- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-01-23
- Bylos Nr.
- 1S-51-209/2012
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Stasys Lemežis
- Pareiškėjas
- M. M.
- Kategorijos
teismo posėdyje, BPK 441 str. tvarka, išnagrinėjęs pareiškėjo M. M. įmonės „A.“ direktoriaus skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 15 d. nutarties, kuria netenkintas pareiškėjo skundas dėl Vilniaus apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojo 2011-10-28 nutarimo atsisakyti patenkinti skundą dėl Vilniaus apygardos prokuratūros Antrojo (sunkių nusikaltimų ikiteisminio tyrimo organizavimo) skyriaus prokurorės 2011-09-26 nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimą Nr. 10-2-00879-10 panaikinimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
2010-12-14 Vilniaus miesto apylinkės prokuratūroje pagal M. M. įmonės „A.” direktoriaus M. M. pareiškimą buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 10-2-00879-10 pagal BK 208 str. 2 d. dėl galimo skolininko nesąžiningumo. Pareiškime buvo nurodyta, jog M. M. įmonė „A.” ir UAB „S. b.” 2008-05-14 pasirašė Negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį, kurios pagrindu UAB „S. b.” nuomojosi komercinės paskirties patalpas, esančias Kalvarijų g., Vilniuje, o susidarius įsiskolinimui už suteiktas paslaugas, UAB „S. b.” pareiškė nutraukianti nuomos sutartį, 2009-01-03 buvo pasirašytas protokolas dėl sutarties nutraukimo sąlygų, kuriame buvo numatytas įsiskolinimo padengimo grafikas. Šio grafiko UAB „S. b.” nevykdė, nors žadėjo atsiskaityti. 2010-09-13 kreipusis į Vilniaus apygardos teismą dėl skolos priteisimo ir laikinųjų apsaugos priemonių taikymo 2010-10-16 nutartimi prašymas buvo patenkintas ir pateikus antstolei V. M. paaiškėjo, kad 2010-10-15 UAB „S. b.” iškelta bankroto byla. 2008 m., t.y. sutarties sudarymo metu, UAB „S. b.” įstatinis kapitalas buvo 100.000 Lt. Pareiškėjo turimais duomenimis, po negyvenamųjų patalpų nuomos sutarties nutraukimo UAB „S. b.”, galimai piktybiškai ir tikslingai, mažino savo įstatinį kapitalą ir perleidinėjo vertingą įmonės turtą, bankroto procedūrą iš karto inicijavo, sužinojusi apie ieškinio pateikimą.
2011-01-27 Vilniaus miesto apylinkės prokuratūros prokurorė nutarimu nutraukė ikiteisminį tyrimą nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.
2011-03-03 Vilniaus miesto apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro nutarimu M. M. įmonės "A." skundas atmestas.
2011-03-03 Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2011-03-23 nutartimi M. M. įmonės “A.” skundas atmestas.
2011-04-27 Vilniaus apygardos teismas nutartimi panaikintas nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą ir tyrimas atnaujintas, nutartyje nurodant tyrimo trūkumus, kurie šalintini ikiteisminio tyrimo metu.
2011-06-08 Vilniaus miesto apylinkės prokuratūros prokurorė nutarimu nutraukė ikiteisminį tyrimą, nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.
2011-07-14 Vilniaus miesto apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojo nutarimu ikiteisminis tyrimas atnaujintas.
2011-09-26 Vilniaus apygardos prokuratūros skyriaus prokurorė nutarimu nutraukė ikiteisminį tyrimą nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo, numatyto BK 208 str. 2 d., požymių.
2011-10-28 Vilniaus apygardos prokuratūros vyriausiasis prokuroras nutarimu atmetė M. M. įmonės “A.” skundą.
2011-12-15 Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo nutartimi netenkintas M. M. įmonės „A.“ skundas dėl 2011-10-28 Vilniaus apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro nutarimo.
Šalies argumentai
Skundu pareiškėjas M. M. įmonės „A.“ direktorius prašo Vilniaus apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojo 2011-10-28 nutarimą panaikinti ir įpareigoti Vilniaus miesto apylinkės prokuratūrą atnaujinti ikiteisminį tyrimą ir nurodo, kad jie rėmėsi Akcinių bendrovių įstatymo nuostatomis ir UAB „S. b.“ atsakingų asmenų faktiškais veiksmais. Ikiteisminėje medžiagoje nėra pateikti finansiniai dokumentai – kasos pajamų orderiai, bankinių mokėjimų dokumentai, patvirtinantys papildomai išleistų akcijų apmokėjimus, o tvirtinimas, kad įnašus į kasą patvirtina ikiteisminio tyrimo metu išreikalauti kasos pajamų orderiai negali būti laikomi akcijų apmokėjimo dokumentais, kadangi tai buvo tik laikinas įmonės apyvartinių lėšų kreditavimas akcininkais. Faktas, kad paskolos akcininkų buvo susigrąžintos jau esant įmonei nemokiai ir kylant bankroto grėsmei, tik patvirtina, kad akcininkai veikė galimai nesąžiningai, kas patvirtina, kad bendrovės atsakingi asmenys turėjo tikslą išvengti atsiskaitymo su kreditoriais. 2008 nesant atliktam jokiam papildomam išleistų akcijų apmokėjimui, UAB „S. b.“ administracija pranešė VĮ Registrų centrui apie įstatinio kapitalo didinimą (b.l. 47, 51-55, 59, 60-66), pažeisdama Lietuvos Respublikos Akcinių bendrovių įstatymo 50 str. 4. p., 45 str. 8, 12 p., ir taip pristabdė kreditorių spaudimą padengti skolas ir siekius apginti savo interesus ir tai buvo pagrindinis tikslas tikslu ateityje išsiimti iš apyvartos anksčiau investuotas pinigines lėšas, o kreditorių klaidinimą patvirtina tai, kad nėra surasta finansinių dokumentų, patvirtinančių papildomai išleistų akcijų apmokėjimą. Net jei įstatinis kapitalas buvo padidintas ir apmokėtas, dokumentai rodo, kad įsiskolinimai dvigubai viršija turimą turtą, o jokių veiksmų įstatinio kapitalo mažinimui vadovaujantis Akcinių bendrovių įstatymo 38 str. 3, 4 p., padaryta nebuvo. Šie UAB „S. b.“ atsakingų asmenų veiksmai turi BK 222 ir 223 str. požymių, o tai rodo, kad yra sietini su BK 208 str. numatyto nusikaltimo sudėties požymiais. Tyrimo metu nebuvo išsiaiškinta ar rinkos kaina buvo parduoti įmonei priklausę automobiliai, nes minimas tik skelbimas laikraštyje, bet nėra atlikto vertinimo, nėra patikrinta, kaip išparduotas kitas įmonės turtas, kadangi esantis turto apraše turtas yra visai neženklus. Pareiškėjui nesuprantama kodėl Teismas, vertindamas nurodytas aplinkybes, daro išvadą, jog skundžiamame nutarime pagrįstai konstatuota, kad nagrinėjamu atveju nėra nusikaltimo sudėties požymio. Padarytą žalą patvirtino Vilniaus apygardos teismas 2011-01-28 (Civilinė byla Nr. B2- 3188-585/2011) 108737,62 Lt sumai.
Teismo posėdyje pareiškėjas prašo skundą patenkinti pilnai, papildomai pasakyti nieko neturi.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmestinas.
Lietuvos Respublikos BK 11 ir 12 str. numatyta, kad baudžiamasis nusižengimas ir nusikaltimas yra pavojinga ir šiame kodekse uždrausta veika.
Pagal Lietuvos Respublikos BK 205 str. atsako tas, kas juridinio asmens vardu oficialioje ataskaitoje ar paraiškoje pateikė apgaulingus duomenis apie juridinio asmens veiklą ar turtą ir šiuo pareiškimu suklaidino valstybės instituciją, tarptautinę viešąją organizaciją, kreditorių, juridinio asmens dalyvį ar kitą asmenį, kuris dėl to patyrė didelės turtinės žalos, tačiau, šiuo atveju, sutinkamai su akcinių bendrovių 38 str. 2 d., įstatinio kapitalo dydis yra lygus visų pasirašytų bendrovės akcijų nominalių verčių sumai, o, kaip matyti iš bylos duomenų (t.2, b.l. 154-156) 2008-06-30 pasirašytų bendrovės akcijų nominalių verčių suma jau atitiko 100.000 Lt. Byloje yra duomenų apie įnašus įstatiniam kapitalui didinti (t.2, b.l. 151, 152, 153), apie tai parodė 2011-09-21 liudytoja apklausta D. Č. (t.2, b.l. 143-144). Atsižvelgus į išdėstytą, darytina išvada, kad, šiuo atveju, nėra teisinio pagrindo taikyti BK 205 str.
Skundo teiginiai apie įstatinio kapitalo nesumažinimą, vertinant pažeidimo pobūdį, t.y. pavojingumą ir įstatymų nuostatas – tai, kad tokia veika net ATPK 50(6) str. neįvardinama kaip kreditorių teisių pažeidimas, kai, tuo tarpu, minėtoje normoje įvardinamas tik įmonių ir įstaigų administracijų vadovų pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo teismui nepateikimas, nelaikytini vada baudžiamajai atsakomybei kilti. Šiuo atveju, atkreipiamas dėmesys ir į tai, kad M. M. įmonė „A.“ yra profesionalus verslo subjektas, sutartis buvo sudaryta dėl ženklių įmokų už nuomojamas patalpas – 18089,40 Lt per mėnesį (t.1, b.l. 3), todėl jis apie UAB „S. b.” mokumą galėjo spręsti iš įmonės mokamų įmokų už nuomą ir kitų aplinkybių, o ne tik įmonės įstatinio kapitalo dydį.
Todėl, atsižvelgus į išdėstytą, bet manant, kad buvo pažeistos administracijos vadovo specialiosios ar fiduciarinės pareigos ir yra pakankamas priežastinis ryšys šio pažeidimo ir atsiradusios žalos ir dėl to galima taikyti įmonės administracijos vadovo civilinę atsakomybę, pareiškėjo teisės gintinos civilinio proceso tvarka (pvz. klausimas dėl specialiosios ar fiduciarinės pareigos pažeidimo buvo spręstas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2011 m. kovo mėn. 25 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-130/2011; Teismų praktika 35).
Apeliacinio skundo teiginiai, kad tyrimo metu nebuvo išsiaiškinta ar rinkos kaina buvo parduoti įmonei priklausę automobiliai, nes nėra atlikto vertinimo, nėra patikrinta, kaip išparduotas kitas įmonės turtas, neturi reikšmės ikiteisminio tyrimo nutraukimui, kadangi iš byloje surinktų duomenų nematyti, kad minimi automobiliai buvo parduoti akivaizdžiai viršijus rinkos kainą, tokių duomenų nepateikė ir pareiškėjas. Kaip matyti iš PVM sąskaitų – faktūrų, automobiliai Peugeot Boxer (t.1, b.l. 113) ir Honda CRV (t.1, b.l. 129) buvo parduoti 2009-09-11, atitinkamai už 5000 ir 15000 Lt, o jų likutinė vertė (t.1, b.l. 190, 191) nurodoma atitinkamai 11 676,21 ir 20 934, 85 Lt. Tačiau, šiuo atveju, atkreiptinas dėmesys, kad pati likutinė vertė galėjo būti netiksli, be to, antrojo parduoto automobilio ji artima pardavimo kainai, o pirmasis automobilis bylos duomenimis buvo patyręs auto įvykių, kas mažino jo realią vertę. Be to, ar rinkos kaina buvo parduoti įmonei priklausę automobiliai ir kitas turtas – t.y. įmonės sandorius 36 mėnesių bėgyje, jau tikrino bankroto administratorius. Pažymėtina, kad minėti sandoriai galėjo (gali) būti ginčijami civilinio proceso tvarka. Kiti apeliacinio skundo argumentai nėra aiškiai suformuluoti ir pagrįsti.
Rezoliucinė dalis
nutarė:
pareiškėjo M. M. įmonės „A.“ direktoriaus skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 15 d. nutarties atmesti ir nutartį palikti galioti.
Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.