Vilniaus apygardos teismo sprendimas

2008-08-05 · Civilinė byla Nr. 2A-625-186/2008

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2008-08-05
Bylos Nr.
2A-625-186/2008
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Egidijus Žironas (pirm.), Danutė Kutrienė, Algirdas Auruškevičius
Pareiškėjas
K. K.
Suinteresuotas asmuo
Vilniaus apskrities viršininko administracijai, S. Z.
Advokatai
Laura Timinskaitė
Kategorijos
  • 128.2pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 128.19pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2A-625-186/2008Procesinio sprendimo kategorijos: 128.2; 128.19.
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDUVilnius 2008 m. rugpjūčio 5 d.

Vilniaus apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš

kolegijos pirmininko Egidijaus Žirono,kolegijos teisėjų Danutės Kutrienės ir Algirdo Auruškevičiaus,sekretoriaujant Violetai Kamašinienei

dalyvaujant pareiškėjos atstovei advokatei Laurai Timinskaitei

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo pareiškėjos K. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2008 m. kovo 7 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal pareiškėjos K. K. pareiškimą suinteresuotiems asmenims Vilniaus apskrities viršininko administracijai, S. Z. dėl faktinio įvaikinimo fakto nustatymo ir įstatymų nustatymo termino atnaujinimo.

Kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėja K. K. kreipėsi į teismą, prašydama nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad S. Z. (mirė 1958-02-23), sudaręs santuoką su R. G., nuo 1926 m. buvo įvaikinęs 1921-10-07 gimusią K. K., o taip pat atnaujinti terminą prašymui ir nuosavybės teises bei giminystės ryšį su savininku patvirtinantiems dokumentams pateikti dėl S. Z. (mirė 1958-02-23) iki nacionalizacijos turėto nekilnojamojo turto atkūrimo. Pareiškėja nurodė, jog ji gimė 1921-10-23, tikrasis jos tėvas gimimo liudijime nenurodytas. 1926-07-01 jos motina R. G. sudarė santuoką su S. Z.. Santuokos metu gimė B. Z. (gim. 1928-05-31) ir S. Z. (gim. 1939-01-13). Be to, S. Z. turėjo sūnų I. Z., gim. 1922-02-01. Po santuokos su R. G. sudarymo S. Z. nusprendė įsivaikinti pareiškėją, atlikdamas jos atžvilgiu tėvo teises ir pareigas. Visi šeimos nariai ir giminaičiai manė, kad pareiškėja yra įvaikinta ir elgėsi su ja kaip su tikru ir pilnateisiu šeimos nariu, nors oficialiai įvaikinimo dokumentai įforminti nebuvo. Pareiškėja nurodė, kad S. Z. iki 1940 m. nacionalizacijos nuosavybės teisėmis valdė 7,43 ha žemės sklypą Vilniaus – Trakų apskrities Riešės valsčiaus Avižienių kaime. 1991-10-02 pareiškėjos brolis B. Z. kreipėsi į Vilniaus rajono Avižienių apylinkės agrarinės reformos tarnybą su prašymu atkurti nuosavybės teises į S. Z. iki nacionalizacijos nuosavybės teisėmis valdytą žemę. Šiame prašyme kaip pretendentė į nuosavybės teisių atkūrimą buvo nurodyta ir pareiškėja. Vėliau dėl jai nežinomų priežasčių ji buvo išbraukta iš pretendentų sąrašo. Ši aplinkybė jai tapo žinoma gavus Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriaus 2006-01-10 raštą po to, kai ji pradėjo domėtis, dėl kokių priežasčių jai nėra atkuriamos nuosavybės teisės. Pareiškėja nurodė, kad ji kaip faktinė įdukra turi teisę į nuosavybės teisių atkūrimą. Tačiau nesąžiningas giminaičių elgesys užkirto jai kelią tinkamai įgyvendinti savo teises įstatymų nustatyta tvarka ir terminais, dėl ko ji praleido terminą prašymui bei nuosavybės teisę ir giminystės ryšį įrodantiems dokumentams paduoti. Todėl įstatymų nustatytas terminas turi būti atnaujintas kaip praleistas dėl svarbių priežasčių.

Atsiliepimas

Suinteresuotas asmuo S. Z. su pareiškimu nesutiko ir prašė jį atmesti.

Suinteresuotas asmuo J. Z. mirė 2007-09-01. Jos teisių perėmėjai D. V. ir B. Z. į bylą įstoti nepageidavo. Bylos nagrinėjimo iš esmės metu J. Z. pateiktame atsiliepimu su pareiškimu sutiko.

Šalies argumentai

Suinteresuotas asmuo Vilniaus apskrities viršininko administracija su pareiškimu sutiko iš dalies ir prašė teismą dėl įstatymų nustatyto termino atnaujinimo spręsti savo nuožiūra, o prašymą dėl faktinio įvaikinimo fakto nustatymo atmesti, kadangi nėra šį faktą patvirtinančių įrodymų.

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus rajono apylinkės teismas 2008-06-07 sprendimu atmetė pareiškėjos K. K. patikslintą pareiškimą dalyje dėl termino atnaujinimo prašymui atkurti nuosavybės teises į žemę, nuosavybės teises bei giminystės ryšį su buvusiu savininku patvirtinantiems dokumentams paduoti, o bylą dalyje dėl faktinio įvaikinimo fakto nustatymo – nutraukė. Teismas, spręsdamas dėl LR Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo nustatyto termino pateikti prašymą bei nuosavybės teises ir giminystės ryšį su savininku patvirtinančius dokumentus atnaujinimo, padarė išvadą, kad pareiškėja neįrodė, jog šį terminą praleido dėl svarbių priežasčių. Teismas nustatė, kad pareiškėja, žinodama, jog ji prašyme dėl nuosavybės teisių atkūrimo yra įrašyta kaip pretendentė, nuo 1991 m. nesidomėjo nuosavybės teisių atkūrimo procesu, dėl žemės grąžinimo nesikreipė. Pareiškėja turėjo žinoti, jog ji, nebūdama tikra S. Z. dukra, pagal įstatymą negalėjo būti subjektu, kuriam gali būti atkurtos nuosavybės teisės. Teismas iš pareiškėjos paaiškinimų nustatė, kad ji bendraudavo su broliais Stanislavu ir Boleslavu. Mirus broliams, ji turėjo pareigą domėtis nuosavybės teisių atkūrimo eiga. Teismas, vertindamas pareiškėjos amžiaus ir išsilavinimo įtaką termino atnaujinimui, atsižvelgė į tai, kad apie nuosavybės teisių atkūrimo proceso vykdymo eigą Lietuvos Respublikoje, prašomų atnaujinti terminų pratęsimą buvo skelbiama viešai įstatymų nustatyta tvarka, masinės informacijos priemonėmis, o taip pat atsižvelgė į tai, kad pareiškėja nėra vieniša ir turi tris suaugusius sūnus. Teismas taip pat atkreipė dėmesį į tai, kad pareiškėja į teismą su pareiškimu kreipėsi 2007-01-15, t.y. praėjus metams po 2006-01-10 atsakymo iš Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriaus gavimo, o tuo laikotarpiu dėl giminystės ryšį patvirtinančių dokumentų į atitinkamas įstaigas kreipėsi tik du kartus. Teismas sprendė, jog, neatnaujinus termino, pareiškėjos prašomas nustatyti faktinio įvaikinimo juridinę reikšmę turintis faktas negali sukelti jai teisinių pasekmių, dėl ko bylą toje dalyje nutraukė (LR CPK 293 str. 1 d. 1 p.).

Šalies argumentai

Pareiškėja K. K. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus rajono apylinkės teismo 2008-06-07 sprendimą ir priimti naują sprendimą – tenkinti pareiškimą bei nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad S. Z. (mirė 1958-02-23), sudaręs santuoką su R. G., nuo 1926 m. buvo įvaikinęs K. K., o taip pat atnaujinti terminą prašymui bei giminystės ryšį ir nuosavybės teisę patvirtinantiems dokumentams pateikti dėl S. Z. iki nacionalizacijos nuosavybės teise valdyto nekilnojamojo turto atstatymo. Apeliantė skunde nurodo, kad teismas neišsprendė byloje pareikšto reikalavimo dėl faktinio įvaikinimo fakto nustatymo, nes, nutraukdamas bylą toje dalyje, nenurodė jokių motyvų, argumentų, nieko dėl jo nepasisakė, o tai yra absoliutus teismo sprendimo negaliojimo pagrindas. 1991-10-02 pateikiant prašymą dėl nuosavybės teisių į S. Z. iki nacionalizacijos nuosavybės teisėmis valdytą 7,43 ha žemės sklypą Vilniaus r., Avižienių k. atkūrimo pareiškėja K. K. buvo įrašyta tarp pretendentų. Apie tai, kad ji buvo išbraukta iš minėtame prašyme nurodytų pretendentų sąrašo, ji sužinojo 2006-01-10 iš Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriaus rašto. Pareiškėja, žinodama, kad ji prašyme dėl nuosavybės teisių atkūrimo yra nurodyta kaip asmuo, turintis teisę į nuosavybės teisių atkūrimą, pagrįstai tikėjosi, jog jai turi būti atkurtos nuosavybės teisės ir to laukė. Be to, kiti pretendentai į S. Z. iki nacionalizacijos valdytą žemę jai nuolatos tvirtindavo, kad nuosavybės teisių atkūrimas vyksta sklandžiai ir tereikia laukti, kol bus priimti sprendimai. Teismas nepagrįstai nurodė, kad pareiškėjai bendraujant su broliais B. ir S. Z. turėjo būti žinoma, jog nuosavybės teisės jai nebus atkurtos. B. Z. nuosavybės teisės buvo atkurtos Vilniaus apskrities valdytojo administracijos 1995-06-30 sprendimu Nr. 41-849-1490 jau po jo mirties 1995-06-11, o jo įpėdinė S. Z. nuslėpė nuo pareiškėjos šį faktą, pareiškėjos santykiai su ja yra nutrūkę. Kitas pareiškėjos brolis S. Z. mirė 2003-05-18, o jo vardu nuosavybės teisės iki šiol nėra atkurtos. Apeliantė nurodo, kad ji buvo pakankamai aktyvi ir suinteresuota dėl nuosavybės teisių jai atkūrimo, tačiau savo teisių negalėjo įgyvendinti dėl nuo jos nepriklausančių priežasčių. Nuo 2001-08-17 iki 2004-10-25 LR Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 10 str. nustatytas terminas prašymui bei nuosavybės teises ir giminystės ryšį su savininku patvirtinantiems dokumentams pateikti buvo naikinamasis ir tik nuo 2004-10-26 pareiškėja įgijo teisę kreiptis į teismą dėl jo atnaujinimo. Pareiškėja nurodo, jog 2005 m. ji kreipėsi į Vilniaus apskrities viršininko administraciją, 2006 m. gavo atsakymą, kreipėsi dėl teisinės pagalbos teikimo, pradėjo rinkti papildomus įrodymus, siekiant kreiptis į teismą. Teismas, nagrinėdamas bylą, neįvertino visų byloje esančių įrodymų. Teismas, priimdamas byloje esančiais įrodymais nepagrįstą sprendimą, pažeidė LR CPK 270 str., 178 str., 185 str. įtvirtintas procesines teisės normas. Teismo sprendimas yra nemotyvuotas, nes teismas nepagrindė tų aplinkybių, kuriomis rėmėsi atmesdamas ieškinį. Tai yra absoliutus teismo sprendimo negaliojimo pagrindas (LR CPK 329 str. 2 d. 4 p.).

Atsiliepimas

Suinteresuotas asmuo S. Z. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo skundą atmesti, o Vilniaus rajono apylinkės teismo 2008-03-07 sprendimą palikti nepakeistą. Mano, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė pareiškėjos reikalavimą dėl įstatymų nustatyto termino atnaujinimo kaip neįrodytą. Pareiškėja nenurodė jokių aplinkybių ir nepateikė įrodymų, kad būtų siekusi sužinoti tikrą faktinę situaciją apie nuosavybės teisių į S. Z. iki nacionalizacijos valdytą žemės sklypą atkūrimo. Pareiškėja į Vilniaus rajono žemėtvarkos skyrių kreipėsi tik 2005-12-09, giminystės ryšį su buvusiu savininku patvirtinančius dokumentus pradėjo rinkti tik 2006 m. Pareiškėjos manymas, kad ji prašyme dėl nuosavybės teisių atkūrimo buvo nurodyta kaip pretendentė, yra subjektyvaus pobūdžio ir nepateisina pačios pareiškėjos neveikimo tokį ilgą laiką. Tik atnaujinus įstatymų nustatytą terminą, pareiškėjos prašomas nustatyti juridinę reikšmę turintis faktas sukeltų pareiškėjai teisines pasekmes. S. Z. ne tik nenorėjo, bet ir pagal Rusijos Imperijos Civilinių įstatymų sąvado X tomo I dalį neturėjo įstatyminės teisės įvaikinti savo sutuoktinės dukters.

Apeliacinis skundas netenkinamas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 str.1 d.).

Bylos medžiaga nustatyta, kad pirmos instancijos teismas skundžiamu sprendimu atmetė pareiškėjos K. K. patikslintą pareiškimą dalyje dėl termino atnaujinimo prašymui atkurti nuosavybės teises į žemę, nuosavybės teises bei giminystės ryšį su buvusiu savininku patvirtinantiems dokumentams paduoti, o bylą dalyje dėl faktinio įvaikinimo fakto nustatymo nutraukė. Pareiškėja K. K. su teismo sprendimu nesutinka, prašo jį panaikinti ir priimti naują sprendimą – tenkinti jos pareiškime nurodytus reikalavimus.

Byloje pareikštas reikalavimas atnaujinti įstatymo nustatytą terminą prašymui atkurti nuosavybės teises į nekilnojamąjį turtą, nuosavybės teises bei giminystės ryšį su savininku patvirtinantiems dokumentams paduoti. 2001-08-03 priimto įstatymo Nr. IX-489 padarytais 1997-07-01 LR Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo Nr. VIII-359 10 straipsnio 1 ir 4 dalių pakeitimais bei 2004-10-12 priimtu to paties įstatymo 10 straipsnio pakeitimo įstatymu buvo nustatyti prašymo atkurti nuosavybės teises ir nuosavybės teises bei giminystės ryšį su savininkų patvirtinančių dokumentų pateikimo nuosavybės teises atkuriančioms institucijoms pateikimo terminai. Lietuvos Respublikos piliečio prašymas atitinkamai institucijai turėjo būti paduotas iki 2001-12-31, o nuosavybės teises ir giminystės ryšį su savininku patvirtinantys dokumentai turėjo būti pateikti iki 2003-12-31. Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 10 straipsnio pakeitimo įstatyme, priimtame 2004-10-12, buvo nustatyta, kad piliečiams, praleidusiems nustatytus terminus dėl priežasčių, kurias teismas pripažįsta svarbiomis, praleisti terminai gali būti atnaujinami (LR Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 10 straipsnio 1, 4 dalys).

Su pareiškimu atnaujinti praleistą LR Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 10 str. 1 d. numatytą terminą pareiškėja K. K. kreipėsi tiesiogiai į bendrosios kompetencijos teismą. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinė teisėjų kolegija 2008-02-25 nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-7-24/2008, išaiškino, kad išlikusio nekilnojamojo turto grąžinimas vykdomas ne pagal Civilinio kodekso, o pagal specialiuosiuose įstatymuose ir kituose teisės aktuose nustatytas taisykles. Nuosavybės teisių atkūrimo procesas reglamentuojamas viešosios teisės normų, o atitinkama valstybės ir jos institucijų veikla, susijusi su nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimu ir nacionalizuoto turto grąžinimu, yra viešojo administravimo sritis. Nuosavybės teisių atkūrimo įstatymo 10 straipsnio 1 ir 4 dalyse nustatytų terminų atnaujinimas yra sudėtinė nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo proceso stadija. Prašymas atkurti nuosavybės teises turi būti paduotas atitinkamai institucijai. Šios institucijos atlieka viešojo administravimo veiksmus. Dėl šių institucijų veikimo (neveikimo) asmuo, kai jis mano, kad jo teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti, turi teisę paduoti skundą (prašymą) administraciniam teismui (Administracinio bylų teisenos įstatymo 5 straipsnio 3 dalies 1 punktas, 22 straipsnio 1 dalis). Atsižvelgiant į minėtą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimą, šiame procese kilęs ginčas dėl praleisto termino prašymui atkurti nuosavybės teises atnaujinti nenagrinėtinas bendrosios kompetencijos teisme (LR CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Teisėjų kolegija pažymi, kad bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas, iš esmės išnagrinėdamas pareiškimą atnaujinti praleistą terminą prašymui dėl nuosavybės teisių atkūrimo, nuosavybės teises bei giminystės ryšį su savininku patvirtinantiems dokumentams paduoti, pažeidė rūšinio teismingumo taisykles. Kadangi pirmosios instancijos teismas pareiškimą dalyje dėl įstatymo nustatyto termino atnaujinimo turėjo atsisakyti priimti kaip neteismingą bendrosios kompetencijos teismui (LR CPK 137 str. 2 d. 1 p.), tačiau jį priėmė ir išnagrinėjo, sprendimas šioje dalyje naikintinas, o byla nutrauktina (LR CPK 293 straipsnio 1 punktas). Kolegija kartu nurodo, kad, nutraukus bylą, pareiškėja dėl nuosavybės teisių į žemę atkūrimo turi kreiptis į Vilniaus apskrities viršininko administracijos atitinkamą žemėtvarkos skyrių, o taip pat į Vilniaus apygardos administracinį teismą dėl praleisto termino prašymui atkurti nuosavybės teises į nekilnojamąjį turtą, nuosavybės teises bei giminystės ryšį su savininku patvirtinantiems dokumentams paduoti atnaujinimo.

Šalies argumentai

Pareiškime pareiškėja K. K. prašo teismo ne tik atnaujinti praleistą terminą prašymui ir kitiems dokumentams pateikti, bet ir nustatyti juridinę reikšmę turintį faktinio įvaikinimo faktą, kad S. Z., miręs 1958-02-23, sudaręs santuoką su R. G., nuo 1926 m. buvo ją įvaikinęs. Juridinę reikšmę turinčius faktus teismas gali nustatyti, kai yra šios aplinkybės: 1) prašomas nustatyti faktas turi turėti juridinę reikšmę; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą, arba pareiškėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą. Kai nėra bent vienos iš nurodytų aplinkybių, pareiškimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo nenagrinėtinas teisme (LR CPK 444, 445 straipsniai). Teismai nagrinėja bylas dėl įvaikinimo fakto nustatymo, kai faktiški įtėviai įvaikinimo juridiškai nėra įforminę (LR CPK 272 str. 2 d. 11 p.). Faktinis įvaikinimas teisinius padarinius sukelia teisės aktų numatytais atvejais. Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Taryba 1992-05-07 nutarimo Nr. I-2563 „Dėl priemonių agrarinei reformai plėtoti“ 3 punkte nustatė, jog tais atvejais, kai faktiniai įtėviai įvaikinimo juridiškai nėra įforminę, įvaikinimo faktas gali būti nustatytas teismo sprendimu. Faktinio įvaikinimo pagrindu faktiniai įvaikiai gali įgyti tik teisę atkurti nuosavybės teisę į išlikusį nekilnojamąjį turtą. Įstatymų leidėjo valia minėta išimtis taikoma asmenims pretenduojant netgi ne į visus nekilnojamojo turto objektus, į kuriuos gali būti atkurta nuosavybės teisė pagal specialųjį įstatymą, bet atkuriant nuosavybės teises tik į žemės sklypus ar mišką.

Atsižvelgiant į tai, kad faktinio įvaikinimo faktas nagrinėjamu atveju nustatytinas nuosavybės teisių atkūrimo tikslu (pareiškėja siekia nuosavybės teisių į žemę atkūrimo), teisėjų kolegija pripažįsta, jog tol, kol nėra atnaujintas terminas prašymui atkurti nuosavybės teises į nekilnojamąjį turtą, nuosavybės teises bei giminystės ryšį su savininku patvirtinantiems dokumentams paduoti, minėto fakto nustatymas pareiškėjai nesukeltų teisinių pasekmių. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai civilinę bylą dalyje dėl faktinio įvaikinimo fakto nustatymo nutraukė kaip nenagrinėtiną teisme (LR CPK 293 str. 1 p., 444 str. 1 d.). Prašomas nustatyti juridinę reikšmę turintis faktas turi teisinę reikšmę nuosavybės teisių atkūrimo procese pareiškėjai įrodinėjant savo kaip subjekto, turinčio teisę į nuosavybės teisių atkūrimą į išlikusį nekilnojamąjį turtą, tinkamumą. Tik atnaujinus įstatymo nustatytus terminus, tame tarpe ir terminą giminystės ryšį su savininku patvirtinantiems dokumentams paduoti, pareiškėja K. K. turės pagrindą kreiptis į bendrosios kompetencijos teismą dėl faktinio įvaikinimo fakto nustatymo.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmos instancijos teismo sprendimas dalyje, kuria teismas nepagrįstai priėmė pareiškimą dėl LR Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 10 str. numatytų terminų atnaujinimo, o priėmęs bylos nenutraukė, yra priimtas pažeidus rūšinį teismingumą bei LR CPK 137 str. 2 d. 1 p. įtvirtintą teisės normą, dėl ko pirmosios instancijos teismo sprendimas šioje dalyje naikinamas ir byla nutrauktina (LR CPK 293 str. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 - 331 str. teismas

nusprendė:

Panaikinti Vilniaus rajono apylinkės teismo 2008 m. kovo 7 d. sprendimą dalyje, kuria teismas atmetė pareiškėjos K. K. pareiškimą dalyje dėl įstatymo nustatyto termino prašymui atkurti nuosavybės teises į nekilnojamąjį turtą, nuosavybės teises bei giminystės ryšį su savininku patvirtinantiems dokumentams paduoti, ir bylą šioje dalyje nutraukti.

Kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Kolegijos pirmininkas Egidijus ŽironasTeisėjai Danutė KutrienėAlgirdas Auruškevičius