Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Inga Žukovaitė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 4-ojo skyriaus prokuroro Gaudento Balčiūno pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir susipažino su baudžiamąja byla, kurioje P. R. (P. R.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, deklaravęs gyvenamąją vietą ir gyvenantis (duomenys neskelbtini), nevedęs, dirbantis pagal individualią veiklą, teistas:

1) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. balandžio 7 d. baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 7 dalį, 58 MGL dydžio bauda, uždraudžiant vairuoti transporto priemones 3 metus. 2020 m. balandžio 27 d. išregistruotas iš probuojamųjų asmenų registro;

2) Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2018 m. birželio 29 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 259 straipsnio 2 dalį, 12 MGL dydžio bauda,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 22 straipsnio 1 dalyje, 178 straipsnio 5 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Teismo nustatytos aplinkybės

II. Byloje surinkti duomenys

3. Įtariamasis P. R. 2025 m. birželio 26 d. apklausos metu paaiškino, kad savo kaltę pripažįsta visiškai, dėl savo poelgio labai gailisi. Sutinka, kad pasikėsino pagrobti svetimą turtą 2025 m. gegužės 20 d. apie 18.04 val., UAB „RIMI Lietuva“ parduotuvėje, esančioje, adresu Vikingų g. 3, Vilniuje. Negali paaiškinti, kodėl taip padarė, pats savo poelgį vertina itin neigiamai. Jis į svogūnų maišelį įdėjo Eurolygos lipdukus ir sviestą bei apmokėjo, kaip svogūnų svorį. Dėl savo poelgio labai gailisi. Lipdukai nebuvo sugadinti, sviestas taip pat. Iš jo tą pačią dieną prekės buvo paimtos. Parduotuvės kamerose užfiksuota, kad parduotuvėje jis buvo su moterimi, bet užtikrina, kad ji nieko apie pasikėsinimą nežinojo. Kiek supranta, jo teistumas išnykęs, todėl sutinka ir neprieštarauja, kad šis ikiteisminis tyrimas būtų pabaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu. Užsiima individualia veikla, todėl sutinka, kad būtų paskirta bauda, jeigu ji bus per didelė, prašys teismo leisti ją sumokėti dalimis (el. b. l. 71–77).

4. UAB „Rimi Lietuva“ 2025 m. gegužės 20 d. pareiškime nurodoma, kad Vikingų g. 3, Vilniuje, vyras savitarnos kasoje nuskenavo Eurolygos lipdukus pagal jų svorį, kaip svogūnus. Lipduko kaina 1,29 Eur. Bandė išeiti iš PC pro savitarnos kasas. Pirkimas buvo baigtas, pilietis išeidinėjo pro kasas ir buvo sustabdytas. Eurolygos lipdukai 2024-2025 metų, kodas 7305942, 1 vnt. kaina 1,29 Eur, kiekis 143 vnt., bendra suma 184,47 Eur, grąžinta; indelis sviestui „Aleona“, kodas 7307319, 1 vnt. kaina 3,29 Eur, grąžinta (el. b. l. 1 –4; 5).

5. Ikiteisminio tyrimo metu 2025 birželio 26 d. liudytoja apklausta A. A. paaiškino, kad yra prekybos centro „RIMI“, esančio Vikingų g. 3, vadovė. Prisimena šį įvykį, nes pati atėjo į savitarnos kasų skyrių, kur 2025 m. gegužės 20 d. apie 18.04 val., adresu Vikingų g. 3, Vilniuje, į „RIMI“ parduotuvę užėjo, kaip vėliau sužinojo, P. R., kuris bandė praeiti pro savitarnos kasas įmušęs Eurolygos lipdukus 2024-2025 m., kodas 7305942, 143 vnt., 1 vnt. vertė 1,29 Eur, bei indelį sviesto „Aleona“, kodas 7307319, vertė 3,29 Eur, kaip svogūnus, bet atėjusi į savitarnos kasų skyrių asmeniškai jį sulaikė, tai yra asmuo jo ir apsaugos darbuotojo pastangomis buvo sulaikytas. Bendra bandytų išsinešti prekių vertė 187,76 Eur. Prekės nesugadintos ir grąžintos į apyvartą. Tai yra PC Rimi nuostolio nepatyrė. Civilinio ieškinio nereikš (el. b. l. 126–127).

6. Ikiteisminio tyrimo metu 2025 birželio 26 d. liudytoju apklaustas O. M. paaiškino, kad dirba apsaugos darbuotoju „Grifs AG“, šiuo metu „RIMI“ parduotuvėje, adresu Vikingų g. 3, Vilniuje. 2025 m. gegužės 20 d. jo pamaina prasidėjo 08 val. Jis buvo „RIMI“ parduotuvėje, rampoje, tikrino darbuotojus, pas jį atbėgo parduotuvės darbuotoja, kuri pasakė, kad sulaikytas vagis. Jis tuomet atėjo į parduotuvės savitarnos kasas ir pamatė vagį, savitarnoje su juo šnekėjosi direktorė A. A., kuri pastebėjo, kaip asmuo, vietoje svogūnų, savitarnos kasoje buvo įmušę „Eurolygos“ lipdukus 2024-2025 m., kodas 7305942, 143 vnt., 1 vnt. vertė 1,29 Eur, bei indelį sviestui „Aleona“, kodas 7307319, vertė 3,29 Eur, bandė praeiti pro savitarnos kasas, tačiau direktorės buvo sulaikytas. Vagis rankose turėjo popierinį maišelį, kuriame buvo minėti vogti daiktai bei keli svogūnai. Vagis buvo nuvestas iki tarnybinių apsaugos patalpų ir iškviesta policija. Bendra išsineštų prekių vertė 187,76 Eur. Prekės nesugadintos ir grąžintos į apyvartą, parduotuvei žala nepadaryta. Dėl šio vagies jau yra pateikti jų parduotuvės 6 pareiškimai dėl vagysčių. Visas vagystės faktas yra užfiksuotas parduotuvės vaizdo stebėjimo kameromis (el. b. l. 10–13).

7. 2025 m. birželio 20 d. kitų objektų apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūrimas 15 sek. trukmės vaizdo kameros įrašas, pavadinimu „2025-05-20 17-54-16 T769 HM Nordika - Kasos - Face control priekinis.mkv“, esantis aplankale „1_9 ĮRAŠAI“. Matomas „Rimi“ parduotuvės įėjimo vaizdas. Matomi ateinant du asmenys, moteris – juodomis kelnėmis, pilkais sportbačiais ir pilku megztiniu, vyras – mėlynais džinsais, baltais sportbačiais ir baltu megztiniu. <...> moteris ir vyras vaikšto po prekybos centrą. Apžiūrimas 6 min. 5 sek. trukmės vaizdo kameros įrašas, pavadinimu „2025-05-20 18-02-57 T769 HM Nordika - Kasos - SCO bendra1“, esantis aplankale „2_RIMI NORDIKA“. Matomas savitarnos kasų vaizdas. Moteris su vyru prieina prie savitarnos kasos. Moteris paima pirkinių maišelį, jį nuskenuoja, išskleidžia ir padeda ant prekių zonos. Vyras ima prekes iš pirkinių krepšio, skenuoja ir deda į pirkinių maišelį. Paskui prekių paieškoje ieško prekės ir tuomet sudeda viską į pirkinių maišą. Išeinant iš savitarnos kasų zonos, moterį su vyru sustabdo pardavėja. Pardavėjos tikrina vyro turimo maišo turinį. Kita pardavėja atspausdina čekį, žiūri su čekiu. Pardavėja laiko rankose vyro turėtą popierinį maišelį, kažką aiškinasi. Pardavėja kažkam skambina telefonu. Moteris, buvusi kartu su vyru, išėjo. Pardavėja perduoda popierinį maišelį kitai pardavėjai, kalbasi telefonu. Vyras numoja ranka ir išeina iš savitarnos kasų zonos. <...> Apžiūrimas 1 min. 5 sek. trukmės savitarnos kasos vaizdo įrašas, pavadinimu „2025-05-22 08-14-41“, esantis aplankale „2_RIMI NORDIKA „. Matomas savitarnos kasos vaizdas iš viršaus ir šalia esanti lentelė, kurioje matomos skenuojamos prekės. Moteris paima pirkinių maišelį, jį nuskenuoja, išskleidžia ir padeda ant prekių zonos. Vyras paima iš pirkinių krepšio popierinį maišelį, jį nuskenuoja ir įdeda į pirkinių maišą, ekrane pasirodo užrašas, jog nuskenuoti svogūnai. Tuomet vyras paima iš pirkinių krepšio batoną, nuskenuoja jį ir įdeda į pirkinių maišą, ekrane pasirodo užrašas, jog nuskenuotas batonas. Vyras paima iš pirkinių krepšio mangą, bando skenuoti ant jo esantį lipduką. Moteris ekrane ieško prekės, nuskenuoja mangą, įdeda į pirkinių maišą. Moteris sumoka telefone esančia banko kortele, paima maišą ir išeina (el. b. l. 93–97).

Motyvuojamoji dalis

III. Nusikalstamos veikos kvalifikavimas

8. Kaltinimas P. R. pareikštas pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 5 dalį. BK 22 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad pasikėsinimas padaryti nusikalstamą veiką yra tyčinis veikimas ar neveikimas, kuriais tiesiogiai pradedamas daryti nusikaltimas ar baudžiamasis nusižengimas, jeigu veika nebuvo baigta dėl nuo kaltininko valios nepriklausančių aplinkybių. BK 178 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta baudžiamoji atsakomybė tam, kas pagrobė nedidelės vertės svetimą turtą. Pagal BK 190 straipsnio 1 dalį nedidelės vertės turtas yra kai jo vertė viršija 3 MGL (150 Eur), tačiau neviršija 10 MGL (500 Eur) dydžio sumos.

9. Teismas konstatuoja, jog byloje surinktų duomenų, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais, visuma įrodyta, kad P. R. pasikėsino pagrobti nedidelės vertės svetimą turtą. Be paties kaltinamojo parodymų, kuriuose jis dėl šios nusikalstamos veikos padarymo savo kaltę pripažino ir nurodė jos padarymo aplinkybes, jo kaltė pagrįsta kitais byloje surinktais įrodymais, atitinkančiais BPK 20 straipsnio reikalavimus. Parduotuvės administracijos pareiškime nurodyta tiksli kaltinamojo pasikėsintų pagrobti („Eurolygos lipdukų“ ir sviesto indelio) prekių rūšis, o kiekis ir vertė atitinka kaltinime nurodytų pasikėsintų pagrobti prekių vertę. Kitų objektų apžiūros protokolu (vaizdo įrašuose) nustatyta, kad P. R. sudėtas prekes nuskanavęs savitarnos kasoje kaip kitą prekę, bandė praeiti pro kasas. Liudytojų A. A. ir O. M. nuoseklūs parodymai papildo kitus byloje surinktus įrodymus, patvirtinančius, kad P. R. bandė praeiti pro kasas, paėmė prekes iš parduotuvės, jas nuskenavo kitų prekių kodais ir praėjo pro savitarnos kasas, tačiau nespėjęs užvaldyti turto ir naudotis kaip savu, buvo sulaikytas. Visi aptarti duomenys tarpusavyje sutampa, vieni kitus papildo, sudaro nuoseklią įrodymų grandinę ir neabejotinai patvirtina, jog P. R. pasikėsino pagrobti nedidelės vertės svetimą turtą. P. R. nusikalstamos veikos nebaigė, dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, nes buvo sulaikytas parduotuvės administracijos ir apsaugos darbuotojų, pasikėsinto pagrobti turto vertė viršija 3 MGL, bet neviršija 10 MGL, todėl veika teisingai kvalifikuota pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 5 dalį.

IV. Bausmės skyrimo motyvai

10. Prokuroras siūlo baudžiamąją bylą užbaigti baudžiamojo įsakymo priėmimu. Teismo baudžiamojo įsakymo priėmimo procesas yra reglamentuojamas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) IX dalies XXXI skyriaus pirmame skirsnyje (418–425 straipsniai). BPK 418 straipsnio nuostatos numato esmines baudžiamojo proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu prielaidas, t. y. : 1) baudžiamasis įsakymas gali būti priimtas dėl nusikalstamų veikų už kurių padarymą gali būti skiriama kaip vienintelė ar alternatyvinė bet kuri bausmė, išskyrus atvejus, kai už nusikalstamą veiką gali būti skiriamas tik terminuotas laisvės atėmimas ar laisvės atėmimas iki gyvos galvos (BPK 418 straipsnio 1 dalis); 2) proceso užbaigimui teismo baudžiamuoju įsakymu būtinas kaltinamojo sutikimas (BPK 418 straipsnio 2 dalies); 3) teismo baudžiamojo įsakymo priėmimo procesas taikomas tik tais atvejais, kai kaltininkas atlygina ar pašalina padarytą žalą, jeigu žala buvo padaryta, arba įsipareigoja tokią žalą atlyginti ar pašalinti (BPK 418 straipsnio 1 dalis); 4) prokuroras, priėmęs sprendimą užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu, privalo apie tai pranešti nukentėjusiajam, kuris turi teisę per 7 dienas nuo pranešimo gavimo apskųsti tokį sprendimą (BPK 418 straipsnio 4 dalis).

11. Įstatymų leidėjas BK 178 straipsnio 5 dalies sankcijoje nustatė alternatyvias bausmės rūšis: viešieji darbai, bauda, laisvės apribojimas ir areštas. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad P. R. 2025 m. birželio 27 d. informuotas apie galimybę procesą užbaigti teismo baudžiamuoju įsakymu (el. b. l. 106–109; 110–113). Kaltinamasis sutiko su prokuroro sprendimu kreiptis į teismą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, sutiko su bausmės rūšimi ir dydžiu (el. b. l. 114–118; 119–120). P. R. nusikalstama veika nepadaryta turtinė žala, civilinis ieškinys nepareikštas, prekės nesugadintos, grąžintos į prekybos salę (el. b. l. 126–127). Įvertinus šių aplinkybių visumą konstatuotina, kad prokuroro pareiškimas dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu atitinka BPK 419 straipsnio nuostatas, todėl teismas sprendžia, kad baudžiamasis procesas gali būti užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu.

12. Spręsdamas klausimą dėl bausmės paskyrimo teismas įvertina visas baudžiamojoje byloje ištirtas aplinkybes ir vadovaujasi BK 54 straipsnio, 57 ir 61 straipsnių nuostatomis, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, kaltininko asmenybę, baudžiamąją atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Kartu teismas atsižvelgia į BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą bausmės paskirtį – ar konkrečioje situacijoje paskirta bausmė įgyvendins jai keliamus tikslus.

13. P. R. pasikėsino padaryti tyčinį baudžiamąjį nusižengimą, veika nebuvo baigta, nes asmuo buvo sulaikytas parduotuvės administracijos apsaugos darbuotojų. Byloje nustatyta, kad P. R. prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir gailisi, tai pripažintina jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Kita vertus, Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro ir jo archyvo duomenų išrašo apie fizinį asmenį duomenimis, P. R. praeityje du kartus teismo baudžiamaisiais įsakymais buvo paskirtos baudos (el. b. l. 46–49; 98–101). Administracine tvarka baustas 2023 m. kartą už smulkią vagystę, paskirta bauda sumokėta, taip pat buvo baustas už tai, kad pasienio ruože buvo be asmens tapatybės dokumento, paskirtas įspėjimas (el. b. l. 78–80;104–105). Teigiamai kaltininką apibūdina tai, kad Sodros duomenimis, jis nuo 2025 m. gegužės 12 d. vykdo individualią veiklą (el. b. l. 44–45; 102–103). Įvertinus visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes teismas pripažįsta, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti P. R. parinkus baudos bausmės rūšį. Pagal BK 47 straipsnio 3 dalies 1 punktą už baudžiamąjį nusižengimą nustatoma nuo 15 iki 500 MGL dydžio bauda. Teismas, įvertinęs padaryto nusižengimo pavojingumą bei kaltininko asmenybę, sprendžia nustatyti, didesnį, bet artimą minimaliam baudos dydžiui, 24 MGL baudos dydį. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, sprendžia sumažinti paskirtą baudą vienu trečdaliu ir paskirti 16 MGL dydžio baudą. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 6 straipsnio 2 dalimi, sprendžia nustatyti, kad bauda turi būti sumokėta per penkis mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendžia:

P. R. (P. R.) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 straipsnio 1 dalyje, 178 straipsnio 5 dalyje, ir skirti jam 24 MGL (1200 (vieno tūkstančio dviejų šimtų) Eur) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, bausmę sumažinti 1/3 ir skirti 16 MGL (800 (aštuonių šimtų) Eur) dydžio baudą sumokant ją per 5 (penkis) mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

1. Šiuo baudžiamuoju įsakymu paskirta bauda per 5 (penkis) mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos turi būti sumokėta Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, į vieną iš pasirinktinų sąskaitų (gavėjo pavadinimas – VMI, mokėjimo paskirtis: „bauda už“ (būtina nurodyti bylos numerį), įmokos kodas 6801): LT 74 4010 0510 0132 4763, AB bankas Luminor (buvęs DNB bankas); LT05 7044 0600 0788 7175, banko kodas 70440, AB SEB bankas; LT32 7180 0000 0014 1038, banko kodas 71800, AB Šiaulių bankas; LT74 7400 0000 0872 3870, banko kodas 74000, Danske Bank A/S Lietuvos filialas; LT12 2140 0300 0268 0220, AB bankas Luminor (buvęs Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyrius); LT24 7300 0101 1239 4300, banko kodas 73000, AB „Swedbank“; LT42 7230 0000 0012 0025, banko kodas 72300, UAB Medicinos bankas. Nustatytu laiku nesumokėta arba nepervesta bauda bus išieškota priverstinai. Sumokėjus baudą į teritorinės Mokesčių inspekcijos sąskaitą, banko kvito ar mokėjimo pavedimo originalą rekomenduojama pateikti Vilniaus miesto apylinkės teismo priėmimo skyriui (Vilnius, Laisvės pr. 79A, 1 aukštas).

2. Laiku nesumokėjus paskirtos baudos, ši bausmė vykdoma priverstinai. Baudos bausmę priverstinai vykdo antstolis, kurio veiklos teritorijoje yra nuteistojo gyvenamoji, darbo ar turto buvimo arba kitos bausmės atlikimo vieta. Priverstinio įvykdymo atveju antstolio išieškoma suma gali būti didesnė dėl antstolio apskaičiuojamų išlaidų vykdymo procese.

3. Jeigu nuteistasis neturi lėšų baudai sumokėti, antstolio teikimu ir nuteistojo sutikimu teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsnyje nustatytomis taisyklėmis, baudą gali pakeisti viešaisiais darbais.

4. Jeigu nuteistasis vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti priverstinai, teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 ir 65 straipsniuose nustatytomis taisyklėmis, baudą gali pakeisti laisvės apribojimu.

5. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.

6. Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios.

7. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

8. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

9. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.