Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo akcinės draudimo bendrovės (toliau – ADB) „Gjensidige“ (buvusi AAS „Gjensidige Baltic“) ieškinį atsakovei D. P., byloje dalyvaujant trečiajam asmeniui J. G., dėl išmokėtų sumų priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškovas teismo posėdžio metu pilnai palaikė ieškinio reikalavimus bei jame išdėstytus argumentus. Papildomai atkreipė dėmesį, jog žalos mastas atitinka įrodymų visetą, t. y. jog atsakovė su rankine padarė dešinės pusės automobilio subraižymus bei nulaužė veidrodėlį. Didžiąją dalį patirtų nuostolių sudaro dažymo darbai. Patvirtino, jog sudarant transporto priemonės remonto sąmatą nebuvo paskaičiuotas detalių (veidrodėlio) nusidėvėjimas. Pažymėjo, jog apie eismo įvykį ieškovui buvo pranešta laiku, transporto priemonė savalaikiai apžiūrėta nebuvo dėl vykusio tyrimo. Nurodė, jog ieškovas sutiktų sumažinti žalos dydį 100,00 EUR suma bei išdėstyti mokėtiną sumą.

Atsakovė teismo posėdžio metu parodė, jog eismo įvykis įvyko vakare, jai einant iš darbo, ji buvusi neblaivi, kartu ant peties nešėsi oranžinės spalvos rankinę. Nurodė nemačiusi atvažiuojančio automobilio, kadangi jis važiavo iš Vilniaus ir buvo jai už nugaros, ji taip pat ėjusi link Mūrinės Vokės, namų link. Kelyje, kuriuo ji ėjo, nėra pėsčiųjų tako, todėl ėjo kelkraščiu dešinėje pusėje (link tilto). Paaiškino, jog dirba iki 22.00 val., o kelionė iki namų trunka apie 20 min. Po susidūrimo su transporto priemone jai skaudėjo blauzdą bei nugarą, ji medikų buvo išvežta į greitosios pagalbos priimamąjį – kaulų lūžių nustatyta nebuvo, tik sumušimai. Po eismo įvykio atsakovės rankinė buvo subraižyta. Daugiau nieko nepamenanti, nes įvykis įvyko prieš porą metų, o taip pat dėl to, jog ji buvusi neblaivi.

Trečiasis asmuo teismo posėdžio metu parodė, jog pėsčiąją pastebėjo, tačiau negalėjo pasitraukti į kairę kelio pusę, nes iš priekio pravažiavo kitas automobilis. Tik jam pravažiavus jis nusuko kairėn ir pristabdė automobilį. Nesitikėjo, jog tokiu metu, esant tokioms sąlygoms, tame kelyje kažkas galėjo eiti. Pažymėjo, jog važiavo leistinu greičiu – iki 50 km/h (apie 48 km/h), kelio ruožas buvo neapšviestas, jame nėra kelkraščių, buvo tamsus paros metas, lijo, t. y. buvo blogas matomumas, be to, atsakovė buvo be atšvaitų, apsirengusi raudonos arba rudos spalvos paltu, neblaivi. Atsakovę pamatė jai likus 1 – 1,5 m iki automobilio. Eismo įvykis įvyko 1,5 m atstumu nuo kelkraščio, važiuojamojoje dalyje. Jeigu būtų nepastebėjęs atsakovės – ši būtų partrenkta su transporto priemonės priekiu, o ne šonu. Pažymėjo, jog priešais važiavęs automobilis jį šiek tiek apakino, o atsakovė turėjo matyti jį atvažiuojant. Nurodė važiavęs iš Vilniaus Trakų pusės link Lentvario gatve, o atsakovė judėjo link Vilniaus nuo Vokės upės, ant dešinio peties nešė raudoną arba rausvą rankinę, kuri ir nulaužė veidrodėlį bei nubrėžė automobilio šoną ir tikriausiai taip sumažino smūgį pėsčiajai. Po susidūrimo jis iš karto sustojo, patikrino atsakovės pulsą, ji kažką nerišliai kalbėjo, nuo jos sklido alkoholio kvapas, todėl jis nedelsiant iškvietė medikus bei pareigūnus. Paaiškino, jog transporto priemonė buvo apžiūrėta tik po 2 mėn., kadangi tyrėja buvo uždraudusi taisyti arba eksploatuoti transporto priemonę, kol nebus baigtas tyrimas administracinio teisės pažeidimo byloje. Visą laiką automobilis stovėjo įmonės aikštelėje ir papildomų subraižymų būti negalėjo – visi automobilio sužalojimai buvo padaryti eismo įvykio metu. Be to, ieškovas pats neapžiūrėjo automobilio, kadangi pagal sutartį, draudimo specialistai nevyksta į vietą apžiūrėti automobilio, o pateikia autoservisų sąrašą, kuriuose apžiūrėjus transporto priemonės sužalojimus, pateikiamos išvados. Atkreipė dėmesį, jog pasibaigus tyrimui per 3 dienas transporto priemonė buvo nuvežta į autoservisą.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys iš dalies tenkinamas.

Iš teismui pateiktų rašytinių įrodymų, prijungtos administracinio teisės pažeidimo bylos Nr. 10N-23517944-14 bei dalyvaujančių byloje asmenų paaiškinimų nustatyta, kad 2014-11-13 apie 22.44 val. (duomenys neskelbtini) įvyko eismo įvykis, kurio metu J. G., valdydamas transporto priemonę HYUNDAY SANTA FE, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) partrenkė staiga į važiuojamąją dalį išėjusią D. P. (I t., e. b. l. 8, 29). Vairuotojas buvo blaivus, o pėsčioji neblaivi: kraujyje rasta 1,99 promilės etilo alkoholio (prij. admin. medžiagos l. 13). Eismo įvykio metu buvo apgadintas automobilis: priekinis dešinės pusės sparnas, dešinės pusės užpakalinio vaizdo veidrodėlis, priekinės dešinės pusės durys, užpakalinės dešinės pusės durys, užpakalinis dešinės pusės sparnas (I t., e. b. l. 7-8, 13-19, 26). Dėl šio įvykio pirminis ieškovas AAS „Gjensidige Baltic“ 2015-02-02 išmokėjo draudėjui 726,34 EUR dydžio draudimo išmoką (I t., e. b. l. 6; II t., e. b. l. 11, 26, 35-40). 2017-04-28 nutartimi šioje byloje pakeistas pirminis ieškovas naujuoju. Nors atsakovė nesutinka su nustatytu žalos mastu ir dydžiu, tačiau nepateikta jokių rašytinių įrodymų, kurie leistų teismui abejoti transporto priemonei padarytais sužalojimais ir nustatytu žalos dydžiu. Ieškovas gi pateikė detalią remonto sąmatą, iš kurios matyti, jog didžiąją dalį nuostolių sudarė automobilio dažymo darbai. Be to, byloje yra visa eilė rašytinių įrodymų žalos mastui ir dydžiui pagrįsti - 2014-11-13 Transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokolas, Transporto priemonių sugadinimų schema bei nuotraukos, esantys administracinio teisės pažeidimo byloje, 2014-11-13 Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Pažyma (I t., e. b. l. 13), 2015-01-19 Transporto priemonės techninės apžiūros protokolas (I t., e. b. l. 7), 2015-01-23 Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato siunčiama ieškovui informacija apie eismo įvykį Nr. 07-14-8904027 (I t., e. b. l. 8), transporto priemonės nuotraukos (I t., e. b. l. 14-19, 26), o taip pat 2015-01-23 Remonto sąmata (II t., e. b. l. 36-40), 2015-01-23 PVM sąskaita – faktūra (I t., e. b. l. 11) ir 2015-02-02 Žalos transporto priemonei draudimo išmokos apskaičiavimo išvada (I t., e. b. l. 26). Vienintelis argumentas dėl nuostolių dydžio, su kuriuo teismas sutinka, yra tai, kad nepaskaičiuota pakeistos automobilio detalės – veidrodėlio, kurį atsakovė nulaužė, nusidėvėjimas. Remonto sąmatoje naujo veidrodėlio kaina nurodyta 145,00 EUR.

Ieškovas laiko, kad HYUNDAY SANTA FE savininkui sumokėjęs draudimo išmoką įgijo teisę iš atsakingo už padarytą žalą asmens reikalauti visos 726,34 EUR dydžio išmokėtos draudimo išmokos subrogacijos teisės pagrindu, todėl 2015-03-05 pateikė atsakovei Pretenziją dėl žalos atlyginimo bei 2015-07-01 Ikiteisminį raginimą dėl skolos grąžinimo (I t., e. b. l. 20-21). CK 6.1015 str. reglamentuojama subrogacija kaip draudėjo teisių į žalos atlyginimą perėjimas draudikui. Šio straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad draudikui, kuris išmoka draudimo išmoką draudėjui ar naudos gavėjui, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens, jeigu draudimo sutartis nenustato ko kita. CK 6.1015 str. 2 d. nustatyta, kad reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, nustatančių draudėjo (naudos gavėjo) ir už žalą atsakingo asmens santykius. Įvykus draudžiamajam įvykiui, subrogacijos pagal CK 6.1015 str. pagrindu vietoj draudėjo į tą patį, jau egzistuojantį ir nepasibaigusį prievolinį santykį įstoja draudimo išmoką išmokėjęs draudikas, perimdamas draudėjo reikalavimo teisę į atsakingą asmenį. Taigi žalos padarymo draudėjo turtui atveju draudikui perėjusi reikalavimo teisė įgyvendinama pagal civilinę atsakomybę reglamentuojančias CK šeštosios knygos normas. Tad, ieškovas, reikalaudamas iš atsakovės nuostolių atlyginimo, turi įrodyti visas jos civilinės atsakomybės sąlygas: neteisėtus veiksmus, žalą, priežastinį ryšį tarp jų ir kaltę.

Pagrindo abejoti kad atsakovė atliko neteisėtus veiksmus nėra. Iš esmės atsakovė to neneigė. Nors administracinio teisės pažeidimo byloje surinkti rašytiniai įrodymai ir juo labiau priimti procesiniai pareigūnų sprendimai neturi prejudicinės galios nagrinėjamoje civilinėje byloje, tačiau jie laikytini oficialiais rašytiniais įrodomais CPK 197 str. 2 d. prasme. Administracinio teisės pažeidimo byloje priimtu 2014-12-23 nutarimu nustatyta, kad D. P. pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 42 ir 44 punktus, kadangi ji būdama neblaivi išėjo ir ėjo per kelio važiuojamąją dalį perėjimui nenustatytoje vietoje, kai matomumo zonoje buvo nereguliuojama pėsčiųjų perėja, tuo sudarydama iš kairės pusės gatve važiavusio automobilio vairuotojui netikėtą kliūtį. KET 9 punkte nurodyta, jog eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, nesudaryti kliūčių jų eismui, taip pat siekdami išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti privalo imtis visų būtinų priemonių, išskyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos palyginti su ta, kurios būtų galima išvengti. KET 42 punkte numatyta, jog į kitą važiuojamosios dalies pusę pėstieji privalo eiti tik pėsčiųjų (taip pat požeminėmis ir esančiomis virš kelio) perėjomis, o kur jų nėra, – sankryžose pagal šaligatvių arba kelkraščių liniją. <...>Kai matomumo zonoje perėjos ar sankryžos nėra, leidžiama eiti per kelią stačiu kampu į abi puses gerai apžvelgiamose vietose, tačiau tik įsitikinus, kad eiti saugu ir nebus trukdoma transporto priemonėms. Rekomenduojama, kad tamsiuoju paros metu arba esant blogam matomumui pėstieji, eidami į kitą važiuojamosios dalies pusę, neštųsi šviečiantį žibintą arba vilkėtų ryškiaspalvę liemenę su šviesą atspindinčiais elementais arba būtų prie drabužių prisisegę kitiems eismo dalyviams matomoje vietoje atšvaitą. KET 44 punkte numatyta, kad įžengti į važiuojamąją dalį pėstiesiems leidžiama tik po to, kai jie įvertina atstumą iki artėjančių transporto priemonių ir jų greitį ir įsitikina, kad tai saugu ir nebus trukdoma transporto priemonėms.

Tai, kad tik ieškovui kreipusis į teismą dėl žalos atlyginimo atsakovė savo poziciją dėl eismo įvykio aplinkybių pakeitė, nurodydama, kad nebesutinka su nustatytomis administracinio teisės pažeidimo byloje eismo įvykio aplinkybėmis, nesudaro pagrindo teismui suabejoti nustatytomis faktinėmis eismo įvykio aplinkybėmis, nes atsakovė teismui nepateikė jokių rašytinių įrodymų, kurie paneigtų ar bent suteiktų pagrindą jomis abejoti. Juo labiau, kad dėl savo sveikatos būklės ir neblaivumo atsakovės galimybės atsiminti eismo įvykio aplinkybes gerokai apribotos.

Sprendžiant dėl atsakovės kaltės buvimo, pastebėtina, kad tiek 2014-11-13 raštu pateiktuose, tiek teismo posėdžio metu duotuose paaiškinimuose (I t., e. b. l. 29) J. G. nurodė, jog pravažiuodamas kliudė dešiniąja kelio puse ėjusią pėsčiąją, kuri buvo apsirengusi tamsiai be atšvaito ar kitų skiriamųjų ženklų. Atsakovė ėjo 1 – 1,5 m įžengusi į važiuojamąją kelio dalį, neblaivi. Kadangi priešpriešine kelio juosta važiavo kitas automobilis, negalėjo iš karto pasukti į priešingą kelio juostą. Atsakovė 2014-11-29 duodama paaiškinimus administracinio teisės pažeidimo byloje nurodė, jog eismo įvykio vakarą buvo išgėrusi nuo Vilniaus pusės ėjo link namų, galimai paklydo, nes į Lentvario pusę jai nebuvo reikalingumo eiti. Dėl buvusio girtumo jokių eismo įvykio aplinkybių neprisimenanti. Tad nors teisminio nagrinėjimo metu atsakovė nurodė kiek kitokias eismo įvykio aplinkybes nei buvo nurodžiusi policijos pareigūnams, tačiau teismas atsakovės paaiškinimais netiki, kadangi jie neatitinka eismo įvykio schemos, administracinio teisės pažeidimo byloje nustatytų aplinkybių ir vairuotojo, kuris buvo blaivus, paaiškinimų. Visuma aukščiau ištirtų ir nustatytų aplinkybių duoda pagrindą konstatuoti didelį atsakovės neatsargumą civilinės teisės prasme. Didelis neatsargumas konstatuojamas, kai asmuo numatė ar privalėjo numatyti žalingas pasekmes, kurias jam gali padaryti didesnio pavojaus šaltinis ir savo elgesiu leido šioms pasekmėms atsirasti. Asmens kaltė kaip didelis neatsargumas pasireiškia tokiais jo veiksmais, kurie rodo, kad jis ignoruoja pakankamai aiškius saugumo reikalavimus, kurie jam turi būti žinomi. Nurodymo, kaip asmuo turi elgtis konkrečioje situacijoje, kad jo elgesys būtų saugus jam ir aplinkiniams (žr. KET reikalavimus konkrečioje situacijoje 9, 42, 44 p.), nevykdymas yra pagrindas išvadai, kad asmuo ignoravo reikalavimus dėl saugaus ir atsargaus elgesio, todėl buvo labai neatsargus. Būtent didelis atsakovės neatsargumas ir sąlygojo tai, kad įvykio eismo įvykis, kurio metu automobilis buvo sugadintas. Tad, apibendrinus aukščiau išdėstytus argumentus, ieškovas įrodė visas atsakovės civilinės atsakomybės dėl eismo įvykio metu padarytos automobiliui žalos sąlygas (CK 6.263 str. 1 d.).

Visgi nepaisant to, jog aukščiau aptarti rašytiniai įrodymai, administracinio teisės pažeidimo bylos Nr. 10N-23517944-14 medžiaga bei byloje dalyvavusių proceso dalyvių paaiškinimai neginčijamai ir vienareikšmiškai patvirtina, kad dėl nurodyto eismo įvykio kalta atsakovė, tačiau tai nereiškia, kad didelis pėsčiosios neatsargumas apskritai šalina transporto priemonės valdytojo kaltę dėl eismo įvykio. Pagal CK 6.270 str. 1 d. vairuotojui neatsiranda civilinė atsakomybė be kaltės, nes konstatuotas didelis pėsčiosios neatsargumas. Tačiau nustačius ir vairuotojo kaltę dėl eismo įvykio, atitinkamai mažintina priteistinų nuostolių iš pėsčiosios suma. Kelių eismo taisyklių 127 p. numatyta, jog vairuotojas <...> pasirinkdamas važiavimo greitį, turi atsižvelgti į važiavimo sąlygas, ypač vietovės reljefą, kelio ir transporto priemonės būklę <...>, meteorologines sąlygas, taip pat eismo intensyvumą, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties. Jis turi sulėtinti greitį ir prireikus sustoti, jeigu to reikia dėl susidariusių aplinkybių, ypač kai blogas matomumas. Pagal CK 6.248 str. 3 d. laikoma, kad asmuo kaltas, jeigu, atsižvelgiant į prievolės esmę bei kitas aplinkybes, jis nebuvo tiek rūpestingas ir apdairus, kiek atitinkamomis sąlygomis buvo būtina. Kaip matyti iš trečiojo asmens paaiškinimų, eismo įvykio metu buvo prastos oro sąlygos, tamsu, lijo ir jos turėjo įtakos matomumui. Trečiasis asmuo nurodė važiavęs leistinu greičiu iki 50 km/h, artimu 48 km/h, tačiau kaip matyti iš eismo įvykio aplinkybių, t. y. to, kad jis pėsčiąją pastebėjo per vėlai, tik 1-1,5 m atstumu, kliudė, darytina išvada, kad vairuotojas taip pat nebuvo pakankamai atsargus ir netinkamai pasirinko važiavimo greitį, artimą leistinam, pakankamai neįvertinęs visų važiavimo sąlygų. Dėl to draudikas negali reikalauti iš pėsčiosios daugiau nei nustatytas jos kaltės laipsnis, o būtent atlygintini iš pėsčiosios nuostoliai mažintini proporcingai transporto priemonės valdytojo kaltei iki 75 procentų nustatytos žalos dydžio. Teismas laiko, kad ieškovui atlygintina apie 75 procentų padarytų nuostolių (nustačius 680 EUR dydžio patirtą žalą, sumažinus ieškiniu nurodomus nuostolius dėl pakeistos detalės veidrodėlio nusidėvėjimo) dydis, kas sudarytų 510,00 EUR dydžio sumą. Atitinkamai ieškinys tenkintinas iš dalies, priteisiant ieškovui 510,00 EUR dydžio nuostolių atlyginimą (CPK 6.263 str., 6.282 str., CPK 178, 185 str., 197 str. 2 d.).

Vadovaujantis CK 6.37 str. 2 d. ir 6.210 str. 2 d. ieškovui priteistinos 5 proc. dydžio metinės procesinės palūkanos, skaičiuotinos nuo priteistos sumos nuo civilinės bylos iškėlimo teisme dienos (2016-08-29) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.

Įvertinus atsakovės atstovo prašymą išdėstyti iš atsakovės priteistos sumos mokėjimą, kam ieškovas iš esmės neprieštaravo, spręstina dėl CPK 284 str. 1 d. numastyto sprendimo įvykdymo išdėstymo. Atsakovė yra tik iš dalies darbinga (45 proc.) (I t., e. b. l. 67), turi du nepilnamečius vaikus (I t., e. b. l. 68-69), kuriuos augina jos motina, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenimis šiuo metu nedirbanti (II t., e. b. l. 45, 27), nekilnojamojo turto neturinti (II t., e. b. l. 46), transporto priemonių taip pat neturinti (II t., e. b. l. 48). Sprendžiant dėl teismo procesinio sprendimo įvykdymo išdėstymo, aktualūs CK 1.2 str. 1 d. įtvirtinti civilinių santykių subjektų lygiateisiškumo, teisinio apibrėžtumo, proporcingumo ir teisėtų lūkesčių principai, kurių taikymas reikalauja, kad, nagrinėjant teismo procesinio sprendimo įvykdymo išdėstymo klausimą, būtų atsižvelgta į abiejų bylos pusių interesus, į tai, ar išdėsčius teismo sprendimo įvykdymą, bus užtikrintas tinkamas jo įvykdymas, ar nebus iš esmės paneigtas pats teismo procesinis sprendimas ir ar nebus pažeisti šalies, kurios naudai jis priimtas, lūkesčiai, pagal kuriuos privalu pripažinti teisėtai įgytas civilines teises, jas gerbti ir ginti. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, taip pat į tai, jog priteista suma, kaip fiziniam asmeniui, laikytina didele sumokėti iš karto, todėl ekonomiškai yra teisinga išdėstyti priteistos sumos sumokėjimą dvylikos mėnesių laikotarpiui, mokant kas mėnesį po 42,50 EUR sumą, pirmą įmoką sumokant iki mėnesio, kurį įsiteisėjo šis teismo sprendimas, paskutinės dienos, toliau mokant nurodyto dydžio įmokas kas mėnesį iki kiekvieno mėnesio paskutinės dienos. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, į šalių interesų pusiausvyrą bei vadovaujantis teisingumo, protingumo, sąžiningumo ir lygiateisiškumo principais, tenkinus atsakovės prašymą ir įvertinus ieškovo interesus, atsakovei išaiškintina, kad jai nesumokėjus nors vieno iš išdėstytų mokėjimų laiku, kreditorius turi teisę reikalauti iš jos sumokėti visą nesumokėtos skolos dalį.

Bylos nagrinėjimo metu ieškovas patyrė 16,00 EUR dydžio bylinėjimosi išlaidas, sumokėdamas žyminį mokestį (I t., e. b. l. 27), kurios priteistinos proporcingai patenkintų reikalavimų daliai iš atsakovės (16*0,75).

Trečiasis asmuo už advokato suteiktas teisines paslaugas patyrė 420,00 EUR dydžio išlaidas (I t., e. b. l. 55), kurias prašo priteisti iš atsakovės. Įvertinus suteiktų teisinių paslaugų apimtį, rengtų procesinių dokumentų turinį, tai, kad nustatyta ir transporto priemonės valdytojo neatsargumas pasirenkant važiavimo greitį, priteistina trečiajam asmeniui ieškovo pusėje iš atsakovės 75 procentai patirtų atstovavimo byloje išlaidų, skaičiuojant jas nuo sumažintų atstovavimo išlaidų (CPK 93 str. 2 d., 88 str. 1 d. 1 p., 3 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 259, 269, 270, 279, 284, 307 straipsniais, teismas

nusprendžia:

iš dalies tenkinti ieškinį.

Priteisti iš atsakovės D. P. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovui ADB „Gjensidige“ (kodas 300633222) 510,00 EUR (penkis šimtus dešimt EUR 00 ct) nuostolių atlyginimo subrogacijos teise, 5 (penkių) proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo civilinės bylos iškėlimo teisme dienos, t. y. 2016-08-29, iki visiško teismo sprendimo įvykdymo bei EUR 12,00 (dvylika EUR 00 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti trečiajam asmeniui J. G. (a. k. (duomenys neskelbtini) iš atsakovės D. P. 150,00 EUR (vieną šimtą penkiasdešimt EUR 00 ct) atstovavimo išlaidų.

Išdėstyti atsakovei D. P. ieškovui ADB „Gjensidige“ priteisto 510,00 EUR nuostolių atlyginimo vykdymą 12 (dvylikos) mėnesių laikotarpiui, mokant kas mėnesį po 42,50 EUR dydžio įmokas, pirmąją įmoką sumokant iki mėnesio, kurį įsiteisės šis teismo sprendimas, paskutinės dienos, toliau mokant įmokas iki kiekvieno mėnesio paskutinės dienos.

Nustatyti, kad, atsakovei nesumokėjus nors vieno iš išdėstytų mokėjimų laiku, nustoja galioti 510,00 EUR priteisto nuostolių atlyginimo vykdymo išdėstymas ir ieškovas turi teisę reikalauti iš atsakovės sumokėti visą nesumokėtos skolos dalį.

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.