Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Justyna Žukovska-Pečiulienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 3-iojo skyriaus prokuroro Benedikto Leišio pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje, kurioje J. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis, faktiškai gyvenantis ir deklaruojantis gyvenamąją vietą adresu (duomenys neskelbtini), nevedęs, nedirbantis, teistas daug kartų, paskutinius tris kartus:

1. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. birželio 17 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 1 dalį, paskiriant galutinę sumažintą 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę (nuosprendis įsiteisėjęs, bausmė neatlikta);

2. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. birželio 25 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 5 dalį, paskiriant galutinę sumažintą 10 (dešimties) mėnesių laisvės apribojimo bausmę (teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėjęs, bausmė neatlikta);

3. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. liepos 1 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 5 dalį, paskiriant galutinę sumažintą 8 (aštuonių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę (teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėjęs, bausmė neatlikta),

kaltinamas dviejų nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 1 dalyje ir 178 straipsnio 5 dalyje, padarymu.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Dėl nusikalstamų veikų kvalifikavimo

Teismas, įvertinęs šioje baudžiamojoje byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visumą, konstatuoja, kad kaltinamojo J. B. kaltė padarius dvi jam inkriminuotas nusikalstamas veikas, numatytas BK 178 straipsnio 1 dalyje ir 178 straipsnio 5 dalyje, yra įrodyta visiškai ir nekelia jokių objektyvių abejonių.

Dėl 2024 m. gegužės 19 d. vagystės

Kaltinamasis J. B. apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu dėl J. L. dviračio vagystės savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad 2024 m. gegužės 19 d., apie 04.00 val. jis buvo (duomenys neskelbtini) bei nutarė užeiti į viešbutį, esantį adresu (duomenys neskelbtini), į tualetą. Nors šio viešbučio durys yra su kodine spyna, tačiau jos buvo atidarytos, jis laisvai užėjo į vidų. (duomenys neskelbtini), o būtent – prie radiatoriaus, pamatė stovintį dviratį, jeigu neklysta, juodos spalvos. Dviratis buvo surakintas metaline spyna tarp rėmo ir priekinio rato. Jis apžiūrėjo spyną, kadangi prieš tai jau buvo nutaręs minėtą dviratį pagrobti. Po to nuėjo prie vaizdo stebėjimo kameros, kuri yra koridoriuje ir ją nusuko į kitą nuo dviračio pusę. Po to nuėjo prie dviračio, patraukė spyną ir ji atsirakino. Jis tada laisvai su dviračiu išėjo iš koridoriaus ir išvažiavo. Spyną kažkur išmetė, bet negali nurodyti kur tiksliai. Pagrobtą dviratį pardavė ryte (duomenys neskelbtini) taksi vairuotojui. Dviratį pardavė už 150 Eur, dviračio pavadinimas buvo „(duomenys neskelbtini)“. Pažymėtina, kad kaltinamojo kaltę taip pat patvirtina byloje surinktų duomenų, kurie teismo pripažintini įrodymais, visuma. Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis J. L. paaiškino, kad 2024 m. gegužės 18-19 d. svečiavosi (duomenys neskelbtini), nakvojo „(duomenys neskelbtini)“ svečių namuose adresu (duomenys neskelbtini). 2024 m. gegužės 18 d., apie 22.00 val. paliko savo dviratį „(duomenys neskelbtini)“ svečių namų tambūre, kurio nerakino prie nieko, tiesiog surakino patį dviratį metaline spyna ir nuėjo miegoti į kambarį, kuriame buvo apsistojęs. Jam atvykus į svečių namus pernakvoti, 2024 m. gegužės 18 d., apie 22.00 val. pastato įėjimo durys buvo atidarytos, ten vaikščiojo žmonės. 2024 m. gegužės 19 d., apie 10.00 val. atėjęs į tambūrą savo dviračio neberado. Paprašius pastato šeimininko, šis parodė vaizdo įrašus ir pamatė, kad 2024 m. gegužės 19 d., apie 03.58 val. į pastato tambūrą atėjo nepažįstamas vyras, kuris buvo apsirengęs tamsiu megztiniu ir užsidėjęs gobtuvą ant galvos. Vyras iš pradžių priėjo prie dviračio, tada nuėjo prie kameros, esančios ant šaldytuvo, ir nusuko ją į kitą pusę. Kas vyko toliau, vaizdo įraše nesimato, tačiau, kaip jau ir minėjo, dviračio atėjęs ryte neberado. Dviratį įsigijo (duomenys neskelbtini), kainavo 800 Eur, o rakinimo spyna kainavo 20 Eur, t. y. jam padarytas turtinis 820 Eur nuostolis. Minėto nukentėjusiojo turto (dviračio ir spynos) dalinis pagrobimo faktas buvo užfiksuotas ir vaizdo stebėjimo kamera, o ikiteisminio tyrimo metu buvo pateikti vaizdo įrašai, kuriuose užfiksuoti konkretūs ir jokių abejonių nekeliantys kaltinamojo J. B. veiksmai, detaliai aprašyti kitų objektų apžiūros 2024 m. birželio 9 d. protokole. Šiuose vaizdo įrašuose užfiksuota, kad kaltinime inkriminuotu laiku ir vietoje iš tambūro į laiptinę ateina vyras, kuris laiptinėje apsisuka ir grįžta į tambūrą. Vyras nueina prie dviračio, esančio tambūre, ir pritūpęs jį pajudina, po to iš tambūro nueina į koridorių ir su kairiąja ranka nusuka kamerą į kairiąją pusę, po ko vaizdo stebėjimo kamera filmuoja laiptus į kitą aukštą. Aplinkybę, kad nukentėjusiajam priklausantį ir kaltinime detalizuotą turtą pagrobė būtent kaltinamasis J. B., patvirtina liudytoja apklaustos G. S. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kuriais ji patvirtino, jog atliekamo ikiteisminio tyrimo metu buvo gauta operatyvinė kriminalinės žvalgybos informacija, kad šią nusikalstamą veiką padarė kaltinamasis J. B., kuris vėlesnėje eigoje buvo atpažintas iš bendrų veido bruožų, aprangos, be kita ko, šis asmuo yra žinomas policijos pareigūnams dėl sistemingai vykdomų dviračių vagysčių.

Taigi, byloje surinktų objektyvių ir vienas kitam neprieštaraujančių įrodymų visumos analizės pagrindu darytina išvada, kad J. B. savo aktyviais veiksmais pagrobė J. L. priklausantį 820 Eur vertės turtą, t. y. 2024 m. gegužės 19 d., apie 04.00 val. adresu (duomenys neskelbtini), turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, per neužrakintas UAB „(duomenys neskelbtini)“ svečių namų duris pateko į patalpų vidų, iš kurių pagrobė 800 Eur vertės dviratį „(duomenys neskelbtini)“ kartu su 20 Eur vertės dviračio metaline spyna. Teismo nustatyti aktyvūs kaltinamojo veiksmai atitinka visus jam inkriminuotos nusikalstamos veikos, numatytos BK 178 straipsnio 1 dalyje, objektyviuosius ir subjektyviuosius požymius. Atsižvelgiant į šias byloje nustatytas aplinkybes, darytina išvada, kad kaltinamojo veiksmai pagrįstai kvalifikuoti pagal BK 178 straipsnio 1 dalį, todėl J. B. trauktinas baudžiamojon atsakomybėn dėl nukentėjusiajam J. L. priklausančio turto vagystės.

Dėl 2024 m. liepos 9 d. vagystės

Kaltinamasis J. B. apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu dėl S. M. G. M. dviračio vagystės savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad 2024 m. liepos mėnesio pradžioje, galimai kaltinime inkriminuotu laiku, naktį, apie 00.00 val. jis ėjo (duomenys neskelbtini) ir pamatė, jog prie dviračio stovo yra su dviračio spyna prirakintas dviratis. Jis su savimi turimoje kuprinėje turėjo metalo kirpimo žirkles, su kuriomis nukirpo minėtą spyną ir išvažiavo su atrakintu dviračiu. Pagrobtą dviratį pardavė ryte (duomenys neskelbtini) už 50 Eur. Pažymėtina, kad kaltinamojo kaltę taip pat patvirtina byloje surinktų duomenų, kurie teismo pripažintini įrodymais, visuma. Ikiteisminio tyrimo metu S. M. G. M. parodė, kad 2024 m. liepos 8 d., apie 13.20 val. jis pastatė savo raudonos spalvos dviratį šalia pastato, esančio adresu (duomenys neskelbtini). Dviratį prirakino prie dviračiams skirto dviračių stovo. Minėtą dviratį pirko prieš maždaug du mėnesius atvažiavęs į Lietuvos Respubliką už 250 Eur, dviračio dokumentų neturi. 2024 m. liepos 9 d., apie 00.00 val. kartu su draugu užėjo į parduotuvę, esančią adresu (duomenys neskelbtini). Apie 00.30 val. jis išėjo iš minėto pastato į lauką ir pastebėjo, kad nebėra jo dviračio. 2024 m. liepos 9 d., dienos metu kartu su draugu patikrino vaizdo stebėjimo kameras, esančias (duomenys neskelbtini) ir pamatė, kad apie 00.12 val. buvo pavogtas jo prie dviračio stovo prirakintas dviratis. Dėl šio įvykio jis patyrė 250 Eur dydžio turtinę žalą. Minėto nukentėjusiojo S. M. G. M. turto pagrobimo faktas buvo užfiksuotas ir vaizdo stebėjimo kamera, o ikiteisminio tyrimo metu buvo pateikti vaizdo įrašai, kuriuose užfiksuoti konkretūs ir jokių abejonių nekeliantys kaltinamojo J. B. veiksmai, detaliai aprašyti kitų objektų apžiūros 2024 m. liepos 10 d. protokole. Šiuose vaizdo įrašuose užfiksuota, kad kaltinime inkriminuotu laiku ir vietoje matomas vyras, kuris patraukia savo kuprinę arčiau savęs, ją nusiima nuo peties ir eina link vaizdo stebėjimo kameros. Tada vyras sustoja netoli stovinčio dviračio, apsidairo ir prieina prie dešiniame ekrano kampe stovinčio dviračio. Vyras kairiąja ranka siekia į savo megztinio vidų ir išsitraukia daiktą, kuris yra panašus į metalo žirkles. Šį daiktą prideda arčiau dviračio, asmens rankos juda kartu su minėtu daiktu, tuomet asmuo minėtą daiktą įsideda sau po megztiniu, atlieka veiksmą panašų į megztinio užsegimą, paima dviratį ir išvažiuoja iš vaizdo stebėjimo kameros lauko. Aplinkybę, kad nukentėjusiajam S. M. G. M. priklausantį ir kaltinime detalizuotą turtą pagrobė būtent kaltinamasis J. B., patvirtina liudytoja apklaustos N. A. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kuriais ji patvirtino, jog ikiteisminio tyrimo metu atlikus procesinius veiksmus, taip pat gavus ir apžiūrėjus vaizdo stebėjimo kameromis užfiksuotus vaizdo įrašus, kuriuose buvo užfiksuota atliekama vagystė, nustatyta, kad vagystę galimai padarė J. B., kuris buvo atpažintas pagal bendrus veido bruožus, dėvimą aprangą ir subintuotą dešiniąją ranką.

Taigi, byloje surinktų objektyvių ir vienas kitam neprieštaraujančių įrodymų visumos analizės pagrindu darytina išvada, kad kaltinamasis J. B. savo aktyviais veiksmais pagrobė nukentėjusiajam S. M. G. M. priklausantį 250 Eur vertės turtą, t. y. 2024 m. liepos 9 d., apie 00.12 val. adresu (duomenys neskelbtini), turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, sugadinęs dviračio metalinę spyną, kuri neturi materialinės vertės, pagrobė S. M. G. M. priklausantį dviratį, kurio vertė 250 Eur. Teismo nustatyti aktyvūs kaltinamojo veiksmai atitinka visus jam inkriminuotos nusikalstamos veikos, numatytos BK 178 straipsnio 5 dalyje, objektyviuosius ir subjektyviuosius požymius. Atsižvelgiant į šias baudžiamojoje byloje nustatytas aplinkybes, darytina išvada, kad kaltinamojo veiksmai pagrįstai kvalifikuoti pagal BK 178 straipsnio 5 dalį, todėl J. B. trauktinas baudžiamojon atsakomybėn dėl nukentėjusiajam S. M. G. M. priklausančio nedidelės vertės turto vagystės.

Teismas, atsižvelgęs į šios baudžiamosios bylos duomenis, taip pat nustatęs Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 418 straipsnio 1 dalyje numatytus pagrindus, daro pagrįstą išvadą, jog baudžiamasis procesas gali būti užbaigtas priimant teismo baudžiamąjį įsakymą. Bylos aplinkybės yra aiškios. Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamajam paskelbus apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, taip pat išaiškinus proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu tvarką ir pasekmes, kurios yra numatytos BPK 418-425 straipsniuose, J. B. sutiko, kad procesas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu, su prokuroro siūloma bausmės rūšimi ir jos dydžiu, kitais teismo baudžiamajame įsakyme spręstinais klausimais, pastabų neturėjo. Be kita ko, ikiteisminio tyrimo metu taip pat ir nukentėjusiesiems J. L. bei S. M. G. M. buvo išsiųsti pranešimai apie sprendimą užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu, kuriuo jie buvo informuoti apie galimybę šį sprendimą apskųsti, tačiau prašymų, skundų iki šio teismo baudžiamojo įsakymo priėmimo nebuvo gauta.

Dėl skirtinų bausmių

Įstatymų leidėjas už nusikalstamos veikos, numatytos BK 178 straipsnio 1 dalyje, padarymą numato šias alternatyvias bausmes – viešuosius darbus, baudą, laisvės apribojimą, areštą arba laisvės atėmimą iki trejų metų, o už BK 178 straipsnio 5 dalyje: viešuosius darbus, baudą, laisvės apribojimą arba areštą.

Teismas, skirdamas bausmes J. B., vadovaujasi BK 54 straipsnio 1 ir 2 dalyse numatytomis nuostatomis – atsižvelgia į inkriminuotų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamų veikų motyvus, tikslus, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas reikšmingas šiai baudžiamajai bylai aplinkybes.

Kaltinamasis J. B. padarė vieną nesunkų nusikaltimą (BK 11 straipsnio 3 dalis, 178 straipsnio 1 dalis) ir vieną baudžiamąjį nusižengimą (BK 12 straipsnis, 178 straipsnio 5 dalis). Iš baudžiamojoje byloje esančių duomenų matyti, kad kaltinamasis teistas daugiau nei 20 kartų (pastaba. kaltinamojo atžvilgiu taip pat buvo priimtas ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. spalio 2 d. nuosprendis, tačiau šis procesinis sprendimas dar nėra įsiteisėjęs), didžioji dalis padarytų nusikalstamų veikų – vagystės. Taip pat iš šioje baudžiamojoje byloje esančio Administracinių nusižengimų registro išrašo matyti, kad kaltinamasis daug kartų buvo trauktas ir administracinėn atsakomybėn, taip pat ir už smulkių vagysčių padarymą, paskirtų baudų nemoka. J. B. nedirba, byloje negauta duomenų, kad kaltinamasis gydytųsi nuo psichikos ir (ar) priklausomybės ligų. Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad J. B. prisipažino padaręs jam inkriminuotas baudžiamojo įstatymo uždraustas veikas ir nuoširdžiai gailisi dėl jų padarymo (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). J. B. atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 1 dalyje, padarė būdamas recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

Atsižvelgdamas į padarytų nusikalstamų veikų pobūdį ir jų pavojingumo laipsnį, taip pat į kaltinamąjį charakterizuojančias bei kitas svarbias aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis gali būti pasiekta kaltinamajam paskyrus arešto bausmes: 1) pagal BK 178 straipsnio 1 dalį – 60 parų areštą; 2) pagal BK 178 straipsnio 5 dalį – 45 parų areštą. Teismo vertinimu, kaltinamajam skirtinos arešto bausmės yra teisingos ir proporcingos, jos darys teigiamą įtaką asmens elgesiui, kad jis ateityje nedarytų naujų nusikalstamų veikų.

Paskirtos arešto bausmės, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, taikant dalinį bausmių sudėjimo būdą, subendrintinos tarpusavyje (prie griežtesnės 60 parų arešto bausmės pridedant švelnesnės bausmės dalį – 30 parų arešto), J. B. paskiriant 90 parų arešto bausmę.

Kadangi ši baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis kaltu prisipažino visiškai, taikytinas BK 64¹ straipsnis, skirtiną subendrintą bausmę sumažinant vienu trečdaliu ir J. B. skiriant galutinę bausmę – 60 parų areštą.

Dėl civilinių ieškinių

Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis J. L. pareiškė civilinį ieškinį dėl 820 Eur turtinės žalos atlyginimo, o nukentėjusysis S. M. G. M. – dėl 250 Eur.

Pagal BPK 109 straipsnio 1 dalį, asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį, o BPK 115 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį (pastaba. nagrinėjamu atveju teismo baudžiamąjį įsakymą), teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.263 straipsnio 1 ir 2 dalimis, žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo.

Anksčiau šioje baudžiamojoje byloje aptartų įrodymų visuma patvirtina, kad nukentėjusysis J. L. dėl 2024 m. gegužės 19 d. padarytos vagystės neteko 820 Eur vertės turto, o nukentėjusysis S. M. G. M. dėl 2024 m. liepos 9 d. padarytų kaltinamojo nusikalstamų veiksmų – 250 Eur. Byloje įrodyta, kad minėtų civilinių ieškovų patirta turtinė žala buvo sąlygota kaltinamojo padarytų nusikalstamų veikų, kas patvirtina tiesioginį priežastinį ryšį tarp patirtos žalos ir nusikalstamų pastarojo veiksmų. Dėl byloje pareikštų reikalavimų atlyginti turtinę žalą ginčo nekilo. Be kita ko, pats kaltinamasis įsipareigojo atlyginti civilinių ieškovų patirtą turtinę žalą. Teismo vertinimu, civiliniai ieškiniai yra pagrįsti ir tenkintini pilna apimtimi, priteisiant iš kaltinamojo 820 Eur nukentėjusiojo J. L. naudai, o nukentėjusiajam S. M. G. M. 250 Eur turtinės žalos atlyginimą (CK 6.245 – 6.249 straipsniai, 6.263 straipsnis).

Ikiteisminio tyrimo metu J. B. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti nepakeistą iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus, panaikinti.

Laikinas nuosavybės teisių apribojimas netaikytas. Proceso išlaidų nėra, kaltinamasis laikinai sulaikytas nebuvo.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamoms veikoms tirti ir nagrinėti, - vaizdo įrašus, palikti saugoti prie bylos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, 422 straipsniu,

nusprendžia:

J. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 60 (šešiasdešimties) parų arešto bausmę.

J. B. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 5 dalyje, ir paskirti jam 45 (keturiasdešimt penkių) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, paskirtas arešto bausmes subendrinti dalinio bausmių sudėjimo būdu prie griežtesnės bausmės, pridedant dalį švelnesnės bausmės – 30 (trisdešimt) parų arešto, ir J. B. paskirti subendrintą bausmę – 90 (devyniasdešimties) parų areštą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio nuostatomis, paskirtą subendrintą 90 (devyniasdešimties) parų arešto bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir J. B. paskirti galutinę bausmę – 60 (šešiasdešimties) parų areštą.

Arešto bausmės pradžią skaičiuoti nuo faktinio J. B. atvykimo ar pristatymo į laisvės atėmimo vietų įstaigą arešto bausmei atlikti, vykdant šį įsiteisėjusį teismo baudžiamąjį įsakymą, dienos.

J. B. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus – panaikinti.

Nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo J. L. civilinį ieškinį 820 Eur sumai dėl turtinės žalos atlyginimo tenkinti visiškai ir iš J. B. J. L. naudai priteisti 820 Eur (aštuonis šimtus dvidešimt eurų).

Nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo S. M. G. M. civilinį ieškinį 250 Eur sumai dėl turtinės žalos atlyginimo tenkinti visiškai ir iš J. B. nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo S. M. G. M. naudai priteisti 250 Eur (du šimtus penkiasdešimt eurų).

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamų veikų tyrimui ir nagrinėjimui, t. y. vaizdo įrašus, šiam teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, palikti saugoti prie bylos kaip nusikalstamų veikų tyrimo medžiagą.

1) Vadovaujantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 24 straipsnio 3 dalimi, nuteistasis ne vėliau kaip per septynias dienas po teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos privalo (darbo dienomis, įstaigų darbo metu) atvykti į laisvės atėmimo vietų įstaigą – (duomenys neskelbtini) atlikti arešto bausmės;

2) Nuteistasis, dėl ligos ar kitų objektyvių priežasčių negalintis nustatytu laiku atvykti į arešto bausmės atlikimo vietą, privalo iki Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 24 straipsnio 3 dalyje nustatyto termino pabaigos apie tai pranešti laisvės atėmimo vietų įstaigos, kurioje jis turėtų atlikti arešto bausmę, administracijai ir susiderinti su ja atvykimo atlikti bausmės datą;

3) Nuteistųjų, kurie neatvyko atlikti arešto bausmės ir nepranešė pataisos įstaigos administracijai apie neatvykimo priežastis, paiešką atlieka policija.

1) Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme;

2) Padavus prašymą, reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios;

3) Išnagrinėjęs baudžiamąją bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu;

4) Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka;

5) Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.