Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „G“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „B“ dėl skolos už atliktus darbus priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Byloje nustatyta, kad tarp ieškovės UAB „G.“ ir atsakovės UAB „B.“ 2018 m. kovo 5 d. buvo sudaryta Darbų vykdymo sutartis Nr. 2018/03/05/01. Už atliktus darbus pagal 2018 m. kovo 30 d. išrašytą PVM sąskaitą faktūrą GE Nr. 694, ieškovė UAB „G.“ prašo iš atsakovės UAB „B.“ priteisti 7 883,15 Eur sumą.

Rangos sutartimi viena šalis (rangovas) įsipareigoja atlikti tam tikrą darbą savo rizika pagal kitos šalies (užsakovo) užduotį ir perduoti šio darbo rezultatą užsakovui, o užsakovas įsipareigoja atliktą darbą priimti ir už jį sumokėti (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.644 straipsnio 1 dalis). Tarp šalių statybos rangos sutarties pagrindu susidarė sutartiniai teisiniai santykiai (CK 6.1 - 6.4 straipsniai). Teisėtai sudaryta sutartis jos šalims turi įstatymo galią (CK 6.189 straipsnio 1 dalis). Prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymą ar sutarties nurodymus (CK 6.38 straipsnio 1 dalis). Draudžiama vienašališkai atsisakyti vykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos vykdymo sąlygas, išskyrus įstatymų ar sutarties numatytus atvejus (CK 6.59 straipsnis). 2018 m. kovo 5 d. tarp šalių sudarytos Darbų vykdymo sutarties pagrindu ieškovė UAB „G.“ įsipareigojo nurodytoje vietoje ((duomenys neskelbtini)) atlikti vamzdžių klojimo darbus horizontalaus valdomo gręžimo būdu iki 2018 m. balandžio 16 d., o atsakovė UAB „B“ įsipareigojo sumokėti ieškovei už atliktus darbus. Sutarties 3 punkte nurodyta, kad už faktiškai ir tinkamai atliktus darbus yra atsiskaitoma remiantis šalių pasirašyta PVM sąskaita - faktūra, per 2 mėnesius. Šalių sutarti darbai buvo laiku atlikti, sutarties 7.1 punkto pagrindu (atlikus darbus rangovas priduoda užsakovui pasirašant PVM sąskaitą faktūrą) ieškovė 2018 m. kovo 30 d. išrašė PVM sąskaitą faktūrą Serija GE Nr. 694, 7 883,15 Eur sumai, kurią pateikė atsakovei apmokėti. Atsakovė pretenzijų dėl perduotų darbų nereiškė, darbus priėmė, sąskaitą gavo ir ją pasirašė.

Šalys byloje skirtingai aiškina sąskaitos apmokėjimo terminą, atsakovė atsiliepime nurodė, kad žodiniu susitarimu su ieškove buvo sutarta, kad sąskaitą atsakovė apmokės vėliau. Ieškovės atstovas advokatas A. T. teismo posėdžio metu nurodė, kad tarp šalių pasirašytos sutarties 10.5 punkte nurodyta, kad visi sutarties pakeitimai ir papildymai galioja, jeigu jie sudaryti raštu ir abiejų šalių pasirašyti, todėl negali būti jokio žodinio susitarimo dėl apmokėjimo termino. Teismas pažymi, kad tokia nuostata atitinka ir CK 6.192 straipsnio 4 dalyje įtvirtintą teisės normą, jog sutarties pakeitimas arba papildymas turi būti tokios pat formos, kokios turėjo būti sudaryta sutartis, išskyrus įstatymų ar sutarties nustatytus atvejus bei CK 6.183 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą nuostatą, jog rašytinė sutartis, kurioje yra išlyga, kad sutartį pakeisti ar papildyti arba ją nutraukti galima tik raštu, negali būti pakeista, papildyta arba nutraukta kitokiu būdu. Šiuo atveju sutartis, sukūrusi atsakovei pareigą apmokėti už ieškovės atliktus darbus buvo sudaryta raštu, todėl bet kokie šalių susitarimai taip pat turėjo būti sudaryti raštu ir abiejų šalių pasirašyti. Nesant rašytinio susitarimo dėl kito, nei sutartyje nurodyto atsiskaitymo termino, atsakovei kyla pareiga apmokėti sutartyje nustatyta tvarka ieškovei už atliktus darbus. Atsakovės argumentas, kad ieškovė kreipėsi į teismą nesuėjus šalių sutartam atsiskaitymo terminui, nepagrįsti, nes sutarties 3 punkte nurodyta, kad atsiskaitoma per du mėnesiu nuo PVM sąskaitos – faktūros pasirašymo, minėta PVM sąskaita faktūra Serija GE Nr. 694 buvo išrašyta 2018 m. kovo 30 d., joje atsiskaitymo terminas nurodytas 2018 m. gegužės 29 d. Be to ieškovė byloje pateikė įrodymus, kad ji ragino atsakovę laiku atsiskaityti: 2015 m. gegužės 31 d. siuntė pranešimą elektroniniu paštu, 2018 m. birželio 12 d. siuntė žinutes telefonu. Tik išnaudojusi visas galimybes išspręsti atsakovės prievolės nevykdymo klausimą ikiteisminiu būdu, ieškovė 2018 m. birželio 14 d. kreipėsi į teismą dėl skolos priteisimo. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ieškovei UAB „G.“ iš atsakovės UAB „B.“ priteistina 7 883,15 Eur suma už atliktus statybos darbus.

Kai skolininkas praleidžia piniginės prievolės įvykdymo terminą, jis privalo mokėti už termino praleidimą sutarties ir įstatymo nustatytas palūkanas. Jos yra laikomos minimaliais kreditoriaus nuostoliais (CK 6.261 straipsnis). Dėl termino praleidimo minimalūs kreditoriaus nuostoliai yra preziumuojami, t.y. iš anksto laikomi padarytais, o jų dydis yra nustatytas pagal sutartyje susitartą ar įstatymo numatytą tarifą (CK 6.210 straipsnis). Palūkanos tampa skolininko prievolės dalimi ir turi būti mokamos visais atvejais, kai jis delsia atsiskaityti, su sąlyga, jei kreditorius reikalauja, kad palūkanos būtų sumokėtos. Ieškovė prašo priteisti palūkanas pagal Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymo 2 straipsnio 5 dalį ir 3 straipsnio 2 dalį, kai pavėlavęs įvykdyti prievolę skolininkas privalo mokėti 8 procentiniais punktais padidintą vėliausiai pagrindinei Europos centrinio banko refinansavimo operacijai taikomą fiksuotą palūkanų normą. Teismas sutinka su ieškovės argumentais dėl šio įstatymo taikymo byloje, nes šalys yra verslo subjektai. Ieškovė pateikė teismui palūkanų paskaičiavimą, pagal kurį mokėtinos palūkanos sudaro 24,19 Eur. Ieškovės pateiktas palūkanų paskaičiavimas yra detalus ir pagrįstas, ginčo dėl palūkanų paskaičiavimo nėra, todėl iš atsakovės ieškovei priteistina 24,19 Eur palūkanų suma.

Ieškovė taip pat prašo, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymo 7 straipsnio 1 dalimi, priteisti iš atsakovės 40,00 Eur sumą. Mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymo 7 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kreditorius, įgijęs teisę į komercinėje sutartyje ar įstatyme nustatytas palūkanas, turi teisę be įspėjimo iš skolininko gauti 40 eurų sumą, todėl iš atsakovės ieškovės naudai priteistina 40,00 Eur suma.

Atsakovė yra praleidusi terminus įvykdyti piniginę prievolę, CK 6.37 straipsnio 2 dalis reglamentuoja, kad skolininkas privalo mokėti įstatymo numatytas palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Atsižvelgiant į tai, kad šalys nėra susitarusios dėl kitokios palūkanų normos už pavėluotus mokėjimus, sandoris atitinka Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatyme nurodytus komercinių sandorių požymius, todėl iš atsakovės priteistinos 8 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2018 m. birželio 14 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymo 3 straipsnio 2 punktas).

CPK 93 straipsnio 1 dalis nustato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Ieškovė prašė iš atsakovės priteisti 950 Eur už advokato teisines paslaugas bei 65 Eur būtinųjų vykdymo išlaidų, pateikė mokėjimo nurodymus. Ieškovė taip pat prašė priteisti iš atsakovės 229 Eur žyminio mokesčio, prašymas dėl žyminio mokesčio tenkintinas iš dalies, priteisiant iš atsakovės 217 Eur žyminio mokesčio, nes buvo sumokėta 229 Eur žyminio mokesčio, kai ieškovei reikėjo sumokėti 179 Eur už ieškinį ir 38 Eur už laikinųjų apsaugos priemonių taikymą, iš viso 217 Eur. Sumokėjus daugiau žyminio mokesčio, negu numato įstatymas, grąžintina permokėta 12 Eur žyminio mokesčio suma (CPK 87 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Atsižvelgiant į tai, kad ieškinys tenkintinas visiškai, iš atsakovės ieškovės naudai priteistina 1 232 Eur (950+65+217) bylinėjimosi išlaidų suma (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Teismo turėtos pašto išlaidos nepriteistinos, nes jos yra mažesnės už minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 88 straipsnis, 93 straipsnis, 96 straipsnis).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 269, 270 straipsniais, teismas,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Ieškinį patenkinti visiškai. Iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „B.“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini) , buveinė (duomenys neskelbtini), priteisti ieškovės uždarosios akcinės bendrovei „G“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), buveinė (duomenys neskelbtini), atsiskaitomoji sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini), Swedbank AB, naudai 7 883,15 Eur (septynis tūkstančius aštuonis šimtus aštuoniasdešimt tris eurus 15 ct) skolos, 24,19 Eur (dvidešimt keturis eurus 19 ct) palūkanų, 40 Eur (keturiasdešimt eurų) baudos, 8 proc. dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme, t. y. nuo 2018 m. birželio 14 d. iki teismo sprendimo įvykdymo ir 1 232 Eur (vieną tūkstantį du šimtus trisdešimt du eurus) bylinėjimosi išlaidų.

Ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „G“ grąžinti sumokėto žyminio mokesčio permoką 12 Eur (dvylika eurų), sumokėtų 2018 m. liepos 10 d., mokėjimo nurodymu Nr. 181.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmus.