Kauno apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

3. Atsakovės atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie posėdžio laiką ir vietą pranešta tinkamai, prašė bylą nagrinėti atstovui nedalyvaujant. Esant šioms aplinkybėms, byla išnagrinėta atsakovės atstovui nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškinys tenkintinas.

4. Byloje nustatyta, kad 2019 m. sausio 8 d. šalys sudarė Subrangos sutartį Nr. 2019-01/ODRI, kuria ieškovė įsipareigojo atlikti statybos darbus, o atsakovė įsipareigojo už atliktus darbus atsiskaityti sutartyje numatyta tvarka ir terminais (b. l. 6-11). Ieškovei buvo pateikti darbų užsakymai Nr. 8 ir Nr. 9 (b. l. 12, 15), darbai buvo atlikti ir surašyti darbų priėmimo-perdavimo aktai Nr. 8 ir Nr. 9 (b. l. 13, 16) bei išrašytos PVM sąskaitos – faktūros (b. l. 14, 17). Pagal nurodytas PVM sąskaitas faktūras atsakovė pilnai neatsiskaitė ir liko skolinga ieškovei 14 101,47 Eur (b. l. 18, 19). 2019 m. gruodžio 3 d. šalys pasirašė tarpusavio atsiskaitymų suderinimo aktą 14 101,47 Eur sumai (b. l. 18).

Dėl 14 101,47 Eur skolos

5. Byloje nėra ginčo, kad tarp šalių buvo susiklostę rangos teisiniai santykiai, kurių pagrindu ieškovė atliko statybos remonto darbus, o atsakovei kilo pareiga už atliktus darbus atsiskaityti (CK 6.644 straipsnis). Tačiau atsakovė pilnai neatsiskaitė ir liko skolinga ieškovei 14 101,47 Eur

5.1. Iš atsakovės pateikto atsiliepimo matyti, kad dėl susidariusios skolos ieškovei ji iš esmės neprieštarauja.

5.2. Įstatymas nustato, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai ir nustatytais terminais (CK 6.38 straipsnis). Draudžiama vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas, išskyrus įstatymų ar sutarties numatytus atvejus (CK 6.59 straipsnis).

5.1. Kadangi pirmiau aptartais motyvais atsakovė laikoma tarp šalių susiklosčiusių teisinių santykių šalimi, dalyviu bei atsakingu asmeniu už susidariusį įsiskolinimą, todėl ji laikytina pažeidusia prievolę. Atsižvelgiant į išdėstytą, ieškovei iš atsakovės priteistina 14 101,47 Eur įsiskolinimas už ieškovės atliktus darbus (CK 6.4 straipsnis, 6.38 straipsnis, 6.59 straipsnis, 6.63 straipsnis, 6.655 straipsnis).

Dėl 3 029,58 Eur delspinigių bei procesinių palūkanų

6. Ieškovė iš atsakovės taip pat prašo priteisti delspinigius bei procesines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo. Atsakovė nesutinka mokėti ieškovės nurodyto dydžio delspinigius bei mokėti prašomas priteisti procesines palūkanas.

6.1. Netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta (bauda, delspinigiai) (CK 6.71 straipsnio 1 dalis). Taigi, kreditoriaus teisė reikalauti netesybų atsiranda tada, kai skolininkas prievolės neįvykdo arba ją įvykdo netinkamai (CK 6.205 straipsnis). Pažymėtina, kad dėl netesybų (baudos, delspinigių) šalys privalo susitarti raštu (CK 6.72 straipsnis).

6.2. Nagrinėjamu atveju šalys dėl netesybų buvo susitarusios sutartyje (Sutarties 5.1. punktas). Spręstina, kad netesybų – delspinigių dydis bei skaičiavimo tvarka atsakovei buvo žinoma, šalys, sutartyje susitardamos dėl netesybų, aiškiai išreiškė savo valią. Atsakovė teigia, kad ieškovė paskaičiavo per dideles netesybas ir netesybos paskaičiuotos pažeidžiant sutrumpintą ieškinio senaties terminą.

6.3. Teismas negali sutikti su atsakovės nurodytais argumentais. Nustatyta, kad šalių pasirašytos Subrangos sutarties 5 punkte šalys numatė, kad Rangovui, t.y. atsakovei, vėluojant sumokėti už atliktus darbus, jis privalo mokėti Subrangovui, t.y. ieškovei, 0,2 proc. dydžio delspinigius nuo pavėluotos sumokėti sumos už kiekvieną uždelstą dieną. Taip pat, byloje nustatyta, kad atsakovė pilnai neatsiskaitė pagal dvi ieškovės pateiktas PVM sąskaitas faktūras: 2019 m. rugsėjo 11 d. Nr. 0168 ir 2019 m. spalio 7 d. Nr. 0188. CK 1.125 straipsnio 5 palis numato, kad sutrumpintas šešių mėnesių ieškinio senaties terminas taikomas ieškiniams dėl netesybų (baudų, delspinigių) ieškojimo. Kaip matyti iš ieškovės pateiktos delspinigių skaičiavimo lentelės (b. l. 5), pradelstų dienų skaičius, už kurių pradelsimą atsiskaityti ieškovė paskaičiavo delspinigius, pagal PVM sąskaitą faktūrą Nr. 0168 yra 119 dienos, pagal PVM sąskaitą faktūrą Nr. 0188 yra 86 dienos. Konstatuotina, kad delspinigiai paskaičiuoti nepažeidžiant įstatyme numatytų ieškinio senaties terminų.

6.4. Atsižvelgiant į tai, teismas sprendžia, kad nėra teisinio pagrindo mažinti ieškovės paskaičiuotus delspinigius vadovaujantis atsakovės nurodytais argumentais. Pažymėtina, kad teismo teisė mažinti netesybas nėra absoliuti, nes ją riboja susitarime dėl netesybų išreikšta šalių valia (CK 6.156, 6.189 straipsniai). Kaip jau minėta, šalys dėl netesybų dydžio bei skaičiavimo tvarkos susitarė sutartyje, atsakovė neteigė, kad dėl sutarties tarp šalių sudarymo jai būtų buvęs daromas spaudimas ar kitokiais būdais ji būtų buvusi priversta sutartį sudaryti. Abi sutarties šalys yra juridiniai asmenys, verslininkai, todėl atsakovė turėjo suprasti pasirašomos sutarties sąlygas. Atsakovė neteigė ir neįrodinėjo, kad sutarties sąlygoms dėl delspinigių dydžio būtų prieštaravusi. Priešingai, pagal byloje pateiktus duomenis, šalis siejo ilgalaikis bendradarbiavimas, pagal pasirašytą Subrangos sutartį ieškovė buvo pateikusi net devynis darbų užsakymus, iš kurių už septynis atsakovė pilnai buvo atsiskaičiusi. Vadinasi, atsakovę tenkino tarp šalių pasirašytos sutarties sąlygos ir tik iškilus ginčui ji nusprendė, kad sutartyje numatyti delspinigiai yra nepriimtini.

6.5. Teismas pažymi, kad delspinigių mažinimas iki atsakovės prašomų 0,02 proc. butų neproporcingas ir neužtikrintų ieškovės interesų pusiausvyros. Netesybos skirtos skatinti skolininką laiku ir tinkamai įvykdyti savo įsipareigojimus. Nagrinėjamu atveju skolos suma yra pakankamai didelė, skola yra susidariusi jau nuo 2019 metų, atsakovė nėra atlikusi jokių dalinių mokėjimų. Todėl pripažintina, kad jau ilgą laiką atsakovė naudojasi ieškovės pinigais be teisėto pagrindo.

6.6. Atsižvelgiant į tai, teismas sprendžia, kad ieškovė teisėtai ir pagrįstai paskaičiavo delspinigius už atsakovės vėlavimą atsiskaityti pagal 2019 m. rugsėjo 11 d. Nr. išrašytą PVM sąskaitą faktūrą 0168 ir 2019 m. spalio 7 d. išrašytą PVM sąskaitą faktūrą Nr. 0188, todėl iš atsakovės ieškovei priteistini 3 029,58 Eur dydžio delspinigiai.

7. Vadovaujantis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi, skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Prašyti šių palūkanų priteisimo ieškovas gali visais atvejais, kai kreipiasi į teismą dėl skolos priteisimo. Vadovaujantis teisiniu reglamentavimu, nėra pagrindo tenkinti atsakovės prašymo ir nepriteisti ieškovės prašomų procesinių palūkanų. Kadangi prievolė tinkamai neįvykdyta, todėl ieškovei iš atsakovės priteistinos 6 procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnis, 6.123 straipsnis, 6.210 straipsnis). Procesinės palūkanos skaičiuojamos nuo visos priteistos sumos, įskaitant minimalius nuostolius (delspinigius), išskyrus bylinėjimosi išlaidas (2005 m. birželio 29 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus konsultacija A3-130, „Teismų praktika" Nr. 23. P. 381-382).

7.1. Taip pat iš atsakovės priteistina 40,00 Eur suma, kaip ikiteisminio proceso metu patirtų išieškojimo išlaidų kompensavimas, vadovaujantis LR Mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis vėlavimo prevencijos įstatymo 7 straipsnio 2 dalimi.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

8. Teismas, išnagrinėjęs bylą ir priėmęs sprendimą dėl ginčo esmės, tuo pačiu sprendimu išsprendžia bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą. CPK 93 straipsnio 1 dalis numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.

8.1. Patenkinus ieškinį, ieškovei iš atsakovės priteistinos bylinėjimosi išlaidos – 515 Eur žyminis mokestis (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 9 punktas, 93 straipsnio 1 dalis).

8.2. Bylinėjimosi išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų siuntimu, valstybei nepriteistinos, nes jos neviršija minimalios 5 Eur dydžio valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos (CPK 96 straipsnio 6 dalis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2020 m. sausio 13 d. įsakymas Nr. 1R-19/1K-2 „Dėl minimalios valstybei priteisimos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ pakeitimo ((TAR, 2020, Nr. 970)).

Dėl sprendimo vykdymo išdėstymo.

9. Atsakovė atsiliepime prašė skolos sumą leisti mokėti dalimis, kadangi jos sunki finansinė padėtis. Prašymą bei finansinę padėtį pagrindžiančių įrodymų nepateikė. Šią aplinkybę galėtų patvirtinti pateikti finansiniai dokumentai, duomenys apie registruotą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, duomenys iš bankų apie turimas lėšas banko sąskaitose bent už tris mėnesius iki prašymo padavimo, tačiau tokių įrodymų atsakovė nepateikė. Ieškovė su atsakovės prašymu nesutiko.

9.1. CK 1.5 straipsnyje įtvirtinti bendrieji teisės principai (kartu ir civilinės teisės principai), taip pat teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principai, CK 1.2 straipsnyje įtvirtinti civilinių santykių teisinio reglamentavimo principai (lygiateisiškumo, proporcingumo, teisėtų lūkesčių) užtikrina, kad teismai, nagrinėdami bylas, tinkamai aiškintų ir taikytų įstatymus. Sprendžiant teismo sprendimo vykdymo išdėstymo klausimą yra aktualūs lygiateisiškumo ir teisėtų lūkesčių principai; jų taikymas reikalauja atsižvelgti ne tik į skolininko, bet ir į išieškotojo interesus. Nagrinėjant teismo sprendimo įvykdymo išdėstymo klausimą, taip pat atsižvelgtina į tai, ar, išdėsčius teismo sprendimo vykdymą skolininko nurodytu būdu, bus užtikrintas tinkamas teismo sprendimo įvykdymas, ar nebus iš esmės paneigtas pats teismo sprendimas ir ar nebus pažeisti išieškotojo lūkesčiai. Pagal teisėtų lūkesčių principą privalu pripažinti teisėtai įgytas asmens civilines teises, jas gerbti ir ginti. CPK 284 straipsnyje nustatyta, kad teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo vykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką. Teismo sprendimo išdėstymas kai ir sprendimo vykdymo atidėjimas reiškia nukrypimą nuo bendrosios sprendimo vykdymo tvarkos, todėl teismo sprendimą išdėstyti ar jo vykdymą atidėti galima tik išimtiniais atvejais. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad nagrinėjant teismo sprendimo išdėstymo klausimą taip pat atsižvelgtina į tai, ar išdėsčius teismo sprendimo įvykdymą skolininko nurodytu būdu, bus užtikrintas tinkamas sprendimo įvykdymas, ar nebus iš esmės paneigtas pats teismo sprendimas ir ar nebus pažeisti išieškotojo lūkesčiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2004; 2006 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-594/2006).

9.2. Nagrinėjamu atveju atsakovė prašo priteistą sumą išdėstyti dalimis dėl sunkios finansinės padėties. Ieškovė su tokiu prašymu nesutinka. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad atsakovė jokių įrodymų apie finansinę padėtį, kuri būtų ne tik sunki, bet ir nuolatinio ar ilgalaikio pobūdžio, nepateikė. Todėl esant tokiai situacijai net nėra galimybės įvertinti, ar atsakovės finansinė padėtis iš tikrųjų yra sunki, ar ji tik siekia pavilkinti skolos išieškojimą. Taip pat nėra galimybės įsitikinti, ar atsakovė turės realią galimybę sumokėti dalines įmokas, jei teismo sprendimas būtų išdėstytas dalimis. Atkreiptinas dėmesys, kad skola susidarė nuo 2019 metų, byloje nėra duomenų apie atsakovės bendradarbiavimą su ieškove dėl skolos padengimo. Nors atsakovė nurodė, kad skolą pripažįsta ir sutinka ją sumokėti dalimis, tačiau byloje nėra duomenų apie nors vienos dalinės įmokos sumokėjimą. Todėl vertintina, kad iš esmės atsakovė nepadarė jokių žingsnių, kurie patvirtintų jos realius ketinimus sumokėti skolą kuo greičiau gera valia ir neįrodė, kad jos finansinė padėtis jai neleistų tai padaryti.

9.3. Įvertinus pirmiau nurodytas aplinkybes bei teisinį reglamentavimą, atsakovės elgesį, teismas mano, kad byloje nėra susiklostę išimtinės aplinkybės, kurios būtų pagrindu priteistos sumos išdėstymui. Teismo vertinimu, išdėsčius priteistą sumą, nėra jokių objektyvių įrodymų, kad atsakovė nustatytas įmokas sumokėtų, tuo tarpu ieškovės, kaip kreditorės teisės, būtų pažeistos. Tuo iš esmės paneigtas pats teismo sprendimas, kadangi ieškovės galimybės atgauti priteistą sumą nusitęstų neproporcingai ilgai. Teismui patenkinus atsakovės prašymą būtų pažeistas lygiateisiškumo principas, taip pat pažeisti teisėti kreditoriaus interesai ir teisėtų lūkesčių principas, kurį privalu pripažinti, gerbti ir ginti teisėtai įgytas civilines teises.

9.4. Atsižvelgiant į pirmiau išdėstyta, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir lygiateisiškumo principais, teisėtų lūkesčių principu, teismas atsakovės prašymą išdėstyti teismo sprendimo vykdymą dalimis atmeta (CPK 178 straipsnis, 185 straipsnis, CK 1.5 straipsnis).

9.5. Atsakovei išaiškintina, jog tai neužkerta kelio jai vykdymo procese prašyti teismo sprendimo vykdymą išdėstyti dalimis, taip pat kreiptis į kreditorių ir geranoriškai susitarti su kreditoriumi dėl priteistos sumos išdėstymo dalimis.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 284 straipsniu, 270 straipsniu, 307 straipsnio 1 dalimi,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti pilnai.

Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „(duomenys neskelbtini)“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), 14 101,47 Eur (keturiolikos tūkstančių vieno šimto vieno euro 47 ct) skolą, 3 029,58 Eur (trijų tūkstančių dvidešimt devynių eurų 58 ct) delspinigius, 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos (nuo 17 171,05 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020 m. sausio 17 d.) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, 40 Eur skolos išieškojimo išlaidų bei 515 Eur (penkių šimtų penkiolikos eurų) bylinėjimosi išlaidas.

Atsakovės prašymą dėl sprendimo vykdymo išdėstymo atmesti.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.