Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovui Tomui Steponavičiui,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės J. T. patikslintą ieškinį atsakovams I. F. (pradinio atsakovės J. H. K. teisų perėmėjai), Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, Trakų rajono savivaldybės administracijai dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės, valdybos sprendimo, valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties pripažinimo iš dalies negaliojančiais, nuosavybės teisių pripažinimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pagal ieškovės pradinį ieškinį byla buvo išspręsta ir 2010-11-05 priimtas sprendimas. Šalys šį sprendimą apskundė ir 2012-02-03 Vilniaus apygardos nutartimi 2010-11-05 sprendimas buvo panaikintas ir byla perduota nagrinėti iš naujo.

Atsakovas J. H. K. (toliau – pradinis atsakovas) mirė 2011-05-25, jo turtą paveldėjo įstyminė įpėdinė I. F., todėl toliau byloje ji laikoma atsakove. (b.l. 67, 75)

Atsakovo Trakų rajono savivaldybės administracijos atstovas teimo posėdyje nedalyvavo, šaukimas įteiktas įstatymų nustatyta tvarka.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Teismo nustatytos aplinkybės ir motyvai

Iš 1987-07-28 sutarties matyti, kad S. G. nupirko iš A. M. ½ dalį gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), Lentvario m., Trakų r. sav. Minėta sutartimi šalys susitarė, kad S. G. nuolatiniam naudojimuisi suteikiama: kambariai 1-6 (17,76 kv. m), 1-5 (8,79 kv. m), 1-7 (6,51 kv. m), 1-8 (21,98 kv. m) ir koridorius 1-4 (15,03 kv. m), laiptine ir kiemo įrengimais bendrasavininkai naudosis bendrai (b.l. 13). S. G. mirė 2006-09-28 (b.l. 8). 2007-11-14 paveldėjimo pagal įstatymą teisės liudijimo pagrindu ieškovė J. T. paveldėjo ½ dalį gyvenamojo namo ir ½ dalį kitų statinių (inžinierinių) - kiemo statinių, esančių (duomenys neskelbtini), Lentvario m., Trakų r. sav. (b.l. 9-11). Kita ½ dalis gyvenamojo namo ir ½ dalis kitų statinių (inžinierinių) – kiemo statinių, esančių (duomenys neskelbtini), Lentvario m., Trakų r. sav., priklauso atsakovei, kaip pradinio atsakovo, turto paveldėtojai (b.l. 10-11, 75). Pradinis atsakovas jam priklausančią ½ dalį gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), Lentvario m., Trakų r. sav., įsigijo iš A. M. 1987-07-28 sutarties pagrindu, kuria šalys susitarė, kad pradiniam atsakovui nuolatiniam naudojimuisi suteikiamos patalpos: koridorius 1-1 (15,35 kv. m), kambarys 1-2 (26,79 kv. m), virtuvė 1-3 (7,31 kv. m), G-1 (21,78 kv. m) ir visos rūsio patalpos po gyvenamu namu, kiemo įrengimais ir laiptine bendrasavininkai naudosis bendrai (b.l. 85).

1992-04-16 prašymu pradinis atsakovas kreipėsi į Trakų miesto valdybą su prašymu parduoti jam 0,06 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), Lentvario m., Trakų r. sav., pridėdamas sklypo planą, sutarties kopijas, sutikimą. (b.l. 15) Trakų rajono valdyba 1994-12-21 potvarkiu Nr. (duomenys neskelbtini) nutarė leisti parduoti pradiniam atsakovui 1510 kv. m privačią namų valdą, esančią (duomenys neskelbtini), Lentvario m., Trakų r. sav. (b.l. 23-24). Žemės sklypas, 0,1510 ha ploto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), Lentvario m., Trakų r. sav., (toliau – žemės sklypas) nuosavybės teise perėjo atsakovui J. H. K. pagal 1995-03-23 valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią jis už minėtą žemės sklypą sumokėjo 125,78 Lt valstybinėmis vienkartinėmis išmokomis bei tikslinėmis kompensacijomis. Sutartyje nurodyta, kad sklypas naudojamas kaip namų valda laikantis 1992-05-12 nutarimo Nr. 343. (b.l. 12, 14) Pradinis atsakovas už žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), Lentvario m., Trakų r. sav., 1992-07-10 sumokėjo 951 rb. (investiciniais čekiais) bei dar sumokėjo 116,27 Lt investiciniais čekiais, iš kurių 84,53 Lt 1994-11-08 buvo nurašyti nuo S. G. investicinės sąskaitos, 20 Lt – 1994-11-12 nurašyti nuo G. G. investicinės sąskaitos ir 11,74 Lt - 1994-11-22 nurašyti nuo pradinio atsakovo investicinės sąskaitos (b.l. 17-19).

Dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės

Gyvenamasis namas, esantis (duomenys neskelbtini), Lentvario m., Trakų r. sav., priklauso ieškovei ir atsakovei bendrosios dalinės nuosavybės teise (CK 4.73 str.).

Kiekvienas bendraturtis turi teisę reikalauti atidalyti jo dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės (CK 4.80 str. 1 d.). Jeigu nesutariama dėl atidalijimo būdo, tai pagal bet kurio bendraturčio ieškinį daiktas padalijamas natūra kiek galima be neproporcingos žalos jo paskirčiai; kitais atvejais vienas ar keli iš atidalijamų bendraturčių gauna kompensaciją pinigais (CK 4.80 str. 2 d.). CK 4.80 straipsnio prasme atidalijimas reiškia daikto teisinio režimo ir (arba) bendraturčio statuso pasikeitimus. Atidalijimas iš bendrosios nuosavybės teisės yra vienas iš bendrosios nuosavybės teisės pasibaigimo pagrindų. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario mėn. 18 d. Teismų praktikos nagrinėjant ginčus dėl bendrosios dalinės nuosavybės apžvalga Nr. AC-32-1).

Atidalijant daiktą natūra pagal šalių sutartą arba teismo patvirtintą atidalijimo variantą, atskiriamos, atribojamos bendro daikto dalys. Geriausiai bendraturčių nuosavybės teisių įgyvendinimas užtikrinamas, kai bendraturtis visiškai atidalijamas iš bendrosios dalinės nuosavybės, nepaliekant bendrai naudojamų daikto dalių, todėl būtent tokio atidalijimo turi būti siekiama teismų praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-466/2008).

Ieškovė prašo pripažinti jos asmenine nuosavybe gyvenamojo namo patalpas: kambarius 1-5 (8,79 kv. m), 1-6 (17,76 kv. m), 1-7 (6,51 kv. m), 1-8 (21,98 kv. m), koridorių 1-4 (15,03 kv. m), pirmo aukšto patalpą: koridorių 1-9 (3,64 kv. m) – iš viso – 73,71 kv.m. ploto; pripažinti atsakovo asmenine nuosavybe gyvenamojo namo patalpas: koridorių 1-1 (11,61 kv.m.), kambarius 1-2 (26,79 kv.m.), 1-3 (7,31 kv.m.), garažą G-l (21,78 kv. m), rūsio patalpas R-1 (12,38 kv.m.), R-2 (3,68 kv. m), R-3 (0,94 kv. m), R-4 (21,11 kv. m), R-5 (4,26 kv.m.), R-6 (2,48 kv.m.), R-7 (4,35 kv.m.), R-8 (7,29 kv.m.), R-9 (2,67 kv.m.), R-10 (10,38 kv.m.) – iš viso – 137,03 kv.m. ploto.

Atsakovas su šiuo ieškovės reikalavimu sutiko. Teismui nustačius, kad nelieka patalpų, kurias šalys naudotų bendrai ir dėl to galėtų kilti konfliktai ateityje, ieškovės pateikta atidalijimo tvarka laikytina atitinkanti abiejų šalių interesus. Nesant tarp šalių ginčo dėl dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės, šis ieškovės reikalavimas tenkintinas visiškai.

Dėl ieškinio senaties termino

Ieškovė ginčija Trakų rajono valdybos 1994-12-21 potvarkį Nr. (duomenys neskelbtini) ir 1995-03-23 valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini). Ieškovė ieškinį pateikė 2010-02-03.

Tiek ginčijamo sandorio sudarymo metu galiojusio 1964 m. CK 86 str., tiek 2001 m. CK 1.127 str. 1 d. įtvirtina bendrą taisyklę, jog ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos. Teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo ar turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. CK 1.128 str. nustato, kad asmenų pasikeitimas prievolėje nepakeičia ieškinio senaties termino ir jo skaičiavimo tvarkos.

Ieškovė apie teisų pažeidimą, t.y. kad visas žemės sklypas yra parduotas pradiniam atsakovui ginčijamu Trakų rajono valdybos 1994-12-21 potvarkiu Nr. (duomenys neskelbtini) ir 1995-03-23 valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini), ji sužinojo tik tuomet, kai gavo 2007-11-14 paveldėjimo pagal įstatymą teisės liudijimą. Ieškovės sesuo S. G. jai buvo pasakojusi, kad kartu su pradiniu atsakovu išpirko šią žemę, panaudojo jos turėtus investicinius čekius - ji juos perdavė pradiniam atsakovui, kuris pažadėjo sutvarkyti visus reikalingus dokumentus. S. G. buvo įsitikinusi, kad nuosavybės teise valdo dalį namų valdos žemės, ji iki pat mirties bendrai su pradiniu atsakovu naudojosi namų valdos žemės sklypu: dirbo prie namo esančią žemę, sodino daržus, netrukdomai naudojosi žeme patekimui į gyvenamąjį namą, daržą. Ieškovė, be to, nurodė, kad visi su namų valdos įsigijimu susiję dokumentai buvo pas pradinį atsakovą, todėl nei mirusioji S. G., nei ieškovė nežinojo, jog visas namų valdos žemės sklypas yra parduotas vienam pradiniam atsakovui.

Nagrinėjant bylą pirmą kartą liudytoja apklausta M. V. (šalių kaimynė) nurodė, kad, S. G. su atsakove gyveno kaip viena šeima, kaimynai netgi manė, kad J. H. K. ir S. G. yra sutuoktiniai, jie viską kartu namuose tvarkė, kartu dirbo žemę, po S. G. mirties pradinis atsakovas užleido žemę, nedirba jos. Teisme to, kad žeme naudojosi su S. G. nepaneigė ir pats pradinis atsakovas. S. G. pasitikėjimą pradiniu atsakovu įrodo ir tai, kad visi su namų valdos įsigijimu susiję dokumentai buvo pas pradinį atsakovą, ko jis ir neneigė teisme. Taigi, įvertinus byloje surinktus įrodymus darytina išvada, kad S. G. iki pat savo mirties 2006-09-28 buvo įsitikinusi, kad jai nuosavybės teise priklauso ne tik namo dalis, bet ir dalis namų valdos žemės sklypo, t.y. nežinojo apie jos teisių pažeidimą.

CK 1.125 str. 1 d. numato, kad bendrasis ieškinio senaties terminas yra dešimt metų, taigi ieškinio senaties sandoriui ginčyti ieškovė nepraleido.

Ieškovė ginčija ir Trakų rajono valdybos 1994-12-21 potvarkį Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo buvo leista pradiniam atsakovui išsipirkti visą ginčo namų valdos žemės sklypą.

1999 m. sausio 14 d. Lietuvos Respublikos Administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 33 str. 1 d. (toliau – ABTĮ) (o taip ir šio Įstatymo 2007-06-07 įstatymo Nr. X-1174 redakcija) nustato, kad jeigu specialus įstatymas nenustato kitaip, skundas (prašymas) administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo akto paskelbimo arba individualaus akto ar pranešimo apie veiksmą (neveikimą) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos arba per du mėnesius nuo dienos, kai baigiasi įstatymo ar kito teisės akto nustatytas reikalavimo įvykdymo terminas.

Iki ABTĮ įsigaliojimo valstybinės valdžios ar valdymo institucijų bei pareigūnų neteisėtų veiksmų ar neveikimo, varžančių kitų asmenų teises, apskundimą reguliavo 1964 m. CPK (nuo 1996-07-10 galiojusi redakcija) 269¹ str., kuris numatė, kad asmuo, kuris mano, kad jo teises ar laisves pažeidžia ar varžo valstybinės valdžios ar valdymo institucijų bei pareigūnų aktai, veiksmai ar neveikimas, turi teisę paduoti skundą. Jei kyla ieškininės teisenos tvarka nagrinėtinas ginčas dėl teisės, asmuo turi pareikšti atitinkamą ieškinį teisme. Iki šio įstatymo atskiro norminio akto, reguliavusio valstybinės valdžios ar valdymo institucijų bei pareigūnų neteisėtų veiksmų ar neveikimo apskundimą, nebuvo.

Ginčijamo potvarkio priėmimo metu galiojusio 1964 m. CK 84 str. numatė, kad nustatomas bendras trejų metų ieškininės senaties terminas.

Byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad S. G. ar jos teisių perėmėjai – ieškovei - buvo įteiktas ginčijamas Trakų rajono valdybos 1994-12-21 potvarkis Nr. (duomenys neskelbtini) dėl ginčo namų valdos žemės sklypo pardavimo pradiniam atsakovui, tokių įrodymų teismui nepateikė ir atsakovai, kaip ir nėra įrodymų, kaip jau yra išdėstyta aukščiau, kad S. G. buvo žinoma apie šio potvarkio priėmimą bei jos teisių pažeidimą. Ieškovė nurodė, kad 2007-11-14 gavusi paveldėjimo teisės liudijimą, iš kurio sužinojo, kad jai nuosavybės teise priklauso tik gyvenamojo namo, bet ne žemės, dalis, ji kreipėsi į advokatą, kuriam išreikalavus namų valdos privatizavimo dokumentus iš Trakų rajono žemėtvarkos skyriaus, paaiškėjo, kad pradiniam atsakovui Trakų rajono valdybos 1994-12-21 sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini) ir 1995-03-23 valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu vienasmeniškai įsigyjant visą namų valdos žemės sklypą, buvo pažeisti teisės aktai, reglamentuojantys valstybinės žemės pirkimo tvarką, po ko ir buvo pradėtas rengti ieškinys teismui dėl ieškovės pažeistų teisių gynimo.

Įvertinus byloje surinktus įrodymus teismas daro išvadą, kad Trakų rajono valdybos 1994-12-21 potvarkiui Nr. (duomenys neskelbtini) ginčyti ieškovė ieškinio senaties termino nepraleido.

Dėl Trakų rajono valdybos 1994-12-21 potvarkio Nr. (duomenys neskelbtini) ir 1995-03-23 Valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pripažinimo iš dalies negaliojančiais

Pagal Žemės reformos įstatymą valstybinė žemė gali būti parduota privačion nuosavybėn privačių namų valdoms asmenims, kurie turėjo nuosavybės teisę į statinius. Teisės normos, reglamentuojančios žemės reformos vykdymą, suteikia gyvenamojo namo bendraturčiams teisę nusipirkti atitinkamus namų valdos žemės sklypus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-99/2008). Pagal Žemės reformos įstatymo 8 str. 2 d., ne žemės ūkio veiklai žemė miestuose ir kaimo vietovėse parduodama Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka. Pagal tuo metu galiojusių 1992-02-07 Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 89 patvirtintų Žemės sklypų suteikimo neatlygintinai, pardavimo ir nuomos nekonkurso tvarka miestuose, miestų plėtimo pirmaeilės statybos teritorijose bei miesto tipo gyvenvietėse taisyklių 4.4 p., asmuo, turintis teisę įsigyti privatinėn nuosavybėn jo naudojamą žemės sklypą ir norintis tai padaryti, miesto (rajono) žemėtvarkos tarnybai turi pateikti prašymą įsigyti privatinės nuosavybės teise žemės sklypą; dokumentą, kurio pagrindu asmuo naudojasi žemės sklypu; sklypo planą; notariškai patvirtintą susitarimą, jeigu naudojamą žemės sklypą turi teisę pirkti keli asmenys; <...>.

Nors atsakovės atstovas teismo posėdyje teigė, kad prie 1992-04-16 prašymo buvo pridėtas sutikimas, tačiau bylos nagrinėjimo metu pradinis atsakovas nepateikė teismui tokio sutikimo nei kopijos, nei originalo. Iš byloje esančio Vilniaus apskrities archyvo 2010-04-20 rašto Nr. (8.12.)-VS-991 matyti, kad S. G. ir atsakovo 1992-04-14 sutikimas dėl žemės Nr. 2-617 Trakų valstybinės notarinės kontoros fondo dokumentuose nerastas (b.l. 99). Šalys negalėjo paaiškinti, koks galėtų būti prašyme įrašyto priedo “Sutikimas“ tūrinys. Pažymėtina, kad jog abiems bendraturčiams turint teisę pirkti namų valdai naudojamo žemės sklypo dalį, pareiga įrodyti, kad kitas bendraturtis atsisakė įgyvendinti šią savo teisę, tenka atsakovui (CPK 178 str.) Nesant paties susitarimo, kitų įrodymų, kad notariškai patvirtintas susitarimas dėl žemės sklypo pirkimo buvo, nei pradinis atsakovas, nei atsakovė nepateikė. Nustačius, kad pradinis atsakovas žemės sklypą įsigijo pažeisdamas kito bendraturčio teises, jos turi būti ginamos.

Iš byloje esančio 1991-1992 m. notarinių veiksmų registrų knygos Nr. 2 lapo, kuriame įregistruotas pradinio atsakovo ir S. G. 1992-04-14 notarinis veiksmas Nr. 2-617 matyti, jog buvo patvirtinti S. G. ir pradinio atsakovo parašai dėl žemės, tačiau pagal šį įrašą nėra pagrindo teigti, kad notaro buvo patvirtintas būtent susitarimas tarp pradinio atsakovo ir S. G. dėl pastarosios atsisakymo nuo ginčo namų valdos žemės dalies. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad už žemės sklypą mokėtina suma buvo nurašyta iš žemės sklypo pirkėjo ir jų pilnamečių šeimos narių investicinių sąskaitų: S. G. – 84,53 Lt, G. G. – 20 Lt, J. K. – 11,74 Lt (b.l. 17-19), todėl yra pagrindo manyti, kad S. G. reiškė valią irgi įsigyti žemės sklypo dalį. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes teismas konstatuoja, kad pradinis atsakovas 1992-04-16 pateikdamas Trakų miesto valdybai prašymą dėl namų valdos žemės sklypo jam pardavimo kartu nepateikė su S. G. sudaryto notariškai patvirtinto susitarimo dėl namų valdos žemės sklypo išpirkimo.

Teismas daro išvadą, kad Trakų rajono valdyba, ginčijamu potvarkiu leisdama parduoti visą valstybinės žemės sklypą tik vienam iš bendraturčių – pradiniam atsakovui, pažeidė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1993-07-21 nutarimu Nr. 550 patvirtintos Tvarkos 6.1.1.1 punkto (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1994-06-21 nutarimo Nr. 500 redakcija) nuostatas (individualaus gyvenamojo namo, kurio dalys yra parduotos, kiekvienos dalies savininkas (bendrasavininkis) gali pirkti šiai namų valdai priklausančią žemės sklypo dalį) ir ieškovės teises.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes yra pagrindas pripažinti Lietuvos Respublikos Trakų rajono valdybos 1994-12-21 potvarkį Nr. (duomenys neskelbtini) ir jo pagrindu sudarytą 1995-03-23 valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) iš dalies negaliojančiais pagal CK 1.80 str. 1 d.

CK 1.80 str. 2 d. nustato, kad kai sandoris negalioja, viena jo šalis privalo grąžinti kitai sandorio šaliai visa, ką yra gavusi pagal sandorį (restitucija), o kai negalima grąžinti to, ką yra gavusi, natūra, - atlyginti to vertę pinigais, jeigu įstatymai nenumato kitokių sandorių negaliojimo pasekmių. Šioje byloje restitucija netaikytina (CK 6.145 straipsnio 2 dalis).

Ieškovės pažeista teisė apgintina jai pripažįstant nuosavybės teisę į 7372/21084 dalis ginčo 0,1510 ha žemės sklypo (CK 1.138 str. 1 p.).

Ieškinį patenkinus visiškai iš atsakovų solidariai priteistinos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 str.).

Nors atsakovas Trakų rajono savivaldybės administracija nesutinka su bylinėjimosi išlaidų priteisimu, tačiau jo procesinė padėtis suponuoja, kad jo teisės ir pareigos yra lygiavertės kitų procesų dalyvių teisėms ir pareigoms, jis atsakovu buvo įtrauktas nuo pat ieškinio iškėlimo. Atsakovas dėl savo procesinės padėties pretenzijų nereiškė. Todėl ieškinį patenkinus visiškai iš jo taip pat išieškotinos bylinėjimosi išlaidos.

Ieškovė patyrė šias bylinėjimosi išlaidas: 852 Lt žyminio mokesčio 8000 Lt išlaidų advokatų pagalbai apmokėti.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 5, 79, 88, 93, 96, 176-178, 270, 279 str. str., teismas

nusprendžia:

ieškinį patenkinti visiškai.

atidalyti J. T. dalį turto, esančio bendrojoje dalinėje nuosavybėje su I. F. turtu (gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir kiemo statiniai, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini), Lentvario m., Trakų r. sav.):

pripažinti J. T. asmenine nuosavybe gyvenamojo namo patalpas: kambarius 1-5 (8,79 kv. m), 1-6 (17,76 kv. m), 1-7 (6,51 kv. m), 1-8 (21,98 kv. m), koridorių 1-4 (15,03 kv. m), pirmo aukšto patalpą: koridorių 1-9 (3,64 kv. m) – iš viso – 73,71 kv.m. ploto;

pripažinti I. F. asmenine nuosavybe gyvenamojo namo patalpas: koridorių 1-1 (11,61 kv.m.), kambarius 1-2 (26,79 kv.m.), 1-3 (7,31 kv.m.), garažą G-l (21,78 kv. m), rūsio patalpas R-1 (12,38 kv.m.), R-2 (3,68 kv. m), R-3 (0,94 kv. m), R-4 (21,11 kv. m), R-5 (4,26 kv.m.), R-6 (2,48 kv.m.), R-7 (4,35 kv.m.), R-8 (7,29 kv.m.), R-9 (2,67 kv.m.), R-10 (10,38 kv.m.) – iš viso – 137,03 kv.m. ploto;

pripažinti iš dalies negaliojančiu Trakų rajono valdybos 1994-12-21 sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) ir 1995-03-23 valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 7372/21084 dalių žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Lentvario m., Trakų r. sav., pardavimo J. H. K. ir pripažinti ieškovei nuosavybės teisę į 7372/21084 dalis žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Lentvario m., Trakų r. sav., unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš I. F. 2950,67 Lt bylinėjimosi išlaidų J. T..

Priteisti iš Trakų rajono savivaldybės administracijos 2950,67 Lt bylinėjimosi išlaidų J. T..

Priteisti iš Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2950,67 Lt bylinėjimosi išlaidų J. T..

Priteisti iš I. F. 26,94 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei.

Priteisti iš Trakų rajono savivaldybės administracijos 26,94 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei.

Priteisti iš Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 26,94 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Trakų rajono apylinkės teismą.