Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.2.4.3; 2.3.2.6.1; 2.3.2.6.2; 2.3.2.8; 3.1.7.6.; 3.2.6.1.

2025 m. gruodžio 29 d.

žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. V. ieškinį atsakovei I. V., trečiasis asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Nutraukti (duomenys neskelbtini) Klaipėdos miesto civilinės metrikacijos skyriuje sudarytą santuoką tarp A. V. ir I. V. (įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)), dėl abiejų kaltės;

2. Nustatyti, kad santuokos nutraukimas sutuoktinių A. V. ir I. V. turtinėms teisėms teisines pasekmes sukėlė nuo tos dienos, kai sutuoktiniai pradėjo faktiškai gyventi skyrium, o tai yra 2021-03-01 diena;

3. Padalinti santuokoje įgytą turtą šia tvarka: atsakovei I. V. (toliau – Atsakovė) asmeninės nuosavybės teise priteisti butą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį adresu (duomenys neskelbtini);

4. Priteisti iš atsakovės I. V. ieškovo A. V. naudai patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Ieškovo atstovas ieškinyje nurodė, kad abi šalys pažeidė savo pareigas, bendro gyvenimo taisykles, nebuvo vienas kitam lojalūs ir pagarbūs, kas yra teisinis pagrindas konstatuoti abiejų sutuoktinių kaltei dėl santuokos iširimo. Ieškovas nedetalizuos santuokos iširimo priežasčių kodėl gi santuoka yra nutrauktina, nes CK 3.61 straipsnio taikymui, neturi teisinės reikšmės tai, jog vienas iš sutuoktinių šias pareigas pažeidė daugiau, o kitas – mažiau. Terminas susitaikymui neskirtinas, nes Ieškovas jau nebemato jokios galimybės išsaugoti šeimą ir su Atsakove ateityje gyventi kartu. Ieškovas tik patvirtina, kad bendro šeimos gyvenimo nebėra. Ieškovas šiuo ieškiniu teismo prašė taikyti CK 3.67 straipsnio 2 dalį, konstatuojant, kad santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisines pasekmes sukėlė nuo tos dienos, kai šalys faktiškai pradėjo gyventi skyrium, t. y. nuo 2021-03-01 dienos, kai abi šalys nustojo gyventi kartu. Vertinant faktines aplinkybes ir teisinį reguliavimą, Ieškovas teismo prašė šios bylos šalių sudarytą santuoką nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės ir konstatuoti, kad santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisines pasekmes sukėlė nuo tos dienos, kai šalys pradėjo gyventi skyrium, t. y. nuo 2021-03-01. Ieškovas su Atsakove turi bendrus vaikus, todėl po santuokos nutraukimo neprieštarauja, jei Atsakovė norės pasilikti santuokinę pavardę. Ieškovas sau išlaikymo nereikalauja. Santuokos metu bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise 2003-12-05 d. buvo įsigytas 3 kambarių butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini). Ieškovas nurodo, kad šis butas buvo įsigytas iš Atsakovės asmeninių lėšų, kurios buvo gautos realizavus jai prieš tai parduotą butą, kurį gavo paveldėjimo teise. Nors Ieškovas per visą tą laikotarpį butas buvo gerintas ir remontuotas, kas sąlygoja, kad šio buto pagerinimui buvo panaudotos bendros šeimos lėšos ir Ieškovas turėtų teisę reikalauti kompensacijos, tačiau Ieškovas siekdamas nekelti ginčo ir šalims sąlyginai taikiai išsiskirti, pastarasis pripažino, kad nurodomas butas turėtų atitekti Atsakovei, o už jį ir/ar jo pagerinimą jis jokių kompensacijų negauna. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas faktines aplinkybes bei esamą reglamentavimą, Ieškovas prašo teismo priteisti Atsakovei asmeninės nuosavybės teise butą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį adresu (duomenys neskelbtini), pastarajam neišmokant kompensacijos. Kito dalytino turto (santaupų, piniginių lėšų, transporto priemonių, vertybinių popierių, įmonių ir kt.) neturi, nes visą smulkų ir asmeninio pobūdžio turtą šalys pasidalino pradėdamos gyventi atskirai. Ieškovo žiniomis šalys šiai dienai neturi bendrų kreditorių arba skolininkų. Ieškovas nurodė, kad Atsakovės vardu įregistruotas butas, adresu (duomenys neskelbtini), nors ir turi arešto žymą, o kreditorius šio arešto yra Klaipėdos apskrities valstybinė mokesčių inspekcija, tačiau esamu atveju jokių įsiskolinimų nei viena iš šio proceso šalių, neturi.

Teismo posėdžio metu ieškovas A. V. patvirtino ieškinyje nurodytas faktines aplinkybes, papildomai nurodė, kad pripažįsta, jog santuoka iširo dėl jo kaltės, nes jis buvo neištikimas sutuoktinei. Nurodė, kad kito nekilnojamojo turto sutuoktiniai neįgijo. Šiuo metu ieškovas gyvena jo mamai priklausančiame bute. Transporto priemonių neturi. Nurodė, kad neprašo iš atsakovės priteisti jam bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad Norvegijoje veikiant įmonė Agvik AS yra jo dukrų nuosavybė. Ieškovas įmonės Agvik AS akcijų neturi.

Atsakovė I. V. pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, kad su ieškiniu nesutinka. Pažymėjo, kad dėl santuokos iširimo yra kaltas ieškovas, nes pastarasis buvo neištikimas. Naudojo atsakovės atžvilgiu psichologinį smurtą. Nurodė, kad santuokos metu įgytas turtas buvo registruotas ieškovo motinos vardu.

Trečiasis asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atsiliepimu į ieškinį nurodė, kad VMI prie FM 2025-07-07 turimais mokesčių apskaitos informacinės sistemos (MAIS) duomenimis pagal VMI prie FM apskaitomas prievoles A. V. ir I. V. valstybės biudžetui neskolingi. VMI prie FM prašo sprendimą šioje civilinėje byloje priimti teismo nuožiūra. Prašė civilinę bylą nagrinėti VMI prie FM atstovui nedalyvaujant.

Atsakovė I. V. ir trečiasis asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos teismo posėdyje nedalyvavo.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

ieškinys tenkintinas iš dalies.

Byloje rašytiniais dokumentais nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) Klaipėdos miesto civilinės metrikacijos skyriuje buvo įregistruota santuoka (įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)), kuri buvo sudaryta tarp A. V. ir I. V..

Santuokos metu sutuoktiniai susilaukė dviejų dukrų: G. V., gim. (duomenys neskelbtini) ir K. V., gim. (duomenys neskelbtini), kurios šiuo metu jau yra pilnametės.

Santuokos metu bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise 2003-12-05 d. buvo įsigytas 3 kambarių butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini) (vidutinė rinkos vertė pagal VĮ „Registrų centras“ vertinimą – 42.582 Eur.

Dėl santuokos nutraukimo pagrindų.

Lietuvos Respublikos CK 3.60 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad preziumuojama, kad santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės, jeigu jis yra nuteisiamas už tyčinį nusikaltimą arba yra neištikimas, arba žiauriai elgiasi su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariais, arba paliko šeimą ir daugiau kaip vienerius metus visiškai ja nesirūpina.

Ieškovas teismo posėdžio metu pripažino, jog jis yra kaltas dėl santuokos iširimo, nes buvo neištikimas sutuoktinei. Atsakovė I. V. atsiliepime į ieškinį nurodė, kad dėl santuokos iširimo yra kaltas ieškovas, nes pastarasis buvo jai neištikimas.

Atsižvelgiant į aukščiau nustatytas faktines aplinkybes konstatuotina, jog santuoka iširo dėl ieškovo kaltės.

Lietuvos Respublikos CK 3.67 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisines pasekmes sukelia nuo santuokos nutraukimo bylos iškėlimo teisme dienos arba nuo notaro patvirtintos sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių įsigaliojimo dienos. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad sutuoktinis, išskyrus tą, kuris buvo pripažintas kaltu dėl santuokos iširimo, gali prašyti, kad teismas nustatytų, jog santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisines pasekmes sukėlė nuo tos dienos, kai jie faktiškai nustojo kartu gyventi.

Atsižvelgiant į tai, jog teismas pripažino, kad ieškovas kaltas dėl santuokos iširimo, todėl ieškovo ieškinio reikalavimas nustatyti, kad santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisines pasekmes sukėlė nuo tos dienos, kai šalys pradėjo gyventi skyrium, t. y. nuo 2021-03-01, atmestinas.

Dėl pavardžių.

Sutuoktinis po santuokos nutraukimo gali pasilikti savo santuokinę arba iki santuokos turėtą pavardę (CK 3.69 straipsnio 1 dalis). Po santuokos nutraukimo ieškovui A. V. paliktina santuokinė pavardė - ,,V“, atsakovei I. V. paliktina santuokinė pavardė - ,,V“.

Dėl tarpusavio išlaikymo.

Šalys neprašė priteisti išlaikymą viena iš kitos, todėl išlaikymas šalims vienai iš kitos nepriteistinas.

Dėl santuokoje įgyto turto padalijimo.

Lietuvos Respublikos CK 3.87 str. 1 d. 1 p. numatyta, kad bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe laikomas turtas ir pajamos, įgyti po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jų vardu.

Preziumuojama, kad turtas yra sutuoktinių bendroji jungtine nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė (CK 3.87 str. 2 d.).

Ieškovas prašė teismo priteisti Atsakovei asmeninės nuosavybės teise butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini), pastarajam neišmokant kompensacijos. Ieškovo šis ieškinio reikalavimas tenkintinas.

Dėl kreditorinių reikalavimų.

Ieškovas nurodė, kad šiai dienai neturi bendrų kreditorių arba skolininkų.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Ieškovas atsisakė dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, todėl ieškovo patirtos bylinėjimosi išlaidos iš atsakovės nepriteistinos.

Byloje nėra išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263, 268, 270, 448 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Nutraukti (duomenys neskelbtini) d. Klaipėdos miesto civilinės metrikacijos skyriuje sudarytą santuoką tarp A. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir I. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), dėl ieškovo A. V. kaltės.

Atsakovei I. V. asmeninės nuosavybės teise priteisti butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini). Ieškovui A. V. neišmokant kompensacijos už atsakovei I. V. atitenkančią didesnę turto dalį.

Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

Per vieną darbo dieną po teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos elektroninių ryšių priemonėmis išsiųsti sprendimo nuorašą santuoką įregistravusiai civilinės metrikacijos įstaigai santuokos nutraukimo fakto įregistravimui.

Sprendimą per 30 dienų nuo jo priėmimo ir paskelbimo dienos galima apskųsti Klaipėdos apygardos teismui, padavus apeliacinį skundą Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmus.