiu D. V. pripažintas kaltu padaręs baudžiamąjį nusižengimą, numatytą BK 259 straipsnio 2 dalyje ir už tai jam paskirta bausmė – bauda, tikslinga šiuo ir skundžiamu nuosprendžiu D. V. paskirtas bausmes subendrinti, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 2 punktu, apėmimo būdu bei į skirtą bausmę, vadovaujantis BK 66 straipsniu, 65 straipsnio 1 dalies 2 punkto a) papunkčiu įskaityti D. V. laikiname sulaikyme išbūtą laiką nuo 2020 m. lapkričio 1 d. 21.35 val. iki 2020 m. lapkričio 3 d. 16.20val. (2 paras).

48. Nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme nustatyta, kad iki nuosprendžio priėmimo dienos D. V. padarė dar vieną nusikalstamą veiką, t. y. 2021 m. kovo 21 d. jis padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir už tai 2021 m. balandžio 29 d. baudžiamuoju įsakymu pripažintas kaltu ir nuteistas galutine 34 MGL (1700 eurų) dydžio bausme. Baudos sumokėjimo terminas nustatytas 18 mėnesių. Baudžiamasis įsakymas įsiteisėjęs. Duomenų apie baudos sumokėjimą nėra. Teisėjų kolegija nustatė, kad skundžiamu Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2021 m. rugpjūčio 6 d. nuosprendžiu skirta bausmė nebuvo subendrinta su minėtu baudžiamuoju įsakymu. BK 63 straipsnio 9 dalyje numatyta, kad pagal šio straipsnio taisykles skiriama bausmė ir tais atvejais, kai po nuosprendžio priėmimo nustatoma, kad asmuo iki nuosprendžio pirmojoje byloje priėmimo dar padarė kitą nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą. Šiuo atveju į bausmės laiką įskaitoma bausmė, visiškai ar iš dalies atlikta pagal ankstesnį nuosprendį. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 3 ir 9 dalimis, subendrintina su Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2021 m. balandžio 29 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme ir įskaitytina bausmės dalis, atlikta pagal Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2021 m. balandžio 29 d. baudžiamąjį įsakymą.

49. BK 75 straipsnio 1 dalis reglamentuoja, kad asmeniui, pirmą kartą nuteistam arešto bausme, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo trijų mėnesių iki vienerių metų ir paskirti jam intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis. Nuteistojo buvimo vietą ir laiką nustato teismas. Kartu su intensyvia priežiūra teismas gali paskirti nuteistajam vieną ar kelias tarpusavyje suderintas šio kodekso IX skyriuje numatytas baudžiamojo poveikio priemones ir (ar) šio straipsnio 5 ir 6 dalyse nustatytas pareigas. Atsižvelgiant į nurodytą reglamentavimą, teismas mano, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus arešto atlikimo, tokiu būdu sudarant galimybę kaltinamajam pasitaisyti, dirbti. Atidėjus bausmės vykdymą, D. V. bus pakankamai nubaustas, jam paskirta intensyvi priežiūra ir skirti įpareigojimai, jo teisių ir pareigų išaiškinimas dėl atsakomybės, pažeidus bausmės vykdymo atidėjimo sąlygas, apribos galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, jis laikysis įstatymų, nenusikals, ir tokiu būdu individualizuota bausmė užtikrins teisingumo principo įgyvendinimą, nebus pažeisti jo socialiniai ryšiai. Įvertinus nusikalstamos veikos sunkumą, kaltinamojo asmenybę, bausmės vykdymas atidėtinas 6 (šešių) mėnesių laikotarpiui, įpareigojant D. V. per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį pradėti dirbti arba tęsti darbą bei nevartoti psichiką veikiančių medžiagų. Bausmės vykdymo atidėjimo terminas skaičiuotinas nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos (BPK 339 straipsnio 3 dalis).

50. D. V. paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, dokumentų paėmimas, panaikintos Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2021 m. rugpjūčio 6 d. nuosprendžiu.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 3, 4 dalimis, 329 straipsnio 2 punktu, 331 straipsniu,

nusprendžia:

Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros Šeštojo skyriaus prokurorės apeliacinį skundą tenkinti.

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2021 m. rugpjūčio 6 d. nuosprendį pakeisti:

Panaikinti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2021 m. rugpjūčio 6 d. nuosprendžio dalį, kuria D. V. išteisintas pagal BK 294 straipsnio 2 dalį, jam nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 3 straipsnio 1 dalies 1 punktas), ir priimti naują nuosprendį:

D. V. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 294 straipsnio 2 dalyje ir paskirti bausmę – areštą 40 (keturiasdešimt) parų.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 2 punktu, paskirtąją bausmę apėmimo būdu subendrinti su skundžiamu Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2021 m. rugpjūčio 6 d. nuosprendžiu už baudžiamąjį nusižengimą, numatytą BK 259 straipsnio 2 dalyje, paskirta bausme ir subendrintą bausmę skirti areštą 40 (keturiasdešimt) parų.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 3, 9 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirtąją bausmę visiško sudėjimo būdu subendrinti su bausme, paskirta Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2021 m. balandžio 29 d. baudžiamuoju įsakymu, ir skirti galutinę subendrintą bausmę – areštą 40 (keturiasdešimt) parų ir 34 (trisdešimt keturių) MGL dydžio 1700 (vieno tūkstančio septynių šimtų) eurų baudą.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, 65 straipsnio 1 dalies 2 punkto a) papunkčiu į bausmę įskaityti D. V. laikiname sulaikyme nuo 2020 m. lapkričio 1 d. 21.35 val. iki 2020 m. lapkričio 3 d. 16.20 val. išbūtą laiką (2 paras) ir skirti D. V. galutinę bausmę – areštą 38 (trisdešimt aštuonias) paras ir 34 (trisdešimt keturių) MGL dydžio 1700 (vieno tūkstančio septynių šimtų) eurų baudą.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, į bausmę įskaityti D. V. pagal Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2021 m. balandžio 29 d. baudžiamąjį įsakymą atliktą bausmės dalį.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, 5 dalies 5, 10 punktais, paskirtos arešto bausmės vykdymą atidėti 6 (šešių) mėnesių laikotarpiui, paskiriant 2 (dviejų) mėnesių intensyvią priežiūrą adresu (duomenys neskelbtini), nustatant, jog viso bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu jis turi būti namuose nuo 22 iki 6 valandos, jei tai nėra susiję su darbu, gydymusi ar mokymusi, bei įpareigojant jį bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu pradėti dirbti arba tęsti darbą ir nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Panaikinti nuosprendžio dalis, kuriomis, vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmę įskaitytas D. V. laikiname sulaikyme išbūtas laikas (dvi paros), ir D. V. galutinė bausmė paskirta 46 MGL (2300 eurų) dydžio bauda bei nustatyta, jog D. V. paskirtą baudą turi sumokėti per 2 mėnesius.

Nustatyti baudos sumokėjimo terminą – 18 (aštuoniolika) mėnesių ir išaiškinti, kad baudą privaloma sumokėti per 18 (aštuoniolika) mėnesių nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, nurodant įmokos kodą 6801. Išaiškinti, kad nesumokėjus baudos, ji bus išieškota priverstinai, o sumokėjus baudą, privaloma pateikti Kauno apygardos teismo raštinės tarnautojui banko kvitą (Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 22 ir 23 straipsniai).

Likusioje dalyje Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2021 m. rugpjūčio 6 d. nuosprendį palikti nepakeistą.

Šis Kauno apygardos teismo nuosprendis įsiteisėja jo paskelbimo dieną.

Teisėjai Jūratė JakubonienėAlgirdas RemeikaGytis Večerskas