Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2014-03-25 · Administracinė byla Nr. I-636-422/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2014-03-25
Bylos Nr.
I-636-422/2014
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Janina Vitunskienė
Atsakovas
Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kauno
Pareiškėjas
D. Ž.
Kategorijos
  • 15.2.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. I-636-422/2014Teisminio proceso Nr. 3-62-3-03346-2013-6Procesinio sprendimo kategorija 15.2.3.;15.2.3.2.; 74. (S)
KAUNO APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. kovo 25 d.Kaunas
Kauno apygardos administracinio teismo teisėja Janina Vitunskienė,sekretoriaujant Anželikai Kuicaitei,

dalyvaujant atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kauno tardymo izoliatoriaus, atstovui Albinui Algimantui Pliaugai,

nedalyvaujant pareiškėjui D. Ž.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo D. Ž. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Kauno tardymo izoliatoriaus, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas D. Ž. skundu kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo 2000 Lt neturtinės žalos atlyginimo.

Pareiškėjas skunde (b.l. 5-8) nurodė, jog jis nuo 2013 m. liepos 9 d. iki 2013 m. lapkričio 19 d. buvo kalinamas Kauno tardymo izoliatoriaus kamerose Nr. 167, 165, 139, kurių gyvenamasis plotas neatitiko teisės aktų reikalavimų, jose buvo laikoma nuo 4 iki 6 asmenų. Kadangi kamerose gyvenamojo ploto teko mažiau, nei numatyta teisės aktuose, negalėjo judėti, turėjo nuolat gulėti lovoje arba sėdėti, todėl tokios laikymo sąlygos prilygsta žmogaus kankinimui. Kamerose, kuriose buvo patalpintas pareiškėjas, buvo šalta, drėgna, neužtikrintas natūralus apšvietimas, rūkantieji asmenys laikomi kartu su nerūkančiaisiais asmenimis. Atvykstant ar išvykstant etapu iš Kauno tardymo izoliatoriaus, asmens ir jo daiktų apžiūros daromos antisanitarinėmis sąlygomis (šalta, purvina ir pan.), asmuo, esant žemai oro temperatūrai verčiamas nusirengti, o daiktus dėti į nešvarias dėžes. Dėl šių aplinkybių pareiškėjas patyrė neturtinę žalą, kurią vertina 2000 Lt.

Atsiliepimas

Atsakovas atsiliepime į skundą (b.l. 19-22) ir jo atstovas teismo posėdžio metu nurodė, jog su pareiškėjo skundu nesutinka. Nurodė, jog Kauno tardymo izoliatorius pripažįsta, kad dėl objektyvių priežasčių pareiškėjas 4 paras buvo laikomas mažesnio nei teisės aktų normomis nustatyto minimalaus ploto, reglamentuojančio vienam laikomam asmeniui tenkančio ploto (3,6 kv.m.) normą. Tokie pažeidimai yra susiję su etapuojamų suimtųjų (nuteistųjų) skaičiumi ir suėmimo vykdymo režimo reikalavimais, t.y. objektyviomis aplinkybėmis, kurios nuo tardymo izoliatoriaus nepriklauso ir yra besąlygiškai vykdomos. Pareiškėjo teiginiai, kad kamerose buvo tamsu, drėgna ir šalta, yra melagingi. Kauno tardymo izoliatoriaus kameros yra įrengtos taip, kaip reikalauja tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklės. Nė viename Kauno higienos centro atliktame patikrinimo akte nėra pareikšta pastabų dėl kamerų įrengimo ar antisanitarinių sąlygų. Pažymėjo, kad švarą ir tvarką kamerose privalo palaikyti patys jose laikomi asmenys. Pareiškėjas, nenurodydamas, ar yra rūkantis, deklaratyviai teigia, kad kamerose kartu laikomi rūkantieji ir nerūkantys asmenys. Kauno tardymo izoliatoriuje kratos vykdomos kamerų tipo patalpose. Kameros, kuriose vykdoma krata, atitinka higienos normos reikalavimus, jos yra pagal grafiką valomos, drabužiai dedami ant suolelių, arba stalo, jokių dėžių nenaudojama. Pareiškėjas neįrodė, jog, išbuvęs keturias paras Kauno tardymo izoliatoriuje mažesnio nei norma nustato ploto sąlygomis, patyrė didelius dvasinius išgyvenimus, nepatogumus. Pažymėjo, jog nurodytu laikotarpiu dėl netinkamų laikymo sąlygų į Kauno tardymo izoliatoriaus administraciją nesikreipė. Prašė skundą atmesti.

Į teismo posėdį neatvyko pareiškėjas D. Ž., apie posėdį jam pranešta. Pareiškėjas yra pateikęs prašymą bylą nagrinėti jam nedalyvaujant, atsižvelgiant į šias aplinkybes, byla nagrinėtina pareiškėjui nedalyvaujant (ABTĮ 78 str.).

Motyvuojamoji dalis

Pareiškėjo skundas tenkinamas iš dalies.

Pareiškėjas neturtinės žalos priteisimo reikalauja dėl to, kad jis buvo kalinamas perpildytose Kauno tardymo izoliatoriaus kamerose, kad kamerose buvo šalta, purvina, drėgna, kad buvo kalinamas kamerose kartu su rūkančiais asmenimis, neužtikrintas natūralus apšvietimas, asmens ir daiktų apžiūros daromos antisanitarinėmis sąlygomis, dėl to ilgą laiką buvo sudaryti nepatogumai, tyčia ir sąmoningai suvaržytos jo teisės.

Administracinių bylų teisenos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (CK 6.271 str.). Valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalą (viešoji atsakomybė) pagal CK 6.271 straipsnio nuostatas kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra būtinos keturios sąlygos: 1) neteisėti veiksmai (CK 6.246 straipsnis); 2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 straipsnis); 3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 straipsnis); 4) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 straipsnis), tačiau CK 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos.

Kalėjimų departamento direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakymu Nr. V-124 ,,Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančiam vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje nustatymo“ 1.3 punktu nustatyta, jog iki Laisvės atėmimo vietų modernizavimo strategijos įgyvendinimo priemonių 2009-2017 metų plane, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. rugsėjo 30 d. nutarimu Nr. 1248, numatytų priemonių įgyvendinimo vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje negali būti mažesnis kaip 3,6 kv. m (išskyrus Kauno nepilnamečių tardymo izoliatorių-pataisos namus).

Pareiškėjas skunde (b.l. 5) nurodė, jog jis laikotarpiu nuo 2013 m. liepos 9 d. iki 2013 m. lapkričio 19 d. buvo kalinamas Kauno tardymo izoliatoriaus kamerose Nr. 167, 165, 139, kurių gyvenamasis plotas neatitiko teisės aktų reikalavimų.

Pareiškėjo asmens įskaitos kortelės (b.l. 41), Kameros kortelės ( b.l. 23) bei atsakovo parengtos lentelės apie jo laikymą Kauno tardymo izoliatoriuje ( toliau – Kauno izoliatorius) ( b.l. 20) duomenimis nustatyta, jog pareiškėjas skunde nurodytu laikotarpiu Kauno tardymo izoliatoriuje buvo laikomas 2013-07-09, laikotarpiu nuo 2013-09-24 iki 2013-10-01 bei laikotarpiu nuo 2013-11-14 iki 2013-11-19. Pagal minėtus duomenis nustatyta, jog mažesnio ploto, nei teisės aktai numato, sąlygomis pareiškėjas buvo laikotarpiu nuo 2013-11-14 iki 2013-11-19, kai buvo laikomas kameroje Nr. 139, kurios plotas 15,23 kv. m. Tuo laikotarpiu kameroje buvo laikoma nuo 5 iki 6 asmenų. Pagal minėtus duomenis nustatyta, jog pareiškėjui šiuo laikotarpiu teisės aktų nustatytas reikalavimas dėl 3,6 kv.m. ploto nebuvo užtikrintas. Tačiau iš įskaitos kortelės ( b.l 41) matyti, jog 2013-11-14 ir 2013-11-19 vyko jo etapavimas, todėl minėtu laiku jis buvo laikomas pažeidžiant ploto normos reikalavimus ne ištisą parą.

Šie duomenys kitais objektyviais duomenimis nepaneigti, todėl teismas jais vadovaujasi, spręsdamas pareiškėjo reikalavimų pagrįstumą. Darytina išvada, jog pareiškėjui kalint Kauno tardymo izoliatoriuje, laikotarpiu nuo 2013-11-14 iki 2013-11-19 nebuvo tinkamai užtikrinta pareiškėjo teisė į kalinimą nustatyto dydžio gyvenamojo ploto kameroje. Atsakovas taip pat neginčija fakto, jog nustatyti teisės aktų reikalavimai gyvenamojo ploto normai tam tikrą laiką buvo pažeisti. Nors pareiškėjas nepateikė teismui jokių įrodymų apie sveikatos būklę, jos pablogėjimą, kitas fizines ar psichines savybes, kurios galėtų būti reikšmingos sprendžiant įkalinimo sąlygų (per mažo gyvenamojo ploto) neigiamo poveikio jam masto, intensyvumo, pobūdžio ar laipsnio klausimą, tačiau teismui nekyla abejonių, kad dėl netinkamo kalinimo sąlygų (per mažo gyvenamojo ploto), pareiškėjas patyrė tam tikrų nepatogumų, išgyvenimų, papildomą diskomfortą, teisės aktais garantuotos minimalios gyvenimo kokybės pablogėjimą, kurių jis nebūtų patyręs, jei būtų buvęs laikomas teisės aktų nustatytomis sąlygomis, t.y. D. Ž. patyrė neturtinę (moralinę) žalą. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje yra konstatuota, kad asmuo, kuris yra laikomas nepriimtinomis sąlygomis, patiria neturtinę žalą, kaip ji yra apibrėžta CK 6.250 straipsnio 1 dalyje (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo administracinė byla Nr. A143-1966/2008; administracinė byla Nr. A 502-734/2009, administracinė byla Nr. A525-1181/2010), taip pat ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (Europos Žmogaus Teisių Teismo 2008-11-28 sprendimas byloje S. prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 871/02)).

Pareiškėjas savo teisių pažeidimus grindžia taip pat aplinkybėmis, jog buvo laikomas kamerose kartu su rūkančiais asmenimis, kamerose buvo šalta, purvina, drėgna, neužtikrintas natūralus apšvietimas, vykdant asmens kratą nesilaikoma higienos normos reikalavimų, tačiau įrodymų šioms aplinkybėms patvirtinti nepateikta.

Atsakovo atstovas nurodė, kad Kauno tardymo izoliatoriuje nėra įrengta kamerų, skirtų nerūkantiesiems, tačiau suimtasis (nuteistasis) raštu pareiškęs norą yra laikomas kameroje kartu su kitais nerūkančiais asmenimis. Gavusi nerūkančiojo prašymą, Kauno tardymo izoliatoriaus administracija, perkelia jį į nerūkančiųjų kamerą. Atsakovo atstovas nurodė, jog pareiškėjas per visą jo kalinimo Kauno tardymo izoliatoriuje laikotarpį tokio prašymo administracijai nepateikė, paneigiančių šiai aplinkybei įrodymų byloje nesurinkta.

Iš pateikto 2013-10-07 Kauno visuomenės sveikatos centro patikrinimo akto Nr. 36-1477 (7) ( b.l. 30-32) matyti, jog kameroje Nr. 139 buvo nustatyti HN 73:2010 22p. ir 26p. nežymūs pažeidimai. Minėtos kameros tikrinimo metu buvo užfiksuota 17,6 C laipsnių temperatūra ( pagal normą turi būti ne mažesnė kaip 18 laipsnių), užfiksuotas minėtų patalpų natūralaus apšvietimo koeficientas 0,53 proc. ( norma 0,5 proc.). Tačiau kadangi nukrypimai nuo normos yra labai nežymūs, todėl negalima konstatuoti, jog dėl jų pareiškėjo teisės buvo pažeistos. 2014-01-20 Kauno visuomenės sveikatos patikrinimo akte Nr. 36-14 (7) ( b.l.37-38) higienos normų pažeidimų nenustatyta.

Įvertinus byloje esamus duomenis, darytina išvada, jog pareiškėjo teiginiai, kad tardymo izoliatoriuje buvo pažeistos higienos normos dėl drėgmės, purvo, netinkamo natūralaus apšvietimo, vykdant kratą nesilaikoma higienos normos reikalavimų yra tik deklaratyvaus pobūdžio ir nėra pagrįsti įrodymais.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, formuodamas administracinių teismų praktiką, yra konstatavęs, kad galimybės nebuvimas kalinamojo patalpinti į kamerą, atitinkančią teisės aktų reikalavimus, vadovaujantis CK 6.271 straipsnio 1 dalies nuostatomis, neatleidžia valstybės nuo atsakomybės dėl neturtinės žalos atlyginimo (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo administracinė byla Nr. A438-121/2009), tačiau nustatant padarytos žalos dydį, privalu atsižvelgti į bylos aplinkybes.

Byloje nustatyta, kad pareiškėjas Kauno tardymo izoliatoriuje mažesnio ploto, nei teisės aktai numato, sąlygomis buvo kalinamas neilgą laiką ( nuo 2013-11-14 iki 2013-11-19). Jam tuo metu buvo užtikrinta galimybė vieną valandą į dieną pasivaikščioti gryname ore, taip pat jis turėjo teisę lankytis nuteistųjų koplyčioje, skaitykloje, sveikatos priežiūros tarnyboje. Šios aplinkybės, teismo nuomone, iš dalies kompensavo judėjimo trūkumą. Įrodymų, kad dėl per mažo kameros ploto, pasivaikščiojimų gryname ore sąlygų, ribotos judėjimo laisvės, ar dėl nuovargio jis būtų kreipęsis į Kauno tardymo izoliatoriaus administraciją, į gydytojus, byloje nepateikta. Priešingai, 2014-03-05 Kauno tardymo izoliatoriaus pažyma patvirtina, jog minėtu laikotarpiu pareiškėjas į sveikatos priežiūros specialistus nesikreipė ( b.l. 40).

Neturtinės žalos atlyginimas pinigais nėra vienintelis pažeistų teisių gynimo būdas. ABTĮ 88 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatyta, kad teismas gali patenkinti skundą ir išspręsti ginčą kitu įstatymų numatytu būdu. CK 1.138 straipsnyje kaip asmens teisių gynimo būdas nurodytas ne tik turtinės ar neturtinės žalos išieškojimas (CK 1.138 str. 6 p.). CK 1.138 straipsnio 8 punkte numatyta, kad asmens teises teismas gina ir kitais įstatymų numatytais būdais.

Europos Žmogaus Teisių Teismas, gindamas Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje įvirtintas pagrindines žmogaus teises ir laisves, ne kartą yra konstatavęs, jog teisės pažeidimo pripažinimas savaime yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2000 m. spalio 10 d. sprendimas byloje D. prieš Lietuvą, pareiškimo Nr. 42095/98, 2006 m. spalio 10 d. sprendimas byloje L. L. prieš Prancūziją, pareiškimo Nr. 7508/02). Taigi teisės pažeidimo pripažinimas bylose, susijusiose su neturtinės žalos atlyginimu, tam tikrais atvejais gali būti savarankiškas pažeistų asmens teisių gynimo būdas. Tai reiškia, kad ne visais atvejais tam, jog būtų apginta pažeista neturtinė teisė, priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas pinigais. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimas byloje M. prieš Lietuvą, pareiškimo Nr. 53161/99). Tokios pozicijos laikomasi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 2 d. nutartis civilinėje byloje S. Š. prieš UAB, Nr. 3K-7-2/2008). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, formuojantis vienodą administracinių teismų praktiką taikant įstatymus, administracinėse bylose Nr. A2-718/2007, Nr. A556-1906/2012 taip pat nusprendė, kad žalos atlyginimui panašaus pobūdžio bylose užtenka konstatuoti, jog buvo neteisėti pareigūnų veiksmai, nepriteisiant piniginės kompensacijos.

Įvertinęs paminėtas aplinkybes, t.y. trumpą pažeidimo trukmę, bendrąsias kalinimo sąlygas Kauno tardymo izoliatoriuje, bei atsižvelgdamas į tai, kad pareiškėjas per visą buvimo Kauno tardymo izoliatoriuje laikotarpį nei karto dėl netinkamų kalinimo sąlygų nesikreipė su skundais ar prašymais į Kauno tardymo izoliatoriaus administraciją, neesant byloje įrodymų, kad atsakovo atstovas būtų sąmoningai siekęs pažeminti pareiškėjo orumą ar nežmoniškai su juo elgęsis, teismas sprendžia, jog šioje byloje yra pagrindas nepriteisti pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimo pinigais ir apsiriboti jo teisės, į teisės aktuose nustatytas kalinimo sąlygas, pažeidimo pripažinimu ir tai laikytina pakankama satisfakcija už jo teisių pažeidimą.

Remiantis išdėstytais argumentais, pripažintina, kad laikotarpiu nuo 2013 m. lapkričio 14 d. iki 2013 m. lapkričio 19 d. buvo pažeista pareiškėjo teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas kalinimo sąlygas (teisės aktais reglamentuotą vienam asmeniui tenkantį minimalų gyvenamosios patalpos plotą), o reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmetamas kaip nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 4 punktu, teismas

nusprendžia:

Pareiškėjo skundą tenkinti iš dalies.

Pripažinti, kad laikotarpiu nuo 2013 m. lapkričio 14 d. iki 2013 m. lapkričio 19 d. buvo pažeista D. Ž. teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas kalinimo Kauno tardymo izoliatoriuje sąlygas. Pareiškėjo D. Ž. reikalavimą dėl 2000 Lt neturtinės žalos priteisimo atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui arba per Kauno apygardos administracinį teismą.

Teisėja Janina Vitunskienė