Panevėžio apygardos teismo nuosprendis

2008-01-11 · Baudžiamoji byla Nr. 1-17-145/2008

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2008-01-11
Bylos Nr.
1-17-145/2008
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Vytautas Norkūnas
Nukentėjusysis
R. U., A. J.
Kaltinamasis
R. N.
Advokatai
Sigitas Lukauskas
(S)PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2008 m. sausio 11 d.Panevėžys
Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Vytautas Norkūnas,sekretoriaujant Jolitai Žukauskienei,dalyvaujant prokurorui Donatui Skrebiškiui,kaltinamojo gynėjui advokatui Sigitui Lukauskui,nukentėjusiosioms R. U. ir A. J. (U.),

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje R. N., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, tadžikas, (duomenys neskelbtini), turintis 7 klasių išsilavinimą, išsituokęs, nedirbantis, teistas: 1991-08-01 Rokiškio rajono apylinkės teismo pagal BK 90 str. 3 d. (galiojusio iki 2003-05-01) laisvės atėmimu 3 metams, vadovaujantis BK 47¹ str. bausmės vykdymas atidėtas 2 metams, teistumas išnykęs, kaltinamas pagal BK 129 str. 1 d.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamasis R. N., laikotarpyje nuo 2007 m. balandžio 10 d. iki 2007 m. balandžio 12 d. 04 val., tiksliai nenustatytu laiku, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, dėl asmeninių nesutarimų ir pykčio, R. S. namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), tyčia rankomis ir kojomis sudavė ne mažiau kaip aštuonis smūgius D. U. į rankas ir kojas, tuo padarydamas poodines kraujosruvas rankose ir kojose bei ne mažiau šešis smūgius į galvą, tuo padarydamas stiprų galvos sumušimą, pasireiškusį poodinėmis kraujosruvomis kaktoje, abiejų akių vokuose, skruostuose ir smakre, kraujosruvomis kaktos, smilkinių ir pakaušio kairės pusės minkštuose audiniuose, galvos smegenų kamiene, kraujo išsiliejimu po kietuoju dešinio galvos smegenų pusrutulio smilkininės, momeninės ir pakaušinės skilčių dangalu, bei po minkštaisiais abiejų galvos smegenų pusrutulių momeninių skilčių dangalais, kas komplikavosi galvos smegenų suspaudimu po kietuoju dangalu išsiliejusiu krauju ir galvos smegenų pabrinkimu ir nukentėjusioji D. U. nuo galvos sužalojimų visumos mirė, tyčia nužudė D. U..

Kaltinamasis R. N. kaltu neprisipažino ir parodė, kad jis su D. U. gyveno jo pusbrolio R. V. namo pirmame aukšte apie pusę metų. 2007-04-10 nuo 9.00 val. iki 12-13 val. kartu su D. U. dirbo pas žmogų. Į namus grįžo apie 16.00 val., pavalgė, išgėrė butelį 1,5 litro alaus. Apie 24.00 val. nuėjo miegoti. Kitą dieną, t.y. 2007-04-11 ryte jis kartu su D. U. išėjo į miestą. Jie visur eidavo kartu, nes D. U. sakydavo, kad viena eiti bijo dėl savo vyro. Mieste buvo užėję pas jo tetą B. J., pažįstamus. Vaikščiodami nesipyko, nesimušė. Nuo 2007-04-06 pas D. U. paakyje buvo mėlynė, iš kur ta mėlynė atsirado jis nežino. Pavakaryje grįžo į namus bei kartu su D. U., R. V. ir R. S. pastarųjų kambaryje išgėrė degtinės butelį 0,5 litro talpos ir alaus plastikinį indą 8 %, 1,5 litro talpos. Po išgertuvių jis pirmas grįžo į savo kambarį ir užmigo, kada atėjo D. U., negirdėjo. 2007-04-12 apie 4 val. nubudęs pastebėjo, kad D. U. guli ant grindų prie lovos ant dešinio šono, bei lyg pavertė ant šoną ir pastebėjo, kad jos veidas visas pamėlęs. Jis nuėjo pas pusbrolį, nes pridėjęs ranką prie galvos pajuto, kad D. U. nebekvėpuoja, darė dirbtinį kvėpavimą. Jis ir pusbrolis pranešė greitajai pagalbai ir policijai. Per tas dvi dienas, t.y. nuo 10 iki 12 d. jis D. U. nemušė, buvo tik apsižodžiavę, jis tik 9 d. jai sudavė. Jai yra vieną kartą sudavęs delnu, už tai, kad ji negrįžo į namus, nes yra labai pavydus. D. U. ar tai balandžio 9 d., ar tai 10 d. buvo nukritusi nuo laiptų. Kaip ji nukrito jis nematė, apie tai ji pati jam pasakė. Po nukritimo buvo tik truputį paraudęs veidas, kraujo, nubrozdinimų nematė, tačiau jis siūlė kreiptis pas gydytoją. Iš kur ant jo striukės, jo kelnių bei batsiuvio kojos atsirado kraujo, jis paaiškinti negali. Jis D. U. nežudė ir nežino dėl ko ji mirė. Yra rašęs prisipažinimą savo ranką, kad D. U. sudavė du kartus į veidą bei ją pastūmė nuo ko ji nugriuvo ir atsitrenkė į soją. Šį prisipažinimą privertė parašyti kriminalistai, grasindami, kad išveš į mišką.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo kaltė dėl jam inkriminuojamo nusikaltimo įvykdymo įrodyta visiškai ir teismui abejonių nekelia.

Nukentėjusioji R. U. parodė, kad D. U. buvo jos motina, kuri prieš 8 mėnesius iki mirties išėjo gyventi kartu su R. N.. Su mama matydavosi retai. V. ir S. jai yra sakę “ jūs dar nežinote, ką jis jūsų mamai daro”. Kai ji susitikdavo su mama R. mamai neleisdavo kalbėti, jis visą laiką būdavo su ja ir atsakinėdavo už ją. Prieš įvykį, t.y. prieš 4-5 d. iki mirties ji sutiko mamą su R., kioske. Mamos veidas buvo labai sumuštas, sutinęs, buvo pageltusių ir šviežių kraujosruvų. Tą dieną kai mamą rado mirusią ji nuėjo pas V. ir S., kurie pasakė, kad R. mušdavo mamą, ji bėgdavo nuo jo slėptis pas juos į kambarį. Mama iki išėjimo gyventi pas R. N. nebuvo mušama. Prieš 2-3 mėnesius taip pat matė mamą sumuštą, jos veidas buvo pamėlęs, bei R. N. pasakė, kad ją vaikigaliai sumušė. R. N. buvo karšto būdo, grasindavo kitus žmones užmušti. Prašo priteisti 2179, 58 Lt turtinės žalos ir 10 000 Lt neturtinė žalos. Ji mamą mylėjo, buvo artimos, mama ją išlaikydavo materialiai, dėl mamos mirties labai išgyvena.

Nukentėjusioji A. J. (U.) parodė, jog ji savarankiško civilinio ieškinio nereiškia, palaiko sesers Redos pareikštą civilinį ieškinį.

Liudytojas R. V. parodė, kad R. N. jo antros eilės pusbrolis. Jis gyvena pas R. S., kitame kambaryje gyveno R. N. su D. U.. Jų kambarius skyrė tik nedidelė virtuvė. Jis matydavo, kad D. U. būdavo su mėlynėmis, kuri sakydavo, jog susipyko su N. ir jis jai suduodavo. R. jam yra sakęs, kad D. lygtai laukiasi vaiko, ir pastarasis jam sakydavo, kad D. U. užmuš, jei ji jam vaiko nepagimdys. Kai R. N. mušdavo D. U. ji bėgdavo pas juos į kambarį slėptis, o R. N. vis sakydavo jai “vis tiek ateisi”. Jis, gal vieną kartą yra matęs, kai R. N. mušė D. U.. Prie jo bei R. S. R. N. stengdavosi D. U. nemušti. R. N. su D. U. visur eidavo kartu iš draugystės. 2007-04-11 apie 18.00 val. pas jį į kambarį atėjo R. N. bei D. U., kurie atsinešė 8 laipsnių stiprumo alaus. D. veidas buvo ištinęs nuo mušimo, dar iš vakaro D. jam buvo sakiusi, kad ją sumušė R. N.. Tą vakarą alų gėrė jis, R. S., jo motina, D. ir R.. Praėjus maždaug 20 minučių R. su D. išėjo apsipirkti. Grįžo apie 23.00 val. bei pasakė, kad grįžo ir užrakino duris. 2007-04-12 apie 4 valandą ryto pas jį į kambarį atėjo R. N. ir pasakė, kad D. iškrito iš lovos, nejuda. Jis nuėjęs ją rado jų kambaryje, gulinčią ant grindų tarp stalo ir lovos, ji nebekvėpavo. Tada jis ir R. N. išėjo pas felčerę. Į namą tą naktį niekas svetimas nebuvo įėjęs, nes naktimis durys būdavo užrakintos bei lotų šuo.

Liudytoja R. S. (parodymai duoti ikiteisminio tyrimo teisėjai paskelbti teisiamajame posėdyje) parodė, kad ji yra neįgali, nevaldo dešinės kūno pusės, sunkiai juda bei gyvena su sugyventiniu R. V.. Prieš pusmetį pas ją namuose, viename iš kambarių apsigyveno R. N. su D. U.. Iš pradžių jie gyveno namo antrame aukšte, o vėliau persikėlė į kambarį pirmame aukšte, kuris buvo už virtuvės, o jos kambarys prieš virtuvę. Jie dažnai išgerdavo alkoholinių gėrimų. D. U. jau buvo sužalota dieną prieš mirtį, o 2 dienos iki mirties sužalojimų ant veido jai nebuvo. Ji jau buvo sumušta, kai pas ją kambaryje jie visi vartojo alkoholinius gėrimus. Apie 22 val. R. N. su D. U. kartu nuėjo į savo kambarį. Kai jie išėjo R. N. nebuvo labai girtas, o D. U. buvo girta. Vėliau jų kambaryje ji girdėjo triukšmą. Apie 7³⁰ val. ryte, ji iš sugyventinio R. V. sužinojo, kad D. U. nebegyva. R. N. ir D. U. visą laiką išeidavo ir grįždavo kartu. Nuo laiptų D. U. nukristi negalėjo, nes ji visą laiką būna namuose ir tai būtų girdėjusi, be to, laiptų pabaigoje visai šalia jų iš dviejų pusių langų stiklai.

Liudytoja J. V. parodė, kad R. N. yra jos pusseserės sūnus. 2007-04-11 apie 15 val. ji buvo užėjusi pas R. V.. Tą dieną ji matė D., jos veidas buvo sumuštas bei mėlynas, kas ją sumušė nesakė. Ji pas R. V. gėrė alų. Kai ji ateidavo pas R. V. girdėdavo, kad D. su R. bardavosi, ginčydavosi, R. jai grasindavo “išsukti” rankas, taip pat ji girdėdavo smūgius, D. prašydavo R. nebemušti, nes ji laukiasi.

Liudytojas R. V. parodė, kad R. N. yra tolimas giminaitis, santykiai normalūs. Prieš dvi dienas iki D. mirties jis buvo atėjęs pas brolį. D. veidas buvo visas mėlynas. Prie jo R. D. nemušdavo, bet buvo toks atvejas, kai per Naujus metus jie susipyko bei barėsi savo kambaryje, po to atbėgo D. U. prašydama, jog ją apgintų. Jis nuėjo į jų kambarį, R. N. rankoje laikė peilį, jis atėmė iš jo peilį. R. N. kambaryje buvo laikoma batsiuvio koja, kuri priklausė S. tėvui.

Mažametis liudytojas L. K. teisiamajame posėdyje ir ikiteisminio tyrimo metu (pastarieji parodymai perskaityti teisiamajame posėdyje) parodė, kad R. N. bei D. U. pažįsta, jie gyveno (duomenys neskelbtini). Jis gyvena kaimynystėje ir nueidavo pas juos kasdien. D. matė dieną prieš mirtį, kai nuėjo pas juos. Ji buvo sumušta, veidas ištinęs, mėlynas. Jis girdėdavo, kaip R. N. D. grasindavo, sakydavo: “kaip spirsiu, tai galvosi, kad arklys žaliom kojom spyrė”, taip pat grasindavo ir peiliu. Balandžio 11 d. jau pavakarę, jis būdamas pas R. S. matė kaip R. N. supyko ant U. ir užsimojęs ranka jai sėdinčiai ant lovos smogė į galvą, nuo smūgio D. U. atsitrenkė į spintos duris, nuo smūgio jai iššoko gumbas. Prieš smūgį D. U. jau buvo pamėlęs, akis užtinusi, nors balandžio 10 dieną, kai jis ją matė, pastaroji sumušta dar nebuvo. Vėliau jis išėjo namo, o kai vakare vėl sugrįžo pas R. S. (tas buvo paskutinę dieną iki D. mirties) R. pradėjo reikalauti, jog D. gautų iš bet kur degtinės ir trenkė sėdinčiai D. kumščiu į kairę veido pusę, tiksliau į smilkinį. Nuo smūgio D. U. pakrypo ir atsirėmė ranka. Po to U. kažkur maždaug 2 minutėms išėjo, o sugrįžusi apie 30-40 minučių miegojo. Jai nubudus, jis pasižiūrėjo į jos ištisai ištinusį, pamėlusį veidą, jį sukrėtė šiurpas, jam pasidarė baisu ir jis išėjo į namus. Sekančią dieną jis sužinojo, kad D. U. mirė. R. su D. visą laiką, (net eidami pieno) vaikščiodavo kartu, jis dažnai ją mušdavo ir anksčiau. Pas juos jis lankydavosi kiekvieną dieną ir nėra girdėjęs, jog D. U. būtų nukritusi nuo laiptų.

Nepilnametis liudytojas G. V. parodė, kad R. N. pažįsta, jis gyvena su D. Jis D. gyvą matė iš vakaro iki jos mirties pas dėdę R. kambaryje. Jie kambaryje gėrė degtinę. D. buvo sumušta, jos veidas buvo ištinęs, mėlynas. Jis yra matęs, kaip R. prieš savaitę iki D. mirties ją mušė. Jis gal 10 kartų yra matęs kaip R. N. muša, spardo D. U..

Liudytoja E. V. parodė, kad 2007-04-11 apie 12 val. užėjo pas vyro brolį R. V., kur pamatė, kad D., kuri pas jį nuomavosi kambarį kartu su R., yra labai sumušta, t.y. jos veidas buvo mėlynas, ištinęs, nuo ištinimo akių beveik nesimatė, ant kaktos buvo kraujingi dideli guzai. Vos tik užėjo į jų kambarį R. pasakė, kad D. susitrenkė į pečių. D. jai pasakė: „matai, kaip kliuvo“ ir mostelėjo galva į R. pusę iš ko ji suprato, kad būtent R. ją sumušė. R. su D. pykdavosi ir mušdavosi. Per Naujuosius metu D. su R. savo kambaryje susiginčijo, po ko D. atbėgo pas juos į kambarį kur jie šventė ir prašė gelbėti. Jie ją atgynė nuo R.. Taip pat jos vyras dar prieš Naujuosius metu, kai D. su R. susiginčijo buvo nuėjęs į jų kambarį, o kai grįžo pasakė, kad iš R. atėmė peilį, kuriuo jis puolė D.. R. išgėręs būdavo agresyvus, savo pyktį nukreipdavo į D., taip pat jis jai neleisdavo niekur išeiti vienai, eidavo visur kartu, pavyduliaudavo. Ji du kartus buvo parsivedusi D. pas save į namus pernakvoti, kad R. jos neužmuštų, bet rytą ji vis grįždavo pas R., nes jo bijojo, kad jeigu tikrai išeis tai jis ją susiras ir tada užmuš. Kai ji paskutinį kartą matė D., R. jai sakė, jog „D. baigia mane užknisti“.

Liudytoja A. R. parodė, kad ji dirba medicinos felčere. 2007 m. balandžio 12 d. jai būnant darbo vietoje atėjo kaltinamasis R. N. ir dar vienas vyras, kurie pranešė, kad yra galbūt mirusi moteris bei nurodė adresą. Nuvykus nurodytu adresu kambaryje ant grindų gulėjo aukštielninka negyva moteris, ištinusiu veidu bei kairėje akyje buvo hematoma, kraujo nebuvo. Vyras sakė, kad rado šitaip gulinčią moterį, kad ji nustojo kvėpuoti.

Liudytojas R. K. parodė, kad jis dirba policijoje. Tą dieną, kai buvo rasta D. U. lavonas jis dirbo bei įformino tą įvykį, bendravo su R. N., kuris buvo neblaivus bei pasakė, kad prieš kelias dienas mušė D. U.. Įforminant įvykį buvo atėjusios dvi kaimynės, kurios pasakė, kad R. N. mušdavo D. U., kad jie pastoviai girtaudavo. Po įvykio jis, kartu su pareigūnu R. K. bendravo su R. N. bei dalyvavo, kai R. N. savo noru rašė prisipažinimą, pastarajam teksto niekas nediktavo, jo atžvilgiu smurto nenaudojo, niekas jam negrasino. Rašant prisipažinimą R. N. buvo „truputį” neblaivus, gailėjosi, kad per daug stipriai sudavė, bei nurodė, kad D. U. sudavė ne tą naktį, o prieš įvykį kažkiek tai laiko.

Liudytojas R. K. parodė, kad jis dirba policijoje. Jis padėjo pristatyti R. N. iš namų į policijos komisariatą, tą dieną kai jis nužudė savo sugyventinę. Jis buvo neblaivus, prisipažino, kad konfliktuodavo su sugyventine, bei prieš įvykį sudavė jai. Jis dalyvavo kai buvo bendrauta su R. N. ir greičiausiai R. N. rašant nuoširdų prisipažinimą, kurį parašyti buvo pasiūlyta, bei jokio smurto kaltinamojo atžvilgiu nenaudojo.

2007-04-12 įvykio vietos apžiūros protokole konstatuota, kad 2007-04-12 5.00 val. namo, esančio (duomenys neskelbtini), kambaryje, ant grindų rastas D. U. lavonas su smurto žymėmis ant veido (T.1, b.l. 11-14).

2007-04-12 įvykio vietos papildomos apžiūros protokole konstatuota, kad namo, esančio (duomenys neskelbtini), kambaryje, kur buvo rastas D. U. lavonas, po sofa lova rastas metalinis batsiuvio pakojis, ant rašomojo stalo spintelės viršutinio stalčiaus rastas pėdsakas, panašus į kraują, sofoje lovoje ant paklodės ir pagalvės užvalkalo rasti kraujo pėdsakai. Iš fotolentelių Nr. 12 ir Nr. 13 matyti, jog laiptai į pirmą aukštą labai statūs, jie baigiasi aikštele, kurią iš dviejų pusių suma prieangio langai, kurių apačia viename lygyje su aikštele. (T.1, b.l. 15-25).

Teismo medicinos specialisto išvadoje Nr. S213/07(01) nurodyta, kad ant paklodės, pagalvės užvalkalo, D. U. megztinio yra D. U. kraujas su 99,99999999% tikimybe. Ant batsiuvio pakojo, R. N. džinsinių kelnių, striukės, D. U. džemperio, kelnaičių yra žmogaus kraujo pėdsakai, kam priklauso kraujas nustatyti nėra galimybių. (T.1, b.l. 48-59).

Teismo medicinos specialisto išvadose Nr. M248/07(05) ir Nr. M248a/07(05) nurodoma, kad D. U. mirė nuo stipraus galvos sumušimo, pasireiškusio poodinėmis kraujosruvomis kaktoje, abiejų akių vokuose, skruostuose ir smakre, kraujosruvomis kaktos, smilkinių ir pakaušio kairės pusės minkštuose audiniuose, kraujo išsiliejimu po kietuoju dešinio galvos smegenų pusrutulio smilkininės, momeninės ir pakaušinės skilčių dangalu, kraujo išsiliejimu po minkštaisiais abiejų galvos smegenų pusrutulių momeninių skilčių dangalais, kraujosruvomis galvos smegenų kamiene, tai komplikavosi galvos smegenų suspaudimu po kietuoju dangalu išsiliejusiu krauju (230 g), galvos smegenų pabrinkimu. Galvos sužalojimai bei poodinės kraujosruvos rankose ir kojose D. U. padaryta prieš mirtį vienu metu, kieto buko daikto poveikyje. D. U. mirė nuo galvos sužalojimų visumos. Sužalojimai D. U. padaryti tiesioginių smūgių pasekoje. Poodinės kraujosruvos plaštakose ir dešiniajame dilbyje D. U. galėjo gautis jai ginantis nuo smūgių. Po padarytų galvos sužalojimų D. U. galėjo gyventi nuo keletos minučių iki keletos valandų. Sužalojimai D. U. padaryti ne mažiau keturiolikos smūgių pasekoje, o sužalojimai galvoje padaryti ne mažiau šešių smūgių pasekoje. Sužalojimai D. U. galėjo būti padaryti suduodant smūgius kumštimis ar spardant. D. U. lavono kraujyje rasta 2,33 promilė etilo alkoholio. (T.1, b.l. 27-28, 30-31).

Teismo posėdyje teismo med. ekspertas G. S. abi šias savo kaip specialisto išvadas visiškai patvirtino bei paaiškino, kad sužalojimai išsidėstę įvairiuose galvos paviršiuose, t.y. ne vienoje plokštumoje: veide, smilkiniuose, pakaušyje. Toks sužalojimų išsidėstymas nėra būdingas momentiniam kritimui nuo laiptų ar atsitrenkimui į baldus, ar grindis. Šie D. U. sužalojimai atsirado nuo smūgių sudavimo į skirtingas galvos plokštumas. Sudavimas sunkia batsiuvio koja į galva prieštarauja visiems rastiems sužalojimams. Galvos srityje yra suduota ne mažiau 6 smūgių, visame kūne – ne mažiau 14 smūgių, tačiau kurie suduoti rankomis, o kurie įspiriant- atskirti nėra galimybės. Kuris smūgio sudavimas į galvą sukėlė kraujo išsiliejimą po dangalais nustatyti negalima, kadangi kraujas išsiliejo nuo smūgių visumos. Pagal kraujosruvų spalva galima nustatyti, kad smūgiai suduoti buvo ne daugiau kaip prieš dvi paras iki D. U. mirties. Po sužalojimų D. U. galėjo vaikščioti ir parą, ir dvi. Kaltinamojo nurodyta aplinkybė, kad D. U. buvo sužalota balandžio mėn. 5 d. prieštarauja rastiems sužalojimams, nes rasti sužalojimai buvo padaryti vėliau. Tai nustatyta iš kraujosruvų spalvos, nes kraujosruvos buvo tik šviežios, senų nebuvo rasta. Galima teigti, kad galvos sumušimas ne balandžio mėn. 11 d. reikalas, nes jau 11 dienos 12 val. D. U. veidas buvo ištinęs. Sumušimas galėjo būti ar balandžio 10 d. vakarą, ar naktį iš 10 d. į 11 d., ar anksti ryte 11 d. Smūgiai yra laikomi kaip smūgių visuma, negalima nustatyti tiksliai, kuriuo laiku kurie smūgiai buvo suduoti.

Greitosios med.pagalbos iškvietimas D. U. registruotas 2007-12-12 d. 4²⁸ val. (II t. 109 b.l.)., policijoje pranešimas registruotas 4³⁷ val. (I t. 11 b.l.).

Tiriant kaltinamojo psichinę būklę, nustatyta R. N. psichine liga neserga, orientuotas pilnai, visapusiškai, paviršutiniško, primityvaus mąstymo, nusikalstamos veikos faktą interpretuoja savaip (T.2, b.l. 30).

Motyvuojamoji nuosprendžio dalis

R. N. įvykdyta nusikalstama veika pagal BK 129 str. 1 d. kaip tyčinis nužudymas be kvalifikuojančių aplinkybių, kvalifikuota teisingai - jis iš pykčio, dėl asmeninių nesutarimų, tyčia sudavė smūgius rankomis ir kojomis D. U. į galvą ir kitas kūno vietas, padarydamas gyvybiškai svarbių organų sužalojimus, ko pasekoje D. U. mirė. Nusikaltimą R. N. įvykdė 2007 m. balandžio 10-12 dienomis ir tuo metu minimo straipsnio sankcija buvo laisvės atėmimas nuo 5 iki 15 metų. Nors nuo 2007-07-21 ši sankcija buvo pagriežtinta, R. N. taikytinas nusikaltimo padarymo metu galiojęs įstatymas (BK 3 str). Vertindamas įrodymų visumą, teismas atsižvelgia į šios konkrečios bylos specifiką, tiek į kaltinamąjį teisinančius, tiek į kaltinančius įrodymus, šių įrodymų patikimumą, ir priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu (BPK 20 str., 301 str.).

Nors kaltinamasis viso proceso eigoje, tame tarpe teisiamajame posėdyje, iškeldavo vis skirtingas versijas, jog D. U. mirė neva tai „iškritus iš lovos“, „nukritus nuo laiptų“, „atsitrenkus į stalą“, „atsitrenkus į pečių“, teismo med. specialisto išvadomis ir medicinos eksperto apklausa teisiamajame posėdyje tai neginčytinai paneigta. Specialisto išvadomis bei medicinos eksperto apklausa objektyviai nustatyta, kad D. U. mirė nuo stipraus galvos sumušimo, sužalojimai galvoje padaryti suduodant tiesioginius smūgius kumščiais ar spardant ne mažiau 6 tiesioginių smūgių pasekoje. Toks sužalojimų išsidėstymas nėra būdingas momentiniam kritimui nuo laiptų arba atsitrenkiant į baldus ar grindis. Smūgiai D. U. suduoti ne anksčiau kaip prieš 2 paras iki jos mirties. Kaltinamojo nurodyta aplinkybė, kad D. U. buvo sužalota anksčiau, galimai balandžio 5 d., prieštarauja rastiems sužalojimams. Nužudytoji buvo sužalota laikotarpyje nuo balandžio 10 d. iki balandžio 12 d. paryčių. Tikslesnio sužalojimų laiko nustatyti nepavyko, nors teismas tam išnaudojo visas galimybes.

Kaltinamojo kaltę įrodančiu įrodymu laikytini ir mažamečio L. K. (13 m. amžiaus) parodymai. Atsižvelgiant į jo amžių, individualias charakterio bei elgesio savybes teisiamajame posėdyje, matosi, jog jis imlus, gerai orientuojasi jį supančioje aplinkoje, sugeba sklandžiai atpasakoti jo matytus įvykius, jo parodymai sutampa su med. eksperto padarytomis išvadomis bei kitų liudytojų parodymais ir teismas netikėti jo parodymais neturi jokio pagrindo. Be visa kito, kitaip nei kiti kai kurie liudytojai, jis su D. U. susijusius įvykius matė būdamas blaivus. Šis liudytojas teisiamajame posėdyje ir ikiteisminio tyrimo duotuose (jie pagarsinti teisiamajame posėdyje) parodymuose nurodo, jog matė, kaip balandžio 11 d. jau į pavakarę supykęs R. ranka smogė D. U. į veidą ir pastaroji nuo smūgio atsitrenkė į spintos duris, nuo smūgio jai iššoko gumbas. Dar vėliau vakare (paskutinį vakarą prieš D. U. mirtį), šis liudytojas matė, kaip R. N. kilus ginčui dėl degtinės, smogė sėdinčiai D. U. į kairią veido sritį- smilkinį, nuo smūgio ji pakrypo ir atsirėmė. Kad L. K. artimai pažinojo, laisvai bendravo su kaltinamuoju bei nužudyta D. U., rodo ir tas faktas, jog apklausų metu jis juos įvardijo kaip R. ir D., nors pats yra paauglys. L. K. taip pat parodė, kad kaltinamasis dažnai mušdavo nužudytąją, su D. U. beveik nesiskirdavo ir (net eidami pieno) vaikščiojo kartu. L. K. parodymai neprieštarauja ir jau cituotiems liudytojų R. S., J. V., R. V., R. V., E. V. parodymams, esminės šių parodymų detalės sutampa, o atskiri nežymūs kai kurių liudytojų parodymų prieštaravimai galėjo atsirasti ir dėl pastarųjų liudytojų apgirtimo, ir visa tai netrukdo teismui priimti pagrįstą bei teisėtą sprendimą.

Kitų įrodymų kontekste yra reikšmingas ir kaltinamojo atviras prisipažinimas, kuriame jis savo ranka rašytame tekste pripažino, jog susiginčijęs su D. U., „sušėrė“ du kartus ranka jai į veidą ir ji „dėjosi“ į sofą. Tai, jog šiame prisipažinime jis nurodė nežymiai nesutampančią datą- balandžio 9 d., galima paaiškinti ir jo nestabilia būsena po įvykdyto nusikaltimo bei kelių dienų girtuokliavimu. Nelabai sklandžiame šio prisipažinimo tekste parašyta, kad D. U. jis mušė apie 24 val., o apie trečią valandą nakties jau iškvietė greitąją medicinos pagalbą. Teisiamajame posėdyje liudytojais apklausti policijos darbuotojai R. K. bei R. K. parodė, kad minimą prisipažinimą kaltinamasis geranoriškai rašė savo ranka niekieno neverčiamas, smurtas jo atžvilgiu nebuvo naudojamas, jam nebuvo grasinama. Šiuos parodymus gretinant bei vertinant su kitais bylos įrodymais, jie sutampa su kitomis byloje nustatytomis aplinkybėmis ir teismas tiki šių liudytojų parodymais.

Viso ikiteisminio tyrimo bei teisiamojo posėdžio metu paties kaltinamojo R. N. parodymai yra prieštaringi, nenuoseklūs, jais jis siekia išvengti atsakomybės už nužudymą. Nors R. N. viso proceso metu neigė savo kaltę, bet painiojosi savo parodymuose, iškėlė kelias sau naudingas D. U. mirties priežasties versijas, tačiau ir jis pats pripažįsta (tai rodo ir visi kiti objektyvūs bylos duomenys), jog dviejų parų laikotarpyje, jis visą laiką net trumpam neišsiskirdamas, buvo kartu su D. U.. Tai, kad kaltinamasis R. N. ir D. U. visur ir visada būdavo kartu patvirtino ir teisiamojo posėdžio metu nukentėjusioji R. U., liudytojai L. K., R. V.. Tai, kad R. N. paskutines D. U. gyvenimo dienas būdavo kartu, įrodo, kad niekas kitas jos atžvilgiu negalėjo panaudoti fizinio smurto, išskyrus jį patį. Tai, kad niekas kitas negalėjo D. U. atžvilgiu naudoti fizinio smurto iš dalies patvirtina ir liudytojų: R. V. parodymai, kad 2007-04-11 apie 18.00 val. pas jį į kambarį atėjo R. N. bei D. U., kurios veidas buvo ištinęs nuo mušimo, dar iš vakaro D. jam buvo sakiusi, kad ją sumušė R. N.; J. V. parodymai, kad 2007-04-11 apie 15 val. ji buvo užėjusi pas R. V. ir matė D., kurios veidas buvo sumuštas bei mėlynas, kas ją sumušė nesakė; R. V. parodymai, kad prieš dvi dienas iki D. mirties jis buvo atėjęs pas brolį bei matė D., kurios veidas buvo visas mėlynas; L. K. parodymai, kad D. matė dieną prieš mirtį, kai nuėjo pas juo, ji buvo sumušta, veidas ištinęs, mėlynas; E. V. parodymai, kad 2007-04-11 apie 12.00 val. užėjo pas vyro brolį R. V., kur pamatė, kad D. yra labai sumušta, t.y. jos veidas buvo mėlynas, ištinęs, nuo ištinimo akių beveik nesimatė, ant kaktos buvo kraujingi dideli guzai. Vos tik užėjus į jų kambarį R. pasakė, kad D. susitrenkė į pečių, o D. jai pasakė: „matai, kaip kliuvo“ ir mostelėjo galva į R. pusę iš ko ji suprato, kad būtent R. ją sumušė. Kaltinamojo parodymus, kad kai jie gyveno kartu, jis D. U. atžvilgiu nenaudojo fizinio smurto, paneigia liudytojų R. U., J. V., L. K., E. V., R. V. R. V. parodymai, kurie visi patvirtino, kad R. N. ne vieną kartą yra naudojęs fizinį smurtą D. U. atžvilgiu. Visų šių parodymų kontekste reikšminga ir liudytojo L. K. girdėta kaltinamojo frazė, kai pastarasis grasindamas D. U. sakė: „kaip spirsiu, tai galvosi, kad arklys žaliom kojom spyrė“, kuri rodo kaltinamojo požiūrį į D. U. bei jo elgesį su ja.

Viena iš kaltinamojo versijų, kad sužalojimai nuo kurių mirė D. U., galėjo atsirasti dėl jos nugriuvimo nuo laiptų, tačiau ši jo versija, kaip jau minėta atmestina, nes ją paneigia jau cituotos medicinos specialisto išvados bei paties medicinos eksperto apklausa, liudytojos R. S. parodymai, iš kurių matyti, kad dėl invalidumo ji visada būna namuose ir jei D. U. būtų nukritusi nuo laiptų, tai ji būtų girdėjusi. Ši liudytoja atkreipia dėmesį ir tai, kad laiptų apačioje yra aikštelė, kuri yra labai arti prie langų stiklų. Ir iš tikrųjų iš prie įvykio vietos papildomos apžiūros esančių fotonuotraukų (I t. 25 b.l.) matyti, kad kaltinamojo minimi laiptai yra labai statūs, jų apačioje yra gan maža aikštelė, praktiškai viename lygyje su dviejų langų stiklų apačia ir neįtikėtina, jog D. U. krisdama iš tokio aukščio bei statumo laiptų nebūtų, išdaužiusi ar bent įskėlusi nors vieną lango stiklą. Šią jo išgalvotą versiją netiesiogiai paneigia ir pats kaltinamasis, savo apsigynimui pateikdamas ir daugiau D. U. susižalojimo būdų, t.y., kad ji iškrito iš lovos, kad atsitrenkė į stalą, kad atsitrenkė į krosnį. Kaip jau minėta visa tai paneigta neginčytinais įrodymais. Teismas remiasi ir medicinos eksperto išvadomis, kad atsižvelgiant į D. U. nustatytus sužalojimus, kurie išsidėstę įvairiuose galvos paviršiuose, t.y. ne vienoje plokštumoje: veide, smilkiniuose, pakaušyje, toks sužalojimų išsidėstymas nėra būdingas momentiniam kritimui nuo laiptų ar atsitrenkimui į baldus ar grindis. Šie D. U. sužalojimai atsirado nuo sudavimo rankomis ir kojomis į skirtingas galvos plokštumas.

Nors R. N. ir neigia įvykdęs nusikaltimą, tačiau tai paneigia byloje surinktų bei ištirtų įrodymų visuma – jau minėtos specialisto išvados, liudytojų parodymai, įvykio vietos apžiūros protokolai. Netikėti jau minėtų liudytojų parodymais bei medicinos specialisto išvadomis, teismas neturi pagrindo, šie parodymai sutampa su kitais bylos duomenimis ir visos bylos aplinkybės įrodo, kad R. N. suduodamas ne mažiau 6 smūgius kumščiais ir kojomis į gyvybei svarbų centrą – galvą, veikė netiesiogine tyčia. Darydamas nusikaltimą kaltinamasis suprato, jog savo veika kėsinasi į kito žmogaus gyvybę, numatė, kad gali atimti D. U. gyvybę, ir, nors ir nenorėjo atimti gyvybės, sąmoningai leido tokiems padariniams atsirasti. Sąmoningas leidimas padariniams atsirasti netiesioginės tyčios atveju reiškia kaltinamojo abejingumą kito žmogaus gyvybės atėmimui. Netiesioginę tyčią patvirtina ir nusikaltimo padarymo būdas, padarytų sužalojimų pobūdis, kuo jie padaryti bei vėlesni jo veiksmai po nusikaltimo padarymo. Supratęs, kad D. U. būsena jo manymu yra bloga, jis ėmėsi priemonių iškviesti medicininę pagalbą. Nagrinėjamu atveju yra priežastinis ryšys tarp kaltinamojo padarytos veikos ir atsiradusių padarinių (mirties).

Pagal BPK 20 str. įrodymais baudžiamajame procese yra įstatymų nustatyta tvarka gauti duomenys, ar šie duomenys laikytini įrodymais, kiekvienu atveju sprendžia teismas. Įrodymais, kuriuos teismas, vadovaudamasis įstatymu, įvertina pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, gali būti tik tokie duomenys, kurie patvirtina arba paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai išspręsti teisingai. Taigi, parengtinio tyrimo surinktais ir teisiamajame posėdyje patikrintais įrodymais neginčijamai įrodyta, kad R. N. įvykdė jam inkriminuotą nusikaltimą pagal BP 129 str. 1 d.

Baudžiamąją atsakomybę lengvinančių aplinkybių R. N. nėra. Atsakomybę sunkinanti aplinkybė ta, kad nusikaltimą jis įvykdė apsvaigęs nuo alkoholio, kas be jokios abejonės turėjo įtakos šios veikos padarymui.

Skirdamas bausmę R. N. už padarytą nusikaltimą, teismas atsižvelgia į BK 54 str. numatytus bendruosius bausmių skyrimo pagrindus, 41 str., 61 str. nuostatas, bausmės paskirtį, jo padaryto nusikaltimo pavojingumo laipsnį, motyvus tikslus, jo asmenybę, atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvimą, sunkinančią aplinkybę, kaltės formą. Jis padarė vieną labai sunkų (BK 11 str. 6 d.) tyčinį baigtą nusikaltimą, Rokiškio miesto seniūnijos charakterizuojamas neigiamai, administracine tvarka nebaustas, Rokiškio psichikos sveikatos centre neregistruotas, nusikaltimo padarymo metu niekur nedirbo, neturėjo legalaus pragyvenimo šaltinio, išsituokęs, neteistas (ankstesnis teistumas išnykęs BK 129 str. 1 d. sankcijoje numatyta vienintelė bausmės rūšis – laisvės atėmimas. Įvertinęs visas šias aplinkybes, teismas daro išvadą, jog R. N. skirtina laisvės atėmimo bausmė, kuri savo trukme yra sankcijoje numatytos bausmės vidurkio dydžio ir geriausiai atitinka teisingumo principą bei įstatyme įtvirtintos bausmės paskirtį.

2007-04-13 R. N. buvo sulaikytas (I t.133 b.l.), vėliau suimtas, todėl į bausmės atlikimo laiką įskaitytinas sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas bei iki nuosprendžio įsiteisėjimo paliktina galioti jam paskirta kardomoji priemonė-kardomasis kalinimas (suėmimas).

Nukentėjusiosios R. U. civilinis ieškinys pagrįstas ir tenkintinas visiškai.

Nukentėjusioji ir civilinė ieškovė R. U. prašo priteisti jai 2179,58 Lt turtinės žalos atlyginimą dėl motinos D. U. laidojimo išlaidų ir paminklo pastatymo. Dalis ieškinio yra pagrįsta dokumentais apie turėtas išlaidas bei pačios ieškovės parodymais. Nurodytos laidojimo ir paminklo pastatymo išlaidos atitinka laidojimo tradicijas ir nėra per didelės. R. N. yra kaltas dėl D. U. mirties ir privalo pilnai atlyginti padarytą žalą (BPK 109 str., 115 str., CK 6.263 str., 6.291 str.).

Sutinkamai su LR CK 6.263 str. žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų nustatytais atvejais – ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo. Civilinio kodekso 6.250 str. įtvirtinta nuostata, kad neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta nusikaltimu dėl gyvybės atėmimo, neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, kadangi neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtus dvasinius išgyvenimus, emocinę depresiją ir kt. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, turi atsižvelgti į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. R. U. prašymas priteisti 10000 Lt neturtinei žalai atlyginti atitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus, nes buvo nužudyta jos motina, kuri kartu nors ir negyveno, bet bendravo su dukra. Reikia tikėti nukentėjusiosios parodymais, kad dėl šio nusikaltimo ji patyrė stresą, dvasinius išgyvenimus, mama pagal galimybes ją remdavo materialiai. Pačios D. U. kaip motinos elgesys dukros atžvilgiu gal buvo ir ne visai tinkamas, bet tai nereiškia, jog nukentėjusioji, tuo metu būdama dar nepilnametė, nemylėjo savo motinos, nenorėjo su ja bendrauti. Atvirkščiai, byloje yra pakankamai duomenų, kad R. U. labai išgyvena dėl motinos mirties, rūpinosi jos laidotuvėmis, jautė ir tebejaučia dvasinį diskomfortą. Tai pavirtina ir jos elgesys teisiamajame posėdyje bei požiūris į įvykdytą nusikaltimą. Nors R. U. savo motinos buvo beveik neišlaikoma, gyveno atskirai nuo motinos, bet teismų praktikoje teisė į nusikaltimu dėl gyvybės atėmimo padarytos neturtinės žalos atlyginimą pripažįstama ir asmenims, kurie nebuvo žuvusiųjų išlaikomi, kartu negyveno, tačiau, atsižvelgiant į šių asmenų ir žuvusiojo tarpusavio santykių pobūdį, pripažįstama, kad jiems nukentėjusiojo mirtis sukėlė padarinius, numatytus CK 6.250 str. 1 d. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pripažinęs, kad CK 6.250 str. 1 dalyje nurodytų asmenų ar jiems taikomų kriterijų išvardijimas neturi būti suprantamas kaip kitų asmenų teisės į neturtinės žalos atlyginimą apribojimas, nes joje nesuformuluotas aiškus asmenų, nenurodytų šioje normoje, teisės gauti neturtinės žalos atlyginimą ribojimas. R. U. prašoma priteisti 10 000 Lt suma neturtinei žalai atlyginti, įvertinus jau nebepataisomas ir sunkias pasekmes, nėra aiškiai per didelė ir atitinka protingumo bei teisingumo kriterijus.

Įsiteisėjus nuosprendžiui daiktiniai įrodymai ir daiktai: R. N. rūbai – striukė, džinsinės kelnės, megztinis, kepurę, sportiniai batai – grąžinti R. N.; D. U. drabužiai – džinsinės kelnės, džemperis, du megztiniai, kelnaitės, puskojinės, nagų, panagių turiniai, biologiniai pavyzdžiai- sunaikintini. Metalinis batsiuvio pakojis saugomas Rokiškio RPK (kvitas 002368) sunaikintinas (BPK 94 str. 1 d. 4 p.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis BPK 297 str., 302 str., 303 str. 2 d., 308 str.,

nusprendė:

R. N. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 129 str. 1 d. ir nubausti jį dešimties metų laisvės atėmimo bausme, ją atliekant pataisos namuose.

Bausmės atlikimo pradžią R. N. skaičiuoti nuo nuosprendžio priėmimo momento- 2008-01-11 ir į paskirtą laivės atėmimo bausmę įskaityti jo sulaikymo bei suėmimo laiką nuo 2007-04-13.

Iki nuosprendžio įsiteisėjimo R. N. palikti kardomąją priemonę suėmimą.

Priteisti iš R. N. nukentėjusiajai R. U. 2179,58 Lt turtinei ir 10 000 Lt neturtinei žalai atlyginti.

Išieškoti iš R. N. valstybės biudžetui 37,10 Lt proceso išlaidų.

Nuosprendžiui įsiteisėjus daiktinius įrodymus ir daiktus: R. N. rūbus – striukę, džinsines kelnes, megztinį, kepurę, sportinius batus – grąžinti R. N.;

Įsiteisėjus nuosprendžiui D. U. drabužius – džinsines kelnes, džemperį, du megztinius, kelnaites, puskojines, lyginamuosius tyrimo pavyzdžius– sunaikinti; metalinį batsiuvio pakojį, saugomą Rokiškio rajono policijos komisariate- sunaikinti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, paduodant skundą Panevėžio apygardos teisme. Suimtajam R. N. terminą apeliaciniam skundui paduoti skaičiuoti nuo nuosprendžio nuorašo įteikimo jam dienos.

Teisėjas Vytautas Norkūnas