- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-07-20
- Bylos Nr.
- 2A-1246-125/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-11695-2011-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Bronius Valius (pirm.), Audrius Saulėnas, Albina Pupeikienė
- Ieškovas
- K. R.
- Atsakovas
- A. A., S. A.
Pranešėjas Bronius Valius Civilinė byla Nr. 2A-1246-125/2012
2012 m. liepos 20 d.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Broniaus Valiaus, kolegijos teisėjų Audriaus Saulėno, Albinos Pupeikienės, rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo K. R. ieškinį atsakovams A. A. ir S. A., trečiajam asmeniui nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų A. V. dėl avanso ir nuostolių priteisimo bei trečiojo asmens apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012-02-21 sprendimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas K. R. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovų solidariai 25000,00 Lt sumokėto avanso, 8500,00 Lt palūkanų ir 12 procentų dydžio metinių palūkanų nuo priteisto avanso nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2008-11-07 ieškovas su atsakovais, atstovaujamais trečiojo asmens nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų pagal 2008-11-07 įgaliojimą Nr. K1AK-17511, sudarė preliminarią sutartį (įvardinta kaip neprotestuotinas vekselis) dėl dalies žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) pirkimo. Ieškovas sumokėjo 25000,00 Lt avansą atsakovams. Sutinkamai su Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.193 straipsnio nuostatomis sutartys turi būti aiškinamos pagal tikruosius šalių ketinimus, jų esmę ir tikslą, o ne vien remiamasi pažodiniu sutarties teksto aiškinimu ar sutarties pavadinimu, todėl ieškovo ir atsakovų sutartis laikytina preliminariąja sutartimi nepriklausomai nuo to, kad įvardinta kaip neprotestuotinas vekselis. Atsakovai įsipareigojo iki 2009-11-07 pakeisti esamo žemės sklypo paskirtį iš žemės ūkio į namų valdos, suformuoti individualių namų statybai skirtus sklypus ir du iš jų parduoti ieškovui. Dokumentai laiku paruošti nebuvo dėl atsakovų kaltės, todėl iki 2009-11-07 nesudarius pagrindinės pirkimo-pardavimo sutarties prievolė sudaryti šią sutartį pasibaigia. Atsakovai pakeitė žemės sklypo paskirtį ir suformavo žemės sklypus individualių namų statybai tik 2011-04-13 kas matyti iš VĮ „Registrų centras“ išrašo, todėl laikytina, kad nebuvo pasiektas tikslas, kurio šalys siekė preliminariąja sutartimi, dėl ko laikytina, kad avansas gautas be teisėto pagrindo.
Atsiliepimas
Atsakovas S. A. atsiliepimu į ieškovo ieškinį prašo atmesti ieškovo ieškinį kaip nepagrįstą. Nurodė, kad 2008-11-07 A. V. pagal atsakovų notariškai patvirtintą įgaliojimą išrašė ieškovui paprastąjį neprotestuotiną vekselį 25 000,00 Lt sumai už gautą avansą iš K. R. už 20 arų žemės sklypą, esanti (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), skirtą individualių namų statybai. A. V. šiuo vekseliu įsipareigojo per numatytą terminą pakeisti minėto žemės sklypo paskirtį iš žemės ūkio paskirties į namų valdos paskirtį. Dėl sudėtingos ekonominės situacijos Lietuvoje ir dėl asmeninių finansinių aplinkybių, atsakovai negalėjo iki 2009-11-07 numatyto termino pakeisti minėto žemės sklypo paskirties iš žemės ūkio paskirties į namų valdos paskirtį. Todėl atsakovai informavo ieškovą apie pasikeitusias aplinkybės, ieškovas žinodamas apie tai sutiko su termino atidėjimu. Todėl atsakovai įvykdė savo įsipareigojimus tik 2011-04-13 ir ieškovas jokių pretenzijų jiems nepateikė. Tačiau šių metų rugsėjo mėnesį dėl atsakovams nesuprantamų priežasčių ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, nors atsakovų atstovo A. V. įsipareigojimai jau įvykdyti ir atsakovai pasiruošė pasirašyti žemės sklypo, (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) pirkimo-pardavimo sutartį.
Trečiojo asmens nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų atstovas I. P. teismo posėdžio metu nurodė, kad vekselis tarp šalių buvo pasirašytas už žemės paskirties pakeitimą, o ne už pirkimą. Po mėnesio buvo paruošta preliminarioji sutartis, bet ieškovas jos nepasirašė, nors pačią sutartį iš A. V. pasiėmė. Ieškovas pagal vekselį galėjo tik suėjus terminams reikalauti grąžinti pinigus ir delspinigius, tačiau jis specialiai delsė, nes norėjo gauti daugiau netesybų. Ne dėl atsakovų ir ne dėl trečiojo asmens kaltės žemės sklypo dokumentų tvarkymas užtruko, o dėl to, kad buvo keičiama tvarka ir įstatymai, leidimai buvo gauti ir žemės paskirties klausimas išspręstas tik 2011 m. balandžio mėnesį. Ieškovas piktybiškai naudojosi savo teisėmis – žinodamas kodėl užstrigo klausimas dėl žemės paskirties keitimo nė vieno karto nepareiškė pretenzijos, o dabar kreipiasi į teismą su ieškiniu.
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2012-02-21 sprendimu iš dalies tenkino ieškovo K. R. ieškinį: priteisė ieškovui K. R. solidariai iš atsakovų A. A. ir S. A. 25000,00 Lt sumokėto avanso ir 5 procentus metinių palūkanų nuo 2009 m. lapkričio 7 d. iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, priteisė iš ieškovų ir trečiojo asmens lygiomis dalimis atlyginti bylinėjimosi išlaidas. Teismas nurodė, kad preliminariąja sutartimi nesukuriama piniginė prievolė, nė viena iš šalių neįgyja turtinės naudos, taigi ir dėl šios priežasties neatsiranda mokėjimo–atsiskaitymo santykio. Tačiau preliminariosios sutarties turinys yra šalių consensus ad idem, t. y. šalių surastas sutarimas, bendra nuomonė, todėl leidžiama šalims susitarti dėl bet kokių sąlygų, neprieštaraujančių imperatyviosioms įstatymo normoms, viešajai tvarkai ar gerai moralei. Taigi šiuo atveju avanso mokėjimas pagal preliminariąją sutartį neprieštarauja imperatyvams, įskaitant ir Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.165 straipsnio 1 dalį. Nurodė, kad nagrinėjamu atveju tiek neprotestuotino vekselio sąlygos, tiek šalių ketinimai ir jų elgesys sudaro pagrindą išvadai, kad ieškovas atsakovams sumokėjo 25000 Lt kaip avansą, kuris turėjo būti įskaitytas į perkamo žemės sklypo kainą, t.y. šalys ateityje turėjo sudaryti žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį. Šią aplinkybę patvirtina ir atsakovas S. A. savo atsiliepime į ieškinį (b.l. 43). Šalys preliminarią sutartį pasirašė 2008-11-07, tuo tarpu atsakovų atstovas A. D. su prašymu dėl žemės naudojimo paskirties pakeitimo į Klaipėdos rajono savivaldybės Architektūros ir urbanistikos skyrių kreipėsi tik 2009-05-12, t.y. praėjus pusei metų po sutarties pasirašymo. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatė, kad atsakovai, per trečiąjį asmenį, sudarydami su ieškovu preliminariąją sutartį ir nustatydami žemės sklypo paskirties pakeitimo terminą, kai dar nebuvo žinomi žemės sklypo detaliojo plano patvirtinimo Klaipėdos rajono savivaldybėje terminai ir neprognozuojami rezultatai, nebuvo pakankamai atidūs ir rūpestingi, todėl yra kalti dėl preliminariosios sutarties neįvykdymo dėl to, kad nebuvo laiku patvirtintas žemės sklypo detalusis planas ir pakeista žemės sklypo paskirtis. Pasibaigus prievolei sudaryti pagrindinę sutartį, ieškovas turi teisę reikalauti, kad sumokėta suma būtų grąžinta, nes atsakovai ją gavo be teisinio pagrindo (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.237 straipsnis). Teismui kvalifikavus 25000,00 Lt ginčo sumą kaip avansą, nesudarius pagrindinės sutarties, būsimi sklypo pardavėjai (atsakovai) neteko teisinio pagrindo disponuoti šiais pinigais ir jie turi būti grąžinami ieškovui kaip be teisinio pagrindo įgytas turtas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.237 straipsnio 1 dalis). Teismas konstatavo, kad tarp šalių sudarytoje preliminarioje sutartyje nustatytos 12 procentų metinės palūkanos vertintinos kaip neprotingai didelės, neatitinkančios šalių interesų pusiausvyros, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo reikalavimų. Be to pažymėjo, kad ieškovas kreipėsi į teismą beveik po metų nuo dienos, kai turėjo būti pakeista žemės paskirtis, galimai sąmoningai didindamas jam pagal sutarties nuostatas priteistinas netesybas, todėl ieškovui iš atsakovų priteistinos 5 procentų metinės palūkanos.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu tretysis asmuo A. V. prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012-02-21 sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Skunde nurodo, jog teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, numatytas CPK 185 str. ir 270 str. Remiantis šiomis nuostatomis teismas privalėjo nurodyti ne tik įrodymus, kuriais grindžia teismo išvadas, bet ir argumentus, dėl kurių vienais įrodymais rėmėsi, o kitus atmetė. Nurodė, kad ieškovui buvo išrašytas vekselis, kurio pasirašymo bei vykdymo taisykles reglamentuoja specialus Įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymas. Pagal šio įstatymo nuostatas ieškovas turėjo pateikti vekselį atsakovams, kad būtų padarytas vekselio akceptas, t.y. atsakovai turėjo pasirašyti, jog pažeidė savo prievoles ir sutinka grąžinti avansą bei atlyginti nuostolius. Tačiau tokio reikalavimo iš ieškovo nebuvo. Taip pat nurodė, jog žemės paskirties nepakeitė dėl to, kad Vyriausybė ir kitos institucijos ilgą laiką nepakeitė žemės paskirtį reglamentuojančių teisės aktų. Nurodė, jog teismas nepagrįstai neatsižvelgė į galimybę, jog atsakovai informavo ieškovą apie pasikeitusias aplinkybes.
Ieškovas atsiliepimo į apeliacinį skundą nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant faktinę ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialines teisės normas. Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 dalyje ir 3 dalyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą, daro išvadą, kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nėra.
Kolegija pažymi, jog tarp šalių yra kilęs ginčas dėl sutartinių teisinių santykių pagrindu įgytų 25 000 Lt priteisimo. Iš bylos duomenų matyti, jog 2008-11-07 atsakovai, atstovaujami trečiojo asmens A. V. pagal 2008-11-07 įgaliojimą Nr. K1AK-17511 išdavė ieškovui neprotestuotiną vekselį dėl dalies žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), pirkimo (b.l. 8). Atsakovai įsipareigojo pakeisti žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), paskirtį iš žemės ūkio paskirties į namų valdos iki 2009-11-07. Neprotestuotino vekselio 2 punkte numatyta, kad nepakeitus žemės sklypo paskirties, atsakovai įsipareigoja grąžinti ieškovui avansą ir sumokėti 12 procentų metinių palūkanų. Žemės sklypas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise neprotestuotino vekselio pasirašymo metu, t.y. 2008-11-07, priklausė A. A. ir S. A. (b.l. 10). 2008-11-07 atsakovai įgaliojo trečiąjį asmenį A. V., atstovauti jiems VĮ Registrų centre ir visose kitose įstaigose ir organizacijose, keičiant žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), kadastrinis adresas (duomenys neskelbtini), tikslinę paskirtį į kitos paskirties žemę, parduoti žemės sklypus ir/ar padalintus ir naujai suformuotus žemės sklypus, už A.V. aptartą kainą ir sąlygas savo nuožiūra (b.l. 16).
Pagal Lietuvoje nustatytą teisinį reglamentavimą vekselis yra vertybinis popierius ir civilinių teisių objektas (CK 1.97 straipsnio 1 dalis, 1.101 straipsnis). Vekselių išrašymo, perdavimo, laidavimo, mokėjimo, reikalavimų, atsirandančių pagal vekselį, pareiškimo ir patenkinimo tvarką bei įsipareigojusių pagal vekselį asmenų santykius Lietuvos Respublikoje reglamentuoja 1999 m. kovo 16 d. Įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymas (toliau – ĮPVĮ). Be to, vekselių išrašymas, įforminimas ir naudojimas detalizuojamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. rugsėjo 13 d. nutarimu Nr. 987 patvirtintose Vekselių naudojimo taisyklėse (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2007 m. spalio mėn. 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-216/2007).
Įstatymo nustatytas reikalavimas, kad vekselyje turi būti besąlyginis įsipareigojimas sumokėti jame nurodytą pinigų sumą (CK 1.105 straipsnio 1 dalis, ĮPVĮ 2 straipsnio 1 dalis, 3 straipsnio 2 punktas, 77 straipsnio 2 punktas) reiškia tai, kad vekselyje įtvirtinta mokėjimo prievolė ir iš jos atsiradusi reikalavimo teisė yra abstraktaus pobūdžio. Prievolės abstraktumas reiškia tai, kad: pirma, abstrakti prievolė yra savarankiška, t. y. jos nesieja teisinis ryšys su jos atsiradimo pagrindu; antra, abstrakčios prievolės subjektai negali remtis tokios prievolės atsiradimo pagrindo buvimu, jo galiojimu ar negaliojimu, reikalaudami vykdyti ar atsisakydami vykdyti pareigas, kilusias iš šios prievolės. Taigi vekselyje įtvirtintos prievolės abstraktumas reiškia tai, kad ši prievolė nesusijusi teisiniu ryšiu su vekselio išdavimo pagrindu, t. y. tuo teisiniu santykiu (tam tikru sandoriu), dėl kurio vekselis buvo išrašytas. Vekselio išrašymas – abstraktus vienašalis sandoris. Dėl šio abstraktaus vienašalio sandorio sukuriamas naujas civilinių teisių objektas – vertybinis popierius, kuriame įtvirtinta nauja prievolė dalyvauja civilinėje apyvartoje kaip savarankiška abstrakti prievolė, iš esmės teisiškai nepriklausoma nuo to teisinio santykio (tam tikro sandorio), kurio pagrindu ji buvo sukurta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2007 m. spalio mėn. 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-216/2007).
Iš bylos duomenų matyti, jog neprotestuotinas vekselis 25 000 Lt sumai buvo pasirašytas vekselio davėjo A. V. (b.l. 8). Taigi remiantis įstatymo nuostatomis bei Aukščiausiojo teismo išaiškinimais, vekselio davėjas A. V. pasirašydamas neprotestuotiną vekselį įsipareigojo sumokėti ieškovui K. R. 25 000 Lt. Tuo tarpu iš bylos duomenų matyti, jog vekselio davėjui A. V. pasirašius ir vienašališkai įsipareigojus sumokėti vekselyje nurodytą sumą, vis dėlto pinigus sumokėjo ieškovas. Taip pat kolegija pažymi, jog vekselis yra vienašalis sandoris, kuriuo viena šalis įsipareigoja besąlygiškai sumokėti pinigus kitai sutarties šaliai. Tuo tarpu nagrinėjamu atveju buvo sudaryta dvišalė sutartis, kuria viena šalis įsipareigojo sumokėti sutartą pinigų sumą, o kita šalis atlikti tam tikrus darbus. Taigi sisteminis įstatymų nuostatų aiškinimas ir faktiniai bylos duomenys leidžia pagrįstai teigti, kad atsakovo apeliaciniame skunde išdėstyti teiginiai, jog atsakovai turėjo akceptuoti vekselį, t.y. atsakovai turėjo pasirašyti, jog pažeidė savo prievoles ir sutinka grąžinti avansą bei atlyginti nuostolius, yra teisiškai nepagrįsti. Esant aukščiau išdėstytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas padarė teisėtą ir pagrįstą išvadą, kad pasirašytos sutarties (vekselio) forma neatitinka reglamentuojamų sutartinių santykių turinio ir pagrįstai santykius vertino kaip preliminariąją sutartį pagal CK 6.165 straipsnį.
Apeliantas skunde nurodė, jog teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, numatytas CPK 185 str. ir 270 str., nes teismas privalėjo nurodyti ne tik įrodymus, kuriais grindžia teismo išvadas, bet ir argumentus, dėl kurių vienais įrodymais rėmėsi, o kitus atmetė. Kolegija pažymi, jog tais atvejais kai bylos nagrinėjimo metu nekyla ginčas dėl įrodymų patikimumo, teismas neprivalo pasisakyti, kodėl vienais įrodymai remiasi, o kitus atmeta. Iš rašytinių bylos duomenų matyti, jog byloje yra surinkta pakankamai duomenų, posėdžio metu šalys davė išsamius paaiškinimus, prieštaravimų tarp byloje surinktų duomenų taip pat nėra. Remiantis šiomis aplinkybėmis pirmosios instancijos teismui pagrįstai nekilo jokių abejonių dėl įrodymų patikimumo, todėl vadovaudamasis proceso ekonomiškumo bei koncentruotumo principais teismas plačiau šiuo aspektu nepasisakė.
Apeliantas skunde teigia, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai neatsižvelgė į galimybę, jog galimai ieškovas žinojo apie pasikeitusias aplinkybes, jog yra keičiami įstatymai, todėl nebus įmanoma laiku įvykdyti sutarties. Kolegija pažymi, jog pagal CPK 178 straipsnį šalys privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus. Tuo tarpu iš bylos duomenų matyti, jog atsakovas nepateikia jokių duomenų šioms aplinkybėms pagrįsti, todėl tokie teiginiai teismo vertintini kaip nepagrįsti.
Atsižvelgiant į minėtas aplinkybes, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino teisės normas, susijusias su sutarčių aiškinimu bei preliminariosios sutarties taikymu, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą ir jį naikinti arba keisti apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo (LR CPK 326 str. 1 d. 1 p.), todėl jis paliktinas nepakeistas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326-331 straipsniais, teisėjų kolegija
nutaria:
Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012-02-21 sprendimą palikti nepakeistą