- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-05-11
- Bylos Nr.
- 1A-372-658/2020
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Nerijus Meilutis, Algirdas Giedraitis, Darius Kantaravičius
- Nuteistasis
- A. A.
- Advokatai
- Renas Bradūnas
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Giedraičio, Dariaus Kantaravičiaus ir Nerijaus Meilučio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokuroro Arvydo Furmono apeliacinį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2020 m. vasario 26 d. nuosprendžio, kuriuo A. A. atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 253 straipsnio 1 dalį dėl veikos mažareikšmiškumo ir baudžiamoji byla nutraukta.
Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti nekeista, o nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinta.
Vadovaujantis BK 72 straipsnio 2 dalimi konfiskuotos 9 mm kalibro Blox Magnum Mod. F06 Nr. 7-032915 dujinio pistoleto dalys: rėmas su vamzdžiu, rankena, paleidžiamasis-skeliamasis mechanizmas ir užraktas, sudėti į vieningą visumą bei saugomi Marijampolės apskrities vyriausiajame policijos komisariate.
Priteista iš A. A. 51,12 eurų proceso išlaidų, sumokant į Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato sąskaitą.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
1. A. A. neteisėtai laikė šaunamąjį ginklą, o būtent: ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytą laiką, iki 2019 m. birželio 18 d. 9.10 val., savo namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), neturėdamas leidimo, laikė į visumą surinktas pramoninės gamybos 9 mm kalibro Blox Magnum Mod. F06 dujinio pistoleto dalis: rėmą su vamzdžiu ir rankena, paleidžiamąjį-skeliamąjį mechanizmą ir užraktą. Pagal Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymą pistoleto vamzdis ir užraktas priskiriami pagrindinėms šaunamojo ginklo dalims, o pagrindinės šaunamųjų ginklų dalys laikomos šaunamaisiais ginklais.
Žemesnės instancijos teismas
2. Marijampolės apylinkės teismo 2020 m. vasario 26 d. nuosprendyje konstatuota, kad byloje esantys ir teisiamajame posėdyje ištirti įrodymai patvirtina, kad A. A. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 253 straipsnio 1 dalyje. Tačiau teismas nusprendė, kad nagrinėjamoje byloje yra pagrindas A. A. atžvilgiu taikyti BK 37 straipsnio nuostatas ir atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės dėl nusikaltimo mažareikšmiškumo, todėl baudžiamoji byla jo atžvilgiu nutraukta. Teismas sprendė, kad A. A. veikos pavojingumas nėra tokio laipsnio, dėl kurio būtų tikslinga jį traukti baudžiamojon atsakomybėn.
3. Apeliaciniu skundu Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokuroras Arvydas Furmonas skundžia Marijampolės apylinkės teismo 2020 m. vasario 26 d. nuosprendį, prašo jį pakeisti: dalyje dėl A. A., kaltinto pagal BK 253 straipsnio 1 dalį, atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir baudžiamosios bylos nutraukimo dėl veikos mažareikšmiškumo, remiantis BK 37 straipsniu, panaikinti ir priimti apkaltinamąjį nuosprendį – A. A. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 253 straipsnio 1 dalyje, ir nuteisti 70 parų arešto bausme. Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.
3.1. Skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai pritaikė BK 37 straipsnį ir nepagrįstai atleido A. A. nuo baudžiamosios atsakomybės dėl mažareikšmiškumo, o baudžiamąją bylą nutraukė. Prokuroro nuomone, A. A. padaryta veika yra pavojinga. Skunde nurodoma, kad nusikaltimo, numatyto BK 253 straipsnio 1 dalyje, objektas yra visuomenės saugumas, o dalykas – šaunamieji ginklai, šaudmenys, sprogmenys, o taip pat pagrindinės šaunamojo ginklo dalys, kurios pripažįstamos šaunamaisiais ginklais. Tai patvirtina specialisto išvada ir specialisto paaiškinimai teisme, taip pat Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo nuostatos. A. A. neteisėtai laikytos į visumą surinktos pramoninės gamybos 9 mm kalibro Blow Magnum Mod. F06 dujinio pistoleto, skirto šaudyti 9 mm kalibro dujiniais ir garsiniais (signaliniais) šoviniais, dalys: rėmas su vamzdžiu ir rankena, paleidžiamasis-skeliamasis mechanizmas ir užraktas yra tinkamos naudoti ir pripažintini BK 253 straipsnio 1 dalyje nustatytos nusikalstamos veikos dalyku, o tai savaime yra specifinis padidinto pavojaus šaltinis ir dėl to jų apyvartą valstybė turi tinkamai kontroliuoti. Dėl neteisėto tokių objektų laikymo ir apyvartos visuomenės saugumui kyla realus ir rimtas pavojus. Šio nusikaltimo sudėtis yra formali, neigiamų padarinių atsiradimas nėra būtinas veikos požymis, todėl šis kriterijus negali būti vertinamas kaip veikos pavojingumą mažinanti aplinkybė.
Žemesnės instancijos teismas
3.2. Pirmosios instancijos teismas nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos, nepagrįstai vertindamas nusikaltimo dalyko – pistoleto pagrindinių dalių mažesnį pavojingumą tik dėl to, kad jos nėra pilnai surinktas ir techniškai tvarkingas ginklas, kas apsunkina jo panaudojimą. Šios teismo išvados prieštarauja apklausto specialisto nurodytoms aplinkybėms, jog ištirtos pagrindinės dalys yra tinkamos naudojimui, neturi pažeidimų, defektų, korozijos, atitinka visas konstrukcijas. A. A. jas laikė surinktas į visumą kaip pistoletą (be dėtuvės) gyvenamojo namo patalpoje slapta nuo sugyventinės K. A., kuriai priklauso būstas. Apie pistoletą iki jo suradimo K. A. nebuvo žinoma, jį rado atsitiktinai tuo metu, kai A. A. atliko arešto bausmę. Šios faktinės aplinkybės paneigia teismo išvadą, jog šaunamasis ginklas nebuvo slepiamas.
3.3. Skunde taip pat atkreipiamas dėmesys, jog vertinant veikos subjektyviuosius požymius nustatyta, kad A. A. iki nusikalstamos veikos padarymo anksčiau neturėjo leidimo šaunamajam ginklui. Be to, jis anksčiau septynis kartus teistas už įvairias tyčines nusikalstamas veikas, teistumai neišnykę ir nepanaikinti, t. y. pagal teisės aktus neturėjo teisės gauti leidimo disponuoti C kategorijos šaunamuoju ginklu. A. A. įgijo nurodytą šaunamąjį ginklą, po to, kai buvo visuotinai žinoma apie privalomą leidimą šios kategorijos šaunamiesiems ginklams t. y. aiškiai suvokė savo veiksmų neteisėtumą, pavojingumą. Dėl to nebuvo pagrindo konstatuoti, jog dėl sudėties požymių ypatumų, padarytos veikos pavojingumas nėra didelis. Priešingai, nei veikos objektyvieji, nei subjektyvieji požymiai nesudaro pagrindo nustatytą veiką vertinti kaip mažareikšmę.
Šalies argumentai
4. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje prokurorė palaikė apeliaciniame skunde pareikštus prašymus. Nuo baudžiamosios atsakomybės atleistas asmuo ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Prokuroro apeliacinis skundas atmetamas.
Žemesnės instancijos teismas
5. Apeliaciniame skunde ginčijamas asmens atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės dėl nusikaltimo mažareikšmiškumo ir baudžiamosios bylos nutraukimas. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalis).
6. BK nenumato išimtinių ribojimų sprendžiant mažareikšmiškumo klausimą tam tikroms nusikalstamoms veikoms. BK 37 straipsnis, nustačius šio straipsnio taikymui būtinas sąlygas, gali būti taikomas nepriklausomai nuo to, koks BK skyrius numato baudžiamąją atsakomybę už veikos padarymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gegužės 27 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-275/2014). Pagal BK 37 straipsnio nuostatas, padaręs nusikaltimą asmuo gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu dėl padarytos žalos dydžio, nusikaltimo dalyko ar kitų nusikaltimo požymių ypatumo veika pripažįstama mažareikšme. Nusikaltimas mažareikšmiu laikomas tada, kai padaryta veika atitinka visus baudžiamajame įstatyme numatytus nusikaltimo sudėties požymius, tačiau dėl kai kurių sudėties požymių ypatumo teismas prieina išvadą, kad padarytos veikos pavojingumas nėra didelis ir nesiekia tokio laipsnio, dėl kurio būtų tikslinga kaltininką už padarytą nusikaltimą traukti baudžiamojon atsakomybėn ir bausti įstatymo sankcijoje numatyta bausme, o baudžiamojo nusižengimo požymių straipsnio dispozicija nenumato. Pagal susiklosčiusią teismų praktiką, sprendžiant klausimą dėl nusikaltimo mažareikšmiškumo, atsižvelgiama tiek į veikos objektyviuosius (kokios baudžiamojo įstatymo saugomos vertybės pažeistos ir jų pažeidimo laipsnis, veikos ypatumai, nusikaltimo dalykas ir jo ypatumai, kilę padariniai, nusikaltimo padarymo būdas, laikas, vieta), tiek į subjektyviuosius požymius (apibrėžta ar neapibrėžta tyčia, tyčios kryptingumas, tikslai, motyvai). Ar nusikaltimas laikytinas mažareikšmiu, remdamasis byloje nustatytomis aplinkybėmis, kiekvienu konkrečiu atveju sprendžia teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-387/2008, Nr. 2K-427/2010, Nr. 2K-500/2010, Nr. 2K-7-109/2013, Nr. 2K-153-942/2016 ir kt.).
7. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje surinktus ir pirmosios instancijos teisme ištirtus įrodymus, sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad yra pagrindas A. A. taikyti BK 37 straipsnį, t. y. atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 253 straipsnio 1 dalį dėl nusikaltimo mažareikšmiškumo. Nors nagrinėjamu atveju nuo baudžiamosios atsakomybės atleistas A. A. neteisėtai, neturėdamas leidimo, laikė į visumą surinktas pramoninės gamybos 9 mm kalibro Blox Magnum Mod. F06 dujinio pistoleto dalis, kurios laikomos šaunamaisiais ginklais, tačiau nėra pagrindo išvadai, kad tokiu būdu kėlė tokį pavojų visuomenės saugumui, kokį paprastai kelia apysunkio nusikaltimo padarymas. Tokia išvada daroma atsižvelgiant į ginklo suradimo aplinkybes, į paties ginklo savybes ir kt.
8. Iš bylos medžiagos matyti, kad į visumą surinktos minėto ginklo dalys rastos A. A. gyvenamojo būsto viename iš kambarių esančioje spintelėje. Kaip pats A. A. nurodė, ginklo dalys buvo rastos ir parsineštos namo, kur laikytos kambaryje spintelėje. Iš byloje esančio įvykio vietos apžiūros protokolo ir prie jo esančių nuotraukų nustatyta, kad spintelė, kurioje buvo laikytos ginklo dalys, nėra rakinama, o ginklas laisvai guli tarp kitų įvairių buities daiktų (b. l. 8–16). Be to, teisiamojo posėdžio metu pirmosios instancijos teisme liudytoja K. A. parodė, jog ji ginklą pirmą kartą pamatė, kai kraustė iš spintelės A. A. daiktus. Kai jis grįžo po bausmės atlikimo, liudytoja jam pasakė, kad rado ginklą ir pranešė policijai, tačiau A. A. juokėsi ir nerimtai į tai žiūrėjo. Liudytoja nurodė, kad labai išsigando radusi ginklą, nes vaikas laisvai galėjo jį paimti. Taigi, iš visų šių aplinkybių galima daryti pagrįstą išvadą, kad A. A. minėtų į visumą surinktų dujinio pistoleto dalių neslėpė. Šiuo atveju negalima sutikti su prokuroro skundo argumentu, kad ginklas buvo laikytas slapta nuo sugyventinės K. A., kuriai ir priklauso būstas. Liudytoja K. A. pirmosios instancijos teisme paaiškino, kad name, esančiame (duomenys neskelbtini), negyveno, nes tik vasarą savaitgaliais su vaiku atvažiuodavo, o kambaryje, kuriame buvo rastas ginklas, gyveno tik A. A.. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija daro išvadą, kad vien aplinkybė, jog nuo baudžiamosios atsakomybės atleistas asmuo nepasakė sugyventinei apie į namus parsineštą ginklą, nesudaro pagrindo teigti, kad ginklas buvo slepiamas.
9. Iš 2019 m. birželio 28 d. specialisto išvados Nr. 64-(122)-IS1-124 (b. l. 28–32) matyti, kad pas A. A. buvo rastos į visumą surinktos pramoninės gamybos 9 mm kalibro Blox Magnum Mod. F06 dujinio pistoleto, skirto šaudyti 9 mm kalibro dujiniais ir garsiniais (signaliniais) šoviniais, dalys: rėmas su vamzdžiu ir rankena, paleidžiamasis-skeliamasis mechanizmas ir užraktas. Pagal Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 2 straipsnio 65–66 punktus vamzdis ir užraktas priskiriami pagrindinėms šaunamojo ginklo dalims, kurios laikomos šaunamuoju ginklu. Pažymėtina, kad ginklas buvo rastas be dėtuvės ir be šovinių. Specialistas Vaidas Čemerka pirmosios instancijos teisme paaiškino, kad nors pateiktos šaunamojo ginklo dalys yra tinkamos naudoti, tačiau jas sutvėrus į visumą šūvio atlikti negalima, nes trūksta kai kurių pagrindinių ginklo dalių. Taigi, A. A. turimo ginklo negalėjo panaudoti. Įvertinus aptartas aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, kad A. A. neteisėtai, neturėdamas leidimo, laikė į visumą surinktas pramoninės gamybos 9 mm kalibro Blox Magnum Mod. F06 dujinio pistoleto dalis, kurios laikomos šaunamuoju ginklu, tačiau paties ginklo savybės nepasižymi itin dideliu pavojingumu. Byloje taip pat nėra jokių duomenų, kad A. A. minėtą ginklą būtų panaudojęs ar padaręs nusikalstamas veikas, o pačiam ginklui nėra paskelbta paieška (b. l. 17). Apeliacinės instancijos teismo įsitikinimu, padarytos veikos teisinis vertinimas pagal BK 253 straipsnio 1 dalį, už kurio padarymą baudžiama areštu arba laisvės atėmimu iki penkerių metų, neatitiktų teisingumo, proporcingumo principų.
10. Taigi, teisėjų kolegija daro išvadą, kad nagrinėjamos bylos atveju veikos pavojingumas nėra tokio laipsnio, dėl kurio būtų tikslinga A. A. už padarytą veiką traukti baudžiamojon atsakomybėn. Pritartina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai A. A. atleido nuo baudžiamosios atsakomybės dėl nusikaltimo mažareikšmiškumo ir jo atžvilgiu nutraukė baudžiamąją bylą. Dėl to skundžiamas nuosprendis paliekamas galioti nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokuroro Arvydo Furmono apeliacinį skundą atmesti.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.