Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2013-01-17 · Civilinė byla Nr. 2-218/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNutartis · 2013-01-10Lietuvos apeliacinis teismas
  2. Pirmoji instancijaNutartis · 2013-01-17Lietuvos apeliacinis teismas
  3. ApeliacijaSprendimas · 2014-06-03Lietuvos apeliacinis teismas
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2013-01-17
Bylos Nr.
2-218/2013
Teisminio proceso Nr.
2-55-3-00986-2012-3
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Artūras Driukas, Danutė Milašienė, Vigintas Višinskis
Pareiškėjas
uždarosios akcinės bendrovės „Solveiga“
Kategorijos
  • 126.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2-218/2013Proceso Nr. 2-55-3-00986-2012-3Procesinio sprendimo kategorija: 126.5 (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. sausio 17 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Artūro Driuko, Danutės Milašienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Viginto Višinskio, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Solveiga“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2012 m. birželio 22 d. nutarties, kuria atmestas kreditorinis reikalavimas bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Ortas“ bankroto byloje Nr. B2-2755-232/2012 .

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Ginčo esmė

Vilniaus apygardos teismo 2010 m. kovo 29 d. nutartimi UAB „Ortas“ iškelta bankroto byla, nutartis įsiteisėjo 2010 m. liepos 8 d., administratoriumi paskirtas UAB „Adsum“. 2010 m. lapkričio 2 d. nutartimi patvirtintas kreditorių ir jų reikalavimų sąrašas. 2010 m. gruodžio 14 d. nutartimi patikslintas kreditorių sąrašas. 2011 m. kovo 21 d. nutartimi įmonė pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto.

UAB „Solveiga“ kreipėsi i administratorių, reikšdama 817 900,18 Lt kreditorinį reikalavimą BUAB „Ortas“ bankroto byloje. Kreditorinį reikalavimą grindžia 2005 m. rugsėjo 14 d. tarp UAB „Solveiga“ ir UAB „Ortas“ sudaryta statybos rangos sutartimi Nr. 14, kurios pagrindu rangovas UAB „Ortas“ įsipareigojo sutartyje nustatytu laiku ir būdu atlikti pastato, esančio Vytauto g. 19, Trakuose rekonstrukciją, o užsakovas įsipareigojo pateikti rangovui visą darbams atlikti būtiną dokumentaciją, priimti nustatytais terminais pagal sutartį atliktus darbus ir už juos sumokėti. Rangovas sutartyje nurodytu darbų pabaigos terminu t.y. 2006 m. spalio 30 d., neužbaigė. 2006 m. rugpjūčio 30 d. tarp šalių sudarytu papildomu susitarimu darbų kaina buvo padidinta 1 900 000 Lt, 2006 m. rugpjūčio 30 d. visa sutarties kaina buvo 6 373 000 Lt. 2007 m. kovo 6 d. šalys sudarė dar vieną susitarimą Nr.2, papildantį sutartį, kaina buvo padidinta 3 038 099 Lt ir visa sutarties kaina buvo 9 411 099 Lt. UAB „Ortas“ atliko rekonstrukcijos darbų tik už 8 967 912,99 Lt ir šiai sumai išrašė PVM sąskaitą-faktūras. UAB „Solveiga“ sumokėjo rangovui 8 227 962,99 Lt, likusi ginčijama 689 950,55 Lt suma 2009 m. balandžio 29 d. Lietuvos apeliacinio teismo nutartimi iš UAB „Solveiga“ buvo priteista UAB „Ortas“ naudai. Dalį skolos 102 038, 18 Lt UAB „Solveiga“ sumokėjo tiesiogiai subrangovams UAB „Vilterma“, UAB „Admita“, UAB „Elmonta“, todėl atitinkamai mažintinas UAB „Solveiga“ įsiskolinimas UAB „Ortas“, kadangi įsiskolinimas sumažintas nebuvo, todėl, ieškovo nuomone, jis turi pagrindą reikalauti, kad šią sumą grąžintų UAB „Ortas“. UAB „Solveiga“ teigimu, ji įvykdė visus savo sutartinius (tiek pirminius, tiek vėliau prisiimtus) finansinius įsipareigojimus UAB „Ortas“. Tačiau UAB „Ortas“ rekonstrukcijos darbus nutraukė, neįvykdė visų savo įsipareigojimų pagal statybos rangos sutartį, rekonstruoto pastato naudojimui nepridavė, neperdavė UAB „Solveiga“ pastato rekonstrukcijos darbų žurnalo ir pan. Pažymėjo, jog pagal Sutarties 10.2 p., ji galioja iki visiško šalių įsipareigojimo pagal šią sutartį įvykdymo, UAB „Solveiga“ iki šiol nėra pasirašiusi su UAB „Ortas“ jokio dokumento apie sutarties pabaigą. Taigi, šalių sudaryta sutartis su papildymais (susitarimai Nr. 1 ir Nr. 2) nenutraukta, galioja. Šalims privaloma ir turi būti vykdoma (CK 6.189, 6.200 str.). Pagal 2011 m. liepos 12 d. statybos techninės priežiūros vadovo J. M. sudarytą patikrinimo aktą Nr. 11- 07 UAB „Ortas“ iki šiol neatliko rekonstravimo darbų už 636 491 Lt, nors pinigai šiai sumai už rekonstravimo darbus UAB „Ortas“ buvo sumokėti dar iki 2007 m. lapkričio 30 d., neištaisė patikrinimo metu nustatytų būtinų pastato kokybės trūkumų 79 371 Lt sumai. Tokiu būdu, dėl UAB „Ortas“ kaltės UAB „Solveiga“ patyrė nuostolių 817 900,18 Lt sumai, kas yra pakankamas pagrindas pripažinti UAB „Solveiga“ BUAB „Ortas“ kreditoriumi su kreditoriniu reikalavimu šiai sumai. Pateiktu patikslintu pareiškimu prašoma atnaujinti terminą pareikšti kreditorinį reikalavimą, nurodant, kad jis buvo praleistas dėl svarbių priežasčių, kurios sietinos su pareiškėjo siekiu išvengti ir sumažinti dėl suinteresuoto asmens sutarties nevykdymo patiriamus nuostolius.

BUAB „Ortas“ administratorius UAB „Adsum“ su reiškiamu UAB „Solveiga“ kreditoriniu reikalavimu nesutiko, nurodė, jog pareiškėjas dar iki bankroto bylos iškėlimo nevykdė sutartimi prisiimtų įsipareigojimų apmokėti laiku už atliktus darbus bei medžiagas, vengė derybų bei susitarimų vykdymo, dėl ko UAB „Ortas“ patyrė nuostolių. 2008 m. kovo 26 d. suinteresuotas asmuo pranešė pareiškėjui, kad sutarties vykdymą nutraukia, todėl 2010 m. kovo 29 d. iškeliant bankroto bylą teisme ši sutartis jau buvo nutraukta ir šalių nevykdoma. Pareiškėjo nurodyti argumentai dėl suinteresuoto asmens sutarties nevykdymo ar nepranešimo apie tolesnį nevykdymą laikytini nepagrįsti, todėl atmestini. Pažymėjo, jog suinteresuotas asmuo savo prisiimtus įsipareigojimus įvykdė tinkamai, ką patvirtino pareiškėjas pasirašydamas 2008 m. sausio 17 d. baigiamąjį statybos darbų priėmimo–perdavimo aktą, kuriuo komisijos nariai, o tarp jų ir pareiškėjas, konstatavo, kad darbai pagal sutartį ir papildomi darbai užbaigti 2008 m. sausio mėn., atlikti rekonstrukcijos darbai atitinka projektą, normatyvinių statybos dokumentų reikalavimus bei sutarties sąlygas, pretenzijų dėl darbų kokybės trūkumų nenurodė, pasirašius šį aktą pareiškėjas neteko teisės remtis šiomis aplinkybėmis po akto pasirašymo. Pažymėjo, jog ginčas tarp šalių dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu jau yra išspręstas įsiteisėjusiu teismo sprendimu t.y. 2009 m. balandžio 29 d. Lietuvos apeliacinis teismas nutartimi suinteresuoto asmens naudai iš pareiškėjo priteisė 689 950,55 Lt. Apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad pareiškėjas nepateikė įrodymų nei pirmos, nei apeliacinės instancijos teismuose apie tai, kad, priėmus darbus, paaiškėjo jų darbų rezultatų konkretūs trūkumai ar dėl jų buvo pareikštos pretenzijos ieškovui, bei tai, kad pareiškėjas nepateikė įrodymų, kad 2008 m. sausio 17 d. darbų priėmimo- perdavimo akte fiksuoti darbai nebuvo baigti. Suinteresuotas asmuo nesutinka su teismui pateiktu 2011 m. liepos 12 d. patikrinimo aktu Nr. 11-07, kadangi jis nebuvo informuotas apie objekte ketinamą atlikti tokio pobūdžio patikrinimą, suinteresuotas asmuo abejoja patikrinimo akto autoriaus kompetencija, kvalifikacija ir patirtimi panašaus pobūdžio faktams konstatuoti. Pažymėjo, jog pareiškėjas subrangovams nurodytas pinigų sumas sumokėjo pagal dvišalius sandorius tarp pareiškėjo ir nurodytų bendrovių už jų atliktus darbus tiesiogiai pareiškėjui, o ne pagal sutartis su suinteresuotu asmeniu.

Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus apygardos teismas 2012 m. birželio 22 d. nutartimi UAB „Solveiga“ kreditorinį reikalavimą atmetė. Nurodė, kad įsiteisėjusiais teismų sprendimas nustatyta, kad tarp šalių pasirašytas 2008 m. sausio 17 d. baigiamasis statybos darbų aktas, pareiškėjas jį pasirašydamas pretenzijų UAB „Ortas“ neturėjo. Tuo tarpu 2011 m. liepos 12 d. statybos vadovo J. M. darbų aktą teismas įvertino kritiškai, nes jis surašytas praėjus pusketvirtų metų nuo baigiamojo akto pasirašymo, byloje nėra duomenų apie tai, kokiomis sąlygomis nebaigtas statyti objektas buvo laikomas, ar jis buvo tinkamai užkonservuotas, todėl sprendė, kad akte nurodyti trūkumai galėjo atsirasti ir dėl netinkamų neužbaigto statinio laikymo sąlygų. Teismas taip pat nesutiko su pareiškėjo argumentais, kad rangos sutartis nėra pasibaigusi, nes nėra pasirašytas jos pabaigos dokumentas. Teismas pabrėžė, kad pagal pasirašytos rangos sutarties 7.6 punktą rangovui yra numatyta teisė nutraukti šią sutartį, kai atsiskaitymas už atliktus darbus vėluoja daugiau kaip 2 mėnesius. Teismas nustatė, kad dar 2008 m. kovo 26 d. pareiškėjas buvo įspėtas, jog rangovas UAB „Ortas“ vienašališkai nutraukia rangos sutartį užsakovui laiku neatsiskaičius. Sutartis nutraukta neatlikus visų statybos (rekonstrukcijos) darbų, pasirašant 2008 m. sausio 17 d. baigiamąjį statybos darbų priėmimo perdavimo aktą, kuriame fiksuotas butų ir biuro patalpų baigtumo lygis, akto priede Nr. 1 numatant galimybę pagal atskirą susitarimą atlikti pilną butų apdailą. Pagal 2008 m. sausio 18 d. šalių pasirašytą tarpusavio atsiskaitymų suderinimo aktą užsakovas buvo skolingas 524 449,65 Lt, vėliau, iki sutarties nutraukimo dar buvo atlikta darbų už 165 500, 90 Lt. Taigi sutartis buvo vienašališkai nutraukta rangovo dėl pareiškėjo kaltės, jam vėluojant atsiskaityti, prieš kreipiantis į teismą dėl įsiskolinimo už atliktus darbus išieškojimo, todėl visi darbai ir negalėjo būti atlikti. Pasisakydamas dėl pareiškėjo atliktų mokėjimų subrangovams, teismas nurodė, kad tai sumos, kurias pareiškėjas buvo skolingas subrangovams ir šiais mokėjimo faktais galėtų būti įrodinėjamas teismo sprendimo, kuriuo iš pareiškėjo priteista skola bankrutuojančiai UAB „Ortas“ dalinio įvykdymo faktas, arba keliamas klausimas dėl šios sumos įskaitymo į pareiškėjo skolą BUAB „Ortas“, tačiau negali būti pagrindas įtraukti pareiškėją į kreditorių sąrašą bankroto byloje, nes pareiškėjas nėra pateikęs duomenų, kad teismo priteista suma 689 950, 55 Lt įsiskolinimo suma BUAB „Ortas“ naudai yra iš jo išieškota.

Atskirojo skundo ir atsiliepimų į atskirąjį skundą argumentai

Atskiruoju skundu pareiškėjas UAB „Solveiga“ teismo prašo Vilniaus apygardos teismo 2012 m. birželio 22 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – patvirtinti kreditoriaus UAB „Solveiga“ 817 900,18 Lt reikalavimą. Skundą grindžia šiais argumentais:

1. Pirmosios instancijos teismo išvada, kad UAB „Solveiga“ nenurodė pateisinamų priežasčių, dėl kurių laiku nesikreipė į teismą dėl kreditoriniu reikalavimų BUAB „Ortas“ tvirtinimo, yra visiškai nepagrįsta, nes savo procesiniuose dokumentuose UAB „Solveiga“ nurodė, kad anksčiau kreditorinio reikalavimo nepateikė dėl to, kad stengėsi išvengti ar sumažinti dėl sutarties nevykdymo atsiradusius nuostolius, nebuvo atliktas pastato patikrinimas, todėl nebuvo žinomas aiškus nuostolių dydis, apeliantui nebuvo žinoma, kad sutartis nebus vykdoma, nes administratorius apie tai nepranešė.

Žemesnės instancijos teismas

2. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad nagrinėjamos bylos šalių ginčas dėl prievolių pagal statybos rangos sutartį vykdymo išspręstas kasacinėje instancijoje (minėtoji LAT 2009- 10-08 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-430/2009). Minėtoje civilinėje byloje, kuri buvo nagrinėta pirmosios, apeliacinės ir kasacinės instancijos teismų, buvo sprendžiamas klausimas tik dėl UAB „Solveiga“ 689 950,55 Lt įsiskolinimo UAB „Ortas“ priteisimo už atliktus, bet neapmokėtus statybos rangos darbus. Bylą nagrinėję teismai nustatė, kad UAB „Ortas“ atliko rekonstrukcijos darbų iš viso už 8 967 912. 99 Lt, už šiuos darbus UAB „Solveiga“ sumokėjo tik 8 227 962, 44 Lt, todėl likusi ginčo suma buvo priteista UAB „Ortas“. Apeliantas nekvestionuoja sprendimo, priimto kasacinio teismo išnagrinėtoje byloje ir šiai dienai yra sumokėjęs BUA „Ortas“ priteistus 689 950,55 Lt. Šioje civilinėje byloje pareiškėjas kelia kitus klausimus. Pažymėjo, kad pagal šalių pasirašytą sutartį darbai buvo laikomi visiškai užbaigtais, kai valstybinės komisijos aktu objektas pripažįstamas tinkamu naudoti. Teismas taip pat neįvertino tos aplinkybės, kad darbų trūkumai, kurių vertė 79 371 Lt išaiškėjo vėliau, t. y. po 2008 m. sausio 17 d. baigiamųjų statybos darbų priėmimo–perdavimo akto surašymo. Teismas taip pat neteisingai vertino statybos vadovo J. M. 2011 m. liepos 12 d. patikrinimo aktą, kuriame yra kalbama tik apie neatliktus darbus, todėl apie objekto konservaciją nėra ir negali būti jokių duomenų. Be to, rekonstruojant pastatą buvo visiškai atlikti bendri statybos darbai, sutvarkytas fasadas bei atlikta dalis vidaus įrengimo darbų, todėl šiuo atveju konservavimas nėra reikalingas. Apeliantas taip pat pažymėjo, kad šio patikrinimo akto neginčijo ir BUAB „Ortas“. Be to, teismas netinkamai įvertino 2008 m. kovo 26 d. įspėjimą apie vienašališką sutarties nutraukimą, UAB „Solveiga laiku neatsiskaičius už atliktus darbus. Pagal sutarties 10.1 punktą sutarties vykdymo sustabdymas ar jos nutraukimas įforminamas dvišaliu dokumentu. UAB „Solveiga“ nėra pasirašiusi jokio dokumento su UAB „Ortas“.

3. Teismas nepagrįstai atmetė apelianto 102 038,18 Lt kreditorinį reikalavimą, nors pripažino, kad šią sumą apeliantas sumokėjo subrangovams, tačiau nurodė, kad byloje nėra duomenų, kad ši suma pagal teismo sprendimą yra priteista UAB „Ortas“.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į atskirąjį skundą BUAB „Ortas“ administratorius prašo Vilniaus apygardos teismo 2012 m. birželio 22 d. nutartį palikti nepakeistą. Nurodo, kad ginčas dėl prievolių pagal 2005 m. rugsėjo 14 d. rangos sutartį buvo išspręstas kasacinės instancijos teismo ir iš apelianto priteista 689 950,55 Lt už atliktus statybos rangos darbus. Teikdamas pareiškimą dėl kreditorinio reikalavimo patvirtinimo, apeliantas rėmėsi tomis pačiomis aplinkybėmis, kurios buvo nustatytos įsiteisėjusiais teismų sprendimais. Bankroto administratorius nurodė, kad pagal minėtą rangos sutartį apeliantas turėjo atsiskaityti po to, kai darbai faktiškai yra atliekami, pasirašomas darbų atlikimo aktas bei pateikiama PVM sąskaita faktūra, todėl apelianto argumentai, kad už neatliktus darbus jis sumokėjo iš anksto, yra, jo nuomone, nepagrįsti. Teismas taip pat teisingai įvertino J. M. 2011 m. liepos 12 d. patikrinimo aktą, nes tikrinimas atliktas nedalyvaujant darbus vykdžiusiai bendrovei, atliktas apelianto užsakymu. Be to, teisingai įvertinti apelianto, UAB “Ortas” ir UAB “ADMITA”, UAB “Vilterma” bei UAB “Elmonta” sudaryti trišaliai susitarimai bei šioms bendrovėms mokėtos sumos. Administratorius pabrėžė, kad šios sumos buvo sumokėtos ne pagal minėtus susitarimus, o pagal UAB „Solveiga“ ir šių bendrovių sudarytus sandorius.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Šios apeliacijos objektas yra teismo nutartis, kuria atsisakyta patvirtinti UAB „Solveiga“ kreditorinį reikalavimą UAB „Ortas bankroto byloje. UAB „Solveiga“ prašomas patvirtinti 817 900,18 Lt reikalavimas kildinamas iš rangos teisinių santykių, atsiradusių iš 2005 m. rugsėjo 14 d. UAB „Solveiga“ (užsakovas) ir BUAB „Ortas“ (rangovas) statybos rangos sutarties. Šią reikalavimo sumą sudaro: 636 491 Lt už neatliktus rekonstrukcijos darbus, 79 371 Lt už neištaisytus atliktų darbų defektus ir 102 038,18 Lt subrangovams sumokėtos sumos.

Teisėjų kolegija, spręsdama dėl pareikšto reikalavimo pagrįstumo, pastebi, kad tarp UAB „Solveiga“ ir UAB „Ortas“ dar iki UAB „Ortas“ bankroto bylos iškėlimo buvo kilęs ginčas dėl įsipareigojimų, kylančių iš minėtos rangos sutarties vykdymo. Ginčą išnagrinėjus kasacinės instancijos teisme buvo konstatuota, jog UAB „Solveiga“ už atliktus darbus neatsiskaitė su BUAB „Ortas“, todėl iš UAB „Solveiga“ buvo priteista 689 950,55 Lt skolos bei 96 338,63 Lt delspinigių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. spalio 8 d. nutartis Nr. 3K-3-430/2009). Šioje įsiteisėjusiu teismo sprendimu užbaigtoje civilinėje byloje teismai konstatavo, kad ginčo šalių rangos teisiniai santykiai yra pasibaigę, o atliktų darbų vertė ir kokybė yra užfiksuota šalių pasirašytame 2008 m. sausio 17 d. baigiamajame statybos darbų priėmimo-pardavimo akte. Pažymėtina, kad, kaip nurodė bylą nagrinėjęs apeliacinės instancijos teismas, šį baigiamąjį statybos aktą surašė komisija, dalyvaujant šalių atstovams, kitiems suinteresuotiems asmenims. Teismai, remdamiesi šiuo aktu nustatė, kad darbų buvo atlikta daugiau, negu apmokėta, todėl iš užsakovo priteisė rangovui 689 950,55 Lt skolos už atliktus darbus. Šiuo atveju pareiškėjo UAB „Solveiga“ teiginiai, kad dalis darbų nebuvo atlikta, todėl šiai sumai (636 491 Lt) turi būti patvirtintas kreditorinis reikalavimas, yra nepagrįsti. Kaip minėta, ginčas dėl darbų, atliktų pagal 2005 m. rugsėjo 14 d. sutartį, apimties yra išspręstas įsiteisėjusiu teismo sprendimu, kuris buvo peržiūrėtas apeliacine ir kasacine tvarka. UAB „Solveiga“ prašymas patvirtinti kreditorinį reikalavimą UAB „Ortas“ bankroto byloje, nes dalis darbų nebuvo atlikta, reiškia prašymą peržiūrėti įsiteisėjusį teismo sprendimą. Teisėjų kolegijos nuomone, apelianto nurodomos aplinkybės, dėl, jo nuomone, nenutrauktų rangos teisinių santykių ar darbų užbaigimo netinkamo įforminimo, nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvados, kad ginčas dėl atliktų darbų apimties ir pareigos už juos atsiskaityti jau yra išspręstas galutiniu teismo sprendimu. Be to, kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo nuomone, kad statybos vadovo J. M. 2011 m. liepos 12 d. patikrinimo aktas negali paneigti įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytų aplinkybių bei teismų įvertinto 2008 m. sausio 17 d. baigiamųjų statybos darbų priėmimo-perdavimo akto.

Apeliantas taip pat prašo patvirtinti 102 038,18 Lt kreditorinį reikalavimą, nes šią sumą jis sumokėjo UAB „Ortas“ subrangovams UAB „Admita“, UAB „Vilterma“ ir UAB „Elmonta“, kurie vykdė rekonstrukcijos darbus Vytauto g. 19, Trakuose. Šį savo reikalavimą apeliantas iš esmės grindžia tuo, kad teismui priteisus iš jo 689 950,55 Lt už atliktus darbus, jam įvykdžius šį teismo sprendimą bei dar sumokėjus šią sumą subrangovams, jis už tuo pačius darbus sumokėjo du kartus, todėl subrangovams sumokėta suma turi būti patvirtinta kaip apelianto kreditorinis reikalavimas UAB „Ortas“ bankroto byloje. Teisėjų kolegija pastebi, kad UAB „Solveiga“ nepateikė įrodymų, kurie patvirtintų, kad ji yra įvykdžiusi galutinį teismo sprendimą dėl 689 950,55 Lt skolos už atliktus darbus priteisimo. Be to, byloje yra UAB „Solveiga“, UAB „Ortas“ ir minėtų subrangovų trišaliai susitarimai (atskirojo skundo medžiagos t. 2, b. l. 18-26), iš kurių matyti, kad šių susitarimų šalys aiškiai susitarė, kad 689 950,55 Lt UAB „Solveiga“ skola rangovui UAB „Ortas“ apimta skolas subrangovams. Taip pat susitarimų šalys susitarė, kad užsakovas UAB „Solveiga“ šią sumą perves ne rangovui UAB „Ortas“, o tiesiogiai subrangovams.

Atsižvelgdama į minėtas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai subrangovams sumokėtų sumų nelaikė dvigubu sumokėjimu už tuos pačius darbus ir nepatvirtino apelianto prašomo reikalavimo, nes byloje nėra duomenų (CPK 178 str.), kad UAB „Solveiga“ yra sumokėjusi visą teismo priteistą 689 950,55 Lt sumą už atliktus darbus bei dar 102 038,18 Lt sumokėjo subrangovams. Priešingai, iš byloje esančių trišalių susitarimų matyti, kad tokiu būdu buvo tariamasi vykdyti prievolę atsiskaityti už atliktus darbus.

Apeliantas, remdamasis statybos vadovo J. M. 2011 m. liepos 12 d. patikrinimo aktu, prašė teismo patvirtinti 79 371 Lt reikalavimą UAB „Ortas“ bankroto byloje, nes atlikus patikrinimą išaiškėjo, kad atlikti darbai turi trūkumų. Kaip jau buvo minėta, UAB „Solveiga“ ir UAB „Ortas“ ginčas tiek dėl darbų apimties, tiek dėl jų kokybės buvo išnagrinėtas kitoje civilinėje byloje, kurioje, pasisakydamas dėl atliktų darbų trūkumų, kasacinės instancijos teismas pabrėžė, kad šalių pasirašytame baigiamajame statybos darbų priėmimo-perdavimo akte jis (užsakovas) nurodė, kad pretenzijų dėl atliktų darbų neturi, todėl pagal CK 6.662 straipsnio 3 dalį užsakovas po darbų priėmimo nebetenka teisės remtis akivaizdžių trūkumų faktu, išskyrus paslėptų trūkumų, kurie įprastai priimant darbą negalėjo būti nustatyti arba rangovo tyčia paslėptų trūkumų atvejus (CK 6.662 str. 4 d.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. spalio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-430/2009). Vadinasi UAB „Solveiga“ negali reikalauti kompensuoti trūkumų, kurie galėjo būti nustatyti priimant pastatą, pašalinimo kaštų, o gali reikalauti atlyginti tik už paslėptų trūkumų šalinimą, o nagrinėjamu atveju prašyti patvirtinti kreditorinį reikalavimą.

Kaip jau buvo minėta, statybos vadovo J. M. 2011 m. liepos 12 d. patikrinimo aktas, kuris sudarytas rangovo atstovui nedalyvaujant, nepaneigia 2008 m. sausio 17 d. baigiamajame statybos darbų priėmimo-perdavimo akte nustatytų aplinkybių dėl pretenzijų, susijusių su darbų trūkumais nebuvimo, tačiau šio akto pateikimas ir reikalavimas patvirtinti kreditorinį reikalavimą dėl atliktų darbų trūkumų parodo, kad užsakovas kelia kompensavimo už darbų trūkumus klausimą, todėl būtina nustatyti, kokio pobūdžio trūkumus prašoma kompensuoti (akivaizdžius ar paslėptus), o jeigu prašoma paslėptų trūkumų kompensavimo, spręsti dėl tokio reikalavimo pagrįstumo ir reikalavimo patvirtinimo.

Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad UAB „Solveiga“ reikalavimai dėl 636 491 Lt už neatliktus darbus bei 102 038,18 Lt dėl subrangovams sumokėtų sumų (iš viso 738 529,18 Lt) patvirtinimo yra nepagrįsti, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai juos atmetė, o reikalavimas dėl 79 371,10 Lt darbų trūkumams kompensuoti perduotinas nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui, kuris turi nustatyti, kokius trūkumus užsakovas prašo kompensuoti ir paslėptų trūkumų atveju spręsti dėl prašomo patvirtinti reikalavimo pagrįstumo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2012 m. birželio 22 d. nutarties dalį dėl reikalavimo patvirtinti 79 371,10 Lt darbų trūkumams kompensuoti, panaikinti ir šio reikalavimo patvirtinimo klausimą perduoti nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui.

Kitą nutarties dalį palikti nepakeistą.

TeisėjaiArtūras DriukasDanutė MilašienėVigintas Višinskis