- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2022-01-31
- Bylos Nr.
- 1-468-1078/2022
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Ieva Narbutaitė
- Kaltinamasis
- A. B.
- Advokatai
- Gediminas Skaistys
- Kategorijos
viešame teisiamajame posėdyje sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Šiauliai, Lietuva, Lietuvos Respublikos pilietis, deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), Grigiškės, Vilniaus miesto sav., Lietuva (šiuo metu kitoje baudžiamojoje byloje jam taikoma kardomoji priemonė suėmimas, laikomas (duomenys neskelbtini) izoliatoriuje), nevedęs, vidurinio išsilavinimo, nedirbantis, teistas:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. rugpjūčio 12 d. baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamąjį kodeksą (toliau – ir BK) 284 straipsnio 1 dalį, 140 straipsnio 1 dalį, paskirta – 6 mėnesių laisvės apribojimas, įpareigojant bausmės atlikimo laikotarpiu būti namuose nuo 23.00 val. iki 06.00 val., jei tai nesusiję su darbu, mokymusi ar gydymusi,
kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos BK 187 straipsnio 1 dalyje padarymu.
Aprašomoji dalis
nustatė:
jis, turėdamas tikslą sugadinti svetimą turtą, 2021 m. liepos 10 d., apie 16.10 val., būdamas parduotuvėje ,,Maxima“, esančioje Kovo 11-osios g. 38 B, Grigiškėse, Vilniaus m. sav., be jokios priežasties, tyčia sudaužė minėtoje parduotuvėje esančio UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančio taromato valdymo ekraną, tuo padarydamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ 1089,59 eurų turtinę žalą.
Šiais savo veiksmais jis padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 187 straipsnio 1 dalyje.
Teisiamojo posėdžio metu apklaustas kaltinamasis A. B. nurodė, kad kaltę pripažįsta pilnai, nuoširdžiai gailisi. Šio įvykio gerai nepamena, nes tuo metu buvo neblaivus, pamena, kad bandė įdėti butelį į taromatą, taromatas jo nepriėmė, jis susinervino ir stipriai butelį trenkė į taromatą. Tuomet ir galėjo sudaužyti taromatą. Matė byloje esantį vaizdo įrašą, jame atpažįsta save. Nurodė, jog tuo metu buvo neblaivus, jeigu būtų buvęs blaivus, taip pasielgęs nebūtų.
Kitų įrodymų tyrimas buvo atliktas sutrumpinta tvarka, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsniu.
Ikiteisminio tyrimo metu įtariamuoju apklaustas A. B. nurodė, kad kaltės nepripažįsta. Ar 2021 m. liepos 10 d. buvo parduotuvėje „Maxima“, Kovo 11-osios g. 38B, neatsimena. Šioje parduotuvėje yra buvęs ne kartą, tarą pridavinėjo minėtoje parduotuvėje taip pat ne kartą. Jokio taromato stiklo nedaužė, tai ne jo darbas, jei tai būtų buvęs jo darbas – jį būtų atpažinę apsaugos darbuotojai. Galimai prieš jam ateinant arba jam išėjus kažkas sudaužė taromato stiklą. Apklausos metu A. B. buvo parodytas įvykio dienos vaizdo įrašas, kuriame matoma kaip yra sudaužomas taromato stiklas, tačiau A. B. komentuoti vaizdo įrašą atsisakė, toliau neigė savo kaltę (b. l. 61-63).
Iš 2021 m. liepos 10 d. „Maxima“, esančios Grigiškėse, Kovo 11-osios g. 38B, apsaugos darbuotojo paaiškinimo nustatyta, kad 2021 m. liepos 10 d. apie 16.10 val. buvo gautas pranešimas iš ,,Maxima“ darbuotojos, kad sudaužytas taromatas. Peržiūrėjus vaizdo įrašus pastebėta, kad vyras, apsirengęs žalios spalvos marškinėliais ir juodomis kelnėmis, laikydamas rankoje stiklinį butelį, trenkė buteliu į taromato ekraną ir jį sudaužė. Apie 19.20 val. minėtas asmuo buvo sulaikytas parduotuvėje. Taromatas nepriklauso ,,Maxima“, priklauso kitai įmonei (b. l. 7).
Iš 2021 m. liepos 14 d. įvykio vietos apžiūros protokolo nustatyta, kad apžiūrėta parduotuvė adresu – Grigiškės, Kovo 11-ios g. 38B, Vilniuje. Apžiūros eiga ir rezultatai užfiksuoti procesinio veiksmo atlikimo protokole (b. l. 12-18).
Iš 2021 spalio 27 d. kitų objektų apžiūros protokolo nustatyta, kad apžiūrėtas vaizdo įrašas. Apžiūros eiga ir rezultatai užfiksuoti procesinio veiksmo atlikimo protokole (b. l. 35-36).
Motyvuojamoji dalis
Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai
Pagal BK 187 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas sunaikino ar sugadino svetimą turtą. Siekiant asmenį patraukti baudžiamojon atsakomybėn pagal minėtą straipsnį yra būtina nustatyti, jog asmuo sugadino arba sunaikino turtą ir tai, jog šis turtas priklausė ne jam – buvo svetimas. Turto sunaikinimas suprantamas kaip neteisėtas poveikis turtui, kai jis visiškai praranda savo ekonominę vertę ir negali būti naudojamas pagal paskirtį. Turto sugadinimas reiškia tokį neteisėtą veiksmą, kai turtas tik iš dalies gali būti vartojamas pagal paskirtį.
Teismas, ištyręs ir įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktus duomenis, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais, konstatuoja, kad įrodyta, jog A. B. padarė jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką. Be paties kaltinamojo prisipažinimo, jo kaltė įrodyta ir byloje esančia medžiaga – vaizdo įrašu bei jo apžiūros protokolu. Byloje esančiame vaizdo įraše užfiksuota, kaip A. B. stipriai trenkia stikliniu buteliu į taromato ekraną, dėl ko, kaip matyti iš byloje esančio UAB (duomenys neskelbtini) pareiškimo, jį sudaužė ir padarė 1089,59 Eur turtinę žalą. Šie kaltinamojo A. B. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 187 straipsnio 1 dalį.
Bausmės skyrimas ir su tuo susiję klausimai
Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis kaltę dėl padarytos nusikalstamos veikos pripažino, nuoširdžiai gailėjosi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). A. B. atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis laikytina tai, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui bei tai, kad nusikalstamą veiką padarė, būdamas recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 9, 13 punktai).
Teismas, skirdamas bausmę A. B., atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą (kaltinamasis padarė vieną tyčinę baigtą nesunkią nusikalstamą veiką nuosavybei), kaltės formą ir rūšį (kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia), kaltinamojo asmenybę – kaltinamasis, praeityje teistas, sistemingai daro administracinius nusižengimus, paskirtų administracinių nuobaudų – baudų nemoka, kas rodo, jog asmuo nėra linkęs prisiimti atsakomybės už savo veiksmus, iki kardomosios priemonės suėmimo taikymo (taikoma kitoje jo atžvilgiu nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje) oficialiai nedirbo, legalaus pajamų šaltinio bei pastovios gyvenamosios vietos neturėjo (nustatyta iš baudžiamosios bylos medžiagos nustatyta – b. l. 28,) nusikalstama veika padaryta 1089,59 Eur žala, kitas teisiškai reikšmingas bausmės skyrimui aplinkybes. Šios visos aptartos aplinkybės iš esmės neigiamai charakterizuoja A. B. ir jo gyvenimo būdą, rodo jo požiūrį į moralės ir teisės normas bei jų laikymąsi. Įvertinęs nurodytas aplinkybes, apibūdinančias tiek patį kaltinamąjį, tiek jo pasirinktą gyvenimo būdą, tai, kad nusikalstama veika padaryta pakankamai didelė turtinė žala, teismas sprendžia, kad A. B. už jo padarytą nusikaltimą skirtina griežčiausia bausmė – laisvės atėmimas, kurios dydis nustatytinas artimas sankcijos minimaliai ribai. Teismo vertinimu, būtent tokios rūšies ir dydžio bausmė, atsižvelgus į aukščiau paminėtas bausmei individualizuoti reikšmingas aplinkybes, padės pasiekti BK 41 straipsnyje nustatytus bausmės tikslus ir bus adekvati padarytos veikos pavojingumui bei neprieštaraus proporcingumo ir teisingumo principams.
Atsižvelgiant į tai, kad baudžiamoji byla išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, kaltinamasis kaltu prisipažino visiškai, taikytinas BK 64¹ straipsnis ir kaltinamajam skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu.
Ikiteisminio tyrimo metu A. B. paskirtos kardomosios priemonės – įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje bei rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 64-67) – paliktinos galioti iki šio teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – naikintinos
Daiktus, turėjusius reikšmės nusikalstamai veikai tirti bei baudžiamajai bylai nagrinėti -kompaktinį diską su vaizdo įrašu (supakuotas į voką ir prisegtas prie galinio baudžiamosios bylos viršelio) nuosprendžiui įsiteisėjus palikti saugoti byloje
Civilinis ieškinys nepareikštas. Laikinas nuosavybės teisių apribojimas byloje netaikytas.
Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba 2022 m. sausio 20 d. pateikė teismui pažymą, kurioje nurodoma, kad iš kaltinamojo A. B. priteistinos 180 Eur dydžio antrinės teisinės pagalbos išlaidos, kurias sudaro advokato G. Skaisčio darbo užmokestis. 2022 m. sausio 4 d. nutartimi pripažinta, jog šioje baudžiamojoje byloje A. B. gynėjo dalyvavimas yra būtinas BPK 51 straipsnio 2 dalies pagrindu. Nuo 2020 m. liepos 15 d. įsigaliojo BPK 106 straipsnio 2 dalies redakcija, pagal kurią pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad tokiu atveju, kai byloje, siekiant įgyvendinti teisę į gynybą, gynėjo dalyvavimas pripažįstamas būtinu, nepriklausomai nuo kaltinamojo valios, valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos neatlygintinos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 17 d. nutartis, priimta baudžiamojoje byloje Nr. 2K-322/2014). Atsižvelgiant į aukščiau nurodytą teismų suformuotą praktiką, taip pat į kaltinamojo turtinę padėtį – kaltinamasis šiuo metu yra suimtas kitoje baudžiamojoje byloje, iki kardomosios priemonės taikymo nedirbo, legalaus pajamų šaltinio neturėjo, teismas sprendžia, jog šioje baudžiamojoje byloje antrinės teisinės pagalbos išlaidos, ginant kaltinamąjį A. B. iš kaltinamojo neišieškotinos.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298, 301-305, 307 straipsniais,
nusprendžia:
A. B. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 187 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir A. B. paskirti 2 (dviejų) mėnesių 20 (dvidešimties) dienų laisvės atėmimo bausmę.
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo A. B. faktinio sulaikymo, vykdant šį nuosprendį, dienos.
Daiktus, turėjusius reikšmės nusikalstamai veikai tirti bei baudžiamajai bylai nagrinėti -kompaktinį diską su vaizdo įrašu (supakuotas į voką, prisegtą prie galinio baudžiamosios bylos viršelio) nuosprendžiui įsiteisėjus palikti saugoti byloje.
Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymų dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų išieškojimo– netenkinti.
Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos (suimtam nuteistajam terminas skaičiuojamas nuo nuosprendžio nuorašo įteikimo jam dienos) gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.