Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio (pranešėjo), Artūro Drigoto ir Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininko), rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal L. R. ir G. R. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009 m. balandžio 3 d. nutarimo L. R. administracinio teisės pažeidimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustat ė:

I.

II.

L. R. ir G. R. apeliaciniame skunde nesutinkama su miesto apylinkės teismo nutarimu ir manoma, kad jis, L. R., nubaustas per griežtai. Automobilio savininkas G. R. teigia, kad miesto apylinkės teismas nepagrįstai atsisakė jam grąžinti automobilį, nes jis teisės pažeidimo nepadarė, yra neįgalus. Apeliaciniame skunde prašoma pakeisti miesto apylinkės teismo nutarimą ir L. R. paskirti švelnesnę nuobaudą bei grąžinti G. R. lengvąjį automobilį.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konsta tuoja:

III.

L. R. prašymas apeliaciniame skunde netenkinamas.

Administracinių teisės pažeidimų kodekso 129 straipsnis nustato, kad transporto priemonių vairavimas neblaivių ar apsvaigusių nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vairuotojų, neturinčių teisės vairuoti ar neturinčių teisės vairuoti tos rūšies transporto priemonių, arba neblaivumo ar apsvaigimo patikrinimo vengimas, taip pat alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vartojimas po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo - užtraukia baudą nuo keturių tūkstančių iki penkių tūkstančių litų arba administracinį areštą nuo dvidešimties iki trisdešimties parų.

Skundžiamuoju teismo nutarimu L. R. paskirta administracinė nuobauda už ATPK 129 straipsnyje numatytojo pažeidimo padarymą. Ginčo dėl šio pažeidimo nėra ir nėra pagrindo abejoti dėl administracinėn atsakomybėn patrauktojo L. R. kaltės padarius šį pažeidimą.

Taip pat apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nėra pagrindo tenkinti apelianto prašymą dėl paskirtos nuobaudos švelninimo. Pirmosios instancijos teismas paskirdamas L. R. nuobaudą pagal ATPK 129 straipsnio sankciją įstatymo nepažeidė.

Paskirtoji nuobauda apeliantui galėtų būti švelninama tik remiantis ATPK 30¹ straipsnio nuostatomis. Bet Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėdamas bylas dėl nuobaudos sušvelninimo yra ne kartą konstatavęs, kad administracinė nuobauda, vadovaujantis ATPK 30¹ straipsnyje nustatytomis taisyklėmis, gali būti švelninama tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kurio atžvilgiu taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai. Teisėjų kolegija, patikrinusi šios bylos medžiagą ir apelianto argumentus, konstatuoja, kad tokių išskirtinių aplinkybių, dėl kurių L. R. už padarytąjį pažeidimą turėtų būti taikoma išskirtinai švelni nuobauda, šioje byloje nėra. L. R. padarytasis pažeidimas, t. y. transporto priemonės vairavimas, kada jam buvo nustatytas 1,94 promilių girtumas, yra vienas iš pavojingiausių administracinių teisės pažeidimų transporto srityje. Todėl vien tik simbolinės, jo pageidavimus tenkinančios nuobaudos, paskyrimas, akivaizdžiai neatitiktų administracinėms nuobaudoms keliamų tikslų, numatytų ATPK 20 straipsnyje. Byloje nustatytos pažeidimo padarymo aplinkybės, neleidžia teigti, kad L. R. padarytasis pažeidimas buvo mažai pavojingas ir kad už tokią veiką jam pritaikyta įstatyme numatyta nuobauda turėtų būti laikoma aiškiai neteisinga ar neprotinga.

Administracinėn atsakomybėn traukiamojo asmens veikla tokio pobūdžio bylose paprastai niekada nepripažįstama ypatinga aplinkybe, turinčia lemti išskirtinai švelnios nuobaudos taikymą, ir nesuteikia prioriteto, svarstant administracinės atsakomybės švelninimą. Skiriama nuobauda turi nubausti teisės pažeidėją, sukelti jam atitinkamas neigiamas pasekmes. Neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas.

Pirmosios instancijos teismo nutarimas yra tinkamai motyvuotas, teismas įvertino visas aplinkybes, reikšmingas parenkant pažeidėjui nuobaudą. Todėl dėl šių priežasčių miesto apylinkės teismo nutarimas paliekamas nepakeistas. Reikia sutikti su apeliantu, kad miesto apylinkės teismo nutarime nepagrįstai įrašyta, kad jis yra baustas už administracinį teisės pažeidimą. Byloje tokių duomenų nėra. Kita vertus, miesto apylinkės teismo nutarime nurodytoji aplinkybė turėtų būti traktuojama kaip kvalifikuojanti, neatsakomybę sunkinanti.

G. R. prašymas apeliaciniame skunde tenkinamas.

Miesto apylinkės teismo nutarime nurodymas, kad pagal ATPK 269 straipsnio 7 dalį, kada padarytas ATPK 129 straipsnyje numatytas pažeidimas, pareigūnas turi teisę priverstinai nuvežti transporto priemonę ir kad nuvežtą transporto priemonę leidžiama susigrąžinti tik po to, kai bus sumokėta skirtoji bauda, nepriimtinas, nes Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2009 m. balandžio 10 d. nutarimu pripažino, kad ši nuostata prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos principui ir, suprantama, tokia nuostata negalima vadovautis.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n utaria:

L. R. apeliacinį skundą atmesti ir Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009 m. balandžio 3 d. nutarimo dalį dėl jo nubaudimo palikti nepakeistą.

G. R. prašymą apeliaciniame skunde patenkinti. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009 m. balandžio 3 d. nutarimo dalį dėl automobilio grąžinimo tik po to, kai L. R. sumokės paskirtą baudą, panaikinti iš šį klausimą išspręsti iš esmės – automobilį VW Santana valst. Nr. (duomenys neskelbtini) grąžinti teisėtam valdytojui.

Nutartis neskundžiama.