- Teismas
- Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmai
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-08-13
- Bylos Nr.
- II-36-571/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 4-28-3-00699-2020-5
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Prašymą atmesti.
- Teisėjas
- Vilma Gadiškienė (pirm.)
- Pažeidėjas
- A. V.
- Institucija
- Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato veiklos skyrius
dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamas asmeniui A. V., jos atstovui advokato padėjėjui A. S.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo A. V. skundą dėl Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2020 m. lapkričio 16 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. 64-ANR_N-4635-2020.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – Institucija) Veiklos skyriaus tyrėja L. K. 2020 m. lapkričio 16 d. priėmė nutarimą A. V. atžvilgiu administracinio nusižengimo byloje Nr. 64-ANR_N-4635-2020 dėl to, kad ji 2020 m. birželio 26 d., apie 8.10 val., (duomenys neskelbtini) ., savo veiksmais apgadino J. K. priklausantį turtą, t. y. automobilį bei padarė 150 Eur turtinę žalą. Tokiais savo veiksmais padarė administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 115 straipsnio 1 dalyje. A. V. nutarimu paskirta nuobauda – 200 Eur bauda bei įpareigojimas atlyginti J. K. padarytą turtinę žalą iki 2020 m. gruodžio 25 d.
Šalies argumentai
A. V. pateikė skundą, kuriuo prašo panaikinti Institucijos 2020 m. lapkričio 16 d. priimtą nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 64-ANR_N-4635-2020. Skunde nurodo, jog nutarimas priimtas neteisingai, vadovaujantis tik J. K. melagingais parodymais. Paaiškino, jog jos atžvilgiu buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, pagal nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 187 straipsnio 1 dalyje bei 140 straipsnio 1 dalyje, požymius. 2020 m. rugsėjo 30 d. buvo priimtas nutarimas dėl ikiteisminio tyrimo nutraukimo, kadangi buvo nustatyta, jog nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Atsižvelgiant į priimtą nutarimą, darytina išvada, jog ikiteisminio tyrimo metu ištyrus visas aplinkybes, susijusias su J. K. pareiškimu, nebuvo nustatyta ir įrodyta, kad pareiškėja tyčiniais veiksmais apgadino J. K. priklausantį turtą. J. K. taip pat nepateikė jokių įrodymų, kad būtent pareiškėja apgadino jo turtą. Pažymėtina, kad J. K. ikiteisminio tyrimo metu bandė vis padidinti turtinę žalą. J. K. kaltinimai dėl apgadintos transporto priemonės yra tik bandymas pareiškėją kaltinti nebūtais dalykais. Ikiteisminio tyrimo metu buvo ištirtos visos įvykio aplinkybės ir konstatuota, kad kažkas apgadino J. K. priklausančią transporto priemonę, tačiau tyrimo medžiagoje nepateikiamas nei vienas realus įrodymas, kad žalą padarė būtent pareiškėja.
Atsiliepimas
Institucija atsiliepime į skundą nurodė, kad su A. V. skunde išdėstytais reikalavimais nesutinka, prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą, o nutarimą palikti nepakeistą. Nurodo, jog bauda už nusižengimą, numatytą ANK 115 straipsnio 1 dalyje, paskirta teisėtai ir pagrįstai, byla išnagrinėta visapusiškai ir pilnai. Skunde nenurodoma jokių esminių aplinkybių, dėl kurių skundas galėtų būti tenkinamas. Pažymėtina, kad A. V. administracinio nusižengimo byloje buvo paskirta 200 Eur bauda, kuri ir taip yra mažesnė nei straipsnio sankcijoje numatyta vidutinė nuobauda. A. V. kaltė dėl minėto administracinio nusižengimo padarymo, pilnai įrodyta administracinio nusižengimo protokolu ir kita byloje surinkta medžiaga.
Teismo posėdžio metu A. V. palaikė savo skunde išdėstytas aplinkybes. Paaiškino, kad 2020 m. birželio 26 d. tiesiog bevaikščiojant pas save kieme pamatė atvažiuojančią policiją. Kas su policija kalbėjo nematė. Paaiškino, kad jos valdos nesiriboja su J. K. sklypu, tačiau jo sodyba yra netoli. Pastarasis, norėdamas išsireikalauti iš jos pinigų, apkaltino, kad ji apmėtė jo automobilį. Nurodė, jog J. K. aplink savo namus turi prisidėjęs kamerų, su kuriomis ją stebi, o pamatęs atvažiavusį naują automobilį jos kieme, iškart pats 10 minučių laikotarpyje atvažiuoja ir stebi pro tvorą. Tą dieną nežino ar J. K. automobilis buvo atvažiavęs prie jos kiemo, kadangi jis dažnai pro tą kiemą atvažiuoja apsisukti. Nurodė, kad konfliktai tarp jos ir J. K. vyksta dažnai. Neigia mėčiusi akmenis į J. K. automobilį, teigia, jog jis be reikalo dėl to ją kaltina ir nurodė, kad jis nuolatos iš jos reikalauja pinigų.
Nukentėjęs asmuo J. K. teismo posėdžio metu paaiškino, kad viskas prasidėjo anksčiau. Vienu metu, kai pjovė žolę, jo žmona pradėjo jam šaukti, kad kaimynė į ją mėto akmenis. Kadangi trūko įrodymų, policija galiausiai nutraukė tyrimą. Po kelių dienų, t. y. 2020 m. birželio 26 d., važiavo kartu su kaimynu į savo sklypą pasiimti priekabos. Nieko negalvodamas apsisuko ir prieš pradedant važiuoti, jo kaimynas pradėjo jam sakyti, kad į jį atskrieja akmenys. J. K. nurodė, kad tuomet pamatė prie tvoros kampo stovinčią kaimynę A. V. su kibiru akmenų. Tuomet jis palaukė mašinoje, kol ši nustos mėtyti akmenis ir, kuomet jau galvojo, kad ji nustojo mėtytis, išlipo iš automobilio. Tačiau, išlipus iš automobilio, A. V. metė kitą akmenį į jį, kurios vos nepataikė jam į galvą, tačiau pataikė į koją. Tada iškvietė policiją, ši suformino įvykį. Iškart po įvykio, automobilį nuvežė į įmonę, kuri surašė remonto sąmatą. Nurodė, jog jokių pinigų iš jos nereikalavo, tik buvo pasakęs jai, kad kadangi yra padaryta žala, tai ją reiks atlyginti.
Liudytoja I. V. teismo posėdžio metu paaiškino, kad dirba policijos pareigūne. Dalyvavo iškvietime dėl J. K. automobilio apgadinimo. Viskas vyko daugmaž prieš metus. Atvažiavus į įvykio vietą, J. K. aiškino, kad moteris, iš greta esančio namo , akmenimis apmėtė automobilį, taip pat nurodė kas toji moteris ir kur ji gyvena. Tikslių aplinkybių nepamena. Matė ant automobilio esančius apgadinimus, tačiau iš arti jų neanalizavo, žiūrint iš toliau, nematė, kad stiklas būtų skilęs. Viską nufotografavo ir iš arčiau viską matė kolega, su kuriuo kartu buvo atvažiavus. Matėsi aplink automobilį gulintys akmenys, tikslaus dydžio nežino, tačiau nemaži, apie 3 cm. Negali pasakyti ar būtent tie akmenys padarė automobilio įlenkimus, tačiau patvirtina, kad įlenkimai tikrai buvo. Tvirtina parodymus duotus ikiteisminio tyrimo pareigūnui.
Liudytojas G. Š. teismo posėdžio metu paaiškino, kad dirba policijos pareigūnu. Dirbant su kolege I. V., gavo iškvietimą dėl automobilio apgadinimo. Atvykę į įvykio vietą, apžiūrėjo automobilį, nufotografavo jį, surašė apžiūros protokolą ir apklausė kartu su nukentėjusiuoju esantį vyriškį. Kolegė tuo metu priėmė prašymą iš nukentėjusiojo ir apklausė jį. Šiuo metu tiksliai automobilių apgadinimų neatsimena. Vietovė nebuvo akmenuota, pagrinde pieva, neasfaltuotas lauko kelias. Į šią įvykio vietą buvo iškviestas pirmą kartą. Mašinos apgadinimų neatsimena, viskas užfiksuota vaizdo medžiagoje. Įvykio vietoj paklausė ar kažkam reikia greitosios medicinos pagalbos, tačiau niekam jos neprireikė. Tvirtina ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus.
Liudytojas J. Š. teismo posėdžio metu paaiškino, kad A. V. nepažįsta, o J. K. yra jo kaimynas. Tą dieną, kartu su J. K. atvažiavo į jo sodybą pasiimti priekabos. Tuo metu, moteris, kurios vardo jis nežinojo, pradėjo automobilį mėtyti su akmenimis. Gyvena netoli vienas kito, kaimynais yra nuo seniai. Tikslios datos, kuomet visa tai įvyko, neatsimena, tai galėjo įvykti nutarime nurodytą datą – 2020 m. birželio 26 d. J. K. sodyba yra (duomenys neskelbtini) ten lankęsis nedažnai. Kol J. K. išvažinėjo iš sodybos, minėta nepažįstama moteris atbėgo su kibiru ir pradėjo mėtytis akmenimis. Nurodė, kad ta moteris sėdi salėje. Išsigandęs, kadangi akmenys pataikė į stiklą, išlipo iš mašinos, pradėjo šaukti, kad J. K. kviestų policiją, o pats pradėjo bėgti. Moteris mėtė akmenis iš priekio, kadangi automobilio priekis buvo atsisukęs į jos sklypą. Neatsimena ar toje vietoje auga kokie nors augalai. Moteris pradėjo mėtytis akmenimis be jokio įspėjimo. Pirmą kartą akmenys pataikė į stiklą, keleivio pusėje. Kai pradėjo šaukti, kad reikia kviesti policiją, moteris nustojo mėtyti akmenis ir nuėjo į savo namus. Kai atvyko policija, tos moters daugiau nebematė. Visą situaciją taip pat paaiškino ir atvykusiems policijos pareigūnams įvykio vietoje. Akmenis mėtė iš maždaug 2 metrų atstumo , moterį matė gerai, su ja jokių asmeniškumų neturi, nes jos iki šio įvykio nepažinojo. Aplinkui buvo daug akmenų. Pats tiksliai nematė kur akmenys pataikė, atsimena tik, kai į stiklą jie pataikė. Neatsimena, kad policija būtų ėjusi pas A. V. į sodybą.
Motyvuojamoji dalis
Skundas netenkintinas.
ANK 641 straipsnyje nustatyta, kad teismas, nagrinėdamas skundą dėl nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina kompetentingo organo nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe.
Iš administracinio nusižengimo byloje esančių įrodymų, A. V. paaiškinimo, nukentėjusiojo J. K. bei liudytojo J. Š. teisme duotų parodymų nustatyta, kad A. V. 2020 m. birželio 26 d., apie 8.10 val., (duomenys neskelbtini) savo veiksmais apgadino J. K. priklausantį turtą, t. y. automobilį bei padarė 150 Eur turtinę žalą. Už administracinį nusižengimą, numatytą ANK 115 straipsnio 2 dalyje, A. V. paskirta administracinė nuobauda – 200 Eur bauda ir įpareigojimas atlyginti J. K. padarytą turtinę žalą iki 2020 m. gruodžio 25 d.
Pagal ANK 115 straipsnio 1 dalį administracinę atsakomybę užtraukia tyčinis turto sunaikinimas ar sugadinimas, kai nukentėjusiajam padaryta žala neviršija trijų bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių. A. V. tiek skunde, tiek teismo posėdžio metu, nesutiko su nutarimu ir nurodė, kad ji nors ir tą dieną buvo namie, tačiau akmenų tikrai nerinko ir jų į J. K. priklausančią transporto priemonę tikrai nemėtė. Pareiškėjos teigimu, J. K. yra labai konfliktinė asmenybė, dažnai ją kaltina nebūtais dalykais, šmeižia prieš trečiuosius asmenis bei kiekvieną kartą, turėdamas progą, žemina. Nors A. V. savo kaltės nepripažįsta ir teigė, kad ji nepadarė administracinio nusižengimo ir J. K. automobilio nesugadino, tačiau teismas šiuos parodymus vertina kritiškai, kaip norą išvengti atsakomybės, o be to juos paneigia kiti byloje esantys įrodymai.
J. K. apklaustas policijos pareigūnės nurodė, kad A. V. yra jo kaimynė, su ja santykiai yra prasti. Dažnai kyla konfliktai dėl bendro naudojimo kelio. Tą dieną važiavo bendro naudojimo keliu, o po to, įvažiavęs į savo keliuką, sustojo. Prieš pradedant važiuoti, šalia sėdėjęs kaimynas suriko, jog atskrieja akmenys. Išlipęs iš automobilio pamatė kaimynę A. V., kuri stovėjo prie savo tvoros su kibiru rankose. Ji, nieko nesakius, pradėjo akmenis mėtyti ir į automobilį, ir į jį patį. Keli akmenys pataikė jam į nugarą ir į kairės kojos kulniuką. Po įvykio apžiūrėjęs automobilį, pastebėjo ant variklio gaubto, sparno, durelių ir stogo esančius įbrėžimus ir įlenkimus. Dėl automobilio apgadinimo, iškart važiavo į servizą, kuriame pateikė remonto darbų sąmatą. Analogiškus parodymus J. K. davė ir apklaustas nukentėjusiuoju teisme. Šias aplinkybes patvirtino ir liudytojas J. Š., kuris apklaustas nurodė, kad jis su kaimynu J. K., jo automobiliu važiavo į (duomenys neskelbtini) Atvažiavus į (duomenys neskelbtini) , prie automobilio priėjo kaimynė su kibiru akmenų, kuriuos pradėjo mėtyti į automobilį, tačiau kur pataikė, jis nepastebėjo. Byloje esančiame vaizdo įraše, kuris buvo peržiūrėtas teismo posėdžio metu, matosi tvenkinys, žolė, dešinėje pusėje esanti tvora, tujos. Prie tvoros atvažiuoja baltos spalvos automobilis, kuris sustoja. Prie automobilio matosi žmogaus siluetas, kuris vaikšto prie automobilio. Matosi kaip atsidaro automobilio durelės ir išlipa asmuo. Ant pievos matosi kaip krenta apvalus daiktas. Gale tvoros, prie tujų, matosi judantis viršugalvis, po to žmogaus siluetas. Nuo baltos spalvos automobilio matosi nueinantis asmuo, kuris po to apsisuka ir grįžta prie automobilio. Užfiksuota kaip prie automobilio vyksta sujudimas, o prie tujų eina galimai du asmenys. Matosi kaip vėliau atvyksta policijos pareigūnų automobilis, o asmuo nueina prie policijos automobilio. Įvertinus bylos aplinkybes, galima daryti išvadą, jog A. V. administracinio nusižengimo protokole nurodytu laiku ir nurodytoje vietoje, padarė administracinį nusižengimą ir, neturėdama jokio rimto tam pagrindo, mėtė akmenis į J. K. priklausantį automobilį, ir tokiais savo veiksmai jį apgadino. Pažymėtina, jog liudytojas J. Š. atpažino A. V., kaip akmenis į automobilį mėčiusią moterį. Byloje nėra surinkta jokių duomenų, kad liudytojas J. Š. gali apkalbėti A. V. nėra. Be to byloje išklausius garso įrašą, kuriame užfiksuota, jog J. K. pareigūnui taip pat įvardina, kad jo automobilį apmėtė kaimynė A. V.. Atvykę policijos pareigūnai I. V. ir G. Š. taip pat patvirtino, kad toje vietoje, kur stovėjo automobilis ir aplinkui buvo pieva, kad pievoje mėtėsi pavienių akmenų, o pareigūnai atvyko į įvykio vietą praėjus pakankamai trumpam laiko tarpui. Iš vaizdo įrašo matyti, kad iki atvykstant pareigūnams niekas daugiau akmenų, išskyrus A. V. nemėtė. Iš bylos medžiagos ir šalių paaiškinimų seka, jog tarp šalių jau ilgas laiko tarpas vysta įvairaus pobūdžio ginčai ir nesutarimai, todėl labai tikėtina, kad A. V. iš pykčio galėjo apmėtyti J. K. automobilį, juolab, kad kitų asmenų toje vietoje daugiau nebuvo. Iš to seka, institucijos, priėmusios skundžiamą nutarimą, gauti duomenys buvo aptarti, išanalizuoti ir įvertinti, o padarytos išvados yra pagrįstos visapusišku, išsamiu bei objektyviu bylos aplinkybių išnagrinėjimu ir neprieštarauja faktinėms bylos aplinkybėms. Kitaip vertinti bylos įrodymus, daryti kitokias išvadas nei padarė skundžiamą nutarimą priėmusi institucija, ar pripažinti, kad skundžiamame nutarime išdėstytos išvados neatitinka faktinių bylos aplinkybių, teismas neturi jokio pagrindo.
Pažymėtina, jog skiriant administracinę nuobaudą buvo įvertinta , kad A. V. nesigaili dėl padaryto pažeidimo, tai yra lengvinančių aplinkybių nenustatyta, taip pat įvertinta tai, kad nėra nustatyta ir lengvinančių aplinkybių. Bauda buvo paskirta mažesnė nei sankcijoje numatytas baudos vidurkis.
Bylos nagrinėjimo metu, nukentėjusysis J. K. pareiškė 1130,65 Eur dydžio civilinį ieškinį turtinei žalai atlyginti ir 1000 eurų neturtinei žalai atlyginti ( baudžiamosios bylos l.56-57). Administracinių nusižengimų nutarimu priteista 150 eurų turtinė žala.
Pareigūnas nagrinėjantis administracinio nusižengimo bylą turi išspręsti klausimą ar padaryta turtinė žala ir priimdamas nutarimą administracinio nusižengimo byloje išsprendžia turtinės žalos atlyginimo klausimą ( ANK 617 str., 618 str., 665 str.). Nagrinėjamu atveju pareigūnas, priimdamas nutarimą išsprendė turtinės žalos atlyginimo klausimą. J. K., traktuodamas, jog jam buvo padaryta neturtinė žala, po nutarimo administracinėje byloje įsiteisėjimo, turėtų kreiptis į teismą civilinio proceso tvarka su ieškiniu dėl neturtinės žalos atlyginimo.
Vadovaujantis ANK 665 str.1d. administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija gali priteisti tik vieno šimto penkiasdešimt eurų neviršijančios turtinės žalos atlyginimą. Nagrinėjamu atveju J. K. buvo priteista maksimaliai leistina suma, tai yra 150 eurų. Pažymėtina, jog J. K. neprašė teismo pripažinti nukentėjusiajam teisę į civilinio ieškinio patenkinimą, o klausimą dėl turtinės žalos dydžio perduoti nagrinėti civilinio proceso tvarka. Tuo tarpu teismo įsitikinimu nėra tikslinga šiuo klausimo sprendimą perduoti nagrinėti civilinio proceso tvarka. Teismas sutinka su pareigūno, priėmusio nutarimą , nagrinėjant administracinio nusižengimo bylą, kad sąmatoje nurodyta, kad darbas kainuos iš viso 915,41 Eur. Šiuo atveju, automobilio sąmatoje nurodytas nuostolis yra tik orientacinio pobūdžio. Atkreiptinas dėmesys, kad sąmatoje nurodyta, jog sugadintų smulkių detalių vertė yra 178,50 Eur, o remonto kaina nurodyta kaip orientacinė atkuriamojo remonto kaina ir apskaičiuota atkuriamoji vertė. Pirminės apklausos metu, J. K. nurodė, kad buvo apgadintas automobilio kairys sparnas, priekinės vairuotojo durelės ir priekinis stiklas. Papildomos apklausos metu nurodė, kad dar pastebėjo, jog buvo apgadintas ir variklio gaubtas ir įbrėžtas stogas. Kartu važiavęs liudytojas J. Š. parodė, kad buvo apgadintas stogas, kapotas bei kitos dalys, buvo mėtomi gana dideli akmenys, tačiau atvykę pareigūnai, įvykio vietoje parodė, kad buvo matomi tik keli akmenys, kurių skersmuo nuo 3 iki 6 mm. Policijos pareigūnas G. Š. teismo posėdžio metu nurodė, kad šiuo metu neatsimena tikslių automobilio sugadinimų, tačiau ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad akmenys buvo pataikę į automobilio kairį šoną ir stiklą. Pareigūnas matė kairio sparno lemputės, esančios virš posūkio, įbraukimą bei įdaužą ant vairuotojo durelių apatinės dalies. Visi šie įbrėžimai atrodė padaryti neseniai. Buvo pastebėti įbrėžimai ant bagažinės dangčio, tačiau jie buvo seni, matėsi rūdys. Ant stogo ir variklio dangčio vizualiai nieko nesimatė. Liudytoja I. V. teismo posėdžio metu tikslių aplinkybių neatsiminė, tačiau nurodė, kad žiūrint iš toliau, nematė, kad stiklas būtų skilęs. Tokius pačius parodymus davė ir ikiteisminio tyrimo metu. Įvertinus visus duomenis, darytina išvada, jog yra pagrindas tikėti pirminiais J. K. parodymais dėl sugadinto turto vertės, kadangi jie neprieštarauja liudytojų parodymams bei kitiems byloje surinktiems duomenims. Nurodyta žala yra atkuriamoji vertė, t. y., suma, susidedanti iš remonto, detalių, dažymo bei eksploatacinių medžiagų kainų, o automobilio detalės laikytinos atskiru daiktu, turinčiu savo vertę. Apžiūrėjus internete naudotas automobilio „Opel Astra“ dalis, nustatyta, kad priekinių durelių kaina yra 50 Eur, priekinio sparno kaina – 50 Eur, priekinio stiklo kaina – 50 Eur. Pareigūnas įvertino automobiliui padarytus sugadinimus, atsižvelgė į automobilio pagaminimo metus, jo techninį stovį, į tai, jog sąmata yra tik preliminari ir daugiausia kainą išdidina ne detalių kaina, o kitų darbų kaina, taip pat įvertino tai, jog kai kurie sugadinimai buvo padaryti ženkliai anksčiau, nes vietomis jau aprūdiję. Be to susipažinus su sąmata matyti, jog joje minima priekinės apdailos , žibintai, veidrodėliai, statramsčiai, ratų nuėmimas uždėjimas, durų rankenėlės, tuo tarpu , apžiūrint automobilį vietoje, tokių sugadinimų užfiksuota nebuvo.
Nukentėjusysis J. K. ikiteisminio tyrimo metu nurodė, jog jam buvo sukeltas fizinis skausmas, kadangi A. V. metami akmenys pataikė jam į nugaros sritį bei koją. Tokias aplinkybes jis nurodė ir paskambinęs bendruoju pagalbos numeriu. Šiuos pastarojo parodymus iš dalies patvirtino ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas J. Š., parodydamas, kad metamas akmuo pataikė J. K. į koją, o kitą akmenį šis nusimušė ranka, tačiau pats J. K. pareiškime dėl administracinio nusižengimo bylos teisenos pradėjimo ir apklausos metu nenurodė, kad įtariamoji akmeniu pataikė į jį. Jis tik paaiškino, jog akmenys pataikė į automobilį ir jį apgadino. Į įvykio vietą atvykę pareigūnai, nurodė, jog J. K. taip pat skundėsi tik dėl apgadinto automobilio, tačiau apie tai, jog pats buvo sužalotas, neužsiminė. J. K. po įvykio į medikus nesikreipė, pastarajam sužalojimai objektyviai konstatuoti nebuvo, vaizdo įraše duomenų, patvirtinančių sužalojimo faktą, neužfiksuota, o kitų duomenų, patvirtinančių šį faktą, nėra. Esant tokioms aplinkybėms, J. K. fizinio skausmo sukėlimo faktas paliekamas nenagrinėtu, kadangi jis nepatenka į administracinio nusižengimo nutarimo ribas.
Įvertinus byloje esančius duomenis, teismas sprendžia, kad nėra pagrindo abejoti dėl A. V. kaltės, padarius jai inkriminuojamą administracinį nusižengimą, padarytas administracinis nusižengimas visiškai įrodytas byloje surinktais įrodymais ir pagrįstai kvalifikuotas pagal ANK 115 straipsnio 1 dalį. Atsižvelgus į nurodytas aplinkybes, teismas konstatuoja, kad Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2020 m. lapkričio 16 d. nutarimas Nr. 64-ANR_N-4635-2020 yra teisėtas ir pagrįstas, todėl nepakeistinas, o pareiškėjos A. V. skundas atmestinas.
Rezoliucinė dalis
Remdamasis tuo, kas išdėstyta ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 6 punktu, teismas
nutaria:
Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens A. V. skundo netenkinti.
Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2020 m. lapkričio 16 d. nutarimą Nr. 64-ANR_N-4635-2020 palikti nepakeistą.
Nutartis per 20 dienų nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmus.