Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Pranešėja Erika Misiūnienė Civilinė byla Nr. 2A-1518-524/2013

2013 m. gruodžio 4 d.

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Erikos Misiūnienės, teisėjų Virginijos Nijolės Griškevičienės, Alvydo Žerlausko, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą Nr. 2-15481-769/2013 pagal ieškovės UAB „Logistikos sprendimai“ ieškinį atsakovei UAB „Ostamarina LT“ dėl skolos ir delspinigių priteisimo, trečiasis asmuo ieškovės pusėje UAB „LT Jūrinis centras“, bei ieškovės apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013-05-24 sprendimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

ieškovė ieškiniu prašė jai iš atsakovės priteisti 34 203,61 Lt skolą, 1 026,11 Lt palūkanų, 6 proc. dydžio procesines palūkanas, bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, jog 2009-04-01 UAB „LT Jūrinis centras“ ir UAB „Ostamarina LT“ pasirašė konsignacijos sutartį, kuria atsakovė įsipareigojo perduotas pardavimui prekes saugoti, demonstruoti, jas parduoti ir atsiskaityti su UAB „LT Jūrinis centras“ sutartyje nustatytais terminais ir tvarka. 2009-11-30 UAB „Logistikos sprendimai“ pagal išrašytas PVM sąskaitas faktūras Nr. JCPO21V, JCP9024V, JCP9025V iš UAB „LT Jūrinis centras“ nupirko prekes, konsignacijos sutartimi perduotas UAB „Ostmarina LT“, vėliau buvo nuspręsta neparduotas prekes atsiimti, o dėl neatsiimtos prekių dalies buvo išrašyta PVM sąskaita faktūra Nr. LOG 12000082 34 203,61 Lt sumai.

Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2012-12-06 preliminariu sprendimu ieškinį patenkino, o 2013-05-24 galutiniu sprendimu tenkino iš dalies: iš atsakovės ieškovei priteisė 20 517,24 Lt skolos, 499 Lt palūkanų, 6 proc. dydžio procesines palūkanas nuo 2012-11-23 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 317 Lt bylinėjimosi išlaidų; kitą ieškinio reikalavimų dalį atmetė. Taip pat iš ieškovės priteisė 400 Lt bylinėjimosi išlaidų atsakovei bei 16,30 Lt valstybei; iš atsakovės valstybei priteisė 24,40 Lt bylinėjimosi išlaidų. Teismas iš tiekėjo UAB „LT Jūrinis centras“ 2009-12-31 akto nustatė, jog atsakovė turėjo tiekėjo prekių už 129 652,37 Lt, atsakovė 2010-05-28 trečiajam asmeniui grąžino prekių už 159,13 Lt, ieškovei 2011-02-28 grąžino prekių už 95 448,76 Lt ir 2012-03-14 – už 8 404,20 Lt. Taip pat teismas sutiko su atsakovės paaiškinimais, jog prekių perdavimo akte buvo įsivėlusi klaida, t. y. neteisingai buvo nurodyta 230 vienetų virvės, nors faktiškai buvo perduota tik 1 vienetas 230 metrų ilgio virvės, todėl skolos sumą sumažino dar 5 194,86 Lt suma (229 vienetų virvės po 19,063+PVM).

Kadangi 2012-02-15 PVM sąskaita faktūra Nr. LOG*12000082 atsakovei buvo įteikta 2012-06-01, jos apmokėjimo terminas buvo nustatytas 10 dienų, palūkanas teismas apskaičiavo nuo 2012-06-11 iki kreipimosi į teismą dienos.

Teismas netenkino ieškovės prašymo iš atsakovės priteisti jai 2 420 Lt UAB „Teisinių paslaugų grupė“ sumokėtą sumą, kadangi šią sumą pagrindžianti PVM sąskaita faktūra buvo išrašyta už 10 val. civilinėje byloje Nr. L2-11334-889/2012, o ne byloje Nr.2-15481-769/2012. Be to, teismas nurodė, kad juridiniam asmeniui teisme negali atstovauti kitas juridinis asmuo. Ieškovei byloje atstovavo advokatas A. Ž. pagal 2013-01-30 atstovavimo sutartį, todėl 2 420 Lt, ieškovės sumokėtų UAB „Teisinių paslaugų grupė“, nesančiai ieškovės atstove byloje, nepriskirtini prie būtinųjų bylos vedimo išlaidų.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Byloje nustatyta, kad atsakovė UAB „Oskarmarinus“ su trečiuoju asmeniu UAB „LT Jūrinis centras“ 2009-04-01 sudarė konsignacijos sutartį, kurios pagrindu atsakovei perdavė 153 032,12 Lt vertės prekių (t. 1, b. l. 13–35). UAB „LT Jūrinis centras“ 2009-11-30 135 132,27 Lt vertės prekes pardavė ieškovei UAB „Logistikos sprendimai“ (t. 1, b. l. 37–59). UAB „LT Jūrinis centras“ konsignacijos sutartį 2010-09-18 nutraukė (t. 1, b. l. 97). Ieškovė atsakovei 2012-02-15 išrašė 34 203,61 Lt PVM sąskaitą faktūrą, kurią nurodė apmokėti iki 2012-02-25 (t. 1, b. l. 12). Atsakovė 2010-05-28 grąžino ieškovei 159,13 Lt vertės prekių trečiajam asmeniui, o 2011-02-28 – 95 448,76 Lt ir 2012-03-14 – 8 404,20 Lt vertės prekių grąžino ieškovei (t. 1, b. l. 88, 98–107).

Apeliantės teiginiai, kad ji neva laikėsi nuoseklios pozicijos, jog 2012-02-15 PVM sąskaita faktūra Nr. LOG*12000082 34 203,61 Lt sumai buvo išrašyta ir pateikta atsakovei ne už negrąžintas pas atsakovę esančias prekes, o už atsakovės parduotas prekes, atmestini kaip neatitinkantys tikrovės ir prieštaraujantys bylos medžiagai. Ieškovė dar savo pirminiame ieškinyje nurodė, kad „neatsiimtai prekių daliai buvo išrašyta PVM sąskaita faktūra Nr. Nr. LOG*12000082 ir išsiųsta registruotu laišku UAB „Ostmarina Lt“ (t. 1, b. l. 2). Šis faktas buvo pakartotas ieškovės patikslintame ieškinyje (t. 1, b. l. 63), ieškovės atstovas 2013-02-18 teismo posėdžio metu nurodė, kad „už perduotas, bet neparduotas prekes, buvo išrašyta sąskaita faktūra, kuri yra pagrindas priteisti pinigus pagal šią sąskaitą faktūrą“ (t. 1, b. l. 139). Ieškovės darbuotojas M. N. 2013-04-04 teismo posėdyje paliudijo, kad UAB „LT Jūrinis centras“ buvo skolinga ieškovei ir todėl perdavė savo reikalavimo teises į atsakovę, ieškovė jokio prekių likučio netikrino, o sąskaitos sumą nurodė tokią, kokią pasakė atsakovės direktorius Eidukevičius (t. 1, b. l. 157, 158). Liudytoja D. R. nurodė, kad sąskaitą išrašė tokiai sumai, kokią nurodė M. N., už kokias prekes sąskaita ir kokie santykiai siejo UAB „Logistikos sprendimai“ su UAB „Ostamarina Lt“, liudytoja apskritai nežinojo (t. 1, b. l. 157). Taigi ir apeliantės teiginiai, kad aplinkybę, jog sąskaita buvo išrašyta už parduotas prekes, paliudijo liudytojai M. N. ir D. R., taip pat neatitinka tikrovės.

Todėl atmestini kaip nepagrįsti apeliantės argumentai, kad pirmosios instancijos teismo išvada, jog 2012-02-15 PVM sąskaita faktūra buvo išrašyta už visą pas atsakovę esantį prekių likutį, yra klaidinga ir nepagrįsta byloje esančiais įrodymais. Be to, apeliantė nepagrįstai remiasi atsakovės su trečiuoju asmeniu 2009-04-01 sudarytos konsignacijos sutarties nuostatomis, kadangi ieškovė nebuvo šios sutarties šalimi, be to, dar iki ieškovės sąskaitos faktūros atsakovei išrašymo konsignacijos sutartis buvo nutraukta jau daugiau kaip metai laiko.

Kita vertus aplinkybė, už ką išrašyta sąskaita faktūra, neturi lemiamos reikšmės sprendžiant dėl ieškovės reikalavimo pagrįstumo. Esminę reikšmę turi aplinkybė, už kokios vertės prekes atsakovė neatsiskaitė. Pirmosios instancijos teismas atsakovės skolą apskaičiavo iš 2009-12-31 trečiojo asmens UAB „LT Jūrinis centras“ sudaryto prekių likučių akte (t. 1, b. l. 89–96) nurodytos prekių vertės atimdamas atsakovės po šio akto sudarymo grąžintų prekių vertę. Teisėjų kolegija nesutinka su apeliantės argumentais dėl 2009-12-31 prekių likučių akto įrodomosios vertės. Visų pirma, pirmosios instancijos teismas teisingai pastebėjo, kad ieškovės išrašytos 2012-02-15 PVM sąskaitos faktūros Nr. LOG*12000082 suma, t. y. 34 203,61 Lt, tiksliai atitinka sumą, kuri gaunama iš 2009-12-31 prekių likučių akte nurodytos pas atsakovę likusių prekių vertės (129 652,37 Lt) atėmus atsakovės 2011-02-28 grąžintų ieškovei prekių vertę (95 448,76 Lt). Teisėjų kolegijos vertinimu, tokio atsitiktinio sutapimo galimybė yra neįtikinama. Be to, minėtas aktas sudarytas trečiojo asmens, kuris, priešingai nei teigia apeliantė, bylos nagrinėjimo metu šio akto neginčijo. 2009-12-31 aktą į bylą pateikė atsakovė, o, kaip minėta (liudytojų parodymai), PVM sąskaitą faktūrą ieškovė išrašė pagal atsakovės direktoriaus nurodytus duomenis – iki sąskaitos išrašymo (2012-02-05) atsakovė buvo 2011-02-28 grąžinusi didžiąją dalį 95 448,76 Lt vertės prekių, o 8 404,20 Lt vertės prekes atsakovė grąžino vėliau, t. y. 2012-03-14. Apeliantės hipotetinės prielaidos, kad galbūt šis aktas yra sudarytas pačios atsakovės, yra teisiškai nereikšmingos, byloje įstatymo nustatyta tvarka (CPK 184 str.) teismui pareiškimo dėl įrodymo suklastojimo pateikta nebuvo. Pirmosios instancijos teismas teisingai pažymėjo, kad byloje ir kiti rašytiniai įrodymai yra nepasirašyti, tarp jų tie, kuriais remiasi pati ieškovė.

Teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais, jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus šiame CPK numatytas išimtis (CPK 185 str.). Įrodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas tikimybių pusiausvyros taisykle, kuri reiškia, kad nėra reikalaujama absoliutaus teismo įsitikinimo, – išvadai apie tam tikro fakto buvimą įrodymų pakanka, jeigu byloje esantys įrodymai leidžia labiau tikėti, kad tas faktas buvo, negu kad jo nebuvo. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad byloje nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, apskaičiuodamas atsakovės skolą ieškovei, pagrįstai vadovavosi 2009-12-31 trečiojo asmens UAB „LT Jūrinis centras“ sudarytu prekių likučių aktu, t. y. atsakovės skolos sumą apskaičiavo iš akte nurodytos prekių vertės atimdamas atsakovės vėliau grąžintų prekių vertę.

Teisėjų kolegija sutinka su apeliantės argumentais dėl virvės. UAB „Oskarmarinus“ su UAB „LT Jūrinis centras“ 2009-03-06 pasirašytame perdavimo–priėmimo akte nurodyta, jog perduota 230 vienetų 1,5 mm 230 m virvės, kurios vieneto kaina yra 19,063 Lt+PVM (t. 1, b. l. 27). Taip pat ir atsakovės teismui pateiktame UAB „LT Jūrinis centras“ 2009-12-31 likučių akte nurodyta 230 vienetų 1,5 mm 230 m virvės (t. 1, b. l. 93). Aplinkybė, kad virvės ilgis sutampa su perduotų vienetų skaičiumi, nereiškia, kad vienetų skaičius nurodytas neteisingai, juo labiau – kad buvo perduota tik 1 virvė. Atsakovė, be savo paaiškinimų, jokių įrodymų, jog minėtuose dokumentuose virvės kiekis buvo nurodytas klaidingai, nepateikė, todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sumažino ieškovei priteistiną sumą iš jos minusuodamas 229 virvės vienetų kainą.

Atmestini apeliantės argumentai, kad teismas nepagrįstai ieškovei priteistiną sumą sumažino 159,13 Lt dėl 2010-05-28 gražintų prekių (b. l. 88). Šios prekės buvo grąžintos galiojant atsakovės ir trečiojo asmens konsignacijos sutarčiai, jau po 2009-12-31 prekių likučių akto sudarymo, todėl ieškovė, kaip UAB „LT Jūrinis centras“ prekių nuosavybės teisių perėmėja, negali iš atsakovės reikalauti daugiau, nei atsakovė gavo prekių iš UAB „LT Jūrinis centras“, todėl atsakovė prieš ieškovės reikalavimą gali atsikirsti prekių grąžinimo trečiajam asmeniui faktu (CK 6.107 str. 1 d.).

Reziumuojant atsakovės reikalavimas yra pagrįstas iš dalies, todėl jai priteistina 25 640,28 Lt skolos (129 652,37-159,13-95 448,76-8 404,20).

Teisėjų kolegija sutinka su apelianto argumentais palūkanų skaičiavimo klausimu. Atsakovė prieštaravimuose (t. 1, b. l. 76) pati nurodė, kad jai ieškovė PVM sąskaitą faktūrą Nr. LOG*12000082 pateikė 2012-02-15, tačiau atsakovė atsisakė ją priimti ir apmokėti, kadangi nesutiko su jos suma. Šioje byloje atsakovė savo skolą iš dalies pripažino. Taigi atsakovė, žinodama apie savo skolą, ieškovei nesumokėjo net savo pripažįstamos skolos dalies. Atsakovės atsiliepime nurodyti motyvai, kad neprivalėjo atlikti mokėjimų, nes neturėjo sutartinių santykių su ieškove, kad neaišku, už kokias prekes buvo išrašyta PVM sąskaita faktūra, yra formalūs ir nesąžiningi, nes atsakovė savo prieštaravimuose nurodė, jog šalys derėjosi dėl skolos sumos, žadėjo pasirašyti tarpusavio konsignacijos sutartį (t. 1, b. l. 76). Taigi atsakovė žinojo, kad su UAB „LT Jūrinis centras“ sudaryta konsignacijos sutartis buvo nutraukta 2010-09-18, kad ieškovė iš UAB „LT Jūrinis centras“ perėmė nuosavybės teisę į trečiojo asmens atsakovei perduotas prekes, ir žinojo apie savo prievolę grąžinti prekes arba jų kainą, todėl nepagrįstai remiasi sutartinių santykių su ieškove nebuvimu ir kad apie reikalavimo perleidimą ji informuota nebuvo (CK 6.109 str.). Atsakovė nesumokėdama skolos nei ieškovei, nei trečiajam asmeniui, elgėsi nesąžiningai (CK 6.4, 6.38 str., 6.109 str. 1 d., 6.106 str.). Esant tokioms aplinkybėms sutiktina su apeliantės argumentu, kad palūkanas ieškovė galėjo skaičiuoti po PVM sąskaitoje faktūroje nurodyto atsiskaitymo termino pabaigos, t. y. nuo 2012-02-26. Kadangi ieškovė prašė priteisti palūkanas ne už visą laikotarpį iki ieškinio padavimo, o tik už šešis paskutinius mėnesius, todėl ieškovei priteistinos palūkanos nuo 25 640,28 Lt sumos sudaro 769,21 Lt.

Teisėjų kolegija iš dalies sutinka su apeliantės argumentais dėl UAB „Teisinių paslaugų grupė“ sumokėtų 2 420 Lt už teisines paslaugas priteisimo. CPK 88 str. 1 d. 9 punkte nustatyta, kad prie išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, priskiriamos ir kitos būtinos ir pagrįstos išlaidos. Teismų praktikoje pripažįstama, kad kai procesinius dokumentus teismui rengia asmuo, taip pat ir juridinis, vykdantis teisėtą veiklą, šalies turėtos išlaidos dėl procesinių dokumentų rengimo gali būti priskiriamos prie kitų būtinų ir pagrįstų išlaidų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005-05-02 konsultacija Nr. A3-127, publikuota „Teismų praktikoje“ Nr. 23, Panevėžio apygardos teismo 2008-09-10 nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-321-544/2008, Vilniaus apygardos teismo 2012-11-14 nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-2439-640/2012, Klaipėdos apygardos teismo 2013-06-07 nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-148-123/2013, kt.). Todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai ieškovės išlaidų priteisimo klausimą sprendė vadovaudamasis atstovavimą reglamentuojančiomis procesinėmis teisės normomis (CPK 55, 56 str.). Taip pat pirmosios instancijos teismas nepagrįstai rėmėsi Vilniaus apygardos teismo 2013-02-28 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-2570-567/2012, kadangi joje buvo sprendžiamas bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas ne bylos šaliai, o trečiajam asmeniui. Teismas, nagrinėdamas šių išlaidų priteisimo klausimą, turi įvertinti, ar šios išlaidos yra būtinos ir racionalios, ar jos pagrįstos byloje esančiais rašytiniais įrodymais, t. y. mokėjimo dokumentais (PVM sąskaitomis faktūromis, kvitais ir kt.). Iš teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų matyti, kad civilinė byla Nr. L2-11334-889/2012 iškelta pagal UAB „Logistikos sprendimai“ pareiškimą dėl 34 203,61 Lt skolos, 6 proc. procesinių palūkanų, 257 Lt žyminio mokesčio bei 605 Lt išlaidų teisinėms paslaugoms apmokėti. Taigi šioje byloje nagrinėjamas iš esmės tas pats šalių ginčas, todėl pirmosios instancijos teismo ir atsakovės atsiliepimo motyvas, kad šios išlaidos buvo patirtos kitoje byloje, yra pagrįstas tik iš dalies.

Įstatymai nedraudžia advokatui ir klientui susitarti dėl išankstinio apmokėjimo už advokato ar advokato padėjėjo pagalbą, t. y. iki pradedant teikti šią pagalbą (CK 6.720 str. 1, 3 d.). Taip pat įstatymuose neįtvirtinta specialiųjų reikalavimų ar apribojimų, įpareigojančių advokatą ar advokato padėjėją susitarti su klientu dėl konkretaus, individualaus apmokėjimo kiekvienoje konkrečioje civilinėje byloje. Atstovavimo santykių sutartinis pobūdis lemia, kad šių santykių šalys – atstovaujamasis ir atstovas – yra laisvi susitarti dėl atstovavimo masto ir apmokėjimo tvarkos. Taigi susitariant dėl advokato ar advokato padėjėjo pagalbos, galima susitarti dėl pagalbos teikimo konkrečioje byloje, keliose ar apskritai visose kliento bylose, taip pat neteisminėse institucijose, kitose organizacijose, taip pat dėl apmokėjimo už šias paslaugas tvarkos (iš anksto ar vėliau, iš karto ar dalimis). Dėl to, viena vertus, nėra pagrindo reikalauti, kad byloje dalyvaujantis asmuo, prašydamas atlyginti jo patirtas išlaidas advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti, teismui pateiktų dokumentus, expressis verbis patvirtinančius susitarimą dėl pagalbos teikimo vien tik toje konkrečioje civilinėje byloje. Taip pat nėra pagrindo atmesti prašymą dėl šių išlaidų priteisimo vien tik tuo pagrindu, kad teismui nepateikta dokumentų, kuriuose expressis verbis detaliai nurodoma apie patirtas išlaidas pagalbai apmokėti konkrečioje civilinėje byloje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-07-08 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-319/2011).

Taigi išlaidas advokato ar advokato padėjėjo pagalbai patvirtinantys įrodymai bei jų turinys turi būti teismo tiriami ir vertinami bendra tvarka kaip ir bet kurie kiti byloje pateikti įrodymai. Ieškovės patirtos teisinės pagalbos išlaidos pagrįstos rašytiniais įrodymais (t. 1, b. l. 7–10), jos mažesnės už teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose Rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Tačiau civilinėje byloje Nr. L2-11334-889/2012 ieškovė prašė teismo priteisti 605 Lt išlaidų teisinėms paslaugoms apmokėti, Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012-09-13 nutartimi teismo įsakymas, kuriuo buvo patenkinti kreditorės UAB „Logistikos sprendimai“ reikalavimai (taip pat ir dėl išlaidų priteisimo) buvo panaikintas tuo pagrindu, kad kreditorė per įstatymo nustatytą terminą byloje nepateikė ieškinio, t. y. dėl pačios ieškovės kaltės. Todėl ieškovės civilinėje byloje Nr. L2-11334-889/2012 patirtų 605 Lt išlaidų nėra teisinio pagrindo priteisti šioje byloje (CPK 3 str. 6 d., 137 str. 2 d. 4 p.). Vadovaudamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad šioje byloje pirmojoje instancijoje ieškovės patirtos išlaidos sudaro 2 344 Lt (2 420-605+529 (žyminis mokestis t. 1, b. l. 6)), kurios kartu su atsakovės patirtomis išlaidomis (1 000 Lt, t. 1, b. l. 136) šalims paskirstytinos CPK 93 str. 2 dalyje nustatyta tvarka.

Ieškovė reikalavo iš atsakovės priteisti iš viso 35 229,72 Lt, priteista 26 409,49 Lt, t. y. ~75 proc. visų reikalavimų, todėl ieškovei iš atsakovės priteistina 1 758 Lt bylinėjimosi išlaidų, o atsakovei iš ieškovės – 250 Lt. Įskaičius priešpriešinius reikalavimus, ieškovei iš atsakovės priteistina 1 508 Lt bylinėjimosi išlaidų.

Atsitinkamai keistinas ir valstybei priteistinų išlaidų paskirstymas: iš ieškovės priteistina 10 Lt, o iš atsakovės 31 Lt pirmosios instancijos teismo patirtų procesinių dokumentų siuntimo išlaidų.

Apeliaciniu skundu ginčijama suma sudarė 14 213,48 Lt, šia nutartimi ieškovei papildomai priteista 5 393,25 Lt, t. y. patenkinta ~38 proc. apeliacinio skundo. Atitinkamai paskirstytinos šalių apeliacinėje instancijoje patirtos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 str. 2, 3, 5 d.). Ieškovė pateikė įrodymus, kad sumokėjo 426 Lt žyminio mokesčio ir patyrė 2 057 Lt išlaidų už apeliacinio skundo surašymą (t. 2, b. l. 180, 181), atsakovė išlaidas pagrindžiančių įrodymų nepateikė, nors atsiliepime prašo jas priteisti. Todėl ieškovei iš atsakovės priteistina 943,54 Lt apeliacinėje instancijoje patirtų bylinėjimosi išlaidų.

Esant tokioms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismo sprendimas iš dalies keistinas (CPK 326 str. 1 d. 3 p., 331 str. 6 d.).

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013-05-24 galutinį sprendimą pakeisti ir išdėstyti taip:

Klaipėdos miesto apylinkės teismo2012-12-06 preliminarų sprendimą pakeisti.

Ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovės UAB „Ostmarina LT“, į. k. 300042493, buveinė Žvejų g. 24, Klaipėdoje, 25 640,28 Lt skolos, 769,21 Lt palūkanų, 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2012-11-23) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 1 758 Lt bylinėjimosi išlaidų ieškovei UAB „Logistikos sprendimai“, į. k. 241990650, buveinė Kalnuvėnų k., Klaipėdos r.

Kitus ieškinio reikalavimus atmesti.

Iš atsakovės UAB „Ostmarina LT“ priteisti 31 Lt, o iš ieškovės UAB „Logistikos sprendimai“ priteisti 10 Lt procesinių dokumentų siuntimo išlaidų valstybei.

Iš atsakovės UAB „Ostmarina Lt“ ieškovei UAB „Logistikos sprendimai“ priteisti 943,54 Lt apeliacinėje instancijoje patirtų bylinėjimosi išlaidų.