Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

2019-09-16 · Baudžiamoji byla Nr. 1-2730-1013/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Įsakymas
Data
2019-09-16
Bylos Nr.
1-2730-1013/2019
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Jurgita Šėlienė
Kaltinamasis
G. M.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-2730-1013/2019Teisminio proceso Nr. 1-01-1-36378-2019-2Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.20.13; 2.12.1.3. (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASTEISMO BAUDŽIAMASIS ĮSAKYMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. rugsėjo 16 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Jurgita Šėlienė, išnagrinėjusi prokurorės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą, kurioje G. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Vilniuje, Lietuvos Respublikos pilietis, pagrindinio išsilavinimo, gyvenantis bei gyvenamąją vietą deklaruojantis (duomenys neskelbtini), vedęs, dirbantis UAB (duomenys neskelbtini), administracine tvarka baustas, teistas 2019 m. birželio 12 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 145 straipsnio 1 dalį ir paskirta 8 mėn. laisvės apribojimo bausmė,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

G. M. 2019 m. rugpjūčio 24 d., apie 22.17 val., Vilniuje, (duomenys neskelbtini) g. ir (duomenys neskelbtini) g. sankryžoje, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau KET) 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį Audi A6, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 1,67 promilės etilo alkoholio koncentracija. Tokiais savo veiksmais jis padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Ikiteisminio tyrimo metu G. M. savo kaltę pripažino visiškai ir paaiškino, kad

2019 m. rugpjūčio 24 d. apie 06.00 val. kartu su draugu T. M., automobiliu „Audi A6“, valst. Nr (duomenys neskelbtini), nuvažiavo prie ežero žvejoti. Tą dieną jis susitarė su T. M. draugu, kad pastarasis atvažiuos prie ežero ir parveš juos jam priklausančiu automobiliu. Tarėsi dėl parvežimo į namus, todėl, kad su draugu planavo vartoti alkoholinius gėrimus. Būdamas prie ežero jis išgėrė 5 litrus alaus ir apie 350 ml brendžio. Tą dieną apie 18.00 val. susiskambino su T. M. draugu, kuris turėjo juos parvežti namo. Pastarasis pažadėjo atvažiuoti, todėl jis su draugu toliau vartojo alkoholį prie ežero. Vakare apie 21.00 val. pakartotinai paskambino T. M. draugui. Pokalbio metu pastarasis nurodė, kad jis neatvažiuos, todėl jis nusprendė pats sėstis už automobilio „Audi A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairo. Apie 21.30 val. susirinkę daiktus, jis su draugu išvažiavo link namų. Privažiuojant (duomenys neskelbtini) g. ir (duomenys neskelbtini) g. sankryžą, jis pastebėjo policijos automobilį su įjungtais šviesos signalais, todėl sustojo kelkraštyje. Prie jo priėjęs policijos pareigūnas paprašė pateikti dokumentus bei nueiti į tarnybinį automobilį. Pareigūnas pasiteiravo, ar jis vartojo alkoholį bei pasiūlė pasitikrinti dėl blaivumo. Jis sutiko. Pareigūnas patikrino jo girtumą alkoholio kiekio matuokliu. Jam buvo nustatytas 1,67 promilių girtumas pirmo pūtimo metu. Antro pūtimo metu jam buvo nustatytas 1,69 promilių girtumas. Vėliau policijos pareigūnai jį nuvežė į policijos komisariatą. Dėl savo poelgio, kad vairavo automobilį būdamas neblaivus nuoširdžiai gailisi, savo veiksmus vertina neigiamai (b.l.49-50).

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytoju A. M. parodė, kad 2019 m. rugpjūčio 24 d. apie 22.15 val., dirbdamas kartu su vyr. patruliu A. K., gavo pranešimą iš OVS, kad keliu (duomenys neskelbtini) link Vilniaus važiuoja automobilis Audi, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vairuotojas galimai neblaivus. Apie 22.17 val. minėtą automobilį pastebėjo (duomenys neskelbtini) g. ir apie 22.24 val. sustabdė (duomenys neskelbtini) g. ties (duomenys neskelbtini) g. Patikrinimo metu nustatė, kad automobilį vairavo G. M., gim. (duomenys neskelbtini) Bendraujant su vairuotoju, nuo pastarojo sklido alkoholio kvapas. G. M. prisipažino, kad vartojo alkoholinius gėrimus (brendį, alų) žvejyboje. Nurodė, kad draugai jį parvežti atsisakė, todėl jis nusprendė vairuoti pats. Jam buvo pasiūlyta pasitikrinti blaivumą alkotesteriu. Patikrinimo metu buvo nustatyta, kad vairuotojas neblaivus. Pirmo pūtimo metu vairuotojui buvo nustatytas 1,67 promilių girtumas. Antro pūtimo metu G. M. buvo nustatytas 1,69 promilių girtumas (b. l. 33-34).

Alkotesterio kvitų duomenys patvirtina, kad patikrinus G. M. alkoholio matuokliu Draeger 2019 m. rugpjūčio 24 d. 22.24 val. nustatytas 1,67 promilės girtumas, o 22.53 val. – 1,69 promilės girtumas. Patikros sertifikatas patvirtina, kad neblaivumo nustatymo dieną alkotesteris buvo tinkamas naudoti, patikra galioja iki 2019 m. rugsėjo 27 d. (b. l. 35-38).

Motyvuojamoji dalis

Iš byloje esančios VĮ „Regitra“ pažymos matyti, kad automobilio Audi A6, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) savininkas yra G. M. (b. l. 15).

VšĮ „Emprekis“ duomenimis, vidutinė automobilio Audi A6 (1997 m.) kaina Lietuvoje su PVM yra 1300 Eur, be PVM – 1075 Eur (b. l. 16).

BK 2 81¹ straipsnio 1 dalyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė be kita ko tam, kas vairavo motorinę transporto priemonę, būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas. Už tokių veiksmų atlikimą baudžiamasis įstatymas numato baudos, arešto arba laisvės atėmimo iki vienerių metų bausmes.

Teismas, įvertinęs byloje esančių duomenų, kuriuos pripažįsta įrodymais, visumą, konstatuoja, kad G. M. vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, t. y. 2019 m. rugpjūčio 24 d., apie 22.17 val., Vilniuje, (duomenys neskelbtini) g. ir (duomenys neskelbtini) g. sankryžoje, vairavo automobilį Audi A6 Avant, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 1,67 promilės etilo alkoholio koncentracija. Įvertinus anksčiau nurodytus byloje esančius įrodymus, konstatuotina, jog ši G. M. tyčinė veika atitinka nusikaltimo, numatyto BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, sudėtį, jo kaltė, padarius šią nusikalstamą veiką, visiškai įrodyta jo paties prisipažinimu, liudytojo A. M. parodymais, tarnybiniu pranešimu, alkotesterių parodymų duomenimis ir kitais byloje esančiais duomenimis.

Kaltinamasis G. M. sutiko, kad procesas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu, sutiko su siūloma bausmės rūšimi, prašė baudą išdėstyti dalimis per du metus, kadangi augina du nepilnamečius vaikus (b. l. 65, 66).

Bausmė yra teisinga tada, kai ji atitinka bausmės paskirtį, numatytą BK 41 straipsnio 2 dalyje, kurioje nuoseklia tvarka yra išdėstyti bausmės skyrimo tikslai, kurių visuma sudaro vieningą bausmės paskirtį. BK 54 straipsnis reglamentuoja bausmės skyrimo pagrindus ir nustato, jog bausmės skyrimas yra išimtinė teismo kompetencija. Tai viena sudėtingiausių ir svarbiausių baudžiamojo įstatymo įgyvendinimo ir baudžiamosios bylos užbaigimo stadijų, kadangi paskiriant bausmę įvertinamas ir padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnis, ir nusikaltimo požymiai, jų turinys, pobūdis, taip pat kaltininko asmenybė, jo atsakomybę lengvinančios bei sunkinančios aplinkybės.

Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam G. M., atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą (padarytas vienas nesunkus tyčinis nusikaltimas transporto eismo saugumui), nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, į G. M. atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kad kaltinamasis visiškai prisipažino dėl padarytos veikos ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.), į tai, kad nėra nustatyta jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių, į aplinkybes, charakterizuojančias kaltinamąjį G. M. – vieną kartą teistas, baustas administracine tvarka (b. l. 60-61), dirbantis. Atsižvelgdamas į išvardintas aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta kaltinamajam už padarytą nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, paskyrus įstatymo sankcijoje numatytą bausmės rūšį – baudą. Vadovaujantis BK 47 straipsnio 3 dalies 2 punktu, už nesunkų nusikaltimą nustatoma nuo 50 MGL iki 2000 MGL dydžio bauda. Teismas pažymi, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. rugpjūčio 30 d. nutarimu Nr. 707 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. spalio 14 d. nutarimo Nr. 1031 „Dėl bazinio bausmių ir nuobaudų dydžio patvirtinimo“ pakeitimo“ nustatyta, kad bazinis bausmių ir nuobaudų dydis – 50 Eur. Pagal Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos išmokų atskaitos rodiklių ir bazinio bausmių ir nuobaudų dydžio nustatymo įstatymo 5 straipsnį teisės aktuose, reglamentuojančiuose nusikalstamų veikų ir administracinių teisės pažeidimų kvalifikavimą bei bausmių ir nuobaudų dydžių apibrėžimą ir apskaičiavimą, vartojamas rodiklis „minimalusis gyvenimo lygis“ arba „MGL“ yra tapatus ir lygus baziniam bausmių ir nuobaudų dydžiui. Teismas, įvertinęs bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes, sprendžia, kad kaltinamajam G. M. už padarytą nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, skirtina 75 MGL bauda, kuri, atsižvelgiant į tai, kad baudžiamoji byla išnagrinėta teismo baudžiamuoju įsakymu, mažintina vienu trečdaliu ir jam skirtina 50 MGL dydžio bauda (BK 64¹ str.).

Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad kaltinamasis buvo laikinai sulaikytas nuo 2019 m. rugpjūčio 24 d. 22.24 val. iki 2019 m. rugpjūčio 25 d. 16.15 val. (vieną dieną) (b. l. 39, 56). Vadovaujantis BK 66 straipsniu, šis laikas įskaitytinas į bausmę, vieną laikinojo sulaikymo dieną prilyginant 2 MGL baudos.

Kaip minėta, iš bylos duomenų matyti, kad G. M. prašė leisti baudą mokėti dalimis per du metus, nurodydamas, kad augina du nepilnamečius vaikus. Objektyvūs duomenys apie kaltinamojo turtinę padėtį nepateikti. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 352 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nuosprendį paskelbęs teismas tuoj pat išaiškina nuteistajam paskirtos bausmės savanoriško ir priverstinio įvykdymo tvarką, sąlygas, jo teises ir pareigas bei nustato terminą, per kurį turi būti savanoriškai sumokėta bauda. Vadovaujantis BK 47 straipsniu bausmės – baudos – esmę sudaro nuteistojo pareiga sumokėti teismo paskirtą pinigų sumą valstybės naudai. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 22 straipsnio 1 dalyje reglamentuoti baudos bausmės įvykdymo būdai, t. y. savanoriškas (kai nuteistasis per du mėnesius arba kitą teismo nustatytą terminą nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos sumoka baudą) ir priverstinis (kai baudą išieško antstolis, taikydamas priverstinio vykdymo priemones, jei nuteistasis, kuriam paskirta baudos bausmė, per du mėnesius arba kitą teismo nustatytą laikotarpį nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos savanoriškai nesumoka baudos). Šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad nuosprendį paskelbęs teismas išaiškina nuteistajam, jog jis privalo sumokėti baudą į teritorinės mokesčių inspekcijos sąskaitą per du mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos ar per kitą teismo nustatytą laikotarpį. Analizuojant BVK 22 straipsnio nuostatas, akcentuotina tai, kad teismas gali nustatyti kitą, ilgesnį nei du mėnesiai bausmės – baudos – įvykdymo laikotarpį. Įstatymas imperatyviai nenurodo maksimalaus bausmės – baudos – įvykdymo laikotarpio, jį gali nustatyti teismas. Spręsdamas, ar reikia nustatyti ilgesnį bausmės – baudos – įvykdymo laikotarpį, teismas turi atsižvelgti į nuteistojo pateiktus argumentus, leidžiančius spręsti, kad sumokėti visą jam skirtą baudą savanoriškai per nustatytą laikotarpį yra neįmanoma. Teismas, atsižvelgdamas į minėtą teisinį reglamentavimą bei kaltinamojo išreikštą poziciją dėl baudos mokėjimo, įvertinęs paskirtos baudos sumą, tačiau byloje nesant duomenų apie realią kaltinamojo turtinę padėtį išskyrus tai, kad kaltinamasis yra dirbantis, sprendžia, kad G. M. nustatytinas 12 mėnesių baudos sumokėjimo terminas, kuris nagrinėjamu atveju yra pakankamas.

G. M. nusikalstamą veiką padarė būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,67 promilių neblaivumas, vairuodamas transporto priemonę. Jo padarytas naudojimosi kelių transporto priemone taisyklių reikalavimo pažeidimas yra itin pavojingas ir šiurkštus, neabejotinai keliantis pavojų eismo saugumui ir žmonių sveikatai bei gyvybei. BK 68 straipsnio 2 dalis numato, kad teismas gali uždrausti naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki trejų metų. Šiuo atveju G. M. pasielgė itin neatsakingai, pavartojęs alkoholinių gėrimų sąmoningai sėdo neblaivus už vairo, todėl spręstina, kad baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise, tikslai – užkirsti kelią kaltininkui toliau pažeidinėti Kelių eismo taisykles ir sukelti nusikalstamus padarinius, bus tinkamai įgyvendinti uždraudžiant G. M. naudotis teise vairuoti transporto priemones 2 metų laikotarpiui.

Baudžiamajame įstatyme numatyta dar viena baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas (BK 67 str. 2 d. 7 p.), t. y. priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn (BK 72 str. 1 d.). Konfiskuotinu turtu laikomas baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas (BK 72 str. 2 d.). Pažymėtina, kad kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais (BK 72 str.). Byloje nustatyta, kad automobilis Audi A6 Avant, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (VIN: (duomenys neskelbtini)), kuriuo buvo padaryta nusikalstama veika, nuosavybės teise priklauso kaltinamajam G. M., todėl jis, kaip uždraustos veikos priemonė, turi būti konfiskuotas.

Laikinas nuosavybės teisės apribojimas automobiliui Audi A6 Avant, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), paliktinas galioti iki šio teismo baudžiamojo įsakymo dalies dėl turto konfiskavimo įvykdymo dienos (b. l. 19).

Kaltinamajam paskirta kardomosios priemonės – dokumento (vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimas, teisės vairuoti kelių transporto priemones sustabdymas, rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 51-54) – paliktinos galioti iki baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, o šiam įsiteisėjus – panaikintinos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendžia:

Pripažinti G. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam bausmę – 75 MGL, t. y. 3750 Eur (trijų tūkstančių septynių šimtų penkiasdešimties eurų) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 dalimi, paskirtą bausmę sumažinti trečdaliu ir skirti G. M. 50 MGL t. y. 2500 Eur (dviejų tūkstančių penkių šimtų eurų) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, G. M. į bausmę įskaityti laikino sulaikymo laiką nuo 2019 m. rugpjūčio 24 d. 22.24 val. iki 2019 m. rugpjūčio 25 d. 16.15 val. (vieną dieną), vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant 2 MGL dydžio baudai ir G. M. skirti galutinę bausmę – 48 MGL, t. y. 2400 Eur (dviejų tūkstančių keturių šimtų eurų) dydžio baudą.

Bauda turi būti sumokėta per 12 (dvylika) mėnesių nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitą (Nr. LT24 7300 0101 1239 4300 AB „Swedbank“, LT74 4010 0510 0132 4763 Luminor Bank AB (buvęs AB DNB bankas), Nr. LT12 2140 0300 0268 0220 Luminor Bank AB (buvęs Nordea Bank AB Lietuvos skyrius), LT05 7044 0600 0788 7175 AB SEB bankas ir kt.), mokėjimo pavedime nurodant baudžiamosios bylos numerį, įmokos kodas 6801. Baudos sumokėjimą patvirtinantį dokumentą pristatyti į Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Išaiškinti, kad laiku nesumokėjus paskirtos baudos, ši bausmė antstolio vykdoma priverstinai. Jeigu asmuo neturi lėšų sumokėti teismo paskirtą baudą, teismas antstolio teikimu ir nuteistojo sutikimu šią bausmę gali pakeisti viešaisiais darbais. Jeigu asmuo vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybės ją išieškoti, teismas antstolio teikimu gali baudą pakeisti areštu.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsniu, uždrausti G. M. naudotis specialia teise – teise vairuoti transporto priemones 2 (dvejiems) metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 2, 3 dalimis, konfiskuoti G. M. nuosavybės teise priklausančią transporto priemonę – automobilį Audi A6 Avant, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN: (duomenys neskelbtini).

Laikiną nuosavybės teisės apribojimą automobiliui Audi A6 Avant, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), palikti galioti iki šio teismo baudžiamojo įsakymo dalies dėl turto konfiskavimo įvykdymo dienos.

G. M. paskirtas kardomąsias priemones – dokumento (vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimą, teisės vairuoti kelių transporto priemones sustabdymą, rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, o šiam įsiteisėjus – panaikinti. Baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), išduotą G. M. vardu (įdėtą į voką ir prisegtą prie bylos viršelio), perduoti saugoti VĮ „Regitra“.

Išaiškinti nuteistajam, kad jis, nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per 14 dienų nuo įsakymo gavimo dienos turi teisę paduoti teismui prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Šia teise kaltinamajam nepasinaudojus, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas įstatymų nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.

Teisėja Jurgita Šėlienė