- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-11-07
- Bylos Nr.
- 1A-424-318/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 02-6-00006-17
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Kęstutis Jucys, Jolanta Čepukėnienė, Regina Pocienė
- Civilinis ieškovas
- BUAB ,,F“
- Advokatai
- Vladimiras Buslovičius
- Kategorijos
- 20.16.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš Jolantos Čepukėnienės, Kęstučio Jucio ir Reginos Pocienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Vilniaus apygardos prokuratūros skyriaus prokuroro ir civilinio ieškovo BUAB ,,F“ bankroto administratoriaus UAB ,,Framas LT“ apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2018 m. birželio 25 d. nuosprendžio, kuriuo:
N. B. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 246 straipsnio 2 dalį išteisinta, nepadarius veikos turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.
BUAB ,,F“ civilinis ieškinys dėl 57 924,00 Eur priteisimo turtinei žalai atlyginti paliktas nenagrinėtas.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
1. N. B. pagal BK 246 straipsnio 2 dalį buvo kaltinama tuo, kad neteisėtai perleido turtą, kuriam nustatytas laikinas nuosavybės teisių apribojimas, o būtent:
N. B., nuo 2013 m. lapkričio mėn. 14 d. būdama UAB „F“ (įmonės kodas duomenys neskelbtini, registracijos adresas duomenys neskelbtini) atstovė pagal įgaliojimą, 2013 m. lapkričio mėn. 14. Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie LR VRM Vilniaus apygardos valdybos Nusikalstamų veikų tyrimo skyriaus patalpose, adresu Šermukšnių g. 3, Vilniuje susipažinusi bei savo parašu patvirtinusi 2013 m. spalio mėn. 16 d. Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroro nutarimą, kuriuo, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso 116 str. „Civilinio ieškinio užtikrinimas“, 151 str. „Laikinas nuosavybės teisių apribojimas“, 152 str. „Nutarimas skirti laikiną nuosavybės teisės apribojimą“ bei Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 str. „Turto konfiskavimas“, laikinai apribotos UAB „F“ (įmonės kodas duomenys neskelbtini, registracijos adresas duomenys neskelbtini) nuosavybės teisės į šiai įmonei priklausantį automobilį Infiniti FX30 d, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) VIN kodas duomenys neskelbtini, nustatant dalinį nuosavybės teisių apribojimą, uždraudžiant valdyti ir disponuoti visu turtu, bet leidžiant juo naudotis, bei 2013 m. lapkričio mėn. 14 d. Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie LR VRM Vilniaus apygardos valdybos Nusikalstamų veikų tyrimo skyriaus laikino nuosavybės teisės apribojimo protokolą, kuriuo vadovaujantis UAB „duomenys neskelbtini“ turtas, kuriam nustatytas laikinas nuosavybės teisių apribojimas, tai yra automobilis Infiniti FX30d, valstybinės numeris (duomenys neskelbtini) VIN kodas duomenys neskelbtini, kurio vertė 57 971 euras (200 000 litų), perduodamas saugojimui UAB „duomenys neskelbtini“ atstovei pagal įgaliojimą N. B., įsipareigojo saugoti šį UAB „duomenys neskelbtini“ automobilį, kuris pagal 2013 m. lapkričio mėn. 14 d. pakvitavimą jai buvo perduotas adresu Šermukšnių g. 4, Vilniuje, ir būdama įspėta apie atsakomybę už šio turto perleidimą, paslėpimą, sunaikinimą ar sugadinimą pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 246 str., 2014 m. vasario mėn. laikotarpiu, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku ir nenustatytoje vietoje, šį 57 971 eurų vertės UAB „duomenys neskelbtini“ automobilį Infiniti FX30 d, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) kuriam nustatytas laikinas nuosavybės teisių apribojimas, neteisėtai perleido L. K. (L. K.).
Žemesnės instancijos teismas
2. Vilniaus apygardos teismas 2018 m. birželio 25 d. nuosprendžiu N. B. pagal BK 246 straipsnio 2 dalį išteisino padaręs išvadą, kad nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).
Šalies argumentai
3. Civilinio ieškovo BUAB ,,F“ bankroto administratorius UAB ,,Framas LT“ apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2018 m. birželio 25 d. nuosprendžio dalį dėl civilinio ieškinio išsprendimo ir priteisti iš N. B. 57 924,00 Eur turtinei žalai atlyginti.
3.1. Apelianto nuomone, teismas nepagrįstai N. B. išteisino pagal BK 246 straipsnio 2 dalį ir dėl to priėmė klaidingą sprendimą BUAB ,,F“ civilinį ieškinį palikti nenagrinėtą.
3.2. Byloje nustatyta, kad N. B. buvo areštuotos transporto priemonės saugotoja, tačiau šį turtą neteisėtai perleido trečiajam asmeniui (L. K.), kuris buvo pagrindinis įtariamasis kitoje baudžiamojoje byloje dėl BUAB ,,F“ turto išvaistymo, o šis areštuotą automobilį pradangino. N. B. duoti parodymai, kuriuos apeliantas skunde pacituoja, rodo, jog ji, kaip profesionali teisininkė (advokatė), puikiai suvokė, kokia jai gali kilti atsakomybė perduodant transporto priemonę trečiajam asmeniui, tačiau tikėjosi jos išvengti bei nesiėmė visų būtinų priemonių transporto priemonei išsaugoti.
3.3. Apeliantas mano, kad ikiteisminio tyrimo institucijos ir teismas šioje byloje nesiėmė priemonių apginti viešąjį interesą. Ikiteisminio tyrimo tyrėjui A. N. buvo žinoma, kad N. B. transporto priemonę perdavė L. K. (nors prokuroras pats atsisakė minėtą automobilį tiesiogiai perduoti L. K.), tačiau nesiėmė jokių veiksmų, kad tam būtų užkirstas kelias. Prokuroro sprendimai išleisti L. K. išvykti į užsienį taip pat yra akivaizdžiai neteisėti (L. K. slapstosi). Nors tyrėjo, prokuroro veiksmai buvo tirti, tačiau tik jų pačių, kas yra nesuprantama. Apeliantas mano, kad šioje byloje kyla interesų konfliktas, nes duomenys neskelbtini, kuris galimai yra N. B. giminaitis, tačiau šios aplinkybės byloje liko nepatikrintos. Apelianto nuomone, teismui nustačius, kad ikiteisminio tyrimo pareigūnas ir prokuroras žinojo apie neteisėtą veiką, turėtų apie tai būti informuota LR Generalinė prokuratūra.
3.4. Apelianto teigimu, teismas, žinodamas, kad paskutinis asmuo, naudojęsis transporto priemone, buvo L. K., kuris minėtą transporto priemonę paliko Barselonos mieste, Ispanijos Karalystėje, taip pat nesiėmė BPK 257 straipsnio 1 dalyje numatytų veiksmų ir nepranešė prokurorui, kad nusikalstamą veiką galimai atliko kitas asmuo. Iki šiol nėra paskelbta tarptautinė automobilio paieška.
3.5. Apelianto nuomone, dėl to, kad liko šioje byloje nenubaustas kaltas asmuo, nėra aišku, kas turi atsakyti už apeliantui padarytą žalą. Be to, dėl to negalima ir civilinė atsakomybė dėl žalos atlyginimo.
4. Vilniaus apygardos prokuratūros skyriaus prokuroras apeliaciniame skunde prašo Vilniaus apygardos teismo 2018 m. birželio 25 d. nuosprendį panaikinti ir priimti naują – apkaltinamąjį nuosprendį: N. B. pripažinti kalta pagal BK 246 straipsnio 2 dalį ir nuteisti laisvės atėmimu 3 (trejiems) metams. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi (2015-03-19 įstatymo Nr. XII-1554 redakcija), laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 1 (vieneriems) metams. Patenkinti BUAB ,,F“ civilinį ieškinį.
4.1. Apelianto manymu, pirmosios instancijos teismas, priimdamas išteisinamąjį nuosprendį dėl BK 246 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos, netinkamai aiškino šios nusikalstamos veikos sudėties požymius, ydingai interpretavo teismų praktiką ir nevisapusiškai įvertino byloje nustatytas faktines aplinkybes. Nagrinėjamoje byloje tiek objektyvieji, tiek subjektyvieji BK 246 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo požymiai pasitvirtino N. B. veikoje. Pirmosios instancijos teismo nuosprendyje akcentuojamos aplinkybės (turtu realiai naudojosi tik L. K., automobilis buvo saugomas L. K. gyvenamojoje vietoje, visa tai žinojo pareigūnai, N. B. paėmė iš L. K. raštišką pasižadėjimą išsaugoti automobilį ir kt.) BK 246 straipsnyje nurodytos veikos sudėčiai įtakos neturi, nes ši veika laikoma baigta tada, kai atliekami aprašyti veiksmai. Veikos kvalifikavimui, jos baigtumui neturi įtakos jokie kiti asmens veiksmai, atlikti to turto atžvilgiu. Nagrinėjamoje byloje nustačius, kad N. B. buvo atsakinga už tinkamą automobilio saugojimą, o turtas buvo perleistas, N. B. kyla baudžiamoji atsakomybė pagal BK 246 straipsnį. Anot prokuroro, negalima sutikti su teismo išvada, kad L. K. turėjo teisę naudotis automobiliu be jokio N. B. sprendimo. Byloje nustatyta, kad oficialia automobilio saugotoja buvo paskirta N. B., o ne L. K.. Pastarasis, nors de fakto ir vadovavo UAB ,,F“, tačiau de jure, teisiškai ir oficialiai nebuvo niekaip susijęs su šia bendrove. Minėtas automobilis priklausė UAB ,,F“. Vien tai, kad L. K. ,,pagal nutylėjimą“ valdė šį automobilį iki laikino nuosavybės teisės apribojimo paskyrimo, nereiškia, kad L. K. buvo teisėtas automobilio naudotojas. Teismo argumentai, kad L. K., pasirašius pasižadėjimą, automobilis šiam nebuvo perleistas, kaltininkei sudaro pagrindą neteisėtai perduoti turtą kitiems asmenims ir taip išvengti baudžiamosios atsakomybės už savo veiksmus.
4.2. Prokuroro nuomone, abejonių dėl to, kad N. B. suvokė savo pareigas išsaugoti automobilį, taip pat nekyla. Pati N. B. pripažino šią aplinkybę, tačiau, nežiūrint į tai, suvokdama, kad yra atsakinga už turto išsaugojimą, jį perleido trečiajam asmeniui.
4.3. Be to, atsižvelgiant į tai, kad N. B. nusikalstamais veiksmais buvo padaryta turtinė žala UAB ,,F“, civilinio ieškovo BUAB ,,F“ civilinis ieškinys turėtų būti patenkintas.
Žemesnės instancijos teismas
5. Atsikirtimuose į prokuroro apeliacinį skundą išteisintosios N. B. gynėjas advokatas Vladimiras Buslovičius nurodo, kad su prokuroro apeliaciniu skundu nesutinka. Teismas N. B. pagal BK 246 straipsnio 2 dalį išteisino pagrįstai, prokuroro skunde nurodyti argumentai yra tik jo nuomonė, kuri prieštarauja byloje surinktiems įrodymams. Gynėjo teigimu, prokuroras pernelyg sureikšmino faktą, kad BK 246 straipsnyje nurodytos veikos sudėtis yra formalioji, dėl to netinkamai ir selektyviai įvertino byloje esančius duomenis. Sprendžiant veikos kvalifikavimo pagal BK 246 straipsnio 2 dalį klausimą, turi būti nustatytas padarytos veikos pavojingumo laipsnis. Tam esminę reikšmę turi padarytos žalos dydis. Nors pagal bylos duomenis galima manyti, kad automobilio Infininti FX 30d, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vertė yra didelė, tačiau šis požymis turi būti įrodytas ir pagrįstas byloje esančių įrodymų visuma. Šiuo atveju byloje tokių įrodymų nėra. Iš bylos duomenų matyti, kad minėtas automobilis 2012-01-17 transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartyje (t. 1, b. l. 43) įkainotas 200 000 Lt (57 924 Eur), tačiau tą patį automobilį L. K. 2011-11-24 jo valdomos įmonės – S – vardu pagal 2011-11-24 sutartį Nr. 111124-01 ir 2012-01-05 automobilio priėmimo-perdavimo aktą įgijo už 144 628,10 Lt (41 887,19 Eur) (t. 2, b. l. 28-30). Duomenų, kas laikotarpiu nuo 2012-01-05 (automobilio pirmos registracijos Lietuvoje data) ir 2012-01-17 (automobilio pirkimo UAB ,,duomenys neskelbtini“ data) automobilis nuosavybės teise priklausė UAB ,,A“, byloje nėra, kadangi pagal VĮ ,,Regitra“ duomenis jau nuo 2012-01-05 registracijos liudijime kaip automobilio valdytojas yra nurodoma UAB ,,F“ (t. 1, b. l. 55). Taip pat byloje nėra jokių duomenų, kad būtent minėtas automobilis tapo UAB ,,F“ nuosavybe nuo 2012-01-07 šios transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu ir buvo įtrauktas į įmonės buhalterinę apskaitą nuo 2012 m. Priešingai, iš UAB ,,F“ balansų už 2012 metus (t. 2, b. l. 24, 25-26) matyti, kad kaip įmonės ilgalaikis/materialus turtas yra nurodoma neįvardyta transporto priemonė, kuri buvo įgyta dar 2011 m. (t. y. dar iki pirmiau minėto automobilio pirmos registracijos Lietuvoje) už 250 000 Lt. Prokuroras skunde į šias aplinkybes neatsižvelgia, nors jos paneigia teiginius, jog N. B. veiksmai atitinka nusikalstamos veikos, numatytos BK 246 straipsnio 2 dalyje, sudėtį.
5.1. Byloje taip pat nėra duomenų, kurie patvirtintų civilinio ieškinio pagrindą ir dydį, todėl teismo sprendimas BUAB ,,F“ civilinį ieškinį palikti nenagrinėtą yra pagrįstas.
Žemesnės instancijos teismas
6. Atsikirtimuose į civilinio ieškovo BUAB ,,F“ bankroto administratoriaus UAB ,,Framas LT“ apeliacinį skundą išteisintosios N. B. gynėjas advokatas Vladimiras Buslovičis, kad su minėtu apeliaciniu skundu nesutinka. Teismas įrodymus vertino nepažeisdamas BPK 20 straipsnio reikalavimų ir N. B. pagal BK 246 straipsnio 2 dalį išteisino pagrįstai. Byloje duomenų, kad ikiteisminio tyrimo pareigūnas, prokuroras ir teismas šioje byloje buvo šališki, yra niekuo nepagrįsti.
6.1. Pasak N. B. gynėjo, šioje byloje taip pat nėra faktinio pagrindo patenkinti civilinį ieškinį, nes jokių patikimų duomenų, kad perduotas N. B. saugojimui turtas nuosavybės teise priklauso būtent UAB ,,F“ ir, kad šio automobilio vertė yra būtent 57 924 Eur (200 000 Lt), nėra.
7. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje prokuroras prašė apeliacinius skundus tenkinti, o išteisintoji ir jos gynėjas prašė apeliacinius skundus atmesti.
8. Vilniaus apygardos prokuratūros skyriaus prokuroro ir civilinio ieškovo BUAB ,,F“ bankroto administratoriaus UAB ,,Framas LT“ apeliaciniai skundai atmestini.
9. Pagal BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatas, apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti.
10. BK 2 straipsnio 3 dalyje imperatyviai nurodyta, kad asmuo atsako pagal baudžiamąjį įstatymą tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas padaręs nusikalstamą veiką ir tik jeigu veikos padarymo metu iš jo buvo galima reikalauti įstatymus atitinkančio elgesio. To paties straipsnio 4 dalyje įtvirtinta viena iš pagrindinių baudžiamosios atsakomybės sąlygų, numatanti, jog pagal baudžiamąjį įstatymą atsako tik tas asmuo, kurio padaryta veika atitinka baudžiamojo įstatymo numatytą nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį. Pareiga nustatyti, ar kaltininko veiksmai atitinka BK specialiosios dalies straipsniuose numatytų nusikalstamų veikų sudėties objektyviuosius ir subjektyviuosius požymius, tenka bylą nagrinėjančiam teismui, kuris savo teisinį vertinimą privalo motyvuotai išdėstyti teismo nuosprendyje.
11. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išanalizavusi ikiteisminio tyrimo metu surinktus, teisiamajame posėdyje ištirtus ir įvertintus įrodymus bei patikrinusi apeliacinio skundo argumentus, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas objektyviai, išsamiai ir nešališkai ištyrė visas bylos aplinkybes, nepažeisdamas BPK 20 straipsnio reikalavimų, įvertino byloje esančius įrodymus ir, vadovaudamasis BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punkto nuostatomis, pagrįstai išteisino N. B. jai nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo, numatyto BK 246 straipsnio 2 dalyje, požymių. Teisėjų kolegija, baudžiamosios bylos medžiagos kontekste įvertinusi išteisinamojo nuosprendžio įrodymų vertinimo motyvus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas įrodymų vertinimą reglamentuojančių Baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimų nepažeidė, o nuosprendyje pateiktas BK 246 straipsnio nuostatų aiškinimas visiškai atitinka Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką tokio pobūdžio bylose.
Motyvuojamoji dalis
Dėl BK 246 straipsnio 2 dalies taikymo
12. Pagal BK 246 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas paslėpė, sunaikino ar sugadino aprašytą, areštuotą ir jam patikėtą didelės vertės turtą arba didelės vertės turtą, kuriam nustatytas laikinas nuosavybės teisės apribojimas, arba šį turtą neteisėtai perleido kitam asmeniui. Šio nusikaltimo sudėties objektyvusis veikos požymis pasireiškia aktyviomis alternatyviomis veikomis. Viena iš jų – tai aprašyto, areštuoto ir kaltininkui patikėto didelės vertės turto arba didelės vertės turto, kuriam nustatytas laikinas nuosavybės teisės apribojimas, neteisėtas perleidimas kitam asmeniui, dėl ko buvo kaltinama ir išteisintoji N. B.. Šios nusikalstamos veikos dalykas – didelės vertės turtas, kuris aprašytas, areštuotas ir kaltininkui patikėtas arba kuriam nustatytas laikinas nuosavybės teisės apribojimas. Šių veikų subjektas – asmuo, kuriam patikėtas aprašytas, areštuotas turtas arba turtas, į kurį nuosavybės teisė laikinai apribota. Pažymėtina ir tai, kad aprašyto ar areštuoto turto arba turto, kuriam nustatytas laikinas nuosavybės teisės apribojimas, patikėjimas asmeniui yra specialus procesinis veiksmas, kuris įforminamas Baudžiamojo proceso ir (ar) Civilinio proceso kodeksuose nustatyta tvarka, ir kurio metu asmuo įgyja specialaus subjekto statusą, t. y. tampa aprašyto, areštuoto turto arba turto, kuriam nustatytas laikinas nuosavybės teisės apribojimas, saugotoju (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-318/2014). Toks turtas gali būti perduotas saugoti savivaldybės institucijai, įstaigai ar konkrečiam asmeniui. Asmenims, kuriems perduotas saugoti turtas, išaiškinama atsakomybė pagal nagrinėjamą straipsnį ir tam tikslui iš tokių asmenų paimamas rašytinis pasižadėjimas. Šis nusikaltimas padaromas tik tiesiogine tyčia, nes kaltininkas turi suvokti savo pareigas ir teises dėl jam patikėto turto ir žinoti, kad už šio turto perleidimą, paslėpimą, sunaikinimą ar sugadinimą gali būti patrauktas baudžiamojon atsakomybėn pagal BK 246 straipsnį, nes dėl to yra įspėtas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-96/2015), tačiau, visa tai suvokdamas, turi siekti atlikti veikas, numatytas BK 246 straipsnyje, kad nebūtų pasiekti konkrečiu turtu užtikrinti BPK 151str. keliami tikslai. Kadangi nusikaltimas yra formalus, kaltininko veiksmų kvalifikavimui pagal BK 246 str. neturi įtakos, ar saugomas turtas buvo prarastas ar ne ir ar kam nors šiame įstatyme numatytais veiksmais buvo padaryta žala.
13. Apeliaciniuose skunduose nekeliamas klausimas dėl pirmosios instancijos teismo nustatytų aplinkybių, kad N. B. yra tinkamas nusikaltimo, numatyto BK 246 straipsnio 2 dalyje, subjektas, o automobilis Infiniti FX30d, kuriam nustatytas laikinas nuosavybės teisės apribojimas – šio nusikaltimo dalykas. Iš apeliacinių skundų turinio matyti, kad apeliantai nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu ir jais remiantis padaryta išvada, kad N. B., perleisdama L. K. minėtą automobilį, nesielgė neteisėtai, jos veiksmuose nėra būtino nusikaltimo, numatyto BK 246 straipsnio 2 dalyje, subjektyviosios pusės požymio - tiesioginės tyčios. Su šiais apeliacinių skundų argumentais teisėjų kolegija nesutinka.
Žemesnės instancijos teismas
14. Ikiteisminio tyrimo metu N. B. parodė, kad, paprašyta tuomečio UAB „F“ direktoriaus J. U., ji, su minėta įmone būdama sudariusi atstovavimo sutartį, sutiko būti automobilio Infiniti FX30d, kuriam buvo nustatytas laikinas nuosavybės teisės apribojimas, saugotoja. Po to, FNTT pasirašius reikiamus dokumentus, jai buvo perduotas saugoti minėtas automobilis. Išteisintoji teigė, kad ji tyrėjui paaiškino, jog automobilis bus saugomas L. K. gyvenamojo namo kieme, kuris aptvertas tvora, ir tyrėjo akivaizdoje gautus šio automobilio raktelius perdavė M. K.. N. B. paaiškino, kad L. K., paleistas iš suėmimo, naudojosi automobiliu, todėl ji nuolat jam primindavo, kad būtina pasirūpinti automobilio saugumu, ir paprašė parašyti raštą, jog jis įsipareigoja užtikrinti automobilio saugumą, o pareikalavus - grąžinti jį policijos pareigūnams. Išteisintoji parodė, kad gavusi informaciją apie automobilio išregistravimą, kreipėsi į L. K. su prašymu parodyti, kur yra automobilis, surasti jį, perduoti bankroto administratoriui arba susitarti su bankroto administratorium dėl įmonei padarytos žalos atlyginimo. N. B. tvirtino, kad ji nesiekė perleisti, perduoti automobilį L. K. ar atlikti kitus veiksmus, kad šis automobilis būtų prarastas (1 t., b. l. 98–100).
14.1. Bylą nagrinėjant teisiamajame posėdyje, šie išteisintosios parodymai buvo perskaityti (2 t., b. l. 81). N. B. taip pat nurodė, kad FNTT pasirašydama dokumentus dėl automobilio saugojimo, ji su tyrėju aptarė, kad L. K. paleidus iš suėmimo, ji automobilį perduos jam naudoti, o iki to laiko automobilis bus saugomas jo namo kieme. N. B. teigimu, tyrėjas dėl nurodytų aplinkybių neprieštaravo ir patvirtino žinantis, kad L. K. namo teritorija yra aptverta ir saugi. Be to, išteisintoji teigė, kad tyrėjo akivaizdoje automobilio raktelius ir dokumentus ji perdavė L. K. žmonai. N. B. parodė ir tai, kad L. K. paleidus iš suėmimo, ji elektroniniu laišku kreipėsi į prokurorą su prašymu automobilio saugotoju paskirti kitą asmenį, tačiau šis jos prašymas nebuvo išspręstas. Be to, išteisintosios teigimu, ne tik tyrėjui, bet ir prokurorui buvo žinoma, kad L. K. naudojasi minėtu automobiliu Lietuvoje ir užsienio valstybėse, kad nenurodo automobilio buvimo vietos (2 t., b. l. 73–79).
14.2. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje išteisintoji dar kartą patvirtino, kad tyrėjui buvo žinoma, jog automobilis bus saugomas K. namo kieme, o, L. K. taikant suėmimą, juo naudosis M. K.. Išteisintoji parodė, kad dar 2014 m. pradžioje ji kreipėsi į prokurorą dėl automobilio saugotojo pakeitimo, dėjo pastangas, kad L. K. grąžintų automobilį bankroto administratoriui.
14.3. Šiuos išteisintosios parodymus patvirtina ir kiti byloje esantys įrodymai.
Žemesnės instancijos teismas
14.4. Ikiteisminio tyrimo metu kaip specialusis liudytojas apklaustas L. K. patvirtino, kad N. B. tapus automobilio, kuriam buvo nustatytas laikinas nuosavybės teisės apribojimas, saugotoja, šis automobilis buvo saugomas jo namo kieme. Po to, kai jis buvo paleistas iš suėmimo, Lietuvoje ir užsienio valstybėse pats naudojosi automobiliu, todėl N. B. prašymu surašė tai patvirtinantį raštą. Liudytojo teigimu, išteisintoji nežinojo, kad jis minėtu automobiliu išvyko į Ispanijos Karalystę, kur automobilį ir paliko. N. B. žinojo tik tai, kad jis automobiliu naudojasi ir įsipareigoja užtikrinti jo saugumą (1 t., b. l. 89–90).
14.5. Liudytoja M. K. ikiteisminio tyrimo metu taip pat patvirtino, kad tiek ji, tiek iš suėmimo paleistas jos sutuoktinis L. K. naudojosi automobiliu Infiniti FX30d po to, kai šiam automobiliui buvo nustatytas laikinas nuosavybės teisės apribojimas. Liudytoja parodė, kad N. B., tapusi minėto automobilio saugotoja, jai paaiškino, jog automobilio negalima perleisti, parduoti ar paslėpti, juo galima tik naudotis ir saugoti namo kieme. M. K. teigimu, automobilio naudojimosi klausimus su N. B. buvo aptaręs ir jos sutuoktinis (1 t., b. l. 92–93).
14.6. Kaip specialusis liudytojas apklaustas L. K. ir liudytoja M. K. pirmosios instancijos teisme nebuvo apklausti, todėl, vadovaujantis BPK 276 straipsnio 4 dalimi, teisiamajame posėdyje buvo perskaityti jų ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai (2 t., b. l. 19).
14.7. Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, kaip liudytojas buvo apklaustas ir FNTT tyrėju dirbęs A. N.. Liudytojas patvirtino, kad automobiliui Infiniti FX30d nustačius laikiną nuosavybės teisės apribojimą, buvo palikta teisė juo naudotis: automobilis neturėjo būti saugomas taip, kad nebūtų galima juo naudotis, nebuvo nustatyta ir jokių apribojimų, draudžiančių išvykti juo iš Lietuvos. A. N. parodė, kad N. B., tapusi automobilio saugotoja, iš FNTT išvyko kartu su M. K., kuri ir vairavo minėtą automobilį. Be to, jie susitarė, kad automobilis bus saugomas K. namo kieme. A. N. teigė, kad, atliekant tarnybines funkcijas, jam ne kartą teko lankytis Siesikų g. 28, kur gyveno K., todėl jam buvo žinoma, jog ši vieta yra tinkama automobilio saugojimui. Vėliau sužinojo, kad automobiliu naudojasi ne tik M. K., bet ir L. K.. Liudytojas patvirtino, kad ikiteisminio tyrimo metu N. B. raštu kreipėsi, jog automobilio Infiniti FX30d saugotoju būtų paskirtas kitas asmuo (2 t., b. l. 14–17).
15. Aptartus liudytojų parodymus patvirtina ir byloje esantys rašytiniai įrodymai. Kaip matyti iš Vilniaus apygardos prokuroro 2013-10-16 nutarimo UAB ,,F“ turtui – automobiliui Infiniti FX30d, buvo paskirtas laikinas nuosavybės teisės dalinis apribojimas, uždraudžiant jį valdyti ir disponuoti, paliekant jo naudojimo teisę, tačiau nenurodant, kas šią teisę gali realizuoti, nors UAB ,,F“ – juridinis asmuo, o paskirtoji saugotoja neturėjo transporto priemonės vairuotojo teisių. Išteisintoji N. B., būdama advokatė, kaip UAB ,,F“ atstovė, buvo paskirta automobilio Infiniti FX30d saugotoja, tačiau nei minėtame nutarime, nei laikino nuosavybės teisių apribojimo protokole nebuvo nurodyta, kur šis automobilis turi būti saugomas. (1 t., b. l. 38–47). Nors pagal teismų praktiką ne visai atitinkantis įstatymo reikalavimus dokumentų surašymas nedaro jų negaliojančiais, tačiau teisėjų kolegijos vertinimu, šiuo konkrečiu atveju minėti netikslumai ir ne paties tinkamiausio saugotojo parinkimas (kas yra ikiteisminio tyrimo pareigūno prerogatyva) sudarė sąlygas atsiradusioms pasekmėms kilti. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad N. B., tapdama turto saugotoja, iš karto informavo atsakingą FNTT pareigūną, kad automobilis, kuriuo naudotis buvo leidžiama, bus saugomas L. ir M. K. namo kieme, nes ji neturi, kur jį saugoti, negali juo važinėti, nes neturi vairuotojo teisių. Šį jos aiškinimą patvirtina liudytojo A. N. parodymai. Būtent jis aktualiu laiku dirbdamas Vilniaus apygardos valdybos Nusikalstamų veikų tyrimo skyriaus tyrėju, vykdė tyrimą, kuriame ir buvo taikytas nuosavybės teisės apribojimas. Jis paaiškino, kad buvo žinoma, jog automobiliu, į kurį vėliau buvo apribotos nuosavybės teisės, naudojosi L. K. - faktinis UAB ,,F“ vadovas, kurio gyvenamojo namo kieme automobilis Infiniti FX30d ir buvo saugomas. Tyrėjo nuomone, ta vieta automobilį saugoti buvo tinkama. Jokie apribojimai naudotis automobiliu nebuvo nustatyti, nebuvo draudimo vykti juo ir į kitas šalis. Jis matė, kad perdavus automobilį saugoti išteisintajai N. B., automobilį iš ikiteisminio tyrimo įstaigos kiemo išvairavo L. K. žmona, nes N. B. vairuotojo teisių neturėjo. Taigi, šie faktiniai duomenys leidžia spręsti, kad išteisintoji apie apsunkintas savo galimybes saugoti jai patikėtą automobilį informavo ikiteisminio tyrimo tyrėją, pasiimti automobilio atėjo su faktinio automobilio valdytojo žmona, taigi neslėpė, kad automobiliu naudosis L. K., tačiau ikiteisminio tyrimo tyrėjas į tai nereagavo, kito turto saugotojo nepaskyrė, išteisintosios N. B. neinformavo, kad, L. K. paleidus iš suėmimo, ji negali jam leisti naudotis jos saugomu automobiliu. Pagal BK 246 straipsnį turto perleidimu suprantamas turto pardavimas, dovanojimas, perdavimas atlygintinai ar neatlygintinai laikinam valdymui ar naudojimui kitiems fiziniams ar juridiniams asmenims, jei tokia teisė buvo uždrausta ar ribojama, jei tai daroma nežinant pareigūnams, priėmusiems nutarimą dėl laikino nuosavybės teisių apribojimo. Šiuo gi atveju, aptarti faktiniai duomenys patvirtina, kad ikiteisminio tyrimo pareigūnai, žinojo ir suprato, kad automobilis Infiniti FX30d saugomas K. kieme, kurie juo ir naudojasi. Esant tokioms aplinkybėms, nepagrįstas prokuroro skundo argumentas, kad N. B. L. K. automobilį naudoti perdavė neteisėtai.
16. Teisėjų kolegija sutinka su pirmos instancijos teismo nuosprendžio argumentais, kad laikinas nuosavybės teisių apribojimas ikiteisminio tyrimo metu, vadovaujantis BPK 151straipsnio nuostatomis, skiriamas, siekiant užtikrinti civilinį ieškinį, galimą turto konfiskavimą, išplėstinio turto konfiskavimo taikymą. Taigi teisė į turtą ribojama siekiant jį išsaugoti. Todėl BK 246 straipsnyje numatyti alternatyvūs veiksmai, analizuojant ne nusikaltimo baigtumo momentą, o kaltininko tyčios turinį, be jokios abejonės sietini su BPK 151 straipsnyje numatytos procesinės prievartos priemonės - nuosavybės teisės apribojimo – taikymu keliamais tikslais.
16.1. Nors išteisintoji N. B. inkriminuoto įvykio metu, kaip advokatė, atstovaudama UAB ,,F“ interesus ir vadovo paprašyta sutiko laikinai pasaugoti šiai bendrovei priklausantį automobilį, tačiau byloje nėra jokių faktinių duomenų, kurie patvirtintų, jog jos prisiimtas įsipareigojimas buvo susijęs su siekiu padėti L. K. ar jo žmonai išsaugoti automobilį jų pačių naudai.
16.2. Kaip matyti iš bylos duomenų, išteisintoji raštu ir žodžiu įpareigojo L. K. rūpintis jam duoto naudotis automobilio saugumu, o pareikalavus, tuoj pat jį grąžinti (1 t., b. l. 78–79). Be to, ji paaiškino, jog nuolatos jam primindavo, kad areštuotą automobilį jis turi saugoti, nes jį praradus, N. B. kiltų atsakomybė. Šie faktiniai duomenys patvirtina, jog pastaroji, perduodama automobilį naudoti L. K., siekė jį išsaugoti ne pastarajam, o BPK 151 straipsnyje keliamų tikslų užtikrinimui. Bylos rašytiniai įrodymai patvirtina, kad tuo metu, kai išteisintoji kelis kartus kreipėsi į prokurorą su prašymu pakeisti automobilio saugotoją, automobilis nebuvo prarastas. Nežiūrint į tai, vienu atveju jos prašymas liko neišspęstas (b. l. 163-165, t. 1), o kitu – buvo atmestas (1 t., b. l. 48–50). Apklausiamas teisme liudytojas A. N. šias aplinkybes patvirtino.
16.3. Taigi, teisėjų kolegija, įvertinusi aptartus įrodymus, konstatuoja, kad jie yra pakankami pagrįsti, jog N. B. suvokė savo teises ir pareigas dėl jai pasirašytinai patikėto turto, žinojo apie gresiančią atsakomybę už neteisėtus veiksmus šio turto atžvilgiu, nes buvo apie tai įspėta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-85/2013).
16.4. Išteisintoji perduodama automobilį faktiniam UAB ,,F“, o tuo pačiu ir automobilio valdytojui L. K. (t. 2, b. l. 17, 18, 49–50) naudotis, kai teisė naudoti nebuvo apribota, nenustatytas apibrėžtas naudotojų ratas, automobilis saugomas L. K. kieme ir apie tai žinant nuosavybės teisės apribojimą taikiusiems pareigūnams, N. B. raštu įpareigojo L. K. automobiliu naudotis saugiai, o pareikalavus, jį iš karto grąžinti ikiteisminio tyrimo pareigūnams. Ikiteisminio tyrimo metu L. K. patvirtino, kad N. B. nežinojo apie jo ketinimus minėtu automobiliu išvykti į Ispanijos Karalystę ir ten jį galimai palikti. Tai paneigiančių įrodymų byloje nėra. Todėl priešingai nei teigiama apeliaciniuose skunduose, aptarti faktiniai duomenys kartu su pačios N. B. turima informacija, kad teisėsaugos pareigūnai žinojo apie automobilio saugojimo aplinkybes bei suteikdavo L. K. leidimus išvykti į užsienio šalis, patvirtina, jog išteisintoji, būdama advokatė, perduodama automobilį L. K. naudotis, pažinodama jį ne vienerius metus, žinodama apie jam pareikštų įtarimų pobūdį, suprato savo veiksmų pavojingumą, numatė, kad automobilio gali neišsaugoti, bet jį perduodama naudotis L. K., šių pasekmių nesiekė. Taigi ji neturėjo tiesioginės tyčios prarasti UAB ,,F“ automobilį Infiniti FX30d ir jo neišsaugoti BPK 151 straipsnyje numatytų tikslų įgyvendinimui.
17. Vertinant šią aplinkybę kartu su byloje esančiais tiek pirmos instancijos teismo nuosprendyje, tiek šioje nutartyje aptartais duomenimis, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija daro išvadą, kad apygardos teismas tinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą spręsdamas, kad išteisintosios N. B. veiksmuose nėra nusikaltimo, numatyto BK 246 straipsnio 2 dalyje, sudėties, todėl pagrįstai ją išteisino BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punkto pagrindu.
18. Civilinio ieškovo bankroto administratoriaus apeliaciniame skunde keliami klausimai, susiję su ikiteisminio tyrimo pareigūnų veiksmais ir neveikimu nėra šios baudžiamosios bylos nagrinėjimo dalykas, todėl plačiau apie tai nepasisakoma. Pažymėtina tik tai, kad iš byloje esančių dokumentų matyti, kad dėl L. K. galimai neteisėtų veiksmų pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl turto pasisavinimo pagal BK 183 straipsnio 2 dalį (1 t., b. l. 11–13, 18), taip pat buvo kreiptasi ir į užsienio valstybių atitinkamas institucijas dėl automobilio Infiniti FX30d paieškos (1 t., b. l. 50–54).
19. Skundžiamame nuosprendyje tinkamai išspręstas ir su civiliniu ieškiniu susijęs klausimas. BPK 115 straipsnio 3 dalies 2 punktas numato, kad priimdamas išteisinamąjį nuosprendį, teismas palieka civilinį ieškinį nenagrinėtą, jeigu kaltinamasis išteisinamas, nes nėra nusikaltimo požymių turinčios veikos. Tačiau pažymėtina, kad nurodytas teismo sprendimas neužkerta kelio civiliniam ieškovui bankroto administratoriui atitinkamą ieškinį pareikšti civilinio proceso tvarka.
20. Esant šioms aplinkybėms, naikinti ar keisti pirmos instancijos teismo nuosprendį dėl prokuroro ar civilinio ieškovo apeliaciniuose skunduose išdėstytų argumentų nėra pagrindo, todėl jis paliekamas galioti.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Vilniaus apygardos prokuratūros skyriaus prokuroro ir civilinio ieškovo BUAB ,,F“ bankroto administratoriaus UAB ,,Framas LT“ apeliacinius skundus atmesti.