- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2017-01-19
- Bylos Nr.
- A2.6.-168-865/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-15428-2016-0
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Irma Randakevičienė
- Kategorijos
- 2.7.4.4pavadinimo nepavyko patikrinti
sekretoriaujant Gintarei Prunskaitei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui,
išnagrinėjusi K M, a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), administracinio teisės pažeidimo bylą,-
Aprašomoji dalis
nustatė:
K. M. 2016-09-21, apie 20.30 val., Vilniuje, Žirmūnų g. 86, vairuodamas automobilį Toyota Prius valst. Nr. (duomenys neskelbtini) buvo neatidus, nepaliko tarpo iš šono, kliudė stovintį automobilį Saab valst. Nr. (duomenys neskelbtini), sugadino abu automobilius.
Šalies argumentai
K. M. paaiškino, kad tąkart buvo atvykęs pas pažįstamą, bet supainiojo įvažiavimą. Rado tarpą tarp automobilių ir bandydamas apsisukti automobiliu Toyota Prius girdėjo kažkokį garsą, bet pamanė kad bamperiu kliudė kokį bordiūrą, nes automobilis labai žemas ir dažnai taip pasitaiko, pavažiavęs į priekį pažiūrėjo į automobilį bet nieko nepamatė tuo labiau, kad buvo tamsu, o kad kliudė kitą automobilį nepagalvojo, būtų žinojęs, kad taip įvyko tikrai niekur neišvažiuotų.
A. B. paaiškino, kad būdamas namuose išgirdo automobilių aikštelėje garsų trenksmą. Buvo kliudytas bortas. Priėjęs prie lango pamatė nuvažiuojantį Toyota Prius automobilį valst. Nr. (duomenys neskelbtini) . Išėjo į gatvę pamatė nubrozdintą automobilį Saab valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Toyota atliekant apsisukimo manevrą galėjo kliudyti dešiniuoju šonu Saab priekinę dalį. Nubrozdinimai nežymūs.
J. B. paaiškino, kad 2016-09-21 apie 21 val. su juo telefonu susisiekė policijos patrulis ir pranešė, kad ką tik užfiksuotas autoįvykis, kuriame taksi automobilis kliudė kieme stovintį jo žmonai J. B. priklausantį automobilį Saab valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Įvykį sukėlęs vairuotojas iš įvykio vietos pasišalino. Atvykęs prie automobilio rado, kad nuo priekinio bamperio ir priekinio kairio sparno nubrozdinti dažai (b.l. 11).
Iš Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos transporto priemonės techninės apžiūros akto matyti, kad automobilio Toyota Prius valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nubrozdintas galinis sparnas ir galinės durys dešinėje pusėje (b.l. 19).
Eismo įvykio metu apgadintas automobilio Saab valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priekinis bamperis (b.l. 8).
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad Lietuvos Respublikos ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo esmę sudaro tyčinis neteisėtas vairuotojo pasišalinimas iš eismo įvykio, su kuriuo jis susijęs, vietos, t. y. asmuo turi suvokti ne tik tai, kad jis sukėlė eismo įvykį, bet ir tai, kad iš šio įvykio vietos jis pasišalina neteisėtai. Tai reiškia, kad kiekvienu atveju teismas privalo nustatyti, jog konkrečioje situacijoje asmuo suvokė savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje ir ją ignoruodamas pasišalino, t. y. veiką padarė tyčia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2AT-7-3-2013 ir kt.). Sprendžiant, ar asmens veika – pasitraukimas iš eismo įvykio vietos – pasireiškė tyčios forma, be kita ko būtina įvertinti automobiliams (ar automobiliui ir kitam kliudytam objektui) padarytos žalos mastą, kontakto pobūdį, paties asmens elgesį po eismo įvykio ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2AT-4-2011, 2AT-63-639/2016 ir kt.).
Asmuo nurodė, kad vairuodamas automobilį pagalvojo, jog kliudė bardiūrą. Kaip liudytojas parodė, kito automobilio apgadinimai nežymūs, vairuotojas iš karto išvažiavo, prieš tai kliudė bortą.
Motyvuojamoji dalis
Atsižvelgiant į tai, teismas sprendžia, kad K. M. galėjo nesuvokti, jog jis sukėlė eismo įvykį. Esant tokiai galimybei bei asmeniui nesuvokiant savo pareigos pasilikti eismo įvykio vietoje, tyčia, neteisėtai pasitraukiant iš įvykio vietos, yra negalima (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2AT-7-3-2013, 2AT-3-2014, 2AT-41-2014, 2AT-54-2014, 2AT-70-2014).
Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, jog traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda (nutartys bylose Nr. N444-216/2011, N444-619/2011, N575-310/12).
Įvertinęs surinkus ir ištirtus įrodymus, teismas daro išvadą, kad kaltinimas K. M. padarius administracinį teisės pažeidimą numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 130 straipsnio 1 dalyje naikintinas, byla šioje dalyje nutrauktina vadovaujantis Lietuvos Respublikos ATPK 250 straipsnio 1 punktu.
Administracinio teisės pažeidimo protokolu asmens veika, kai jis kliudė stovintį automobilį ir abu automobilius apgadino yra kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos Aukščiausios Tarybos 1984-12-13 priimto Lietuvos Respublikos ATPK 127 straipsnio 2 dalį.
Lietuvos Respublikos 2015-06-25 įstatymu Nr. XII-1869 patvirtinto ir 2017-01-01 įsigaliojusio Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – Lietuvos Respublikos ANK) 3 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad įstatymas, švelninantis ar panaikinantis atsakomybę už administracinius nusižengimus arba kitaip lengvinantis administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens ar asmens, kuriam paskirta, bet dar nebaigta vykdyti administracinė nuobauda, teisinę padėtį, turi grįžtamąją galią. Skirtingai nei Lietuvos Respublikos ATPK 127 straipsnio 2 dalyje, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teisinę padėtį švelninančiame Lietuvos Respublikos ANK 417 straipsnio 8 dalyje, teisės vairuoti transporto priemones atėmimas nėra numatytas, nustatyta mažesnė bauda. Atsižvelgiant į tai, teismas perkvalifikuoja K. M. veiką į Lietuvos Respublikos ANK 417 straipsnio 8 dalį.
Asmens atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių teismas nenustato.
Skirdamas administracinę nuobaudą teismas atsižvelgia į pažeidimo pobūdį ir pavojingumą, pažeidimo padarymo aplinkybes, į tai, kad nėra nustatytos atsakomybę lengvinančios ir sunkinančios aplinkybės. Atsižvelgiama į asmenybę: vidurinio išsilavinimo, dirbantis taksi vairuotoju, turi sugyventinę, vaikų neturi, baustas. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta K. M. už pažeidimą tikslinga skirti nuobaudą atitinkančią sankcijos baudos, numatytos Lietuvos Respublikos ANK 417 straipsnio 8 dalyje, vidurkį.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 30¹, 286-287 straipsniais, teismas,-
nutaria:
skirti K M už pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ANK 417 straipsnio 8 dalyje, 11 Eur baudą.
nutraukti administracinio teisės pažeidimo bylą dalyje dėl kaltinimo K M padarius administracinį teisės pažeidimą numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 130 straipsnio 1 dalyje, vadovaujantis Lietuvos Respublikos ATPK 250 straipsnio 1 punktu.
Paskirta bauda ne vėliau kaip per 40 dienų nuo šio nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo dienos turi būti sumokėta bet kuriame banke į Vilniaus apskrities Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą Nr. LT247300010112394300 (teismo baudos įmokos kodas: 1001, banko kodas: 73000).
Mokant baudą, mokėjimo pavedime būtina nurodyti administracinio teisės pažeidimo bylos numerį, esantį šio nutarimo viršuje ir bylos administracinio teisės pažeidimo protokolo ROIK numerį.
Po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.
Jeigu pažeidėjas nesumoka baudos per nustatytą terminą, taip pat jeigu baudos dalis nesumokama laiku pagal jos mokėjimo išdėstymo tvarką ir baudos mokėjimas dalimis nutraukiamas, nutarimas skirti baudą pateikiamas vykdyti priverstine tvarka (Lietuvos Respublikos ANK 676 straipsnio 1 dalis).
Nutarimas per 20 kalendorinių dienų nuo nutarimo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos Respublikos ANK 644 – 654 straipsniuose nustatyta tvarka Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.