Kauno apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Daivos Jankauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Jurgio Kiškio ir Gyčio Večersko,

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo kaltinamojo gynėjos advokatės Angelės Fominienės skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. liepos 18 d. nutarties, kuria L. Č. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmuose nagrinėjama baudžiamoji byla, kurioje L. Č. kaltinamas tuo, kad veikdamas bendrininkų grupėje kartu su M. U. ir K. K., įgijo nusikalstamu būdu gautą didelės vertės turtą, o būtent: jis 2016 m. gruodžio 19 d., apie 15.16 val., Panevėžyje, nesaugomoje automobilių stovėjimo aikštelėje, esančioje šalia (duomenys neskelbtini), kartu su M. U., veikdami K. K. nurodymu iš A. S., kuris veikė kaip pervežėjas, įgijo 6 automobilių BMW vairus su saugos pagalvėmis, ne mažesnės kaip bendros 111 600 kronų vertės (11 639,23 eurai), dvi automobilių BMW oro pagalves ne mažesnės kaip bendros 13 676,90 kronų vertės (1 426,43 eurai), 6 automobilių BMW pagrindinius įrenginius (valdymo blokus) ne mažesnės kaip bendros 65 634 kronų vertės (6 845,25 eurai), 6 valdymo blokų monitorius ne mažesnės kaip bendros 138 600 kronų vertės (14 455,18 eurų), 6 valdymo blokų pultelius ne mažesnės kaip bendros 25 350 kronų vertės (2 643,86 eurų) ir keturis BMW automobilių prietaisų skydelius ne mažesnės kaip bendros 79 800 kronų vertės (8 322,68 eurų) žinodamas, kad tas įgytas turtas yra gautas nusikalstamu būdu, tai yra pavogtas Norvegijos Karalystėje įvairiose vietose iš įvairių lengvųjų automobilių. Šiuos įgytus nusikalstamu būdu gautus daiktus iki 2016 metų gruodžio 19 d., 15.40 val., laikė ir gabeno automobilyje VW GOLF, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklausančiame M. Š., kai buvo sustabdytas policijos pareigūnų ir minėti daiktai paimti.Teismui perduotojoje byloje L. Č. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti iš gyvenamosios vietos, tačiau 2018-04-09 Kauno apygardos teismo nutartimi Lukui Č. V. Federacinėje Respublikoje atliekamame ikiteisminiame tyrime Nr. 423Js14819/17 buvo paskirta kardomoji priemonė – suėmimas – trijų mėnesių laikotarpiui, suėmimo pradžią skaičiuojant nuo L. Č. faktinio sulaikymo dienos. L. Č. buvo sulaikytas 2018-04-19.2018 m. liepos 18 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teismo nutartimi L. Č. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas 3 mėnesiams, motyvuojant tuo, kad kaltinamasis gali bėgti (slėptis) nuo teismo bei daryti naujas nusikalstamas veikas (BKP 122 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punkte numatytais pagrindais).Nutartį skundžia kaltinamojo L. Č. gynėja advokatė Angelė Fominienė ir prašo 2018 m. liepos 18 d. nutartį, kuria skirta kardomoji priemonė – suėmimas panaikinti. Nurodo, jog nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje L. Č. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, P. E. arešto orderį jis Vokietijos Federacinei Respublikai neišduotas. Nagrinėjamoje byloje nėra duomenų, kad L. Č. būtų pažeidęs jam paskirtos kardomosios priemonės reikalavimus. Teismas nutartyje turėjo motyvuoti, kodėl L. Č. keičiama kardomoji priemonė, tačiau nurodė tik suėmimo motyvus ir pagrindus. Teismas L. Č. suėmė dviem pagrindais, numatytais BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktuose. Gynėjos manymu, nutartyje nurodytų sąlygų nepakanka išvadai, kad yra BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatyti pagrindai. Priešingai, nei nurodo teismas, L. Č. saistomas stipriais socialiniais ryšiais su savo šeima, yra jauno amžiaus, todėl niekuo nepagrįstas teismo teiginys, kad jis nevedęs ir todėl nesaistomas socialiais ryšiais – jis gyvena deklaruotoje gyvenamojoje vietoje, kartu su tėvais ir tie ryšiai pakankami, kad jis ir toliau gyventų su tėvais ir nepasislėptų. Ankstesniu nuosprendžiu paskirtą bausmę – baudą – atlikęs ir tik vėliau teistas laisvės atėmimu 1 metams ir taikytas bausmės vykdymo atidėjimas. Duomenų, kad L. Č. būtų pažeidinėjęs bausmės atidėjimo sąlygas – nėra. Teismas kaip vieną iš sąlygų nurodė, kad Vokietijos Federacinėje Respublikoje atliekamas ikiteisminis tyrimas, įtariant L. Č. dešimties nusikalstamų veikų nuosavybei padarymu, tačiau iš byloje esančių duomenų, negalima daryti išvados, kad jų pakanka spręsti, jog L. Č. padarė nusikalstamas veikas Vokietijoje.Dėl BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatyto pagrindo, gynėja nesutinka su teismo išvada, kad L. Č. padarytas nusikaltimas yra neatsitiktinis elgesys, galimai iš nusikalstamų veikų gaunamos lėšos tampa pagrindiniu jo pragyvenimo šaltiniu, todėl jis būdamas laisvėje gali daryti naujas nusikalstamas veikas, numatytas BPK 122 straipsnio 4 dalyje. Tačiau byloje nėra jokių duomenų, kurie leistų manyti, kad L. Č. užsienio valstybėse įtariama pagrįstai, o Lietuvoje jis darbinių pajamų neturi, nes yra moksleivis, mokosi dieniniame skyriuje ir yra išlaikomas tėvų, tad teismo išvada, kad turtinių nusikaltimų darymas ir iš to gaunamos pajamos yra L. Č. pragyvenimo šaltinis – nepagrįsta. Teismo posėdyje kaltinamojo gynėja A. Fominienė prašė tenkinti skundą, prokuroras prašė gynėjos skundą atmesti.Kaltinamojo gynėjos skundas atmetamas.Išnagrinėjusi skundo argumentus, skundžiamą teismo nutartį bei pateiktą baudžiamosios bylos medžiagą, teisėjų kolegija konstatuoja, jog Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. liepos 18 d. nutartimi griežčiausia kardomoji priemonė – suėmimas – kaltinamajam paskirta pagrįstai. Visų pirma pažymėtina, kad suėmimo, kaip ir kitų kardomųjų priemonių, būtina taikymo sąlyga yra duomenų, leidžiančių manyti, kad kaltinamasis padarė jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas, pakankamumas (BPK 121 straipsnio 2 dalis). Nagrinėjamu atveju apylinkės teismas šio reikalavimo nepažeidė ir skundžiamojoje nutartyje tinkamai įvertino surinktų duomenų pakankamumą. Neabejotina, jog baudžiamojoje byloje esantys duomenys, t. y. kitų kaltinamųjų, paties L. Č. parodymai, liudytojų parodymai, rašytinė bylos medžiaga – fiksuota elektroninių ryšių tinklais perduodama informacija – leidžia pagrįstai manyti, kad kaltinamasis galėjo įvykdyti nusikalstamą veiką, kurios padarymu jis kaltinamas. Šiuo aspektu pažymėtina, kad duomenų pakankamumo kriterijus yra vertinamasis, todėl skiriant kardomąją priemonę – suėmimą, ar pratęsiant jos taikymo terminą, nebūtina turėti tiek duomenų, kiek jų reikia priimant nuosprendį. Sprendžiant skundžiamos nutarties pagrįstumo ir teisėtumo klausimą, pažymėtina, kad, remiantis BPK 119 straipsnio nuostatomis, kardomosios priemonės gali būti skiriamos ar jų terminas pratęsiamas, siekiant užtikrinti įtariamojo, kaltinamojo ar nuteistojo dalyvavimą procese, netrukdomą ikiteisminį tyrimą, bylos nagrinėjimą teisme ir nuosprendžio įvykdymą, taip pat siekiant užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms. Suėmimas gali būti skiriamas ar jo terminas pratęsiamas tik tais atvejais, kai švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis negalima pasiekti išvardintų tikslų ir tik tiriant bei nagrinėjant bylas dėl nusikaltimų, už kuriuos baudžiamasis įstatymas numato griežtesnę negu vienerių metų laisvės atėmimo bausmę. Be šių, BPK 122 straipsnio 7 ir 8 dalyse nurodytų sąlygų, turi būti ir bent vienas iš BPK 122 straipsnio 1 ar 5 dalyse numatytų pagrindų.Nagrinėjamu atveju, griežčiausia kardomoji priemonė – suėmimas – kaltinamajam L. Č. skundžiama apylinkės teismo nutartimi paskirta BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkto ir 122 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindais, t. y. pagrįstai manant, jog kaltinamasis bėgs (slėpsis) nuo teismo ir, būdamas laisvėje, darys naujus nusikaltimus, numatytus BPK 122 straipsnio 4 dalyje.Nors skunde teigiama, kad teismas nemotyvavo, kodėl skiria kardomąją priemonę – suėmimą – vietoje paskirtos kardomosios priemonės – rašytinio pasižadėjimo neišvykti, tačiau iš nutarties turinio matyti, jog dėl to teismas pasisakė. Bylos medžiaga nustatyta, kad Kauno apylinkės teismas nutartyje perduoti bylą nagrinėti teisiamajame posėdyje nurodė, jog paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – yra proporcinga todėl, kad L. Č. suimtas pagal Europos Arešto orderį. 2018 m. liepos 18 d. vykusiame teisiamajame posėdyje išaiškėjus, jog bylos nagrinėjimas jos neatidėjus negalimas, teismas pagrįstai svarstė kardomosios priemonės kaltinamajam L. Č. klausimą, kadangi iš bylos medžiagos buvo aišku, jog suėmimo pagal Europos Arešto Orderį terminas baigiasi 2018 m. liepos 19 d., duomenų apie prokuroro kreipimąsi pratęsti šią kardomąją priemonę byloje nebuvo. Atkreiptinas dėmesys, jog bylą nagrinėjantis teismas turi pareigą bylą išnagrinėti per kuo trumpesnį laiką, t. y. gali ir turi spręsti kaltinamajam skirtinų kardomųjų priemonių klausimą, siekiant pasiekti BPK 119 straipsnyje numatytus tikslus – kaltinamojo dalyvavimą procese, netrukdomą bylos nagrinėjimą teisme taip pat siekiant užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms. Nors gynėja teigia, jog L. Č. jam paskirto rašytinio pasižadėjimo neišvykti iš gyvenamosios vietos nebuvo pažeidęs, kas neleido teismui svarstyti kardomosios priemonės keitimo klausimo, tačiau atkreiptinas dėmesys, jog kaltinamasis dar iki bylos perdavimo teismui, t. y. nuo 2018 m. balandžio 19 d. buvo suimtas. Kaip jau minėta, skundžiama nutartimi žemesnės instancijos teismas L. Č. kardomąją priemonę – suėmimą parinko nustatęs pagrindą, numatytą BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte, t. y. esant pagrįstam manymui, kad įtariamasis, būdamas laisvėje, bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo. Skiriant suėmimą arba pratęsiant jo terminą BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytu pagrindu, būtina atsižvelgti į visas BPK 122 straipsnio 2 dalyje numatytas aplinkybes, t. y. į įtariamojo šeiminę padėtį, nuolatinę gyvenamąją vietą, darbo santykius, sveikatos būklę, ankstesnį teistumą, ryšius užsienyje ir kitas aplinkybes. Nagrinėjamu atveju, apygardos teismas, susipažinęs su pateikta baudžiamosios bylos medžiaga, įvertinęs skundo bei skundžiamos nutarties motyvus, konstatuoja, kad apylinkės teismas pagrįstai sprendė, jog yra pagrindo manyti, kad įtariamasis gali bėgti (slėptis) nuo teismo. Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad L. Č. kaltinamas padaręs tyčinį nusikaltimą, numatytą BK 189 straipsnio 2 dalyje, kuris remiantis BK 11 straipsnio 4 dalimi priskiriamas apysunkių nusikaltimų kategorijai. Už šio nusikaltimo padarymą baudžiamojo kodekso numatoma maksimali laisvės atėmimo bausmės trukmė – ketveri metai. Ir nors kaltinamojo gynėja skunde nurodo, kad ankstesniu nuosprendžiu paskirtą bausmę jis atliko, tačiau akivaizdu, jog L. Č. teistumas nėra išnykęs, o tai leidžia teigti, jog veika, kuria jis kaltinamas nagrinėjamoje byloje, galimai padaryta recidyvisto. Be to, jau po veikos, kuria kaltinamas šioje byloje padarymo, L. Č. padarė nusikalstamas veikas, numatytas BK 284 straipsnio 1 dalyje ir 138 straipsnio 1 dalyje, už kurias jis nuteistas 2017-06-14 Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu. Kaip nepagrįstas atmetamas skundo argumentas, jog skundžiamoje nutartyje padaryta nepagrįsta išvada, jog L. Č. nėra saistomas stipriais socialiniais ryšiais su Lietuvos Respublika. Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad L. Č. yra nevedęs, neturi išlaikomų asmenų ir nors kaltinamasis turi pastovią gyvenamąją vietą, kurioje gyvena kartu su tėvais, su kuriais, pasak skundo autoriaus, jį siejantys santykiai yra pakankami, jog jis toliau gyventų nurodytu adresu, tačiau pažymėtina, kad šie santykiai egzistavo ir veikos, kuria kaltinamas L. Č. padarymo metu bei tuo metu, kai jis Vokietijoje galimai padarė 10 nusikalstamų veikų, dėl kurių L. Č. išduotas Europos Arešto orderis. Todėl egzistuojantys šeiminiai santykiai, nesuveikę kaip apsauginis faktorius nuo galimai nusikalstamų veiksmų vykdymo Vokietijoje, negali apsaugoti nuo kaltinamojo bandymo bėgti (slėptis) nuo teismo. Be to, Europos arešto orderyje nurodytos aplinkybės apie galimas kaltinamojo nusikalstamas veikas Vokietijoje, neabejotinai rodo jo ryšių užsienyje buvimą. Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta, sprendžiama, jog skundžiamoje nutartyje, padaryta pagrįsta išvada, jog kaltinamasis L. Č., būdamas laisvėje, siekdamas išvengti jam gresiančios realios laisvės atėmimo bausmės, gali bėgti (slėptis) nuo teismo.Skundžiamoje nutartyje, kaip viena iš aplinkybių, kuriomis remiantis sprendžiama, jog L. Č. gali bėgti (slėptis) nuo teismo, yra nurodytas faktas, kad kaltinamasis yra paieškomas Vokietijoje dėl sunkaus nusikaltimo padarymo, dėl ko jo atžvilgiu Vokietijos teisėsaugos institucijos išdavė Europos arešto orderį (toliau – EAO). Kaltinamojo gynėja skunde teigia, jog minėtas apylinkės teismo argumentas yra nepagrįstas, kadangi išduotame EAO nenurodyta, jog jo galimai padaryta nusikalstama veika priskiriama prie sunkių nusikaltimu bei nepaminėta nei jam gresiančios bausmės rūšis, nei jos dydis. Tačiau skirtingai nei nurodo kaltinamojo gynėja, byloje yra duomenų apie veikas, dėl kurių išduotas EAO nurodyta – šios nusikalstamos veikos pripažįstamos nusikalstamomis ir Lietuvos Respublikoje, jos kvalifikuojamos pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 2 dalį ir 178 straipsnio 3 dalį, o tai leidžia daryti išvadą, jog veikos priskiriamos sunkiems ir nesunkiems nusikaltimams. Be to, pažymėtina, kad sprendžiant kardomosios priemonės – suėmimo skyrimo (pratęsimo) klausimą, yra svarbus tik pats faktas, jog užsienio valstybėje dėl nusikalstamos veikos padarymo yra paskelbta paieška. Turint omenyje šią aplinkybę, sprendžiant suėmimo klausimą, tampa svarbus ne tik siekis išsiaiškinti galimai padarytą nusikalstamą veiką, atkurti pažeistus teisinius gėrius bei nubausti kaltuosius asmenis, bet ir užtikrinti sklandų paieškomo asmens perdavimą užsienio valstybei, o tai nebūtų įmanoma L. Č. pabėgus ar pasislėpus nuo teismo. Pažymėtina ir tai, jog nors kaltinamojo gynėjas skunde nurodo, kad L. Č. šiuo metu neišduotas pagal EAO, tačiau iš Lietuvos Generalinės prokuratūros rašto matyti, jog nutarta atidėti L. Č., kuris įsiteisėjusia Vilniaus apygardos teismo 2018-05-18 nutartimi perduotas supaprastinta tvarka Vokietijos Federacinei Respublikai baudžiamajam persekiojimui vykdyti, faktinį perdavimą Vokietijai, kol bus baigtas su juo susijęs procesas ir jis atliks su laisvės atėmimu susijusią bausmę, jeigu tokia bus paskirta.Atmetamas gynėjos skundo teiginys, jog nepagrįsta išvada, jog kaltinamasis darys nusikalstamas veikas, numatytas BPK 122 straipsnio 4 d. Kolegija visiškai sutinka su apylinkės teismo padaryta išvada, jog L. Č. anksčiau yra teistas už tyčinių nusikaltimų padarymą, teistumas neišnykęs, po veikos, kuria jis kaltinamas šioje byloje, padarė BK 138 straipsnio 1 dalyje ir 284 straipsnio 1 dalyje numatytus nusikaltimus, už kuriuos jis yra nuteistas, paskiriant laisvės atėmimo bausmę ir jos vykdymą atidedant, šiuo metu Vokietijos Federacinėje Respublikoje yra atliekamas ikiteisminis tyrimas įtariant jį dešimties apysunkių bei sunkių nusikalstamų veikų nuosavybei 2017 m. rugsėjo 14 d. – 2017 m. rugsėjo 18 d. laikotarpyje padarymu, veikiant tarptautiniu mastu bendrininkų grupėje. Nors kaltinamasis mokosi ir, kaip teigiama skunde, yra išlaikomas tėvų, tačiau tai nesuteikia pagrindo veikų, kuriomis jis įtariamas Vokietijoje ir kaltinamas šioje nagrinėjamoje byloje (visos jos nusikaltimai nuosavybei), nelaikyti galimu jo pragyvenimo šaltiniu, kas leidžia pagrįstai manyti, esant BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytą suėmimo skyrimo pagrindą. Įvertinusi aukščiau paminėtų teisinių ir faktinių aplinkybių visumą, teisėjų kolegija sutinka su apylinkės teismo išvada, jog šiuo atveju be kaltinamojo teisių suvaržymo neįmanoma pasiekti BPK 119 straipsnyje įtvirtintų tikslų. Įvertinus nusikaltimo, kurio padarymu kaltinamas L. Č., pobūdį, kaltinamojo asmenybę apibūdinančius duomenis, kaltinamajam griežčiausios kardomosios priemonės taikymas neprieštarauja teisingumo bei proporcingumo principams.Sutiktina su gynėjos posėdžio metu išsakytu argumentu, jog šiuo metu pirmosios instancijos teisme nagrinėjamoje byloje L. Č. paskirtos dvi kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir suėmimas, kurios tarpusavyje prieštaringos. Todėl teismas, spręsdamas, jog L. Č. ir nagrinėjamoje byloje būtina taikyti griežtesnę kardomąją priemonę – suėmimą, turėjo pasisakyti dėl jau paskirtos kardomosios priemonės – rašytinio pasižadėjimo neišvykti – pakeitimo ar panaikinimo. Esant šioms aplinkybėms, kolegija sprendžia, jog teismas skundžiamoje nutartyje turėjo nurodyti, jog L. Č. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti iš gyvenamosios vietos – keičia griežtesne kardomąją priemone – suėmimu. Tačiau, nežiūrint netikslios nutarties formuluotės, nutarties esmė ir nustatyti pagrindai kardomajam kalinimui – suėmimui – taikyti, nesikeičia, o nutarties formuluotė taisytina, nurodant, jog L. Č. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti iš gyvenamos vietos keičiama į suėmimą.Taigi, atsižvelgiant į paminėtas aplinkybes konstatuojama, kad žemesnės instancijos teismas, skirdamas L. Č. kardomąją priemonę – suėmimą BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte ir 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytais pagrindais, baudžiamojo proceso normų nepažeidė, nutartis teisėta ir pagrįsta, todėl tenkinti skundą jame nurodytais motyvais ir skundžiamą nutartį naikinti aukštesnysis teismas neturi pagrindo.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 130 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

kaltinamojo L. Č. gynėjos advokatės Angelės Fominienės skundą atmesti.

Pakeisti 2018 m. liepos 18 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nutarties formuluotę, nurodant L. Č. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti iš gyvenamosios vietos – pakeisti kardomąją priemone – suėmimu.

Kitoje dalyje nutartį palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis yra galutinė ir neskundžiama.