- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-08-31
- Bylos Nr.
- T-596-753/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-03007-2016-2
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Rasa Balsevičienė
- Nuteistasis
- N. J.
Kaišiadorių rajono apylinkės teismo teisėja Rasa Balsevičienė rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos 2-ame sektoriuje (toliau – Komisija) nutarimo dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajam N. J. patvirtinimo klausimą.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
2017 m. rugpjūčio 14 d. Komisijos priimtu nutarimu Nr. 93-537 nutarta taikyti nuteistajam N. J., gimusiam (duomenys neskelbtini), lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos neatlikus 3 mėn. 13 d. (skaičiuojant Komisijos posėdžio, kuriame svarstytas nuteistojo prašymas dėl jo lygtinio paleidimo, dieną, t. y. 2017 m. rugpjūčio 10 d.) laisvės atėmimo bausmės pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 157 straipsnio 2 dalies 1 punktą, kadangi atlikus pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą pagal „OASys“ metodiką, vertinimo rezultatas yra 95 balai, tai reiškia, kad nuteistojo pakartotinio nusikalstamumo rizika yra vidutinė. Nuteistojo pažanga, mažinant nusikalstamo elgesio riziką yra tai, kad vykdant individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, Komisijos skirtas rekomendacijas, jo elgesio rizika sumažėjo nuo 108 balų. N. J. už gerą elgesį, sąžiningą darbą vieną kartą skatintas, pataisos namuose dirba, finansinius įsipareigojimus dengia. Jo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką mažinantys veiksniai: socialinių ryšių palaikymas su artimaisiais, tinkamos gyvenimo sąlygos laisvėje, kriminalinio elgesio nuostatų nepalaikymas ir teigiamos nuostatos į darbą. Nuteistasis vykdo laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir jo elgesys bausmės atlikimo metu sudaro pagrindą manyti, kad laikysis įstatymų ir nebenusikals.
N. J. Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. kovo 27 d. nuosprendžiu nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 180 straipsnio 1 dalį (dvi veikas). Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis jam paskirtas 1 m. 6 mėn. laisvės atėmimas. Paskirta bausmė BK 64¹ straipsnio pagrindu sumažinta 1/3 dalimi iki 1 m. laisvės atėmimo.
Bausmės pradžia – 2016 m. lapkričio 23 d., pabaiga – 2017 m. lapkričio 23 d.
Anksčiau teistas 6 kartus, bausmę atlikęs.
Komisijos nutarimą taikyti nuteistajam N. J. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos atsisakytina tvirtinti.
Pagal BVK 157 straipsnio 1 dalį, laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad įstatymų leidėjas lygtinio paleidimo taikymą įtvirtino ne kaip imperatyvų įpareigojimą kiekvienam nuteistajam, vykdančiam individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir atlikusiam minimalią BVK 157 straipsnio 2 dalyje numatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, jį taikyti, o tik kaip galimybę nuteistajam būti paleistam lygtinai, jeigu jis atitinka nurodytus reikalavimus ir yra pakankamai pagrindo manyti, jog laikysis įstatymų ir nenusikals.
Sprendžiant nuteistojo lygtinio paleidimo taikymo iš pataisos įstaigos klausimą svarbu ne tik tai, kad asmuo atitinka formaliąsias sąlygas, kurioms esant gali būti sprendžiamas klausimas dėl nuteistojo lygtinio paleidimo, bet būtina įvertinti ir tai, ar nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Vertindamas nuteistojo nusikalstamo elgesio riziką, teismas įvertina ir nuteistojo asmenybę (paskutinės padarytos nusikalstamos veikos pobūdis bei pavojingumas, ankstesni teistumai ir pan.), nuteistojo elgesį laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu, atliktą bausmės dalį, galimybes adaptuotis laisvėje ir kitas reikšmingas aplinkybes. Lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo įstaigos taikomas tik tuo atveju, jei įvertinus visas aplinkybes galima pagrįstai manyti, kad lygtinai paleistas asmuo pakankamai pakeitė savo elgesį, kad lygtinai paleistas iš pataisos įstaigos jis laikysis įstatymų ir nenusikals, ir toks nuteistojo paleidimas užtikrina bausmės tikslų realizavimą bei teisingumo principo įgyvendinimą.
Teismui pateikta medžiaga nustatyta, kad N. J. yra atlikęs įstatyme numatytą bausmės dalį, kada gali būti sprendžiamas klausimas dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, išvadoje apie jo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių įgyvendinimo rezultatus nurodoma, kad nuteistasis vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, tačiau kitos aplinkybės, iš kurių sprendžiama apie pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką, neduoda pagrindo išvadai, kad nuteistasis, išėjęs į laisvę, laikysis įstatymų ir daugiau nenusikals.
Naudojant „OASys“ metodiką, nustatyta, kad N. J. priklauso vidutinei pakartotinio nusikalstamumo rizikos grupei (95 balai), dėl to šiuo atveju turi būti nustatyta nekelianti jokių abejonių ir akivaizdi pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką.
Nors matyti teigiamų N. J. elgesio pokyčių (už gerą elgesį, sąžiningą darbą jis vieną kartą paskatintas, pataisos įstaigoje nuo 2017 m. birželio 16 d. dirba, laisvu nuo darbo metu dalyvauja pozityvaus užimtumo programose, dėl įvykdyto nusikaltimo savo kaltę pripažįsta, per bausmės atlikimo laiką nustatytos vidaus tvarkos taisyklių ir režimo reikalavimų pažeidęs nebuvo), paleistas lygtinai turėtų, kur gyventi, pagrįstai tikėtis, kad, išėjęs į laisvę, nekartos tų pačių klaidų, iškilusias problemas spręs tik teisėtais būdais, laikysis įstatymų ir daugiau nenusikals, nėra pagrindo.
N. J. nuteistas už apysunkių nusikaltimų padarymą bendrininkų grupėje. Yra teistas už analogiškas veikas. Iš socialinio tyrimo išvados matyti, kad jis socialinius ryšius su bendrininkais palaiko ir žada palaikyti ateityje. Veiksnių, kurie skatina nusikalstamą elgesį, nuteistasis nemato; lengvai pasiduoda kompanionų įtakai, laisvalaikio praleidimo būdai dažnai sukuria nusikalstamam elgesiui palankias situacijas. Nuteistojo savivertė neadekvačiai išpūsta, neturinti realaus pagrindo; trūksta savikritiškumo, reiklumo sau. N. J. pakartoja tas pačias klaidas, kadangi priimdamas sprendimą neįvertina ankstesnio patyrimo – tai septintas teistumas. Jo paties teigimu, nusikaltimus dažniausiai vykdydavo impulsyviai, „pagautas momento“; pripažino, kad įvykdydamas plėšimus yra užpuolęs kitus bei panaudojęs smurtą ar grasinęs smurtu , siekdamas paklusimo. Asmuo nesugeba atskirti tų sričių, kurios yra probleminės ir kurios turėjo įtakos jo nusikalstamumui. Jis linkęs kartoti tas pačias klaidas, nesugebėdamas surasti jokių alternatyvų. N. J. neapgalvoja savo veiksmų pasekmių, apie tikslus kalba nekonkrečiai, linkęs pasitikėti savo tiesioginiu patyrimu, sunkiau priima naujas idėjas. Pažymėtina, kad ankstesniu priežiūros periodu nuteistasis nesilaikė jam keliamų reikalavimų, ir, įvertinus jo mąstymo bei elgesio savybes, nurodytas socialinio tyrimo išvadoje, sunku tikėtis, kad šiuo atveju laikysis. Jis suvokia, kad reikia laikytis įstatymų, tačiau praeityje ne visuomet gebėjo suvaržyti savo elgesį, atsižvelgdamas į tai. Be to, išlieka aktualūs pakartotinio nusikalstamumo elgesį didinantys (kriminogeniniai) veiksniai: informacija apie teisės pažeidimus; gyvenimo sąlygos; mąstymas ir elgesys (trūksta gebėjimo įvertinti ankstesnį patyrimą); emocinė gerovė (trūksta savikritiškumo); nuostatos ( bausmės atidėjimo metu padarė naujus nusikaltimus); gyvenimo stilius ir draugai. Todėl vien tai, kad šiuo metu nuteistasis N. J. elgiasi tinkamai, vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir neturi drausminių nuobaudų, dar nesudaro pakankamo pagrindo manyti, kad jis jau pakankamai pasikeitė, kad laikysis įstatymų ir nebenusikals.
Atsižvelgus į visas šias aplinkybes, darytina išvada, jog, nors N. J. ir atitinka formalias lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos sąlygas, tačiau tai nėra pakankamas pagrindas konstatuoti, jog lygtinai paleistas laikysis įstatymų ir nenusikals, todėl teismas sprendžia, kad šiuo metu šiam nuteistajam lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos netaikytinas – atsisakytina patvirtinti Komisijos 2017 m. rugpjūčio 14 d. nutarimą Nr. 93-537.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnio 2 dalies 1 punktu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 2, 7 dalimis, teismas
nutaria:
atsisakyti patvirtinti Komisijos 2017 m. rugpjūčio 14 d. nutarimą Nr. 93-537 taikyti nuteistajam N. J. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.
Nutartis per 7 dienas nuo jos nuorašo įteikimo gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Kaišiadorių rajono apylinkės teismą.