- Teismas
- Vilniaus apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2021-04-26
- Bylos Nr.
- eI3-2028-816/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-00273-2021-0
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) atmestas
- Teisėjai
- Jovita Einikienė (pirm.), Violeta Petkevičienė, Eglė Žulytė-Janulionienė
- Pareiškėjas
- R. J.
- Atsakovas
- Molėtų rajono savivaldybės administracija
- Trečiasis asmuo
- D. J., Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jovitos Einikienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Violetos Petkevičienės ir Eglės Žulytės-Janulionienės,
rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinę bylą pareiškėjo R. J. skundą atsakovei Molėtų rajono savivaldybės administracijai, byloje dalyvaujant tretiesiems suinteresuotiems asmenims Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos ir D. J., dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas R. J. skundu teismo prašo panaikinti Molėtų rajono savivaldybės administracijos (toliau – Administracija) 2020 m. gruodžio 28 d. sprendimą reg. Nr. B222519 ir įpareigoti Administraciją iš naujo išnagrinėti pareiškėjo pateiktą prašymą dėl leidimo organizuoti pareiškėjui priklausančio sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą.
Pareiškėjas skunde nurodo, kad pareiškėjui nuosavybės teise priklauso žemės sklypas, kadastro (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Sklypas). Sklypas ribojasi su 0,055755 ha ploto žemės sklypu, kuris yra įregistruotas Laisvos žemės fonde. Laisvos žemės fondo žemės plotas iš dviejų kraštinių pusių (pietvakarių (3,23 m) ir šiaurės rytų (7,71 m) pusėje) ribojasi su kitiems asmenims su ežero pakrante suformuotais sklypais, pietryčių pusėje – su (duomenys neskelbtini) ežeru (apie 76 m), o pietvakarinėje dalyje ribojasi su pareiškėjui nuosavybės teise priklausančiu Sklypu (26,78 m).
Nurodo, kad kadangi Laisvos žemės fondo žemės plotas yra iš visų pusių izoliuotas, neturi jokios jungties su galimais privažiavimo keliais, iš šoninių kraštinių esantys sklypai yra suformuoti iki pat ežero ir nėra taisyklingos ir racionalios formos bei ribų (įsiterpęs Laisvos žemės fondo žemės plotas neatitinka grąžintinos žemės reikalavimų, kadangi plotis nesiekia 10 m), todėl negali būti suformuotas kaip atskiras sklypas, kuriam būtų teikiamas prioritetas nuosavybės teisių atkūrimui natūra grąžinant šį Laisvos žemės fondą žemės plotą kaip teisės aktų nustatyta tvarka suformuotą žemės sklypą. Pareiškėjas 2020 m. lapkričio 18 d. pateikė per Žemėtvarkos planavimo dokumentų rengimo informacinę sistemą prašymą leisti organizuoti pareiškėjui priklausančio Sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą (toliau – Projektas), tikslu suformuoti iš laisvo Laisvos žemės fondo žemės ploto dalies (iš 0,055755 ha) 0,0176 ha atskirą sklypą ir jį prijungti prie pareiškėjui priklausančio Sklypo bei nustatyti žemės servitutus ir specialiąsias žemės naudojimo sąlygas.
Pažymi, kad Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. spalio 4 d. įsakymu Nr. 3D452/D1513 (toliau – Taisyklės), 21 punkte, kuriuo remiasi atsakovė, numatyta, kad kai skaidomas vientisas ariamos žemės, pievų ar miško masyvas, formuojami žemės sklypai turi būti kompaktiški, stačiakampio arba panašios formos ir racionaliai išdėstyti. Atkreipia dėmesį, į tai, kad Laisvos žemės fondo žemės plotas, net jo dar neskaidant, nėra taisyklingos ir racionalios formos bei ribų – plotis nesiekia 10 m (viena kraštinė 3,23 m, o kita 7,71 m), ir jis sudaro itin siaurą juostą palei vandens telkinį, t. y. ežerą (duomenys neskelbtini).
Pažymi, kad Taisyklės numato (22 ir 27 p.), kad formuojant sklypus vandens telkinys (ežeras, tvenkinys) visais atvejais formuojamas kaip atskiras žemės sklypas; bei žemės ūkio ar miškų ūkio paskirties žemės sklypai neturi sudaryti siaurų juostų palei vandens telkinius ar miško kvartalines linijas. Taigi remiantis Taisyklių nuostatomis, kad vandens telkinys privalo būti formuojamas kaip atskiras žemės sklypas ir šis Laisvos žemės fondo žemės plotas niekaip negalės būti suformuotu taisyklingu ir racionalios formos ir ploto atskiru sklypu, Laisvos žemės fondo žemės plotas laikytinas įsiterpusiu. Pagal Žemės įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 6 punktą įsiterpęs žemės plotas sudaro žemės plotą, kuriame negalima suformuoti racionalaus dydžio ir ribų žemės sklypo ir kuriam gali būti rengiamas žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektas, kai įsiterpęs valstybinės žemės plotas Vyriausybės nustatyta tvarka ir atvejais būtų sujungiamas su besiribojančiu pareiškėjui priklausančiu žemės sklypu.
Atsiliepimas
Atsakovė Administracija atsiliepimu į pareiškėjo skundą prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.
Nurodo, kad pareiškėjo valstybinės žemės plotas nėra apribotas iš visų pusių suformuotų privačių ar valstybinės žemės sklypų, jis ribojasi su laisvos valstybinės žemės plotu (ežeras (duomenys neskelbtini)), todėl negali būti laikomas įsiterpusiu žemės sklypu.
Pažymi, kad Administracija 2018 m. turėjo panašų atvejį, norint įsigyti įsiterpusį valstybinės žemės plotą prie (duomenys neskelbtini) ežero. Projektas, kurio paslaugos bylos Nr. ŽPDRIS sistemoje yra ZSFP-43127 buvo nepatvirtintas, kadangi 2018 m. spalio 31 d. buvo gautas neigiamas žemėtvarkos planavimo dokumento patikrinimo aktas iš Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Nr. FPA-296-(8.28), kuriuo buvo nepritarta teikimo tvirtinimui, nurodant, kad žemės sklypas neatitinka įsiterpusio žemės sklypo sąvokos.
Tretieji suinteresuoti asmenys Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos ir D. J. atsiliepimų į pareiškėjo skundą nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
Skundas netenkintinas.
Byloje kilo ginčas dėl Administracijos sprendimo, kuriuo netenkintas pareiškėjo prašymas dėl Projekto formavimo ir parengimo, konstatavus, kad valstybinės žemės plotas, esantis šalia pareiškėjo nuosavybės teise valdomo žemės sklypo, nėra laikomas įsiterpusiu, teisėtumo ir pagrįstumo.
Bylos rašytiniais įrodymais nustatyta, kad pareiškėjas (iniciatorius) 2020 m. lapkričio 18 d. per Žemėtvarkos planavimo dokumentų rengimo informacinę sistemą (toliau – ŽPDRIS) pateikė prašymą leisti organizuoti žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą, nurodydamas projekto tikslus ir uždavinius: įsiterpęs valstybinės žemės plotas sujungiamas su besiribojančiu žemės sklypu; siūlomi nustatyti ar panaikinti žemės servitutai; siūlomos nustatyti ar panaikinti specialiosios žemės ir miško naudojimo sąlygos.
Administracija, vadovaudamasi Taisyklių 21 ir 56 punktais, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. birželio 2 d. nutarimo Nr. 692 „Dėl naujų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ 2.15 papunktyje nustatyta tvarka informavo su įsiterpusiu laisvos valstybinės žemės plotu besiribojančių (turinčių daugiau negu vieną bendrą ribos posūkio tašką) žemės sklypų valdytojus ir naudotojus, nurodydama apie elektroninių paslaugų, teikiamų ŽPDRIS priemonėmis, būsenų pasikeitimų sekimo ir pasiūlymų teikimo galimybes, taip pat apie galimybę teikti prašymus pirkti ar nuomoti įsiterpusį valstybinės žemės plotą ir tapti iniciatoriais. Per nustatytą laiką, besiribojančių žemės sklypų valdytojai ir naudotojai nepateikė prašymų, kad pageidauja tapti šio projekto iniciatoriais.
Administracijos direktorius 2020 m. gruodžio 28 d. raštu Nr. B22-2519 „Dėl prašymo organizuoti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą“ priėmė sprendimą atsisakyti organizuoti tokio projekto rengimą, kadangi valstybinės žemės plotas, esantis šalia pareiškėjo nuosavybės teise valdomo žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), nėra laikomas įsiterpusiu. Atsisakymas buvo parengtas atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. birželio 2 d. nutarimo Nr. 692 „Dėl naujų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ 2.15 papunkčio nuostatas, motyvuojant, kad šis valstybinės žemės plotas nėra apribotas iš visų pusių suformuotų privačių ar valstybinės žemės sklypų, jis ribojasi su laisvos valstybinės žemės plotu (ežeras (duomenys neskelbtini)). Taip pat skundžiamas sprendimas parengtas remiantis Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklių 21 punktu.
Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektai rengiami ir įgyvendinami Žemės įstatymo 40 straipsnyje nustatyta tvarka tais atvejais, kai Nekilnojamojo turto registre įregistruotus žemės sklypus reikia padalyti, atidalyti, sujungti ar atlikti jų perdalijimą, pakeisti pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir (ar) būdą, taip pat formuojant naujus žemės sklypus valstybinėje žemėje (Žemės įstatymo 37 str. 7 d.).
Žemės įstatymo 40 straipsnio 1 dalis numato žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo atvejus: 1) kai pagal detaliojo plano, numatančio tik žemės sklypų formavimo ir (ar) pertvarkymo principus, nustatytus teritorijos naudojimo reglamentus suformuojami nauji žemės sklypai arba pertvarkomos esamų žemės sklypų ribos vadovaujantis detaliajame plane numatytais žemės sklypų formavimo ir (ar) pertvarkymo principais ir nustatoma ar keičiama pagrindinė žemės naudojimo paskirtis, naudojimo būdas; 2) kai keičiama pagrindinė žemės naudojimo paskirtis ir (ar) būdas, jeigu tai neprieštarauja savivaldybės ar jos dalies bendrajam planui, išskyrus įstatymų nustatytus atvejus, kai žemės naudojimo paskirtis gali būti keičiama nerengiant žemėtvarkos planavimo dokumentų; 3) kai formuojami žemės sklypai esamiems statiniams ir įrenginiams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį; 4) kai žemės sklypai padalijami, atidalijami, sujungiami ar perdalijami, išskyrus atvejus, kai tai draudžia įstatymai ar kiti teisės aktai, ir šio straipsnio 9 dalyje nustatytą atvejį; 5) kai formuojami valstybinės žemės sklypai esamoms susisiekimo komunikacijoms, aikštėms ir kitoms viešosioms erdvėms, kapinėms, paplūdimiams, parkams, skverams ir kitiems želdynams eksploatuoti, kultūros paveldo objektų užimtoms teritorijoms; 6) kai įsiterpęs valstybinės žemės plotas Vyriausybės nustatyta tvarka ir atvejais sujungiamas su besiribojančiu žemės sklypu, jeigu laisvoje valstybinėje žemėje negalima suformuoti racionalaus dydžio ir ribų žemės sklypo; 7) kai suformuojami nauji valstybinės žemės sklypai, išskyrus atvejus, kai sklypai formuojami Žemės reformos įstatymo nustatyta tvarka.
Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimą organizuoja savivaldybės administracijos direktorius. Teisę inicijuoti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimą turi valstybinės žemės patikėtiniai, statinių, prie kurių formuojami žemės sklypai, savininkai, pastatų bendrojo naudojimo objektų valdytojai, privačios žemės savininkai arba valstybinės žemės naudotojai, valstybės ar savivaldybių institucijos ir kiti asmenys, pageidaujantys ir turintys teisę įsigyti nuosavybėn ar nuomoti valstybinės žemės sklypus ne aukciono tvarka arba juos valdyti patikėjimo teise (Žemės įstatymo 40 str. 3 d.).
Pareiškėjas, kaip iniciatorius, pateikė prašymą ir projektą remdamasis Žemės įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 6 punkte įtvirtintu atveju, nurodydamas, kad šalia jam dalinės nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo yra įsiterpęs valstybinės žemės plotas, kuris sujungiamas su besiribojančiu žemės sklypu, nes laisvoje valstybinėje žemėje negalima suformuoti racionalaus dydžio ir ribų žemės sklypo.
Valstybinės žemės perleidimo ar pardavimo tvarka yra reglamentuojama imperatyvių teisės normų, kurios negali būti aiškinamos plečiamai. Vadovaujantis šiomis nuostatomis, valstybinė žemė yra parduodama tik aukciono būdu, išskyrus išimtinius atvejus, kurių konkretus baigtinis sąrašas išvardintas teisės aktuose, kuomet valstybinė žemės gali būti parduodama ne aukciono būdu. Viena iš tokių išimčių yra, kai valstybinės žemės sklypas yra laikomas įsiterpusiu žemės sklypu. Pagal Žemės įstatymo 10 straipsnio 5 dalies 4 punktą valstybinės žemės sklypai parduodami be aukciono, jeigu jie įsiterpę tarp privačių žemės sklypų ir neviršija Vyriausybės nustatyto dydžio – šių sklypų savininkams. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. birželio 2 d. nutarimo Nr. 692 „Dėl naujų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ 2.15 punktas numato įsiterpusio sklypo apibrėžimus skirtingose faktinėse situacijose. Taip pat nurodyta, kad įsiterpusiu nelaikomas žemės sklypas, kuris ribojasi su laisvos valstybinės žemės plotu, nesuformuotu kaip atskiras žemės sklypas, išskyrus atvejus, kai tarp privačių žemės sklypų ar (ir) išnuomotų valstybinės žemės sklypų, taip pat privačių arba išnuomotų valstybinės žemės sklypų ir kelių (gatvių) ar miškų sklypų (plotų) įsiterpusį žemės sklypą sudaro siaura juosta, šlaitai ar grioviai.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas šių teisės normų taikymą, yra nurodęs, jog asmens subjektinė teisė – įgyti nuosavybėn be aukciono tokį valstybinį žemės sklypą, gali būti įgyvendinta tada, kai yra įvykdomos atitinkamos sąlygos: 1) žemės sklypas laikomas įsiterpusiu; 2) žemės sklypas neviršija 0,04 ha gyvenamosiose teritorijose arba 0,5 ha kitose teritorijose ir 3) šiuose plotuose negalima suformuoti atskirų žemės sklypų. (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. rugsėjo 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-438 1063/2014; 2015 m. kovo 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1480-662/2015; 2017 m. birželio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-648-552/2017; 2018 m. sausio 31 d. administracinėje byloje Nr. eA-251-552/2018). Žemės įsigijimo nuosavybėn atveju (ne nuomos atveju), šis žemės plotas turi būti įsiterpęs: 1. arba tarp privačių žemės sklypų; 2. arba tarp privačių ir išnuomotų valstybinės žemės sklypų; 3. arba tarp privačių žemės sklypų ir kelių (gatvių) ar miesto gyvenamojoje vietovėje esančių miškų sklypų (plotų) (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. kovo 31 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1480-662/2015).
Pagal Taisyklių 21 punktą organizatorius (savivaldybės administracija) gali atlikusi parengiamuosius darbus motyvuotai atsisakyti organizuoti projekto rengimą.
Iš bylos medžiagos matyti, kad pareiškėjui priklausantis Sklypas yra pamatuotas atlikus kadastrinius matavimus, jo ribos yra aiškios ir pažymėtos kadastro žemėlapyje. Pateiktame Plane siekiamas įsigyti laisvas plotas pietrytinėje dalyje ribojasi su valstybine žeme (ežeru (duomenys neskelbtini)). Palyginus Plane pažymėtą siekiamą įsigyti žemės plotą su ginčo vietovės kadastro žemėlapio ištrauka, aiškiai matyti, kad Plane nurodytas plotas nėra įsiterpęs tarp kitų žemės sklypų, o būtent plotas: 1) pietvakarinėje dalyje ribojasi su pareiškėjui nuosavybės teise priklausančiu Sklypu; 2) plotas į pietryčių pusę ties ežeru nėra apribotas jokiu žemės sklypu, nes ežeras nėra suformuotas atskiru žemės sklypu. Be to, Saugomų teritorijų įstatymo 20 str. 1 dalis numato pakrantės apaugos juostų palei ežerus plotus įrengimą. Iš Žemės ūkio ministerijos rašto matyti ir kiti įpareigojimai ir apribojimai dėl veiklos ežerų ir vandens telkinių pakrantėse. Pagal esamą teisinį reguliavimą nėra numatyta, kad šie plotai (apsaugos juostos ar zonos) galėtų būti laikomi įsiterpusiu laisvu valstybinės žemės plotu. Atsižvelgusi į šiuos duomenis, teisėjų kolegija sprendžia, kad valstybinės žemės plotas, kurį pagal pareiškėjo inicijuojamą žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą planuojama prijungti prie pareiškėjui priklausančio žemės sklypo, negali būti laikomas įsiterpusiu. Vien tai, kad norimas prijungti valstybinės žemės plotas, esantis didesnio valstybinės žemės ploto dalimi, sudaro pailgą juostą palei ežerą, rodo jo funkcinę paskirtį, tačiau nereiškia, kad negali būti suformuotas kaip racionalaus dydžio ir ribų žemės sklypas ir turi būti leista rengti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą. Planavimo organizatorius turi teisę motyvuotai atsisakyti organizuoti projektų rengimą.
Remdamasi aukščiau nurodytomis aplinkybėmis bei argumentais, teisėjų kolegija daro išvadą, kad Plane pažymėtas ir pareiškėjo Prašymu siektas nuosavybėn įsigyti valstybinės žemės plotas neatitiko Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. birželio 2 d. nutarimo Nr. 692 „Dėl naujų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ 2.15 punkte įtvirtintos įsiterpusio žemės sklypo sąvokos. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad laisvas valstybinės žemės sklypas turi atitikti teisės aktų numatytas sąlygas, neatitinkantis tokių sąlygų žemės sklypas negali būti formuojamas ir vėliau parduodamas kaip įsiterpęs žemės sklypas (žr. pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. balandžio 18 d. nutartis administracinėje byloje A-268-261/2018). Teismas konstatuoja, jog atsakovas pagrįstai ir pakankamai motyvuotai atsisakė rengti žemės Sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą tikslu įsigyti 0,0176 ha valstybinės žemės bei ją sujungti su Sklypu.
Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytus argumentus, pareiškėjo skundas negali būti tenkinamas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo, 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi,
nusprendžia:
Atmesti pareiškėjo R. J. skundą.
Sprendimas per 30 (trisdešimt) kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.