Kauno apylinkės teismo nutartis

Įžanginė dalis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos R. Z. atstovo advokato A. T. skundą dėl Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – ir Institucija) vyriausiojo tyrėjo A. M. 2023 m. birželio 29 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. 20-ANR_N-2893-2023 (ROIK: (duomenys neskelbtini)).

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiojo tyrėjo A. M. 2023 m. birželio 29 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. 20-ANR_N-2893-2023 (ROIK: (duomenys neskelbtini)) R. Z. už Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 427 straipsnio 1 dalyje numatyto nusižengimo padarymą buvo paskirta 1 250 eurų bauda, specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 66 mėnesiams ir daikto – transporto priemonės, automobilio „Peugeot“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) vertę atitinkančios pinigų sumos – 5 600 eurų konfiskavimas. Nutarime nurodyta, kad R. Z. 2024 m. gruodžio 18 d. 23.11 val. (duomenys neskelbtini) vairavo transporto priemonę „Peugeot“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) būdama neblaivi, kai alkoholio kiekio matuokliu nustatytas 1,36 promilių neblaivumas. Šį pažeidimą vairuotoja padarė, kai dar nepraėję metai nuo administracinio poveikio priemonės termino, paskirtos už padarytą nusižengimą, numatytą ANK 422 straipsnio 5 dalyje, pabaigos.

Pareiškėja, nesutikdama su Institucijos nutarimu, pateikė skundą, kuriuo prašo panaikinti Institucijos 2025 m. vasario 13 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukti. Nurodė, kad skundžiamą nutarimą priėmęs pareigūnas, nutardamas, jog automobilį vairavo būtent R. Z.. Kaip R. Z. vairavimo faktą pagrindžiančiu įrodymu vadovavosi atvykusio į įvykio vietą Ž. P. paaiškinimais, užfiksuotais 2024 m. gruodžio 18 d. tarnybiniame pranešime. Nurodytais Ž. P. paaiškinimais pareigūnas, priimdamas skundžiamą nutarimą, vadovautis negalėjo, kadangi šis duomuo surinktas nesilaikant įstatymų nustatytos tvarkos ir negalėjo būti pripažintas įrodymu. Ž. P. pareigūno tarnybiniame pranešime užfiksuoti paaiškinimai prilygsta liudytojo parodymams, o pareigūno veiksmai prilygsta liudytojo apklausai. Įvykio vietoje policijos pareigūnas klausinėjo Ž. P. apie tai, kas nutiko įvykio vietoje, prašė paaiškinti, kas nutiko tą vakarą namie, apie tai teiravosi kelis kartus, skatino Ž. P. kalbėti. Tai, kad pareigūnas klausinėjo ir skatino Ž. P. paaiškinti, ką jis žino apie įvykį bei apie faktines aplinkybes buvusias namie, yra užfiksuota minėtame tarnybiniame pranešime. Europos Žmogaus Teisių Teismo (EŽTT) praktikoje akcentuojama, kad bet koks asmens ir policijos pareigūnų pokalbis turi būti traktuojamas kaip oficialus kontaktas ir negali būti suprantamas kaip leidžiama neformali apklausa. Tai užtikrina asmens teisių taikymą tais atvejais, kai pareigūnai realiai atlieka asmens apklausą, bei užtikrina pareigūnų pareigą užtikrinti šias teises. Siekiant garantuoti, kad būtų išsklaidytos bet kokios abejonės dėl pareigūnų bendravimo su asmeniu ir jam galimai taikyto netinkamo spaudimo, toks bendravimas turėtų būti tinkamai dokumentuojamas. ANK 582 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad asmuo gali atsisakyti duoti parodymus prieš savo šeimos narius ar artimuosius giminaičius. Taigi, pareigūnas prieš pradėdamas realiai atliekamą Ž. P. apklausą privalėjo iškart išaiškinti Ž. P. jo teisę atsisakyti duoti parodymus prieš savo šeimos narius ar artimuosius giminaičius. Juo labiau, kad pareigūno vykdomos apklausos pačioje pradžioje Ž. P. paaiškino, kad yra R. Z. draugas. Teisė atsisakyti duoti parodymus prieš savo šeimos narius Ž. P. išaiškinta nebuvo. Pažymėtina, kad R. Z. ir Ž. P. yra pora. ANK 593 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad administracinius nusižengimus tiriantys pareigūnai turi teisę apklausti asmenis, įtariamus administracinių nusižengimų padarymu, nukentėjusiuosius, liudytojus arba paimti iš šių asmenų rašytinius parodymus. 2 šio straipsnio dalyje nustatyta, kad atliekant šio straipsnio 1 dalyje nurodytus veiksmus, mutatis mutandis taikomos Baudžiamojo proceso kodekso nuostatos. Baudžiamojo proceso kodekso 38 straipsnyje įtvirtinta šeimos nario sąvoka - asmens šeimos nariais laikomi, be kitų asmenų, ir asmuo, su kuriuo asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos. Atsižvelgiant į nurodytas faktines aplinkybes bei teisinius argumentus, laikytina, kad Ž. P. paaiškinimais, užfiksuotais 2024 m. gruodžio 18 d. pareigūno tarnybiniame pranešime, remtis negalima, kadangi nurodytas domuo surinktas nesilaikant įstatymų numatytos tvarkos - prieš vykdant apklausą Ž. P. neišaiškinta teisė atsisakyti duoti parodymus prieš savo šeimos narį, o Ž. P. paaiškinimai akivaizdžiai vertintini kaip parodymai prieš R. Z., t. y. prieš savo šeimos narį. Toks domuo negalėjo būti pripažintas įrodymu. Šiame kontekste pažymėtina, kad ir pačiai R. Z. įvykio vietoje nebuvo paaiškinta jos teisė tylėti ir neduoti jokių parodymų. Nurodė, kad Ž. P. pats pripažino, jog kartu su R. Z. vartojo alkoholinius gėrimus ir tiek R. Z. būnant dar pas jį namuose, tiek faktinės apklausos metu buvo neblaivus. Jeigu ir vadovautis jo paaiškinimais (nors dėl aukščiau nurodytų argumentų, pareiškėjos įsitikinimu, vadovautis jais negalima), jis dėl savo neblaivumo galėjo neteisingai suvokti namie buvusias aplinkybes, t. y. pokalbį su R. Z.. Pažymėtina, kad Ž. P. nematė, kas buvo už vairo išvažiuojant R. Z., jis nematė į kurią automobilio vietą atsisėdo R. Z.. R. Z. tvirtinimu, automobilį vairavo kitas asmuo. Pareigūnai byloje nesiaiškino ir neklausinėjo Ž. P., kada pas jį atvyko R. Z., nesiaiškino kiek laiko R. Z. buvo pas Ž. P., nesiaiškino ar ji buvo viena atvykusi. R. Z. nuo pat pradžių kategoriškai neigė ir dabar vairavusi automobilį. Tačiau R. Z., remdamasi teise neduoti parodymų prieš savo šeimos narius bei artimuosius giminaičius, neįvardins automobilį vairavusio asmens. 2024 m. gruodžio 18 d. tarnybiniame pranešime nurodyta, jog pareigūnai, apžiūrėjus automobilį pastebėjo, kad vairuotojo sėdynė pritraukta arti prie vairo ir nugarinė padėtis buvo labai stati, aukštesnio ūgio žmogui būtų nepatogu vairuoti tokioje padėtyje. R. Z. yra vidutinio ūgio bei kūno sudėjimo, ji nėra žemo ūgio. R. Z. būtų labai nepatogu vairuoti tokioje padėtyje, kokioje buvo vairuotojo sėdynė, t. y. pritraukta arti prie vairo ir nugarinė padėtis labai stati. Pareigūnai nenustatė, kad tokia sėdynės padėtis būtų tinkama būtent R. Z.. Dar vienas pareigūnų argumentas - automobilyje buvo tik R. Z. asmeniniai daiktai - taip pat visiškai netinkamas. Asmuo, vairavęs automobilį, savo daiktus galėjo pasiimti su savimi, galėjo jų ir neturėti. Piniginė ir telefonas paprastai būna kišenėse, nebūtinai rankinėse

Apkaltinamasis nutarimas negali būti grindžiamas prielaidomis - teismo (pareigūnų) išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neabejotinai patvirtinančiais traukiamojo administracinėn atsakomybėn asmens kaltę padarius administracinį nusižengimą bei kitas svarbias bylos aplinkybes. Mano, kad R. Z. pripažinta kalta padariusi jai įkaltintą administracinį nusižengimą nesurinkus neabejotinų jos kaltę patvirtinančių įrodymų. Kaip minėta, vadovautis Ž. P. paaiškinimais, užfiksuotais 2024 m. gruodžio 18 d. Kauno AVPK Reagavimo valdybos 1-ojo skyriaus vyresniojo tyrėjo E. B. tarnybiniame pranešime, negalima, kadangi toks domuo neatitinka įrodymų leistinumo kriterijaus ir negalėjo būti pripažintas įrodymu. Tačiau, jeigu Teismas spręstų, kad Ž. P. paaiškinimais galima vadovautis, Ž. P. paaiškinimai nepatvirtina aplinkybės, kad būtent R. Z. vairavo automobilį. Pati R. Z. kategoriškai neigė ir neigia vairavusi automobilį. Ji įvykio vietoje buvo pastebėta keleivio sėdynėje. Vairuotojo sėdynė buvo pritraukta arti vairo ir labai stati, kas R. Z. sudėjimo žmogui sudarytų didelių nepatogumų vairuoti. Visos šios nurodytos aplinkybės nepatvirtina R. Z. vairavimo fakto, o priešingai kelia abejonių dėl tokio fakto buvimo. Atitinkamai darytina išvada, kad skundžiamą nutarimą priėmęs pareigūnas vadovavosi tik prielaidomis, kas yra draudžiama administracinėje teisenoje. Mano, kad R. Z. pripažinta padariusi administracinį nusižengimą, numatytą ANK 427 straipsnio 1 dalyje, nepagrįstai. Skundžiamas nutarimas negali būti laikomas teisėtu.

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyrius atsiliepime į pareiškėjo skundą nurodė, kad su pateikto skundo argumentais nesutinka. Nurodė, kad vertinant Pareiškėjos versijos pagrįstumą, tuo pačiu ir jos parodymų patikimumą ir objektyvumą, institucija laikosi pozicijos, kuri plačiai išplėtota ir teismų praktikoje, jog nustatinėjant nusižengimo aplinkybes, vadovautis vien tik atsakomybėn traukiamo asmens paaiškinimais nėra tikslinga, kadangi natūralu, jog gindamasis, suvokdamas gresiančią administracinę atsakomybę bei siekdamas jos išvengti, asmuo neatskleis tikrųjų nusižengimo aplinkybių. Sakyti tiesą jos neįpareigoja ir atitinkamos ANK nuostatos. Tokiais atvejais administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens parodymai turi būti vertinami itin kruopščiai, gretinant juos tiek tarpusavyje, tiek ir kitų bylos duomenų visumoje.

Administracinio nusižengimo teisena Pareiškėjos atžvilgiu buvo pradėta dėl ANK 427 straipsnio 1 dalyje numatyto nusižengimo, tai yra dėl to, kad Pareiškėja 2024 m. gruodžio 18 d. vairavo transporto priemonę būdama neblaivi kai alkoholio kiekio matuokliu nustatytas 1,36 promilės neblaivumas. Pritaikius alkoholio kiekio matuoklio paklaidą buvo nustatytas 1,33 promilės neblaivumas. Tokiais veiksmais Pareiškėja pakartotinai vairavo transporto priemonę būdama neblaivi, kadangi turėjo galiojančią nuobaudą numatytą ANK 422 straipsnio 5 dalyje ir pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus. Institucijos vertinimu, byloje esantys duomenys patvirtina, kad Pareiškėja pagrįstai patraukta administracinėn atsakomybėn, nusižengimas pilnai įrodytas.

Institucija pažymi, kad šioje byloje visi įrodymai surinkti įstatymų nustatyta tvarka, teisėtai ir tinkamai. Skunde yra akcentuojama, kad liudytojas teikdamas parodymus žodžiu pareigūnams, buvo neblaivus, todėl tokie parodymai negali būti patikimi, taip pat pastarasis liudytojas apklaustas neteisėtai, nes pareigūnai privalėjo jam išaiškinti teisę atsisakyti duoti parodymus prieš šeimos narį. Institucija nesutinka su anksčiau paminėtais skundo argumentais. Visų pirma, pareigūnų bendravimas su liudytoju Ž. P. yra užfiksuotas pareigūnų kūno kameromis. Iš vaizdo įrašo matyti, kad liudytojas kalba adekvačiai, sąmoningai, dėsto mintis sklandžiai, tai yra neužfiksuota, kad dėl savo būsenos jis galėjo duoti parodymus neatitinkančius tikrovės. Pažymėtina, kad įvykio kontekste liudytojo parodymai buvo teisingi ir atskleidžiantys tikrąsias įvykio aplinkybes. Be kita ko, nei pats asmuo, nei Pareiškėja įvykio vietoje nenurodė, kad jie yra šeimos nariai, pareigūnai šių asmenų artimų ryšių sąsajų taip pat nenustatė. Kadangi tokių duomenų įvykio metu nebuvo gauta, o skunde nurodomi teiginiai yra nepagrįsti ir niekuo neparemti. ANK nereglamentuoja, kas yra šeimos narys, tuo tarpu remiantis BPK 238 straipsniu - asmens šeimos nariais laikomi kartu su tuo asmeniu gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai, asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos, arba asmuo, su kuriuo tas asmuo Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nustatyta tvarka susitarė sudaryti santuoką, taip pat sutuoktinio tėvai, išlaikytiniai ar buvę sutuoktiniai. Taigi, atsižvelgiant į paminėtą sąvoką, tarp Pareiškėjos ir liudytojo paminėti ryšiai nenustatyti ir apie tai negauta jokių duomenų, todėl pareigūnai neturėjo liudytojai išaiškinti teisės apie parodymų nedavimą prieš šeimos narį. Šiuo atveju Pareiškėjos kaltė įrodyta bylose esančių įrodymų visuma. Pareiškėja pareigūnams įvykio vietoje nesugebėjo pateikti tikrųjų įvykio aplinkybių, keitė savo poziciją, nurodydama vis skirtingas versijas apie įvykį, transporto priemonėje buvo viena, nei aplink, nei kartu su ja nerasti kiti asmenys, apie tai, kad nuvažiavo automobilis nuo kelio policijos neinformavo, apie įvykį pranešė pro šalį važiuojantys asmenys. Tai, kad Pareiškėja nuvažiavusi nuo kelio neinformavo bendrojo pagalbos centro, įrodo įvykio aplinkybių slėpimą. Išanalizavus byloje esančių pareigūnų kūno kameromis fiksuotų vaizdo įrašų visumą, bendravimą su Pareiškėja, akivaizdu, kad automobilį vairavo ne kitas asmuo, o pati Pareiškėja.

Kūno kamerų įrašuose užfiksuotos trys skirtingos Pareiškėjos nurodomos versijos dėl įvykio aplinkybių. Vaizdo įraše pavadinimu „export-8ymsh.mp4“ nuo vaizdo įrašo 53 sek. iki 1 min. 40 sek. girdima Pareiškėjos pirmoji versija apie įvykio aplinkybes. Pareigūnams paprašius nurodyti įvykio aplinkybes, Pareiškėja paaiškina: „Su draugu važiavom, tas draugas nepažįstamas, prašė pavežti tik tais, pasiskolino mašiną, paskui šoko iš mašinos ir išėjo ieškoti pagalbos“. Taigi teikdama pirmąją versiją, ji pripažįsta, kad jos prašė pavežti nepažįstamas asmuo, vėliau nurodo, kad visgi pasiskolino iš jos mašiną. Kas per asmuo, jo kontaktinių duomenų Pareiškėja neįvardija, teigia, kad draugas, vėliau nurodo, kad nepažįstamas.

Antroji Pareiškėjos keliama versija užfiksuota tame pačiame vaizdo įraše nuo 02 min. 20 sek. iki 03 min. 20 min. Pareiškėja vėl pareigūnų paprašyta paaiškinti įvykio aplinkybes, Pareiškėja pareigūnams nurodo, kad „buvo atvažiavęs kažkoks draugas klausė ar paveši iki kelio, sako pavešiu, tai važiuok pats sakau ir viskas“.

Pareigūnas duoda pastabą, kad apsispręstų su istorija, tada Pareiškėja teigia „jisai norėjo, kad pavežčiau, jisai pavažiuotų iki kelio, nes atvažiuos boltas“. Pareigūnė klausia Pareiškėjos, kaip susipažino su draugu, moteris nurodo „tiesiog pro šalį ėjo“. Taigi antrosios versijos metu Pareiškėja vėl teikia skirtingas įvykio aplinkybes, nurodydama, kad buvo atvažiavęs draugas, vėliau, kad tas draugas tiesiog ėjo pro šalį. Šios aplinkybės įrodo, kad Pareiškėjos teikiamos versijos yra netikros, išgalvotos, nes ji kiekvieną kartą jas pateikia skirtingai ir visiškai su skirtingomis aplinkybėmis.

Trečioji Pareiškėjos versija dėl automobilio vairavimo yra iškeliama vaizdo įraše pavadinimu „PSS-20241218-232026UTC+0200.mp4“. Vaizdo įraše nuo 02 min. 50 sek. iki 05 min. 20 sek. pareigūnams vėl paklausus apie įvykio aplinkybes, Pareiškėja nurodo: „ėjo pro šalį žmogus, aš galvojau, kad kaimynas, sako ar galiu pavažiuot“, Pareiškėja nurodo, kad ji tuo metu buvo namuose, pas draugą, su kuriuo susipažino per „tinderį“, pirmą dieną pabuvo ir „atėjo kažkoks draugas, kaimynas, aš net nežinau kas toks, sako ar galiu su tavo mašina pavažiuoti iki gatvės, kad nusipirktų cigarečių“.

Taigi aprašytos Pareiškėjos trys skirtingos versijos, kuriose ji aiškina, kaip draugas, vėliau nepažįstamas draugas paprašė jį pavežti. Pirmojoje versijoje, nurodo, kad draugas, nepažįstamas draugas paprašė pavežti jį iki kelio. Antroji versija, kad su draugu važiavo, tas draugas nepažįstamas, prašė tik pavežti, pasiskolino mašiną, paskui šoko iš mašinos ir išėjo ieškoti pagalbos ir nebegrįžo. Trečioji versija, kad ji buvo namuose pas draugą su, kuriuo susipažino per „tinderį“, ėjo pro šalį žmogus, ji galvojo, kad kaimynas, kuris jai pasakė, ar gali pavažiuoti, vėliau nurodo, kad jau ne pro šalį ėjo žmogus, o atėjo kažkoks draugas ir paklausė ar gali su jos mašina pavažiuoti, kad nusipirktų cigarečių. Taigi trys skirtingos versijos, kurios viena nuo kitos skiriasi kardinaliai, tai yra nuo to, kad ji buvo pas kažką namuose ir eidamas pro šalį žmogus paprašė jos pavežti nusipirkti cigarečių iki tokios versijos, kad tiesiog ėjo pro šalį žmogus ir paprašė pavežti iki kelio. Šios aplinkybės įrodo, kad nebuvo jokio kito asmens, akivaizdus Pareiškėjos pasimetimas teikiant paaiškinimą dėl įvykio aplinkybių aiškiai įrodo, kad jos teikiami paaiškinimai yra išgalvoti.

Esminiai parodymai šioje byloje yra liudytojo Ž. P., kurie užfiksuoti pareigūnų kūno kameromis vaizdo įraše pavadinimu „PSS-20241218-232026UTC+0200.mp4“. Šiame vaizdo įraše nuo 05 min. 25 sek. iki 08 min. 10 sek. yra girdimas pokalbis tarp pareigūno ir minėto liudytojo. Liudytojas paaiškino policijos pareigūnams, kad Pareiškėja iš jo namų išvažiavo nusipirkti alaus į „(duomenys neskelbtini)“, kad iki išvažiuojant buvo pas jį, jis jai sakė, kad niekur nevažiuotų, tačiau ji vis tiek išvažiavo. Liudytojas nurodo, kad Pareiškėjai išvykstant jokių kitų pašalinių asmenų nebuvo, ji buvo viena. Liudytojas nurodo, kad į įvykio vietą atvyko gavęs R. Z. skambutį, išsikvietė „Bolt“ ir atvyko. Tiek ir vaizdo įraše, tiek ir pareigūno E. B. tarnybiniame pranešime yra užfiksuotos šios aplinkybės. Pareigūnas patikrinęs liudytojo telefoną nustatė, kad liudytojo paaiškinime pateiktos aplinkybės yra teisingos, tai yra, kad jam Pareiškėja paskambino po įvykio ir, kad gavęs skambutį, jis iš namų atvyko į įvykio vietą Pareiškėjos prašymu.

Byloje esančiais įrodymais nenustatyta jokių aplinkybių, kurias vertinant galima būtų abejoti liudytojo parodymais ir pareigūnų užfiksuotų įrodymų patikimumu, siekiu apkalbėti administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį. Akivaizdu, kad liudytojo parodymai patvirtina visų tiesioginių ir netiesioginių įrodymų loginę seką. Pagal teismų praktiką asmens kaltė gali būti grindžiama tiek tiesioginiais, tiek ir netiesioginiais įrodymais. Tiesioginiai įrodymai neturi pranašumo prieš netiesioginius – ir vieni, ir kiti yra įrodinėjimo proceso elementai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-32/2010, 2K-343-719/2018). Nusikaltimą padariusio asmens kaltės įrodinėjimui netiesioginiais įrodymais keliamas reikalavimas, kad šiais įrodymais nustatyti tarpiniai faktai ir išvados tarpusavyje turi būti sujungti nuoseklia ir logiška grandine (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-125-511/2019). Baudžiamosios teisės analogija taikytina administracinėje teisėje. Šioje byloje užfiksuoti netiesioginiai parodymai taip pat yra svarbūs ir įrodantys Pareiškėjos kaltę. Šiuo atveju automobilio vairuotojo sėdynės padėtis, automobilyje rasti tik Pareiškėjos daiktai, jokių kitų asmenų nebuvimas įvykio vietoje, Pareiškėjos teikiamos neatitinkančios tikrovės, skirtingos versijos dėl įvykio, po įvykio, tai yra nuvažiavus nuo kelio Pareiškėjos nesikreipimas į bendrąjį pagalbos centrą, automobilio judėjimo kryptis atitinkanti liudytojo parodymus, tai yra kryptis nuo liudytojo namų iki nurodomo maršruto „(duomenys neskelbtini)“ – šie netiesioginiai įrodymai papildo byloje esančius tiesioginius įrodymus ir įrodo Pareiškėjos kaltę dėl jai inkriminuoto administracinio nusižengimo.

Institucijos nuomone, Pareiškėjos kaltė dėl jai inkriminuojamo administracinio nusižengimo numatyto ANK 427 straipsnio 1 dalyje, yra pilnai įrodyta, bylos duomenų visuma, pilnai paneigia Pareiškėjos skundo argumentus ir įrodo jos kaltę. Institucijos nuomone nėra pagrindo daryti išvadą, kad Pareiškėjai skirta bauda ir administracinio poveikio priemonės yra per griežtos. Nuobauda ir poveikio priemonė paskirtos įvertinus tiek lengvinančias, sunkinančias aplinkybes, asmens padėtį gerinančias ir bloginančias aplinkybes, t. y. vadovaujantis ANK 34 straipsnio nuostatomis. Šios nuobaudos yra tinkamos realizuoti ANK 22 straipsnio įtvirtintus administracinės nuobaudos tikslus.

Institucija atsižvelgdama į tai kas išdėstyta ir į administracinio nusižengimo byloje esančią informaciją, siekiant užtikrinti teisės aktų laikymąsi, kitų asmenų teisę į saugią aplinką, turtą, siekį auklėti, gerbti bendro gyvenimo taisykles, I. T. prašo Pareiškėjos skundo netenkinti ir palikti skundžiamą nutarimą nepakeistą.

Teismo posėdžio metu Pareiškėja ir jos atstovas skundą palaikė ir prašė jį tenkinti skunde išdėstytų motyvų pagrindu. Ji buvo susipykusi su draugu Ž. P., bet bendravo žinutėmis, bandė aiškinti santykius. Sutarė susitikti ir pasikalbėti gyvai. 2024 m. gruodžio 18 d. vakarą jie susitiko (duomenys neskelbtini), kalbėjosi, vartojo alkoholį. Pabuvo su juo apie 1,5 val. Ji buvo išgėrusi dvi taures vyno. Asmens, su kuriuo ji atvyko pas Ž. P., ji nenori įvardyti, nes tai yra artimas žmogus, šeimos narys, nenori jam rūpesčių. Jis buvo mašinoje ir laukė jos, nes su Ž. P. buvo asmeninis pokalbis, ji pas Ž. P. nuėjo viena. Ž. P. norėjo, kad dar alkoholio nusipirkti. Ji pasakė, kad gali su žmogumi nuvažiuoti jo nupirkti. Jie bevažiuodami nuslydo nuo kelio. Automobilį vairavo tas žmogus. Jo duomenų neįvardins. Po įvykio jis buvo šoke, nusprendė, kad geriau ją palikti vieną toliau viską aiškintis. Mašina nuvažiavo nuo kelio, nes buvo tamsu, tuo metu buvo plikledis, vietomis paviršiuje sniegas. Ji paskambino draugui, prašė pagalbos, nes nežinojo, ką daryti su mašina, kaip ją nutempti, nes neturėjo pinigų. Ji pasiliko įvykio vietoje, kol atvyko policija, kol buvo nutempta mašina. Tiksliai visų aplinkybių neatsimena, nes buvo šoke. Draugas iškvietė tralą, kad nutemptų mašiną. Kur dabar yra mašina, ji nežino. Ji automobilio nevairavo. Į pareigūnų klausimus atsakinėdama buvo labai pasimetusi, mėtėsi, nes nenorėjo įvardyti asmens, kuris vairavo automobilį. Ji labai bijojo, nežinojo, kas gali būti. Su tuo asmeniu apie įvykį vėliau nekalbėjo. Po įvykio su Ž. P. jie dar gyveno kartu, buvo susitaikę, tačiau dabar apie mėnesį laiko kartu negyvena. Išvažiavus iš namų eismo įvykis įvyko apie 10 min. Ji su tuo asmeniu važiavo pirkti alkoholio. Žino, kad po 22 val. alkoholis neparduodamas, bet galvojo, gal kokia parduotuvė dirbs, yra barų. Žino, kad ten yra baras „(duomenys neskelbtini)“, jis dirbo iki 23 val. Ji nežinojo, kiek tiksliai tuo metu buvo valandų. Įvykio metu automobilis „Peugeot“ priklausė jai, vėliau jį pardavė. Policijos pareigūnų pateiktuose garso įrašuose kalba jos draugas Ž. P.. Buvo ne taip, kaip jis pasakoja. Jis neuždraudė jai važiuoti. Jie abu nusprendė, kad reikia dar alkoholio nusipirkti. Ji automobilio nevairavo, automobilį vairavo žmogus, kuris ją atvežė pas Ž. P. ir laukė jos automobilyje, kol ji su Ž. P. kalbėjosi.

Liudytojas Ž. P. parodė, kad jis patvirtina savo žodžius, užfiksuotus pareigūnų kūno kameromis, kad jis neleido R. Z. išvažiuoti, tačiau ji išvažiavo su automobiliu. Tuo metu jie buvo apsipykę, R. Z. buvo porai dienų išvažiavusi pas dukrą. Jie buvo sugyventiniai, kartu gyveno apie 6 mėn. Jie susirašė telefonu ir R. Z. atvyko pas jį pasikalbėti. Ji atvyko su savo automobiliu „Peugeot“, jo valstybinio numerio nežino, automobilis baltos spalvos. Ji į (duomenys neskelbtini) pas dukrą buvo išvykusi su tuo automobiliu, o paskui atvažiavo pas jį, atsivežė vyno, alaus, jie bendravo, gėrė vyną. Jam alkoholio daugiau nebereikėjo, jis būtų ėjęs miegoti. R. Z. sakė, kad ji išvažiuoja. Sakė jai nevažiuoti, nes jie prieš tai vyno išgėrė, ji yra neblaivi. R. Z. neminėjo, kad ją kažkas atvežė ar pati atvažiavo. Jie apie tai nekalbėjo, kalbėjo apie santykius. Jis nesiūlė R. Z. pavežti. Ji išvažiavo, o vėliau paskambino ir pranešė apie įvykį, kad į griovį įvažiavo. Į įvykio vietą jis nuvažiavo su „Bolt“ mašina. Policijos pareigūnams jis tiesą kalbėjo, pakenkti R. Z. nenorėjo. Po įvykio jie susitaikė, gyveno kartu, bet dabar mėnuo laiko gyvena atskirai. Jam skambino R. Z. ir minėjo apie teismą, sakė, kad reikės paliudyti, ji nebandė jo paveikti. Pas jį kieme automobilis statomas už namo, iš vidaus jo nesimato. Aikštelė yra prie garažo. Jis nematė, kaip R. Z. sėdo į automobilį ir išvažiavo. Ji išėjo, o jis liko namie. Policijos pareigūnai įvykio vietoje klausė, kas jis toks, neklausė, ar jis su R. Z. šeimos nariai. Nežino, kaip būtų pasielgęs, jei pareigūnai būtų informavę apie galimybę neduoti parodymų.

Liudytoja G. L. parodė, kad ji dirba tyrėja Nemuno policijos komisariate, įvykio metu dirbo Reagavimo valdyboje. 2024 m. gruodžio mėnesį, buvo vėlus, tamsus paros metas, buvo gautas pranešimas apie avariją, kad automobilis nuvažiavo nuo kelio. Atvykus, jau buvo atvažiavę ugniagesiai, nežino, ar buvo greitoji pagalba. Automobilio vairuotojo vietoje niekas nesėdėjo, moteris sėdėjo priekyje arba buvo išlipusi. Ugniagesių paklausus, jie nurodė, kad moterį rado sėdinčią keleivio vietoje, vairuotojo nebuvo, gerai to neatsimena. Automobilis svetimo turto nebuvo apgadinęs, žalos nebuvo padaryta. Ne vieną kartą klausė moters, kas atsitiko, bandė su ja išsiaiškinti situaciją, bet moters versijos kiekvieną kartą buvo skirtingos. Moteris maišėsi, bandydama papasakoti įvykių seką. Ji buvo neblaivi. Jie dar atkreipė dėmesį į tai, kad automobilį vairavęs asmuo buvo sėdynę prisistūmęs taip, kad atitiktų moters ūgį. Vyrams vairuojant, jų sėdynė būna atlenkta, atlošas labiau atlenktas. Vėliau prie jų priėjo vyras, jie aiškinosi, kas jis toks. Nurodė, kad netoli gyvena, kad jis su R. Z. buvo pas jį namuose, vartojo alkoholį. Moteris norėjo dar nusipirkti alkoholio, sakė, kad važiuoja į (duomenys neskelbtini). Jis jai ne vieną kartą sakė, kad nevažiuoti, bet ji neklausė. Jai išvažiavus po kelių minučių ji paskambino ir pasakė, kad įvažiavo į griovį. Vyriškis, norėdamas moteriai padėti, į įvykio vietą atvažiavo su „Boltu“. Jis buvo neblaivus. Jis nurodė, kad su R. Z. yra draugai, pažįstami. Suprato, kad jie kartu negyvena, vyriškis nurodė, kad jie kartu negyvena. Visos aplinkybės leido spręsti, kad automobilį vairavo moteris. Ji negalėjo nurodyti, kas ją vežė, pavežė, ar žmogus pažįstamas, ar ne, ji negalėjo paaiškinti to, kas įvyko prieš pusvalandį. Aplinkui jokių kitų žmonių nebuvo. Eksperimento, ar sėdynės atstūmimas tinkamas R. Z., neatliko. Iš darbinės praktikos, įvairių matytų įvykių sprendė, kad automobilio sėdynė atstumta taip, kad būtų tinkama sėdėti moteriai. Įtarimo, kad automobilį vairavo kitas asmuo, o ne moteris, jai nebuvo. Įtarė vairavus įvykio vietoje buvusią moterį, nes ji buvo viena, niekas nenurodė kito asmens, kuris galėjo vairuoti. Niekas nenurodė, kad matė, kaip kas nors nubėgo iš įvykio vietos. Moters pasakojimas buvo nenuoseklus, kiekvieną kartą skirtingas, buvo pateikiamos vis skirtingos versijos. Tai patvirtino ir moters draugas, nurodęs, kad ji išvažiavo iš jo kiemo.

Liudytojas E. B. parodė, kad 2024 m. gruodžio 18 d. buvo gautas pranešimas, kad mašina yra nuvažiavusi į griovį. Neprisimena, ar buvo jau atvykę kitos spec. Tarnybos. Įvykio vietoje be moters jokių kitų pašalinių asmenų nebuvo. Su ja aiškinosi įvykio aplinkybes. Moteris išsakė kelias versijas apie tai, kas atsitiko. Sakė, kad draugas prašė pavežti iki gatvės, kur laukia taksi. Paskui sakė, kad nepažįstamas prašė pavežti, o ji pasakė, kad pats važiuok, kur tau reikia. Kažkuriuo momentu atvažiavo vyriškis, kuris prieš tai teisme liudijo. Vyriškis sakė, kad jis draugas. Jie aiškinosi, ar jis tas draugas, kurį moteris minėjo. Vyriškis sakė, kad jis nevairavo, kad pats ką tik su taksi atvažiavo. Parodė telefoną, kad kvietė „Boltą“. Pora minučių prieš kviečiant „Boltą“, matėsi, kad vyriškiui skambino moteris. Vyriškis tai ir papasakojo, kad moteris jam paskambino ir pasakė, kad bėda atsitiko. Vyriškis paaiškino, kad jie dviese buvo namuose. Moteris užsinorėjo važiuoti į kavinę. Jis jai sakė nevažiuoti, bet ji vis tiek išvažiavo. Jie nusprendė, kad automobilį vairavo ir eismo įvykį sukėlė moteris. Taip atrodė ir dėl mašinos sėdynės padėties, nes ji pritaikyta mažesnio ūgio žmogui. Automobilyje rado tik moteriai priklausančius daiktus - telefoną, rankinuką, pašalinių daiktų nebuvo. Neprisimena, įvykio vietoje buvo gaisrinė ar greitosios medicinos pagalbos darbuotojai, su kažkuriais jie bendravo. Neatsimena, kur buvo moteris, jiems atvykus į įvykio vietą. Vyriškis ar moteris pasakojo, kad jie draugai, bet lyg kartu negyvena. Moteris nurodė, kad ji gyvena (duomenys neskelbtini), vyriškis gyvena netoliese. Teisės neduoti parodymų prieš artimus žmones neaiškino. Vyriškis noriai bendravo. Susumavus visas įvykio aplinkybes, padarė išvadą, kad automobilį vairavo įvykio vietoje buvusi moteris. Jis nematė, kad moteris būtų vairavusi ar sėdėjusi vairuotojo vietoje.

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus atstovas skundą prašė atmesti atsiliepime išdėstytų motyvų pagrindu.

ANK 641 straipsnis nustato, kad teismas nagrinėdamas skundą dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina kompetentingo organo nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio teisės pažeidimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos.

Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinė nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Asmuo traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo (nusižengimo) sudėtis – įstatyme numatytų objektyvių ir subjektyvių požymių, kurie apibūdina pavojingą veiką kaip tam tikrą administracinį teisės pažeidimą (nusižengimą), visuma.

Iš bylos medžiagos matyti, kad Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiojo tyrėjo A. M. 2023 m. birželio 29 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. 20-ANR_N-2893-2023 (ROIK: (duomenys neskelbtini)) R. Z. už Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 427 straipsnio 1 dalyje numatyto nusižengimo padarymą buvo paskirta 1 250 eurų bauda, specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 66 mėnesiams ir daikto – transporto priemonės, automobilio „Peugeot“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) vertę atitinkančios pinigų sumos – 5 600 eurų konfiskavimas. Nutarime nurodyta, kad R. Z. 2024 m. gruodžio 18 d. 23.11 val. (duomenys neskelbtini) vairavo transporto priemonę „Peugeot“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) būdama neblaivi, kai alkoholio kiekio matuokliu nustatytas 1,36 promilių neblaivumas. Šį pažeidimą vairuotoja padarė, kai dar nepraėję metai nuo administracinio poveikio priemonės termino, paskirtos už padarytą nusižengimą, numatytą ANK 422 straipsnio 5 dalyje, pabaigos.

Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 14 punkte numatyta, kad draudžiama vairuoti transporto priemonę asmenims, neturintiems šios teisės, taip pat neblaiviems, apsvaigusiems nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų ar nepasinaudojusiems teisės aktų nustatytu privalomu kasdieniu poilsiu. Taip pat neleidžiama vairuoti susirgus ar pavargus, jeigu dėl to gali kilti pavojus eismo saugumui, duoti transporto priemonę vairuoti asmenims, kurie yra paveikti bent vieno iš pirmiau nurodytų veiksnių arba neturi teisės vairuoti šios transporto priemonės. Vairuodamas transporto priemonę, vairuotojas privalo laikytis vairuotojo pažymėjime nurodytų sąlygų.

Pareiškėja neigia 2024 m. gruodžio 18 d. vakare vairavusi transporto priemonę. Nurodė, kad ji paprašė artimo asmens, kurio įvardyti nenorėjo, atvežti ją pas draugą Ž. P. pasikalbėti. Asmuo liko laukti jos automobilyje „Peugeot“, o ji nuėjo pas Ž. P. namus, kur aiškinosi santykius, vartojo alkoholį. Paskui abu sumanė, kad reikia dar alkoholio ir ji pasakė, kad ją atvežęs asmuo gali nuvežti jo nupirkti. Bevažiuojant jis nuvažiavo į griovį ir po to iš įvykio vietos pasišalino. Ji paskambino Ž. P. ir pranešė, kas atsitiko, prašė pagalbos.

Pažymėtina, kad tokie pareiškėjos R. Z. parodymai laikytini jos gynybine versija ir siekiu išvengti administracinės atsakomybės, nes prieštarauja visiems kitiems bylos surinktiems įrodymams.

Teismo posėdžio metu apklausti policijos pareigūnai, kurie atvyko į įvykio vietą, gavus pranešimą apie į griovį įvažiavusį automobilį, nurodė, kad įvykio vietoje buvo tik pareiškėja, kuri atsisėsdavo į automobilį, vaikščiojo, eidavo į automobilį pasidėti ar pasiimti kokių nors daiktų (akiniai, cigaretės). Po to atvyko vyriškis – Ž. P.. Iš liudytojų parodymų ir pareigūnų kūno kameros vaizdo įrašo matyti, kad Ž. P. kalba adekvačiai, sąmoningai, dėsto mintis sklandžiai. Abejonių, kad dėl savo būsenos jis galėjo duoti parodymus, neatitinkančius tikrovės, nekilo. Liudytojo parodymų dėka pareigūnai atskleidė įvykio aplinkybes. Jis paaiškino, kad R. Z. atvažiavo pas jį namus, atsivežė alkoholio, jie kalbėjosi, vartojo alkoholį. Po to ji norėjo važiuoti dar alkoholio, jis ją atkalbinėjo, sakė nevažiuoti, nes yra išgėrusi, tačiau ji vis tiek išvažiavo. O vėliau paskambino jam ir pasakė, kad įvažiavo į griovį.

Iš policijos pareigūnų parodymų ir jų kūno kamerų įrašų nustatyta, kad pareiškėja R. Z. negebėjo įvykio vietoje duoti vienareikšmiškų ir nuoseklių paaiškinimų apie įvykio aplinkybes. Kūno kamerų įrašuose užfiksuotos trys skirtingos Pareiškėjos nurodomos versijos dėl įvykio aplinkybių. Vaizdo įraše pavadinimu „export-8ymsh.mp4“ nuo vaizdo įrašo 53 sek. iki 1 min. 40 sek. girdima Pareiškėjos pirmoji versija apie įvykio aplinkybes. Pareigūnams paprašius nurodyti įvykio aplinkybes, Pareiškėja paaiškina: „Su draugu važiavom, tas draugas nepažįstamas, prašė pavežti tik tais, pasiskolino mašiną, paskui šoko iš mašinos ir išėjo ieškoti pagalbos“. Taigi teikdama pirmąją versiją, ji pripažįsta, kad jos prašė pavežti nepažįstamas asmuo, vėliau nurodo, kad visgi pasiskolino iš jos mašiną. Kas per asmuo, jo kontaktinių duomenų Pareiškėja neįvardija, teigia, kad draugas, vėliau nurodo, kad nepažįstamas.

Antroji Pareiškėjos keliama versija užfiksuota tame pačiame vaizdo įraše nuo 02 min. 20 sek. iki 03 min. 20 min. Pareiškėja vėl pareigūnų paprašyta paaiškinti įvykio aplinkybes, Pareiškėja pareigūnams nurodo, kad „buvo atvažiavęs kažkoks draugas klausė ar paveši iki kelio, sako pavešiu, tai važiuok pats sakau ir viskas“.

Pareigūnas duoda pastabą, kad apsispręstų su istorija, tada Pareiškėja teigia „jisai norėjo, kad pavežčiau, jisai pavažiuotų iki kelio, nes atvažiuos Boltas“. Pareigūnė klausia Pareiškėjos, kaip susipažino su draugu, moteris nurodo „tiesiog pro šalį ėjo“. Taigi antrosios versijos metu Pareiškėja vėl teikia skirtingas įvykio aplinkybes, nurodydama, kad buvo atvažiavęs draugas, vėliau, kad tas draugas tiesiog ėjo pro šalį. Šios aplinkybės įrodo, kad Pareiškėjos teikiamos versijos yra netikros, išgalvotos, nes ji kiekvieną kartą jas pateikia skirtingai ir visiškai su skirtingomis aplinkybėmis.

Trečioji Pareiškėjos versija dėl automobilio vairavimo yra iškeliama vaizdo įraše pavadinimu „PSS-20241218-232026UTC+0200.mp4“. Vaizdo įraše nuo 02 min. 50 sek. iki 05 min. 20 sek. pareigūnams vėl paklausus apie įvykio aplinkybes, Pareiškėja nurodo: „ėjo pro šalį žmogus, aš galvojau, kad kaimynas, sako ar galiu pavažiuot“, Pareiškėja nurodo, kad ji tuo metu buvo namuose, pas draugą, su kuriuo susipažino per „tinderį“, pirmą dieną pabuvo ir „atėjo kažkoks draugas, kaimynas, aš net nežinau kas toks, sako ar galiu su tavo mašina pavažiuoti iki gatvės, kad nusipirktų cigarečių“.

Pažymėtina, kad teismo posėdžio metu pareiškėja nurodė dar kitokias aplinkybes apie automobilio vairavimą.

Tokiais nenuosekliais, prieštaringais, vis besikeičiančiais pareiškėjos R. Z. parodymais teismas neturi pagrindo tikėti ir laiko juos siekimu išvengti administracinės atsakomybės. Policijos pareigūnai nėra suinteresuoti bylos baigtimi, su pareiškėja nėra pažįstami, piktumų neturėjo, todėl pagrindo jais netikėti byloje nenustatyta. Liudytojo Ž. P. parodymai įvykio vietoje ir teismo posėdžio metu atitinka kitus byloje surinktus įrodymus ir patvirtina nustatytas bylos aplinkybes.

Ž. P. ir Pareiškėja R. Z. įvykio vietoje policijos pareigūnams nenurodė, kad jie yra šeimos nariai, priešingai – Ž. P. nurodė, kad jie yra draugai, apie tai, kad jie gyvena kartu, neminėjo. Iš policijos pareigūnų parodymų matyti, kad pareiškėja savo gyvenamąją vietą nurodė (duomenys neskelbtini), o įvykis įvyko (duomenys neskelbtini), kur netoliese gyvena Ž. P..

ANK nereglamentuoja, kas yra šeimos narys. Pagal BPK 238 straipsnį - asmens šeimos nariais laikomi kartu su tuo asmeniu gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai, asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos, arba asmuo, su kuriuo tas asmuo Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nustatyta tvarka susitarė sudaryti santuoką, taip pat sutuoktinio tėvai, išlaikytiniai ar buvę sutuoktiniai.

Kaip matyti iš bylos medžiagos, nei Pareiškėja, nei Ž. P. savo santykių neįvardijo kaip artimų, neįvardijo savęs sugyventiniais, sakė, kad jie draugai, nurodė skirtingas gyvenamąsias vietas, todėl tarp Pareiškėjos ir liudytojo artimi ryšiai nenustatyti ir apie tai negauta jokių duomenų, todėl pareigūnai neturėjo liudytojai išaiškinti teisės apie parodymų nedavimą prieš šeimos narį.

Teismas sutinka su Institucijos išvada, kad Pareiškėjos kaltė įrodyta bylose esančių įrodymų visuma. Pareiškėja pareigūnams įvykio vietoje nesugebėjo pateikti tikrųjų įvykio aplinkybių, keitė savo poziciją, nurodydama vis skirtingas versijas apie įvykį, transporto priemonėje buvo viena, nei aplink, nei kartu su ja nerasti kiti asmenys, apie tai, kad nuvažiavo automobilis nuo kelio policijos neinformavo, apie įvykį pranešė pro šalį važiuojantys asmenys. Pareigūnų kūno kameromis užfiksuotų vaizdo įrašų visuma, Pareiškėjos ir liudytojų parodymai leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad automobilį vairavo ne kitas asmuo, o pati Pareiškėja. Tai patvirtina ir policijos pareigūnų pastebėjimas, kad iš jų darbo patirties matyti, kad automobilio sėdynės atitraukimas pritaikytas tokio ūgio moteriai, kur vyrui sėdėti jau būtų nepatogu.

Kūno kamerų įrašuose užfiksuotos trys skirtingos Pareiškėjos nurodomos versijos dėl įvykio aplinkybių. Jos teigimu, vairavęs asmuo tai draugas, tai pažįstamas, tai nepažįstamas. Pažymėtina, kad teismo posėdžio metu tas asmuo įvardijamas kaip artimas, kaip šeimos narys. Skirtingai nurodomos ir aplinkybės, kaip tas asmuo galėjo atsirasti įvykio vietoje. Šios aplinkybės patvirtina, kad Pareiškėjos teikiamos versijos yra netikros, išgalvotos, nes ji kiekvieną kartą jas pateikia skirtingai ir visiškai su skirtingomis aplinkybėmis. Šios aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad nebuvo jokio kito asmens, o jos teikiami paaiškinimai yra išgalvoti.

Teismui nėra pagrindo netikėti liudytojo Ž. P. parodymais, kurie užfiksuoti pareigūnų kūno kameromis vaizdo įraše pavadinimu „PSS-20241218-232026UTC+0200.mp4“. Šiame vaizdo įraše nuo 05 min. 25 sek. iki 08 min. 10 sek. yra girdimas pokalbis tarp pareigūno ir minėto liudytojo. Liudytojas paaiškino policijos pareigūnams, kad Pareiškėja iš jo namų išvažiavo nusipirkti alaus į „(duomenys neskelbtini)“, kad iki išvažiuojant buvo pas jį, jis jai sakė, kad niekur nevažiuotų, tačiau ji vis tiek išvažiavo. Liudytojas nurodo, kad Pareiškėjai išvykstant jokių kitų pašalinių asmenų nebuvo, ji buvo viena. Liudytojas nurodo, kad į įvykio vietą atvyko po R. Z. skambučio jam, kai ji pranešė, kad įvažiavo į griovį. Jis išsikvietė „Bolt“ ir atvyko. Šios aplinkybės nustatytos ir pareigūnams žiūrint liudytojo Ž. P. telefono skambučių sąrašą. Pareigūnas patikrinęs liudytojo telefoną nustatė, kad liudytojo paaiškinime pateiktos aplinkybės yra teisingos, tai yra, kad jam Pareiškėja paskambino po įvykio ir, kad gavęs skambutį, jis iš namų atvyko į įvykio vietą Pareiškėjos prašymu. Teismo posėdžio metu liudytojas Ž. P. patvirtino savo paaiškinimus, duotus policijos pareigūnams.

Tokiu būdu darytina išvada, kad šioje byloje visi įrodymai surinkti įstatymų nustatyta tvarka, teisėtai ir tinkamai.

Byloje surinktų duomenų pagrindu darytina išvada, kad R. Z. 2024 m. gruodžio 18 d. 23.11 val. (duomenys neskelbtini) pakartotinai vairavo transporto priemonę „Peugeot“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) būdama neblaivi, kai alkoholio kiekio matuokliu nustatytas 1,36 promilių neblaivumas. Pareiškėja iki šio nusižengimo padarymo turėjo galiojančią nuobaudą už ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatyto nusižengimo padarymą, todėl laikoma, kad automobilį, būdama neblaivi, ji vairavo pakartotinai. Pareiškėjos veiksmai pagal ANK 427 straipsnio 1 dalį kvalifikuoti teisingai.

Darytina išvada, kad Institucijos pareigūnas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai, t. y. pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymų ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus ir priėmė pagrįstą ir teisėtą nutarimą paskirti pareiškėjui nuobaudą už administracinį nusižengimą, numatytą ANK 427 straipsnio 1 dalyje. Šių aplinkybių pagrindu laikytina, kad pareiškėja R. Z. Institucijos 2025 m. vasario 13 d. nutarimu pagrįstai nubaustas už ANK 427 straipsnio 1 dalyje numatyto nusižengimo padarymą.

Nutarime nurodyta, kad pareiškėjos atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nėra. Teismo posėdyje jų taip pat nenustatyta.

Pareiškėjai, atsižvelgiant į jos asmenybę, baustumą, atsakomybę sunkinančių ir lengvinančių aplinkybių nebuvimą, padaryto nusižengimo pobūdį, pavojingumą, 2025 m. vasario 13 d. nutarimu už ANK 427 straipsnio 1 dalyje numatyto nusižengimo padarymą paskirta sankcijoje numatytos nuobaudos vidurkis -1 250 eurų bauda, specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 66 mėnesiams ir daikto – transporto priemonės, automobilio „Peugeot“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) vertę atitinkančios pinigų sumos – 5 600 eurų konfiskavimas.

ANK 22 straipsnio 1 dalis numato, kad administracinė nuobauda yra valstybės prievartos priemonė, šio kodekso nustatyta tvarka skiriama administracinį nusižengimą padariusiam asmeniui. Pagal šio straipsnio 2 dalį administracinių nuobaudų paskirtimi siekiama atgrasyti asmenis nuo administracinių nusižengimų darymo ir paveikti administracinius nusižengimus padariusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nedarytų administracinių nusižengimų; nubausti administracinius nusižengimus padariusius asmenis; atimti ar apriboti administracinius nusižengimus padariusiems asmenims galimybę daryti naujus administracinius nusižengimus, todėl nuobaudos paskirtis yra ne tik prevencinė, bet ir baudžiamoji, taikant ANK numatytas sankcijas.

Aptartų duomenų pagrindu daroma išvada, kad pareiškėjai paskirta nuobauda ir administracinio poveikio priemonė buvo individualizuota tinkamai, nepažeidžiant ANK 32 ir 34 straipsnių reikalavimų, yra ne per griežta, adekvati padarytam administraciniam nusižengimui ir atitinka nuobaudų bei poveikio priemonių skyrimo pagrindus, todėl švelninti apeliantui paskirtą nuobaudą nėra nei faktinio, nei juridinio pagrindo. Juo labiau, jog tiek administracine nuobauda siekiama atgrasyti asmenis nuo administracinių nusižengimų ar nusikalstamų veikų darymo ir paveikti administracinius nusižengimus padariusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nedarytų administracinių nusižengimų; nubausti administracinius nusižengimus padariusius asmenis; atimti ar apriboti administracinius nusižengimus padariusiems asmenims galimybę daryti naujus administracinius nusižengimus. Todėl per švelnus asmens baudžiamumas jį gali tik paskatinti ateityje vėl nepaisyti visuomenėje priimtų elgesio nuostatų ir įvykdyti administracinį nusižengimą.

Esant nurodytoms aplinkybėms, pareiškėjos skundas netenkinamas ir skundžiamas Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiojo tyrėjo A. M. 2023 m. birželio 29 d. nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. 20-ANR_N-2893-2023 (ROIK: (duomenys neskelbtini)) paliktinas nepakeistas (ANK 642 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

pareiškėjos R. Z. atstovo advokato A. T. skundą atmesti.

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiojo tyrėjo A. M. 2023 m. birželio 29 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 20-ANR_N-2893-2023 (ROIK: (duomenys neskelbtini)) palikti nepakeistą.

Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarties administracinio nusižengimo byloje kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.