- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2018-04-25
- Bylos Nr.
- I-1190-821/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-04186-2017-2
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Rytis Krasauskas, Iveta Pelienė, Ina Kirkutienė
- Pareiškėjas
- J. U., D. D., D. D.-U., S. P.
- Trečiasis asmuo
- Vilniaus miesto savivaldybės administracijos, Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos, I. M.
- Atsakovas
- Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriui
- Kategorijos
- 15.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 15.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 55.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Inos Kirkutienės, Ryčio Krasausko ir Ivetos Pelienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
trečiojo suinteresuoto asmens Vilniaus miesto savivaldybės administracijos atstovei L. N.,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų D. D.-U., J. U. ir S. P. skundą atsakovams Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriui, tretiesiems suinteresuotiems asmenims Vilniaus miesto savivaldybės administracijai, Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos ir I. M. dėl raštų panaikinimo ir atsakovo įpareigojimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjai pateikė patikslintą skundą, kuriuo pareiškėjas J. U. prašo: 1) panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NŽT) Vilniaus miesto skyriaus 2017-09-19 raštą Nr. 49SFN-2046(14.49.104) „Dėl informacijos pateikimo“; 2) panaikinti NŽT 2017-11-14 raštą Nr. 155-2714-(9.5) „Dėl skundo išnagrinėjimo“. Pareiškėjos D. D.-U. ir S. P. prašo: 1) panaikinti NŽT Vilniaus miesto skyriaus 2017-10-19 raštą Nr. 49SFN-2340(14.49.104) „Dėl informacijos pateikimo“; 2) panaikinti NŽT 2017-12-01 raštą Nr.155-2829-(9.5) „Dėl skundo išnagrinėjimo“.
Taip pat J. U., D. D.-U. ir S. P. (toliau – ir pareiškėjai) prašo: 1) įpareigoti NŽT ir NŽT Vilniaus miesto skyrių vykdant žemės naudojimo valstybinę kontrolę, užtikrinti žemės naudojimą reglamentuojančių Lietuvos Respublikos žemės įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 21 straipsnio 1 dalies 1 punkto ir Žemės naudojimo būdų turinio aprašo (toliau – ir Aprašas), žemės sklype (duomenys neskelbtini), esant Nekilnojamojo turto registre įregistruotai pagrindinei žemės ūkio naudojimo paskirčiai, vykdymą; 2) įpareigoti atsakovus, vykdant žemės naudojimo valstybinę kontrolę, užtikrinti, kad teisės normos ir pareiškėjams, ir Vilniaus miesto savivaldybei būtų taikomos vienodai, kad jie nebūtų diskriminuojami, pažeidžiant jų teises, nustatytas LR Konstitucijoje, Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje (toliau – ir EŽTK) ir Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijoje (toliau – ir Chartija); 3) įpareigoti atsakovus, vykdant žemės naudojimo valstybinę kontrolę, tinkamai atlikti Žemės naudojimo valstybinės kontrolės organizavimo ir vykdymo, administracinių nusižengimų teisenos Nacionalinės žemės tarnyboje prie Žemės ūkio ministerijos taisyklėse nurodomus privalomus atlikti veiksmus, susijusius su įpareigojimu Vilniaus miesto savivaldybei pašalinti padarytus teisės aktų pažeidimus statant statinius, žemės sklype (duomenys neskelbtini) esant, Nekilnojamojo turo registre įregistruotai pagrindinei žemės ūkio naudojimo paskirčiai; 4) įpareigoti atsakovus, Vilniaus miesto savivaldybei nepašalinus padarytų pažeidimų, Žemės naudojimo valstybinės kontrolės organizavimo ir vykdymo, administracinių nusižengimų teisenos Nacionalinėje žemės tarnyboje prie Žemės ūkio ministerijos taisyklėse nustatyta tvarka kreiptis į teismą dėl įpareigojimo Vilniaus miesto savivaldybę pašalinti jos padarytus Įstatymo 21 straipsnio 1 dalies 1 punkto ir Aprašo, žemės sklype, (duomenys neskelbtini), pažeidimus; 5) įpareigoti atsakovus išsiaiškinti ir patraukti atsakomybėn asmenis, padariusius teisės aktų pažeidimus nurodytus Administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 261 straipsnyje; 6) priteisti iš atsakovų turėtas bylinėjimosi išlaidas.
Skunde paaiškina, kad pareiškėjai kartu su trečiuoju asmeniu I. M. nuosavybės teise valdo žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), ir kuris Nekilnojamojo turto registre užregistruotas kaip žemės ūkio pagrindinės naudojimo paskirties žemės sklypas. Pareiškėjas J. U. 2017-08-09 kreipėsi į NŽT, prašydamas vertinant tai, kad žemės sklypo dalies naudotoja Vilniaus miesto savivaldybė, naudodama žemės sklypo dalį pažeidinėja imperatyvius Įstatymo reikalavimus, bei vykdant inžinerinių statinių statybas sunaikino riboženklį, vykdant žemės naudojimo valstybinę kontrolę, įvertinti žemės sklypo dalies naudotojos Vilniaus miesto savivaldybės veiksmus, ir imtis teisės aktuose nustatytų veiksmų, teisės aktų pažeidimų padariniams pašalinti. NŽT Vilniaus miesto skyrius 2017-09-19 rašte Nr.49SFN-2046(14.49.104.) nurodė, jog patikrinimo metu nustatyta, kad Žemės sklypo vakarinėje dalyje tiesiamas kelias, klojamas šaligatvis, vidurinė žemės sklypo dalis yra nušienauta, naudojama pagal paskirtį, rytinė žemės sklypo dalis apaugusi daugiamečiais krūmais ir nenaudojama. Rašte taip pat pažymėta, jog aplinkybė, kad ieškovų sklypo paskirtis – žemės ūkio, nereiškia, kad negalioja teritorijų planavimo dokumentas, pagal kurį suplanuota tiesti inžinerinius tinklus ir susisiekimo komunikacijas. Nesutikdamas su šiuo raštu pareiškėjas J. U. 2017-10-05 kreipėsi į NŽT.
Pareiškėjos D. D.-U. ir S. P. 2017-09-29 kreipėsi į NŽT Vilniaus miesto skyrių, iš kurio gavo 2017-10-19 raštą Nr.49SFN- 2340(14.49.104.) „Dėl informacijos pateikimo“. Rašte nurodyta, jog Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2012 m. rugpjūčio 20 d. sprendimu nustatė servitutą, suteikiantį teisę UAB „Gabijos investicijos“ neterminuotai naudotis ginčo žemės sklypu, tiesiant inžinerinius tinklus ir susisiekimo komunikacijas šio žemės sklypo dalyje, pažymėtoje A.K. geodezinių matavimų įmonės 2007-04-10 parengtame žemės sklypo plane pažymėtoje taškais 1, 9, 10, 8 , (375 kv. m.), taip pat suteikiantį teisę nutiestų inžinerinių tinklų ir susisiekimo komunikacijų valdytojams ir naudotojams naudotis minėtąja žemės sklypo dalimi, siekiant remontuoti, prižiūrėti ir kitaip eksploatuoti inžinerinius tinklus bei susisiekimo komunikacijas, taip pat naudotis inžineriniais tinklais ir susisiekimo komunikacijomis pagal jų paskirtį, įskaitant susisiekimo komunikacijų valdytojų ir naudotojų teisę bet kuriuo paros metu, visais metų laikais, eiti ir važiuoti transporto priemonėmis minėtoje žemės sklypo dalyje nutiestomis susisiekimo komunikacijomis. Nesutikdamos su minėtu raštu, pareiškėjos 2017-11-03 kreipėsi į NŽT.
Mano, kad NŽT, kaip valstybės institucijos organizuojančios ir vykdančios žemės naudojimo valstybinę kontrolę, veiksmai ir neveikimas, pažeidžia LR Konstitucijos 29 straipsnio saugomas pareiškėjų laisves ir teises, EŽTK nustatytą diskriminacijos draudimą ir Chartijos 20 straipsnį, nurodantį, jog prieš įstatymą visi lygūs. NŽT neveikimas prieštarauja tikslams ir uždaviniams, dėl kurių NŽT buvo įsteigta ir gavo įgaliojimus.
Pažymi, kad įgyvendindamas savo teisę naudotis sklypo dalimi, statant inžinerinius tinklus ir susisiekimo komunikacijas, servituto turėtojas, taip pat kaip ir pareiškėjai, žemės sklypo savininkai, turintys teisę ne tik naudotis sklypu, bet ir teisę valdyti bei disponuoti sklypu, privalo laikytis įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimų, nustatančių veiklos galimybes žemės ūkio pagrindinės paskirties žemės sklype. Servitutu suteikta teisė naudotis žemės sklypo dalimi nepanaikina servituto turėtojo pareigos laikytis įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimų. Be to, teismai nėra suteikę servituto turėtojui teisės naudotis žemės sklypo dalimi pagal dabar Nekilnojamojo turto registre įregistruotą žemės ūkio pagrindinę naudojimo paskirtį.
Atkreipia dėmesį į tai, kad pareiškėjams nuosavybės teise priklausantis žemės sklypas yra suformuotas atliekant kadastrinius matavimus. Įstatymo 25 straipsnio 1 dalyje nurodytas teisinis reglamentavimas nesietinas su pareiškėjų žemės sklypu. Pagal Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2004-12-29 sprendimu Nr. 1-634 „Dėl Vilniaus miesto bendrojo plano sprendinių keitimo ir teritorijos tarp Gabijos gatvės ir Ukmergės plento detaliojo plano sprendinių tvirtinimo“ patvirtintą detalųjį planą pareiškėjams nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype numatytas gyvenamosios teritorijos, daugiabučių gyvenamųjų namų statybos, inžinerinės infrastruktūros teritorijos (susisiekimo ir inžinerinių komunikacijų aptarnavimo objektų statybos) sklypo vystymas. Tačiau, šiuo metu Nekilnojamojo turto registre įregistruotas žemės ūkio pagrindinės naudojimo paskirties žemės sklypas.
Teigia, kad atsakovai savo neveikimu ir tarnybinių pareigų neatlikimu Vilniaus miesto savivaldybei suteikia išskirtines privilegijas – nesilaikyti Žemės įstatymo įsakmių reikalavimų, nurodančių, kad žemės savininkai ir kiti naudotojai privalo naudoti žemę pagal pagrindinę naudojimo paskirtį, naudojimo būdą bei pobūdį, bei Aprašo reikalavimų, nustatančių veiklos (statybos) galimybes pagal esamą pagrindinę žemės naudojimo paskirtį.
Nurodo, kad valstybės institucijai pareiškėjams taikant teisės aktus, nustatančius žemės naudojimo galimybes tame pačiame žemės sklype, tačiau tų pačių teisės aktų netaikant Vilniaus miesto savivaldybei, mano, jog jie yra diskriminuojami dėl tame pačiame žemės sklype, esant to pačio žemės naudojimo būdų turinio aprašo nustatytoms veiklos galimybėms žemės sklype, taikomos nevienodos teisės. NŽT dėl žemės naudojimo būdų turinio aprašo reglamentavimo ir padarytų pažeidimų Vilniaus miesto savivaldybės atžvilgiu visiškai nepasisakė.
Pažymi, kad aplinkybes, jog pareiškėjams priklausanti sklypo dalis pažymėta 58c priskirta infrastruktūros teritorijai yra nustatęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, nagrinėdamas civilinę bylą Nr.3K-3-339/2014.
Teigia, kad NŽT, nagrinėdama pareiškėjų skundus, pažeidė Viešojo administravimo įstatymo reikalavimus, nustatančius atlikti privalomus veiksmus gavus skundą, bei pareiškėjų teises, nustatytas Viešojo administravimo įstatymo 20 straipsnio 1 dalyje.
Remiasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika (LAT 2014 m. gegužės 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-251/2014, LVAT 2015 m. kovo 31 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A-610-520/2015), Konstitucinio Teismo jurisprudencija, EŽTK 14 straipsnio, Įstatymo 36 straipsnio 1–2 dalies, Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio, 19 straipsnio 1 dalies, 20 straipsnio 1 dalies, 22 straipsnio 1 dalies, Teritorijų planavimo įstatymo 2 straipsnio 10 ir 48 dalies, Civilinio proceso kodekso 18 straipsnio, NŽT nuostatų 6.4, 7.14 punktų, Aprašo 1–5 punktų nuostatomis, teisės aktuose nustatytais NŽT uždaviniais ir funkcijomis, lygiateisiškumo principu.
Atsiliepimas
Atsakovai NŽT ir NŽT Vilniaus miesto skyrius su pareiškėjų skundu nesutinka ir prašo atmesti jį kaip nepagrįstą. Atsiliepime į skundą (1 t. b. l. 171–176) paaiškina, kad 2017-07-24 atliko ginčo žemės sklypo naudojimo valstybinę kontrolę, surašydama žemės naudojimo patikrinimo aktą Nr. 49ŽN-469, kuriame nustatė, kad žemės sklypo vakarinėje dalyje tiesiamas kelias, klojamas šaligatvis, vidurinėje žemės sklypo dalyje yra nušienauta, naudojama pagal paskirtį, rytinė žemės sklypo dalis apaugusi daugiamečiais krūmais ir nenaudojama. NŽT Vilniaus miesto skyrius 2017-12-11 atliko Žemės sklypo naudojimo valstybinę kontrolę vietoje, kurios metu buvo surašytas žemės naudojimo patikrinimo aktas Nr. 49ŽN-913. Patikrinimo metu nustatyta, kad žemės sklype rytinė ir vidurinė dalys apaugusios aukšta žole, o vakarinė dalis apaugusi krūmynais. Rytinėje ir vakarinėje žemės sklypo pusėse riboženkliai nerasti. Rasti tik du riboženkliai.
Atkreipia dėmesį į tai, kad pagal Žemės įstatymo 21 str. nuostatas, žemės savininkai ir nuomininkai privalo naudoti žemę pagal pagrindinę naudojimo paskirtį ir naudojimo būdą, be kitų žemės savininkų pareigų numatyta, kad žemės savininkai ir kiti naudotojai privalo: laikytis žemės sklypui nustatytų specialiųjų žemės naudojimo sąlygų; savo naudojamuose žemės sklypuose vykdydami ūkinę ir kitą veiklą, nepažeisti gretimų žemės sklypų savininkų ar naudotojų ir gyventojų teisių ir įstatymų saugomų interesų, laikytis kitų įstatymų nustatytų reikalavimų. Nagrinėjamu atveju Žemės sklypo pagrindinė naudojimo paskirtis žemės ūkio. Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 25 straipsnio 3 dalyje yra reglamentuota, kad žemės ūkio paskirties žemė, atsižvelgiant į žemės savininkų, kitų naudotojų ir visuomenės interesus, tvarkoma pagal patvirtintus teritorijų planavimo dokumentus ar žemės valdos projektus: tikslinamos esamų ūkių žemės valdų ribos; formuojamos naujos ūkių žemės valdos; statomos ūkininkų sodybos ir žemės ūkio veiklai reikalingi ūkiniai statiniai, tiesiami keliai su tvirtą danga; įrengiami tvenkiniai; sodinamas miškas; žemės ūkio naudmenomis paverčiami miškai, pelkės ir krūmai bei kitos ne žemės ūkio naudmenos. Žemės ūkio paskirties žemėje kitų įstatymų nustatytais atvejais ir sąlygomis gali būti statomi statiniai nekeičiant pagrindinės žemės naudojimo paskirties.
Pažymi, kad žemės sklype yra nustatytas 375 kv. m ploto servitutas, kurio servituto turėtojas yra UAB „Gabijos investicijos“ ir kuris servituto turėtojui suteikia teisę tiesti inžinerinius tinklus ir susisiekimo komunikacijas žemės sklypo dalyje; taip pat suteikiantį teisę nutiestų inžinerinių tinklų ir susisiekimo komunikacijų valdytojams ir naudotojams naudotis minėtąją žemės sklypo dalimi tikslu remontuoti, prižiūrėti ir kitaip eksploatuoti inžinerinius tinklus bei susisiekimo komunikacijas, taip pat naudotis inžineriniais tinklais ir susisiekimo komunikacijomis pagal jų paskirtį, įskaitant susisiekimo komunikacijų valdytojų ir naudotojų teisę bet kuriuo paros metu, visais metų laikais, eiti ir važiuoti transporto priemonėmis minėtoje žemės sklypo dalyje nutiestomis susisiekimo komunikacijomis. Tokio turinio servitutas buvo nustatytas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2012 m. rugpjūčio 20 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-1933-836/2012. Teismas taip pat nurodė, kad aplinkybė, jog ieškovų sklypų paskirtis – žemės ūkio, nereiškia, kad negalioja teritorijų planavimo dokumentas, pagal kurį suplanuota tiesti inžinerinius tinklus ir susisiekimo komunikacijas. Vertina, kad žemės sklypo dalies, kuriai yra nustatytas minėtas servitutas, naudojimas susisiekimo komunikacijų tiesimui ir eksploatavimui negali būti laikomas žemės sklypo naudojimu ne pagal nustatytą žemės ūkio paskirtį.
Atsiliepimas
Trečiasis suinteresuotas asmuo Inspekcija prašė pareiškėjų skundą nagrinėti teismo nuožiūra. Atsiliepime į skundą (1 t. b. l. 158–159) nurodo, kad pareiškėjas J. U. 2017-11-23 skundu, kvestionuodamas Inspekcijos 2017-11-13 raštu Nr. 2D-15805 teiktos konsultacijos turinį, kreipėsi į Lietuvos Respublikos Ministrą Pirmininką, todėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarija (toliau – LRV kanceliarija) 2017-11-28 raštu Nr. 33-1470 Aplinkos ministerijai ir Žemės ūkio ministerijai nurodė pagal kompetenciją išnagrinėti J. U. skundą dėl Inspekcijos ir NŽT pareigūnų veiksmų ar galimo neveikimo. Šiuo metu Inspekcijoje yra rengiamas konsultacijos papildymas, todėl byloje pateikta konsultacija, kuria remiasi pareiškėjas, nelaikytina galutine. Akcentuoja, kad Inspekcijos raštu teikta konsultacija nėra teisės aktas, o Inspekcijos nuomonė teisės aktų taikymo klausimais, todėl laikytina bendro pobūdžio. Asmeniui papildomai pateikus informacijos apie konkrečias faktines aplinkybes, nenurodytas paklausime, gali pasikeisti ir Inspekcijos konsultacijos turinys.
Trečiasis suinteresuotas asmuo Vilniaus miesto savivaldybės administracija prašė pareiškėjų skundą atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime į skundą (2 t. b. l. 33–38) pažymi, kad Vilniaus miesto savivaldybė nagrinėjamu atveju nėra atlikusi ir neatlieka jokių teisės aktų pažeidimų, susijusių su pareiškėjams priklausančio žemės sklypo dalyje nutiestais inžineriniais tinklais: 1) inžinerinės infrastruktūros poreikis teritorijoje, i kurią patenka pareiškėjams nuosavybės teise priklausantis žemės sklypas, yra numatytas teritorijų planavimo dokumentuose; 2) pareiškėjų minimi inžineriniai tinklai ginčo žemės sklype yra nutiesti išimtinai nustatyto servituto ribose; 3) inžineriniai tinklai yra nutiesti teisėtai, ši aplinkybė yra konstatuota įsiteisėjusiais teismų sprendimais; 4) inžinerinės infrastruktūros įrengimas nurodytoje teritorijoje yra viešasis interesas. Pabrėžia, kad ginčo žemės sklypo dalies, kuriai yra nustatytas servitutas, naudojimas inžinerinių tinklų bei susisiekimo komunikacijų tiesimui bei eksploatavimui negali būti laikomas žemės sklypo naudojimu ne pagal jam nustatytą žemės ūkio paskirtį.
Šalies argumentai
Teismo posėdyje pareiškėjas ir pareiškėjų atstovė advokatė O. V. palaikė skunde išdėstytus argumentus ir prašė jį tenkinti. Papildomai paaiškino, jog Nekilnojamojo turto registre buvo patikslintas servituto turinys. Savivaldybės administracija negalėjo sklypo naudoti nepakeitus paskirties. Mano, jog paskirtis turi būti pakeista visame žemės sklype. Pažymėjo, jog pats dėl paskirties pakeisti negali, nes sklypas yra areštuotas.
Atsiliepimas
Teismo posėdyje atsakovo atstovas su pareiškėjų skundu nesutiko, palaikė atsiliepime išdėstytus argumentus ir prašė skundą atmesti. Papildomai paaiškino, jog teisė naudoti sklypo dalimi yra suteikta servitutu dėl kurio nustatymo vyko teisminiai ginčai. Dėl riboženklių paaiškino, jog raštuose atsakymas dėl jų nebuvo pateiktas, nes šias aplinkybes dar aiškinasi, tas aplinkybes nurodė ir atsiliepime.
Teismo posėdžio metu trečiojo suinteresuoto asmens Vilniaus miesto savivaldybės administracijos atstovė prašė pareiškėjų skundą atmesti kaip nepagrįstą. Pažymėjo, jog palaiko atsiliepime išdėstytus argumentus.
Pareiškėjos D. D. – U. ir S. P., tretieji suinteresuoti asmenys I. M. ir Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcija į teismo posėdį neatvyko, apie posėdžio vietą ir laiką jiems pranešta nustatyta tvarka (II t. b.l. 52,53,55).
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Byloje ginčas kilo dėl 2017-09-19 ir 2017-10-19 NŽT Vilniaus miesto skyriaus administracinių aktų bei NŽT 2017-11-14 ir 2017-12-01 pateiktų atsakymų dėl pareiškėjų skundų nagrinėjimo, teisėtumo ir pagrįstumo, taip pat dėl išvestinių reikalavimų dėl atsakovų įpareigojimo.
Iš bylos medžiagos nustatyta, jog pareiškėjams ir trečiajam suinteresuotam asmeniui I. M. nuosavybės teise priklauso 1,6600 ha žemės sklypas, (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Žemės sklypas). Iš NTR centrinio duomenų banko išrašo nustatyta, jog žemės sklypas suformuotas atliekant kadastrinius matavimus, pagrindinė sklypo naudojimo paskirtis – žemės ūkio (I t. b.l. 68-70, II t. b.l. 57-58).
NTR duomenimis, žemės sklype įregistruotas servitutas, kuriuo servituto turėtojui suteikiama teisė neterminuotai naudotis žemės sklypu, tikslu tiesti inžinerinius tinklus ir susisiekimo komunikacijas žemės sklypo dalyje, plane pažymėtoje taškais 1, 9, 10, 8 (375 kv. m.), taip pat suteikiama teisė nutiestų inžinerinių tinklų ir susisiekimo komunikacijų valdytojams ir naudotojams naudotis minėtąja žemės sklypo dalimi tikslu remontuoti, prižiūrėti ir kitaip eksploatuoti inžinerinius tinklus bei susisiekimo komunikacijas, taip pat naudotis inžineriniais tinklais ir susisiekimo komunikacijomis pagal jų paskirtį, įskaitant susisiekimo komunikacijų valdytojų ir naudotojų teisę bet kuriuo paros metu, visais metų laikais, eiti ir važiuoti transporto priemonėmis minėtoje žemės sklypo dalyje nutiestomis susisiekimo komunikacijomis. Servituto įregistravimo pagrindas Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012-08-20 sprendimas Nr.2-1933-866/2012, Vilniaus apygardos teismo 2013-11-13 nutartis Nr.2A-1168-603/2013 (6.1 p., II t b.l. 57-58). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2014-10-07 nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-339/2014, paliko galioti minėtus žemesnių instancijų teismų sprendimus, kuriais buvo konstatuotas būtinumas žemės sklype nustatyti servitutą inžineriniams tinklams ir susisiekimo komunikacijoms tiesti, panaikindamas sprendimo ir nutarties dalį, kuria buvo nustatytas atlygintinis servitutas, tačiau nenustatytas atlyginimo dydis ir servituto atlyginimo dydžio klausimą perdavė apylinkės teismui nagrinėti iš naujo (I t. b.l. 55-60). Atlyginimo už servitutą nustatymo klausimas yra sprendžiamas Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjamoje byloje Nr. 2-2288-466/2018.
Pagal Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2004-12-29 sprendimu Nr. 1-634 „Dėl Vilniaus miesto bendrojo plano sprendinių keitimo ir teritorijos tarp Gabijos gatvės ir Ukmergės plento detaliojo plano sprendinių tvirtinimo“ patvirtinto detaliojo plano sprendinius Žemės sklypo dalis, kuriai nustatytas servitutas, patenka į infrastruktūros teritoriją, kurioje esanti žemė skirta valstybės ir miesto reikmėms planuojamų gatvių ir inžinerinei infrastruktūrai. Kaip matyti su šio detaliojo plano sprendiniais susipažino tuometiniai žemės sklypų savininkai, juos patvirtindami parašais (pareiškėjai nuosavybės teises į Žemės sklypą įgijo po detaliojo plano patvirtinimo) (II t. b.l. 40-41).
Žemesnės instancijos teismas
Gavusi Vilniaus m. savivaldybės administracijos 2017-03-16 raštą Nr. A51-15652/17(2.9.3.19-ŪK2), kuriuo prašoma patikrinti ar žemės ūkio paskirties sklypai (tarp kurių ir pareiškėjų žemės sklypas), naudojami pagal paskirtį, NŽT Vilniaus skyrius atliko pareiškėjų žemės sklypo naudojimo patikrinimą ir surašė 2017-07-24 žemės sklypo naudojimo patikrinimo aktą Nr.49ŽN-469. Akte nustatyta, jog sklypo vakarinėje dalyje tiesiamas kelias, klojamas šaligatvis, vidurinė sklypo dalis nušienauta, naudojama pagal paskirtį, rytinė sklypo dalis apaugusi daugiamečiais krūmais ir nenaudojama (II t .b.l. 26-29).
2017-08-09 prašymu pareiškėjas kreipėsi į atsakovą nurodydamas, jog Žemės sklypo dalies naudotoja/statytoja Vilniaus miesto savivaldybė stato inžinerinius statinius esant nepakeistai sklypo pagrindinei naudojimo paskirčiai, taip pat atliekant statybos darbus buvo sunaikintas riboženklis, bei ir prašydamas įvertinti Vilniaus miesto savivaldybės veiksmus ir imtis veiksmų šiems pažeidimams pašalinti (I t. b.l. 178). 2017-09-29 rašymu pareiškėjos kreipėsi į NŽT Vilniaus skyrių prašydamos nurodyti teisės aktus, suteikiančius žemės sklypo savininkams ir jo naudotojai Vilniaus miesto savivaldybei, teisę naudoti ir valdyti žemė sklypą pagal Statybos įstatymo reikalavimus ir patvirtinto detaliojo plano sprendinius nekeičiant pagrindinės žemė naudojimo paskirties, įvertinti sklypo dalies naudotojos Vilniaus miesto savivaldybės veiksmus naudojant žemė sklypo dalį statant statinius, nepakeitus pagrindinės žemės ūkio naudojimo paskirties, trukdant naudoti sklypo dalį pagal pagrindinę žemės ūkio paskirtį, sunaikinus riboženklius ir imtis veiksmų pažeidimams pašalinti, taip pat patiekti dokumentų kopijas (I t. b.l. 194-196).
NŽT Vilniaus miesto skyriaus atsakymus pateikė atitinkamai 2017-09-19 rašte Nr.49SFN-2046-(14.19.104) bei 2017-10-19 rašte Nr.49SFN-2340-(14.19.104). 2017-09-19 rašte pareiškėją informavo apie 2017-07-24 atliktą Žemės sklypo patikrinimą bei atsakė į pareiškėjo paklausimą dėl Vilniaus m. savivaldybės naudojamos sklypo dalies, nurodydamas apie teismų sprendimais sklypo daliais nustatytus servitutus (I t. b.l. 179-180). 2017-10-19 rašte skyrius pateikė informaciją apie 2017-07-24 atliktą Žemės sklypo patikrinimą, teismų nustatytus servitutus bei informavo, jog 2017-12-11 skyrius atliks pakartotinį patikrinimą dėl sunaikintų riboženklių (II t. b.l. 5-6).
Nesutikdami su pateiktais NŽT Vilniaus miesto skyriaus raštais pareiškėjai 2017-10-05 ir 2017-11-03 pateikė skundus Nacionalinės žemės tarnybos direktoriui dėl NŽT Vilniaus miesto skyriaus neveikimo (I t. b.l. 185-193, 113-117). NŽT į šiuos skundus atsakė 2017-11-14 raštu Nr.155-2714-(9.5) ir 2017-12-01 raštu Nr.155-2829-(9.5) (I t. b.l. 95-101, II t. b.l. 9-14). 2017-11-14 raštu NŽT netenkino pareiškėjo prašymo įpareigoti Vilniaus miesto skyrių atlikti teisės aktuose, reglamentuojančiuose žemės naudojimo valstybinės kontrolės vykdymą, nurodytus veiksmus, susijusius su įpareigojimu Vilniaus miesto savivaldybei pašalinti pažeidimus statant statinius (inžinerinius tinklus ir susisiekimo komunikacijas) išaiškinti ir patraukti administracinėn atsakomybės asmenis padariusius teisės aktų pažeidimus nurodytus ANK 261 straipsnyje, o jiems atsisakius pašalinti pažeidimus, kreiptis į teismą dėl žemės sklypo naudojimo tvarkos pažeidimų pašalinimo. Pareiškėjas pakartotinai buvo informuotas apie įsiteisėjusiais teismų sprendimais Žemės sklypo daliai nustatytą servitutą, pažymint, jog šios sklypo dalies naudojimas susisiekimo komunikacijų tiesimui ir eksploatavimui negali būti laikomas naudojimu ne pagal nustatytą žemės ūkio paskirtį. Taip pat pateikėjas informuotas apie rašte padarytą techninę klaidą nurodant pareiškėjo ir jo sutuoktinės gyvenamosios vietos adresus, ANK nuostatų, numatančių protokolo surašymą administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui taikymą. Pareiškėjui paaiškinta, jog dėl skunde minimų statinių statybos teisėtumo pareiškėjas gali kreiptis į Valstybinę teritorijų planavimo ir statybos inspekciją. Konstatuota, jog NŽT Vilniaus miesto skyrius Žemės sklypo naudojimo patikrinimą atliko ne pagal visus šiam žemė sklypui taikytinus Žemės naudojimo valstybinė kontrolės nuostatų 11.1- 11.9 papunkčius ir Vilniaus miesto skyriui pavesta atlikti pakartotinį Žemės sklypo naudojimo patikrinimą, o nustačius sklypo naudojimo tvarkos pažeidimus imtis priemonių pagal kompetenciją dėl administracinės atsakomybės už ANK nustatytus pažeidimus taikymo, taip pat priemonių dėl šių pažeidimų pašalinimo.
2017-12-01 raštu atsakydamas pareiškėjoms NŽT papildė teritorinio skyriaus atsakymą dėl sklypo dalies, kuriai nustatytas servitutas naudojimo susiekimo komunikacijų tiesimui ir eksploatavimui, pažymėdamas, jog šios sklypo dalies naudojimas negali būti laikomas žemės sklypo naudojimu ne pagal paskirtį ir nėra pagrindo išaiškinti ir patraukti administracinėn atsakomybėn asmenų dėl ANK 261 straipsnyje nurodytų pažeidimų. Pažymėjo, jog NŽT Vilniaus skyrius pateikė atsakymus į pareiškėjų keliamą klausimą, kokiu pagrindu savivaldybė naudojasi Žemės sklypo dalimi susiekimo komunikacijų ir inžinerinių tinklų tiesimui, bei paaiškino, kad dėl bendrųjų ir detaliųjų sprendinių įgyvendinimo bei specialiųjų architektūros reikalavimų nustatymo bei statybą leidžiančių dokumentų pagal kompetenciją turėtų pasisakyti savivaldybės administracija. Konstatavo, jog NŽT Vilniaus miesto skyrius Žemės sklypo naudojimo patikrinimą atliko ne pagal visus šiam žemė sklypui taikytinus Žemės naudojimo valstybinės kontrolės nuostatų 11.1- 11.9 papunkčius, ir nurodė, jog Vilniaus miesto skyriui pavesta atlikti pakartotinį Žemės sklypo naudojimo patikrinimą, o nustačius sklypo naudojimo tvarkos pažeidimus imtis priemonių pagal kompetenciją dėl administracinės atsakomybės už ANK nustatytus pažeidimus taikymo, taip pat priemonių dėl šių pažeidimų pašalinimo. Taip pat informavo, jog NŽT Vilniaus skyrius bus įpareigotas pareiškėjoms pateikti NŽT Žemės administravimo departamento 2017-03-24 tarnybiniu raštu persiųsto rašto kopiją, paaiškino kokiu būdu pareiškėjos gali susipažinti su vidiniu NŽT dokumentu, t.y. 2017-03-27 raštu Nr.TR-3647-(5.34).
Žemės nuosavybės, valdymo ir naudojimo santykius bei žemės tvarkymą ir administravimą Lietuvos Respublikos teritorijoje, jos išskirtinėje ekonominėje zonoje ir kontinentiniame šelfe Baltijos jūroje reglamentuoja Lietuvos Respublikos žemės įstatymas (toliau – Žemės įstatymas) (1 str. 1 d.). Žemės naudojimo valstybinę kontrolę pagal Vyriausybės patvirtintus nuostatus organizuoja ir vykdo Nacionalinė žemės tarnyba, o koordinuoja Vyriausybės įgaliota institucija. Žemės naudojimo valstybinės kontrolės metu sistemingai tikrinama, ar žemę naudojantys asmenys savo veikla nepažeidė žemės naudojimo tvarkos, kurią nustato įstatymai ir Vyriausybės nutarimai (36 str. 1-2 d.).
Atitinkamai, Lietuvos Respublikos vyriausybės 1994-12-12 nutarimu Nr.1244 patvirtintuose Žemės naudojimo kontrolės nuostatuose (toliau – ir Nuostatai) įtvirtinta, kad žemės naudojimo valstybinę kontrolę vykdo NŽT pareigūnai, kurie tikrina, ar: žemės sklypai naudojami pagal pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir naudojimo būdą (11.1 p.); žemės sklypai prižiūrimi ir tvarkomi taip, kad jie būtų tinkami naudoti pagal pagrindinę žemės naudojimo paskirtį (11.2 p.); laikomasi žemės sklypui nustatytų žemės servitutų (11.3 p.); vykdant statybas ir eksploatuojant naudingąsias iškasenas, laikomasi įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimų, kad būtų išsaugotas derlingasis dirvožemio sluoksnis ir rekultivuota pažeista žemė (11.4 p.); įgyvendinamos nustatytos dirvožemio apsaugos nuo erozijos ir nualinimo priemonės (11.5 p.); žemės sklypuose, vykdant ūkinę ir kitą veiklą, nepažeidžiamos teritorijų planavimo dokumentuose ar žemės valdos projektuose nustatytos žemės sklypų ribos, savavališkai neužimama žemė ir (ar) nenaudojami vandens telkiniai (11.6. p.); nenaikinami (negadinami) nuolatiniai žemėnaudos riboženkliai ir geodeziniai punktai (11.7. p.) ir kt. Žemės naudojimo patikrinimai atliekami pagal visus tikrinamam objektui taikytinus Nuostatų 11.1–11.9 papunkčius, žemės naudojimo patikrinimo rezultatai įforminami nustatytos formos patikrinimo akte, o atlikus Nuostatų 11.1–11.8 papunkčiuose nurodytus patikrinimus ir nustačius žemės naudojimo tvarkos pažeidimų, žemės naudojimo valstybinę kontrolę vykdantys asmenys, vadovaudamiesi ANK, pradeda administracinio nusižengimo teiseną (12, 15 ir 16 p.).
Ginčas nagrinėjamuoju atveju kyla dėl NŽT Vilniaus miesto skyriaus 2017-09-19 ir 2017-10-19 bei NŽT 2017-11-14 ir 2017-12-01 administracinių aktų, kuriuos pareiškėjai prašo panaikinti. Pažymėtina, jog NŽT, išnagrinėjusi pareiškėjų skundus dėl NŽT Vilniaus miesto skyriaus veiksmų, juos iš dalies tenkino ir 2017-11-14 ir 2017-12-01 aktais Vilniaus miesto skyriui pavedė atlikti pakartotinį Žemės sklypo naudojimo patikrinimą pagal Nuostatų 11.1–11.9 papunkčius (tame tarpe ir dėl riboženklių sunaikinimo bei kitų skunde nurodytų prašymų susijusių su galimais sklypo naudojimo tvarkos pažeidimais), o nustačius sklypo naudojimo tvarkos pažeidimus imtis priemonių pagal kompetenciją dėl administracinės atsakomybės už ANK nustatytus pažeidimus taikymo. Todėl šioje dalyje pradėta administracinė procedūra dar nėra baigta ir teisėjų kolegija dėl jos nepasisako. Ginčijamuose aktuose NŽT pasisakė dėl pareiškėjų Žemės sklypo dalies, kuriai yra nustatytas servitutas, naudojimo ne pagal nustatytą žemės ūkio paskirtį ir nurodė, jog nėra pagrindo tenkinti pareiškėjo prašymo įpareigoti Vilniaus miesto skyrių atlikti teisės aktuose, reglamentuojančiuose žemės naudojimo valstybinės kontrolės vykdymą, nurodytus veiksmus, susijusius su įpareigojimu Vilniaus miesto savivaldybei pašalinti pažeidimus statant statinius (inžinerinius tinklus ir susisiekimo komunikacijas), išaiškinti ir patraukti administracinėn atsakomybės asmenis padariusius teisės aktų pažeidimus nurodytus ANK 261 straipsnyje, o jiems atsisakius pašalinti pažeidimus, kreiptis į teismą dėl žemės sklypo naudojimo tvarkos pažeidimų pašalinimo. Teismo posėdžio metu pareiškėjas ir pareiškėjų advokatė taip pat pažymėjo, jog ginčas kyla dėl sklypo dalies, kuriai nustatytas servitutas, naudojamo ne pagal nustatytą pagrindinę žemė ūkio paskirtį. Teisėjų kolegija pažymi, jog šios bylos nagrinėjimo dalyką sudaro NŽT aktuose pateiktų išaiškinimų dėl Žemės sklype nustatyto servituto turinio ir juo suteikiamos teisės naudoti žemės sklypo dalį nepakeitus sklypo naudojimo paskirties teisėtumas ir pagrįstumas.
Pagal Žemės įstatymo 21 straipsnio nuostatas žemės savininkai ir kiti naudotojai, be kita ko, privalo: naudoti žemę pagal pagrindinę naudojimo paskirtį ir būdą; laikytis žemės sklypui nustatytų specialiųjų žemės naudojimo sąlygų, teritorijų planavimo dokumentuose ar žemės valdos projektuose nustatytų reikalavimų; savo naudojamuose žemės sklypuose vykdydami ūkinę ir kitą veiklą, nepažeisti gretimų žemės sklypų savininkų ar naudotojų ir gyventojų teisių ir įstatymų saugomų interesų (21 str. 1,2 ir 7 d.).
Žemės įstatymo 2 straipsnyje nustatyta, jog pagrindinė žemės naudojimo paskirtis – tai teritorijos gamtinių ypatumų, tradicinės žmonių veiklos, socialinės ir ekonominės plėtros poreikio nulemta pagrindinio žemės naudojimo kryptis, numatyta teritorijų planavimo dokumente ar žemės valdos projekte, nuo kurios priklauso šios teritorijos planavimo ir žemės naudojimo sąlygos (1 dalis), o žemės sklypo naudojimo būdas - teritorijų planavimo dokumentuose ar žemės valdos projektuose nurodyta veikla, kuri teisės aktų nustatyta tvarka leidžiama pagrindinės žemės naudojimo paskirties žemėje (16 dalis).
Kaip jau buvo minėta ginčo Žemės sklypo pagrindinė naudojimo paskirtis – žemės ūkio. Žemės įstatymo 25 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad žemės ūkio paskirties žemė, atsižvelgiant į žemės savininkų, kitų naudotojų ir visuomenės interesus, tvarkoma pagal patvirtintus teritorijų planavimo dokumentus ar žemės valdos projektus. Žemės ūkio paskirties žemėje kitų įstatymų nustatytais atvejais ir sąlygomis gali būti statomi statiniai nekeičiant pagrindinės žemės naudojimo paskirties. Tiek Žemės įstatymo, tiek ir Civilinio kodekso nuostatos numato, jog gali būti nustatyti žemės servitutai.
Civilinio kodekso 4.111 straipsnio 1 dalyje numato, kad servitutas –teisė į svetimą nekilnojamąjį daiktą, suteikiama naudotis tuo svetimu daiktu (tarnaujančiuoju daiktu), arba to daikto savininko teisės naudotis daiktu apribojimas, siekiant užtikrinti daikto, dėl kurio nustatomas servitutas (viešpataujančiojo daikto), tinkamą naudojimą. Servitutu suteikiamos servituto turėtojui konkrečios naudojimosi konkrečiu svetimu daiktu teisės arba atimamos iš tarnaujančiojo daikto savininko konkrečios naudojimosi daiktu teisės (CK 4.112 str. 1 d.). Servitutą gali nustatyti įstatymai, sandoriai ir teismo sprendimas, o įstatymo numatytais atvejais – administracinis aktas (CK 4.124 str. 1 d.). Teismo sprendimu servitutas nustatomas, jeigu savininkai nesusitaria, o nenustačius servituto nebūtų įmanoma normaliomis sąnaudomis daikto naudoti pagal paskirtį (CK 4.126 str. 1 d.). Servituto, kaip daiktinės teisės, esmė yra ta, kad kitam asmeniui, nei daikto savininkas, yra suteikiama konkretaus turinio teisė naudotis svetimu daiktu.
ABTĮ 58 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta teisės norma, kuria numatyta, kad faktai, nustatyti įsiteisėjusiu teismo sprendimu vienoje administracinėje ar civilinėje byloje, iš naujo neįrodinėjami nagrinėjant kitas administracines bylas, kuriose dalyvauja tie patys asmenys, yra įsiteisėjusio teismo procesinio sprendimo prejudicinės galios išraiška. Įsiteisėjusio teismo sprendimo privalomumo principas įtvirtintas ABTĮ 14 straipsnyje. Teismo sprendimo privalomumas visiems asmenims visų pirma reiškia jo privalomumą dalyvavusiems byloje asmenims; įsiteisėjęs teismo sprendimas yra privalomas nedalyvavusiems byloje asmenims ta prasme, kad jie turi elgtis taip, kaip to reikalauja įsiteisėjęs teismo sprendimas.
Žemės sklypo daliai teismų sprendimais buvo nustatytas servitutas, šis teismo sprendimas yra privalomas byloje dalyvavusiems pareiškėjams. Galutine ir neskundžiama Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-10-07 nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-339/2014 buvo palikti galioti žemesnių instancijų teismų sprendimai, kuriais buvo konstatuotas būtinumas ginčo Žemės sklype nustatyti servitutą inžineriniams tinklams ir susisiekimo komunikacijoms tiesti. Servituto nustatymo faktas ir jo turinys įregistruoti Nekilnojamojo turto registre, nustatant, jog servituto turėtojui suteikiama teisė neterminuotai naudotis žemės sklypu, tikslu tiesti inžinerinius tinklus ir susisiekimo komunikacijas 375 kv. m žemės sklypo dalyje, taip pat naudotis minėtąja žemės sklypo dalimi tikslu remontuoti, prižiūrėti ir kitaip eksploatuoti inžinerinius tinklus bei susisiekimo komunikacijas, taip pat naudotis inžineriniais tinklais ir susisiekimo komunikacijomis pagal jų paskirtį. Pažymėtina, kad nei servituto turinys, nei teismų sprendimai, kuriais jis buvo nustatytas, nesieja servituto įsigaliojimo su tam tikrų sąlygų, susijusių su sklypo paskirties keitimu. Kaip jau buvo minėta, pagal galiojantį detalųjį planą 375 kv. m. sklypo dalis, kuriai nustatytas servitutas, patenka į inžinerinių infrastruktūrų teritoriją, kas leidžia padaryti išvadą, jog būtent servituto nustatymu yra įgyvendinami detaliojo plano sprendiniai. Pažymėtina, jog Vilniaus apygardos teismo 2013-11-13 nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr.2A-1168-603/2013 dėl servituto nustatymo, teismas konstatavo, jog „ieškovas nenustačius servituto negali įgyvendinti Detaliojo plano sprendinių, jo pagrindu parengto projekto – tiesti magistralinių inžinerinių tinklų ir susisiekimo komunikacijų atsakovams priklausančio Žemės sklypo dalyje. Projektu suprojektuota siauriausia, kokia pagal Detalųjį planą galėjo būti projektuojama C2 kategorijos gatvė, kurios plotis turi būti ne mažesnis kaip 20 metrų (STR 2.06.01:1999 „Miestų, miestelių ir kaimų susisiekimo sistemos“), tuo tarpu pagal 2012 m. liepos 23 d. antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą, tarp atsakovų Žemės sklypo kampo ir pastatyto daugiabučio gyvenamojo namo sienos atstumas yra mažiau nei 10 m. Ankstesni ginčo Žemės sklypo savininkai savo parašais patvirtino sutikimą su Detaliojo plano sprendiniais, jo neginčijo”. Taigi nustatant servitutą pareiškėjų daiktinės teisės buvo suvaržytos įvertinus, jog pagal detalųjį planą servitutas būtinas atitinkamai Žemės sklypo daliai, o juo suteikiamos teisės ir apimtis nustatyti servituto turiniu ir nepriklauso nuo žemės sklypo naudojimo paskirties.
Taip pat pažymėtina, jog servitutas yra nustatytas tik nedidelei Žemės sklypo daliai (375 kv. m. iš 16 600 kv. m.) ir neįtakoja bei nekliudo Žemės sklypo paskirties keitimui. Teisėjų kolegija pažymi, jog nėra pagrindo sutikti su pareiškėjo teismo posėdžio metu išsakytais teiginiais, jog savivaldybė turėtų pakeisti pareiškėjų žemės sklypo paskirtį. Pagal Žemės įstatymo nuostatas žemės sklypams nustatyta pagrindinė žemės naudojimo paskirtis ir (ar) būdas (būdai) keičiami žemės savininkų, valstybinės žemės patikėtinių ar įstatymų nustatytais atvejais kitų subjektų prašymu pagal detaliuosius planus, specialiojo teritorijų planavimo dokumentus ar žemės valdos projektus, o urbanizuotoje ir urbanizuojamoje teritorijoje, kuriai detalieji planai neparengti, – pagal savivaldybės lygmens bendrąjį planą ir (ar) vietovės lygmens bendrąjį planą, jei šis parengtas (24 str. 1 d.), todėl pareiškėjai, kaip žemės sklypo savininkai yra laisvi apsispręsti dėl Žemės sklypo naudojimo paskirties.
Nagrinėjamu atveju servitutas Žemės sklypo daliai buvo nustatytas teismų sprendimais, aiškiai nurodant naudojimosi Žemės sklypo dalimi turinį - tiesti inžinerinius tinklus ir susisiekimo komunikacijas nurodytoje Žemės sklypo dalyje, naudotis šia Žemės sklypo dalimi su tikslu remontuoti, prižiūrėti ir kitaip eksploatuoti inžinerinius tinklus bei susisiekimo komunikacijas. Kadangi servituto turinys yra nustatytas įsiteisėjusiais teismų sprendimais, kartu nurodant teisę servituto dalyje tiesti inžinerinius tinklus ir juos eksploatuoti, darytina išvada, jog šios sklypo dalies naudojimas inžinerinių tinklų bei susisiekimo komunikacijų tiesimui bei eksploatavimui negali būti laikomas Žemės sklypo naudojimu ne pagal paskirtį. Tai patvirtina tiek Žemės įstatymo 25 straipsnio 3 dalies, tiek Civilinio kodekso normos, reglamentuojančios servituto nustatymą bei įsiteisėjusių teismų sprendimų turinys.
Pareiškėjai skunde nurodo, jog NŽT diskriminuoja pareiškėjus, nes pareiškėjams taiko teisės aktus, nustatančius žemės naudojimo galimybes tame pačiame žemės sklype, tačiau tų pačių teisės aktų netaiko Vilniaus miesto savivaldybei. Su šiais pareiškėjų argumentais nėra pagrindo sutikti.
Nagrinėjamu atveju negalima teigti, jog pareiškėjai ir Vilniaus miesto savivaldybė yra tapatūs subjektai. Pareiškėjai yra Žemės sklypo savininkai, o tuo tarpu Vilniaus miesto savivaldybė (UAB „Gabijos investicijos“ teisių perėmėja) yra Žemės sklype nustatyto servituto turėtoja ir nuosavybės teise Žemės sklypo nevaldo, jai servitutas suteikia specialias teises servitutu apsunkintai pareiškėjų sklypo daliai. Savivaldybė gali naudoti dalį Žemės sklypo ribotai, t. y. tik tiek ir tokia apimtimi kaip nustatyta servitutu, tuo tarpu servitutas neriboja pareiškėjų nuosavybės teisių turinio į likusią servitutu neapsunkintą Žemės sklypo dalį.
Dėl pareiškėjų reikalavimo įpareigoti NŽT išaiškinti ir patraukti administracinėn atsakomybėn asmenis dėl ANK 261 straipsnyje nurodytų pažeidimų, pažymėtina, šiame straipsnyje nustatyta administracinė atsakomybė už žemės sklypų naudojimą ne pagal nustatytą pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir (ar) būdą, taip pat už trukdymą žemės naudotojui naudoti žemę pagal nustatytą pagrindinę žemės naudojimo paskirtį.
Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kas paminėta bei įvertinusi pareiškėjų skundžiamus administracinius aktus, sprendžia, kad jie iš esmės atitinka VAĮ 8 straipsnio 1 dalies reikalavimus. Iš ginčijamų aktų turinio matyti, kokiais nustatytais faktais, teisės aktų nuostatomis jie grindžiami, juose pateikti pakankami ir aiškūs sprendimų motyvai, aiškios dėl jų kylančios pasekmės. Taip pat iš skundžiamų administracinių aktų yra aišku dėl kurios dalies pareiškėjų prašymų administracinė procedūra nėra baigta. NŽT raštuose ištirtos ir nustatytos aplinkybės, prašymų teritoriniame skyriuje nagrinėjimo eiga, pateikti konkretūs argumentai dėl pareiškėjų nurodomo pažeidimo Žemės sklypo dalį, kuriai yra nustatytas servitutas, naudojant ne pagal nustatytą žemės ūkio paskirtį, pateikti pakankami motyvai dėl skyriaus veiksmų vertinimo.
Dėl argumentų, jog buvo pažeistos pareiškėjų teisės pažymėtina, kad NŽT ginčijamuose aktuose konstatavo, jog skyrius Žemės sklypo naudojimo patikrinimą atliko ne pagal visus šiam žemė sklypui taikytinus Žemės naudojimo valstybinė kontrolės nuostatų papunkčius bei pavedė atlikti pakartotinį patikrinimą (patikrinimo metu žemės sklypo savininkai turi teisę dalyvauti). Dėl NŽT priimtų administracinių aktų pažymėtina, jog jie priimti nagrinėjant pareiškėjų skundus, todėl pareiškėjai turėjo visas galimybes kreiptis į NŽT dėl susipažinimo su administracinės procedūros metu gautais dokumentais ir kita informacija, pateikti papildomą informaciją ir duoti paaiškinimus, teikti savo nuomonę administracinės procedūros metu kylančiais klausimais (VAĮ 20 str. 1 d. 1, 2, 6). Todėl atmestini pareiškėjų argumentai, kad ginčijami NŽT administraciniai aktai neatitinka VAĮ reikalavimų.
Pažymėtina, kad vien tai, jog pareiškėjai nesutinka su ginčijamus sprendimus priėmusių institucijų atliktu jų prašymuose ir skunde nurodytų aplinkybių dėl priimtų ir įsiteisėjusių teismų sprendimų vertinimu, teisės normų aiškinimu ir taikymu, nėra pagrindas tokių sprendimų laikyti neatitinkančiais VAĮ reikalavimų.
Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad atsakovai ginčo santykius reguliuojančias teisės normas aiškino teisingai bei priėmė pagrįstus administracinius aktus, kurių naikinti nėra pagrindo. Taip pat nėra pagrindo, įpareigoti NŽT tinkamai atlikti žemės naudojimo valstybinės kontrolės veiksmus dėl Vilniaus miesto savivaldybės įpareigojimo pašalinti padarytus pažeidimus statant statinius (inžinerinius tinklus ir susisiekimo komunikacijas) Žemės sklype, esant NTR registre įregistruotai pagrindinei žemės ūkio paskirčiai, išaiškinti ir patraukti administracinės atsakomybėn asmenis už ANK 261 straipsnyje nurodytus teisės aktų pažeidimus, taip pat kreiptis į teismą dėl įpareigojimo pašalinti šiuos pažeidimus. Dėl šių argumentų pareiškėjų skundas atmetamas kaip nepagrįstas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsniu,
nusprendžia:
Pareiškėjų D. D.-U., J. U. ir S. P. skundą atmesti.
Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.