Klaipėdos apylinkės teismo nutartis

viešame teismo posėdyje, žodinio proceso tvarka, išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos R. L. skundą dėl notaro veiksmų, suinteresuotas asmuo Klaipėdos miesto 4-ojo notaro biuro notarė I. M.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Teismo posėdžio metu pareiškėja R. L. skundą palaikė, teismo prašė skundą tenkinti visiškai. Nurodė, kad pareiškėjos sūnus yra neįgalus ir neturi galimybės atvykti į notaro biurą. Kadangi pareiškėja yra nepilnamečio vaiko įstatyminė atstovė ir turi teismo leidimą nepilnamečio vardu priimti palikimą, notarė privalo išduoti paveldėjimo teisės liudijimą. Suinteresuotas asmuo reikalavo, kad pareiškėja į notaro biurą atsivestų sūnų. Nepilnametis pareiškėjos sūnus dėl savo neįgalumo nesuvokia paveldėjimo teisinių santykių procedūrų, todėl negali patvirtinti reikiamų dokumentų. Notarė nepagrįstai atsisakė priimti pareiškėjos pareiškimą dėl palikimo priėmimo sūnaus vardu. Pareiškėjos atstovė advokatė G. S. pareiškėjos skundą palaikė, teismo prašė skundą tenkinti visiškai. Nurodė, kad pareiškėja turi teisę ir pareigą atstovauti savo nepilnametį vaiką paveldėjimo teisiniuose santykiuose. Notarė šiuo atveju, atsisakydama priimti pareiškėjos prašymą dėl palikimo priėmimo nepilnamečio vardu, grubiai pažeidė nepilnamečio vaiko teises ir teisėtus interesus.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

skundas dėl notaro veiksmų tenkintinas.

Byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad nepilnamečio K. L., gimusio (duomenys neskelbtini), mama yra R. L., tėvas - R. L., kuris mirė (duomenys neskelbtini). 2020 m. lapkričio 19 d. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. eS2-12229-991/2020, pareiškėjai R. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini), išduotas teismo leidimas priimti nepilnamečio vaiko K. L., gimusio (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), vardu palikimą be antstolio sudaryto apyrašo, atsiradusį po R. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini), mirties(duomenys neskelbtini). Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos išduota Neįgalumo pažyma Nr. 0072740 patvirtina, kad, pareiškėjos nepilnamečiui sūnui K. L. laikotarpiu nuo 2014-12-10 iki 2023-09-05 nustatytas sunkus neįgalumo lygis. Paminėtos tarnybos Klaipėdos 1 teritorinio skyriaus 2020-07-16 Specialiųjų poreikių nustatymo pažyma Nr. SP-1465 K. L. nustatytas antrojo lygio specialusis nuolatinės slaugos poreikis. 2021-01-28 rašte Nr. S-21 adresuotu pareiškėjai, Klaipėdos miesto 4-ojo notaro biuro notarė I. M. pažymėjo, kad notarų biure yra užvesta mirusiojo R. L. paveldėjimo byla. Mirusiojo įpėdiniui K. L. šiuo metu yra 15 metų, palikėjo paveldėjimo byloje teismo leidimas yra gautas, atsižvelgiant į tai pareiškėjos prašoma su sūnumi K. L. atvykti į notarų biurą, dėl sūnaus palikimo priėmimo.

Tam tikros socialinės grupės kiekvienoje teisės sistemoje laikomos labiau pažeidžiamomis ir reikalauja didesnio valstybės dėmesio. Įprastai tokiais asmenimis paveldėjimo procedūrose laikomi nepilnamečiai vaikai, taip pat neveiksnūs ar ribotai veiksnūs tam tikrose srityse asmenys. Kaip asmenys, neturintys visiško veiksnumo, jie ribotai dalyvauja civiliniuose teisiniuose santykiuose, tačiau, kalbant apie paveldėjimo teisę, ribotas veiksnumas neapriboja jiems galimybės būti pavedėjimo teisės subjektais, t. y įpėdiniais. Ribota yra tik jų galimybė savo paveldėjimo teisę įgyvendinti. Būtent dėl to teisės aktuose šiems asmenims įtvirtinti papildomi saugikliai, užtikrinantys, kad jų teisė į palikimą būtų įgyvendinta tinkamai ir jų interesais. Nepilnamečiais asmenimis laikomi asmenys iki aštuoniolikos metų, nuo kurių jie įgyja visišką veiksnumą. Lietuvos civilinėje teisėje nepilnamečiai pagal jų veiksnumo apimtį dar skirstomi į dvi kategorijas: mažamečius iki 14 m. ir nepilnamečius nuo 14 iki 18 metų. Pirmieji laikomi visiškai neveiksniais ir jų civilines teises ir pareigas įgyvendina bei už juos atsako jų atstovai pagal įstatymą (tėvai, įtėviai, globėjai). Nepilnamečiai nuo 14 iki 18 m. turi dalinį veiksnumą ir tam tikras įstatymo numatytas civilines teises ir pareigas įgyvendina asmeniškai, o kitas - turėdami savo atstovų pagal įstatymą (tėvų, įtėvių, rūpintojų) sutikimą. Lietuvos teisės normos, reglamentuojančios nepilnamečių asmenų teisės į palikimą įgyvendinimą, yra konkuruojančios. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 5.56 straipsnyje numatyta, kad neveiksnių šioje srityje asmenų vardu palikimą priima jų tėvai arba globėjai. Ribotai veiksnūs šioje srityje asmenys palikimą priima tik tėvų arba rūpintojų sutikimu. CK 3.188 straipsnyje numatyta, kad be išankstinio teismo leidimo tėvai neturi teisės savo nepilnamečių vaikų vardu priimti ar atsisakyti priimti palikimą. CK 3.188 straipsnio 1 dalies 2 punkte yra speciali norma CK 5.56 straipsnio normos atžvilgiu, todėl priimant /atsisakant palikimo, kai įpėdinis yra asmuo iki 18 metų, visais atvejais būtinas teismo leidimas, nedarant skirtumo tarp neveiksnių ir dalinį veiksnumą turinčių nepilnamečių. Siekiant išvengti galimų neigiamų turtinių padarinių nepilnamečiam vaikui, taip pat atsižvelgiant į Civilinio kodekso 3.3 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principo turinį ir tikslus, darytina išvada, kad teismo leidimas yra būtina sąlyga (conditio sine qua non) minėtam sandoriui sudaryti, t. y. tėvams nepilnamečio vaiko vardu tiek priimti, tiek atsisakyti priimti palikimą. Teismo leidimų institutas sukurtas tam, kad būtų apsaugoti vaiko interesai.

Vaiko teisių ir jo geriausių interesų apsauga yra bendras tiek jo tėvų, tiek ir visos valstybės siekis. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad atsižvelgiant į nepilnamečio vaiko dalinį subjektiškumą, paveldėjimo srityje didesni rūpestingumo ir pareigingumo reikalavimai keliamo ne tik jo tėvams, bet ir valstybinėms institucijoms bei pareigūnams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2014). Nepilnamečio vaiko teisių įgyvendinimas yra ne tik privatus, bet ir viešas interesas, todėl jo tinkama apsauga įpareigoti rūpintis ir nepilnamečio vaiko tėvai, ir valstybinės institucijos ir pareigūnai (CK 3.163 straipsnio 4 dalis, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 49 straipsnio 2 dalis).

Ne mažiau svarbus vaidmuo nepilnamečio vaiko teisių įgyvendinimo teisiniuose santykiuose tenka notarui. Notaras, turėdamas duomenų, kad yra nepilnamečių vaikų, turinčių teisę paveldėti (pavyzdžiui, įpėdinis pagal įstatymą ar pagal testamentą, privalomoji palikimo dalis, paveldėjimo teisė transmisijos būdu, paveldėjimo teisė atstovavimo būdu ir kt.), turi būti aktyvus ir užtikrinti, kad vaiko teisės nebūtų pažeistos: informuoti vaiko atstovus apie vaiko teisę paveldėti, jų pareigą kreiptis į teismą dėl leidimo priimti palikimą ar jo atsisakyti gavimo. Jei vaiko atstovai vengia atlikti savo pareigas ir nesikreipia į teismą dėl leidimo gavimo notaras apie galimą vaiko teisių pažeidimą ar netinkamą vaiko atstovų pareigų vykdymą turi informuoti vaiko teisių apsaugos tarnybą, o reikalui esant net ir prokurorą, kuriam pavesta ginti viešąjį interesą.

Kaip minėta, nepilnamečių vaikų teises paveldėjimo procese užtikrina ir įgyvendina jų atstovai pagal įstatymą - t. y. tėvai, įtėviai, globėjai ar rūpintojai. 2020 m. lapkričio 19 d. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. eS2-12229-991/2020, pareiškėjai R. L. buvo išduotas teismo leidimas priimti nepilnamečio vaiko K. L. vardu palikimą be antstolio sudaryto apyrašo, atsiradusį po R. L. mirties (duomenys neskelbtini).

Šiuo konkrečiu atveju, sutiktina su pareiškėjos atstovės teiginiu, kad CK 2.8 str. 1 d. nuostata, jog nepilnamečiai nuo 14 iki 18 metų sandorius sudaro turėdami tėvų ar rūpintojų sutikimą, nepanaikina tėvų kaip įstatyminių atstovų teisės sudaryti sandorį už patį nepilnametį, tai itin aktualu šiuo konkrečiu atveju, kai pareiškėjos nepilnametis sūnus, kurio vardu pareiškėjai išduotas teismo leidimas priimti palikimą yra neįgalus. Paminėta teisės norma nustato nepilnamečiams nuo 14 iki 18 metų tik teisę, bet ne pareigą patiems sudaryti sandorius su tėvų sutikimu. Ši teisės norma neatima iš tėvų teisės sandorius sudaryti vaiko vardu šiam nedalyvaujant. Sutiktina, kad pareiškėjai turint teismo leidimą priimti palikėjo palikimą vaiko vardu, notarės reikalavimas asmeniško nepilnamečio sūnaus dalyvavimo palikimo priėmimo procedūroje yra neteisėtas, t. y. priimtas ultra vires (viršijant įgaliojimus). Įstatymas nenumato draudimo tėvams, turintiems teismo leidimą, priimti palikimą nepilnamečio vaiko vardu, t. y. už nepilnametį vaiką pasirašant pareiškimą dėl palikimo priėmimo ir/ar gaunant paveldėjimo teisės liudijimą bei atliekant kitus, su palikimo priėmimu susijusius veiksmus. Sutiktina, kad notarės reikalavimas atsivesti nepilnametį sūnų į notaro biurą yra perteklinis, nepagrįstai apribojantis nepilnamečio vaiko teises gauti jam priklausančio palikimo dalį.

Taigi, prieš tai nurodytas teisinis reglamentavimas ir teismo nutartis, kurios pagrindu pareiškėjai išduotas teismo leidimas nepilnamečio vaiko vardu priimti palikimą, pareiškėjai suteikia teisę nepilnamečio vaiko K. L. vardu priimti palikimą, atsiradusį po R. L. mirties (duomenys neskelbtini). Šiuo konkrečiu atveju, pareiškėja turi teisę už nepilnametį K. L., šiam nedalyvaujant, atlikti visus palikimui priimti reikalingus veiksmus - pasirašyti pareiškimą dėl palikimo priėmimo sūnaus vardu, jį pateikti notarui, gauti paveldėjimo teisės liudijimą. Notarė neturi jokio teisinio pagrindo primygtinai reikalauti asmeninio nepilnamečio K. L. dalyvavimo priimant palikimą.

Esant teismo nustatytoms aplinkybėms, vadovaujantis prieš tai nurodytu teisiniu reglamentavimu ir teismine praktika, pareiškėjos skundas dėl antstolio veiksmų tenkintinas, pripažintinas neteisėtu Klaipėdos miesto 4-ojo notaro biuro notarės I. M. 2021-01-28 atsisakymas atlikti notarinius palikimo priėmimo įforminimo veiksmus be asmeninio nepilnamečio vaiko K. L. dalyvavimo, atitinkamai Klaipėdos miesto 4-ojo notaro biuro notarė I. M. įpareigotina be asmeninio nepilnamečio vaiko K. L. dalyvavimo įforminti palikimo priėmimą nepilnamečio vaiko vardu per įstatyminę atstovę - R. L. bei išduoti atstovei paveldėjimo pagal įstatymą teisės liudijimą nepilnamečio vaiko K. L. vardu.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 290-291 straipsniais, teismas

nutaria:

pareiškėjos R. L. skundą dėl notaro veiksmų tenkinti.

Pripažinti neteisėtu Klaipėdos miesto 4-ojo notaro biuro notarės I. M. 2021-01-28 atsisakymą atlikti notarinius palikimo priėmimo įforminimo veiksmus be asmeninio nepilnamečio vaiko K. L. dalyvavimo.

Įpareigoti Klaipėdos miesto 4-ojo notaro biuro notarę I. M. be asmeninio nepilnamečio vaiko K. L. dalyvavimo įforminti palikimo priėmimą nepilnamečio vaiko vardu per įstatyminę atstovę - R. L. bei išduoti atstovei paveldėjimo pagal įstatymą teisės liudijimą nepilnamečio vaiko K. L. vardu.

Nutartis per septynias dienas nuo nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.