Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2017-05-11 · Administracinė byla Nr. I-232-739/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2017-05-11
Bylos Nr.
I-232-739/2017
Teisminio proceso Nr.
3-65-3-00661-2016-9
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Dalia Pranckienė, Irena Varžinskienė, Dalytė Zlatkuvienė
Pareiškėjas
Š. S.
Atsakovas
Panevėžio apskrities vyriausiajam policijos komisariatui
Advokatai
Irmantas Ruželė
Administracinė byla Nr. I-232-739-2017Teisminio proceso Nr. 3-65-3-00661-2016-9Procesinio sprendimo kategorijos: 36; 55.1.3. (S)
PANEVĖŽIO APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. gegužės 11 d.Panevėžys

Panevėžio apygardos administracinio teismo kolegija, susidedanti iš teisėjų Dalios Pranckienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Irenos Varžinskienės ir Dalytės Zlatkuvienės,

sekretoriaujant teismo posėdžių sekretoreiVirginijai Kriukovienei,dalyvaujant pareiškėjui Š. S. ir jo atstovui advokatui Irmantui Ruželei,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo Š. S.skundą dėl sprendimo panaikinimo atsakovui Panevėžio apskrities vyriausiajam policijos komisariatui.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėjas Š. S.(toliau – pareiškėjas) kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti atsakovo Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir atsakovas, ir Panevėžio AVPK) 2016 m. lapkričio 4 d. sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl neterminuoto leidimo įsigyti ir laikyti (nešiotis) ginklus panaikinimo“ (toliau – ir Sprendimas)(b. l. 2-3).

Pareiškėjas skunde nurodė ir teismo posėdyje jis bei jo atstovas paaiškino, kad ginčijamu Sprendimu atsakovas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo (toliau - Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymas) 40 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 17 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 18 straipsnio 2 dalies 5 punktu panaikino pareiškėjui išduotą neterminuotą leidimą įsigyti ir laikyti (nešiotis) ginklus Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Leidimas), o pareiškėjui priklausantį dujinį pistoletą BLOW MINI 2003, Nr. (duomenys neskelbtini) nusprendė perduoti realizuoti įstatymų nustatyta tvarka. Sprendimas motyvuojamas tuo, kad pareiškėjas negali būti laikomas nepriekaištingos reputacijos asmeniu, kadangi turi teistumą. Nesutikdami su ginčijamu Sprendimu, pareiškėjas ir jo atstovas teigė, kad nusikalstamos veikos, dėl kurių pareiškėjas buvo pripažintas kaltu, padarytos ir ikiteisminis tyrimas pareiškėjo atžvilgiu pradėtas dar 2014 metais, tai yra, atsakovas jau daugiau kaip prieš du metus turėjo pareigą imtis atitinkamų veiksmų ir panaikinti Leidimą, tačiau aplaidžiai vykdė savo pareigas, todėl nesavalaikiai taikė teisėsaktą. Pareiškėjas ir jo atstovas teigia, kad praėjęs laikotarpis įrodo, kad jokių įstatymo nesilaikymo ar kitų neigiamų aplinkybių pareiškėjo gyvenime neįvykus, jis yra vertas pasitikėjimo ir yra tinkama asmenybė turėti ginklą. Taip pat pažymėjo, kad ginčijamas Sprendimas pareiškėjui buvo įteiktas 2016 m. lapkričio 9 d., tuo tarpu dar iki sužinojimo apie priimtą Sprendimą, 2016 m. lapkričio 7 d. pareiškėjas kreipėsi į Rokiškio rajono apylinkės teismą dėl teistumo panaikinimo, kuris 2016 m. lapkričio 30 d. nutartimi,įsiteisėjusia 2016 m. gruodžio 8 d. panaikino pareiškėjo teistumą, taigi atsakovo Sprendimui dar neįsiteisėjus galioja minėto teismo nutartis, kuri šalina Sprendime nurodytą pagrindinį Leidimo panaikinimo motyvą –kad pareiškėjas turi teistumą. Pareiškėjo ir jo atstovo nuomone, nagrinėjamu atveju susidariusi situacija nėra teisinga, kadangi dėl teisinių procedūrų, atsakovo neveikimo, nepakankamo asmens informavimo, teisinių sprendimų persidengimo pareiškėjas ilgam laikui (3 metams) praranda teisę laikyti (nešiotis) ginklus. Pareiškėjui yra būtina naudotis teise laikyti ginklą: pareiškėjas gyvena vienkiemyje; artimiausia gyvenvietė yra už 3-4 km; pareiškėjas gyvena su dviem nepilnamečiais vaikais; užsiima verslu – remontuoja transporto priemones, kurios yra paliekamos jo neaptvertos sodybos teritorijoje; neturi kitų priemonių apsisaugoti nuo neteisėto veikimo prieš jį; pareiškėjas turi neįgalumą (sunku judėti dėl operuotos stuburo išvaržos). Be to, 3 metams atėmus teisę turėti ginklą,paimtasis ginklas būtų realizuotas, o vėliau įsigyti kitą pareiškėjui būtų sunkiau, nes jo pajamos nedidelės. Ginklas (dujinis pistoletas), kurį turi įsigijęs pareiškėjas, nėra priskiriamas prie galingų, didelę pažeidžiamumo jėgą turinčių ginklų. Esant nurodytoms aplinkybėms, pareiškėjas ir jo atstovas prašė tenkinti skundą.

Atsiliepimas

Atsakovo atstovas į teismo posėdį neatvyko, jam apie teismo posėdį tinkamai ir laiku pranešta, atsakovas atsiliepime į pareiškėjo skundą nurodė, kad teismo posėdyje nedalyvaus (b. l. 17). Atsakovas atsiliepime su pareiškėjo skundu nesutiko, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad2016 m. lapkričio 4 d., atlikus patikrinimus, iš Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro duomenų nustatyta, kad pareiškėjas Rokiškio rajono apylinkės teismo nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-25-128/2015 pripažintas kaltu nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalyje ir 3 dalyje padarymu. Atsižvelgęs į nustatytas aplinkybes, atsakovas, vadovaudamasis Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 18 straipsnio 2 dalies 5 punktu priėmė ginčijamą Sprendimą, kuriuo panaikino pareiškėjui išduotą Leidimą. Pažymėjo, kad leidimo nešiotis ar laikyti ginklą panaikinimas įsigalioja iš karto po sprendimo jį panaikinti priėmimo, nors jis ir ginčijamas. Atsakovo teigimu, ginčijamo Sprendimo priėmimo metu pareiškėjas nebuvo nepriekaištingos reputacijos Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo prasme, todėl atsakovo priimtas Sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas (b. l. 16-17).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl atsakovo Panevėžio AVPK 2016 m. lapkričio 4 d. sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl neterminuoto leidimo įsigyti ir laikyti (nešiotis) ginklus panaikinimo“, kuriuo atsakovas nusprendė panaikinti pareiškėjui išduotą Leidimą,konstatavęs, kad jis nėra nepriekaištingos reputacijos,teisėtumo ir pagrįstumo.

Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjui 2013 m. gruodžio 31 d. buvo išduotas Leidimas (b. l. 21). Atsakovas 2016 m. lapkričio 4 d. Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro duomenimis nustatė, kad pareiškėjas 2015 m. sausio 29 d. Rokiškio rajono apylinkės teismo nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-25-128/2015 pripažintas kaltu nusikalstamų veikų, numatytųBK 140 straipsnio 2 dalyje ir 3 dalyje padarymu (b. l. 18). Atsakovas, įvertinęs šias aplinkybes ir remdamasis Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 18 straipsnio 2 dalies 5 punktu, padarė išvadą, kad pareiškėjas nelaikytinas nepriekaištingos reputacijos asmeniu. Atsakovas, vadovaudamasis Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 2016 m. lapkričio 4 d. priėmė ginčijamą Sprendimą, kuriuo panaikino pareiškėjui išduotą Leidimą, o pareiškėjui priklausantį dujinį pistoletą BLOW MINI 2003, Nr. (duomenys neskelbtini) nusprendė perduoti realizuoti įstatymų nustatyta tvarka (b. l. 5).

Ginklų ir šaudmenų apyvartą, siekiant užtikrinti žmogaus, visuomenės ir valstybės saugumą, reglamentuoja Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymas, kurio paskirtis - nustatyti ginklų, ginklų priedėlių ir šaudmenų klasifikavimo į kategorijas nuostatas, ginklų, ginklų priedėlių ir šaudmenų apyvartos ir apyvartos kontrolės teisinius pagrindus ir subjektų, kurių veikla susijusi su ginklais ir šaudmenimis, teises ir pareigas. Šio įstatymo nuostatų įgyvendinimas yra detalizuojamas Fizinių asmenų ginklų ir šaudmenų civilinės apyvartos ir jos kontrolės taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos policijos generalinio komisaro 2003 m. birželio 23 d. įsakymu Nr. V-362 „Dėl Fizinių asmenų ginklų ir šaudmenų civilinės apyvartos ir jos kontrolės taisyklių patvirtinimo“ (toliau – Taisyklės, byloje aktuali redakcija, galiojusi nuo2016-09-01 iki 2017-01-01). Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 5 punkte įtvirtinta, kad leidimai nešiotis ir leidimai laikyti B, C kategorijų ginklus ir šaudmenis panaikinami atsiradus šio įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 3, 4, 5, 8, 10 punktuose ir (ar) 18 straipsnio 2 dalies, išskyrus 18 straipsnio 2 dalies 8 punkto, numatytoms sąlygoms. Analogiškas reglamentavimas nustatytas Taisyklių 59.3 punkte, kuris nustato, kad neterminuotas leidimas laikyti (nešiotis) ginklus panaikinamas atsiradus Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 4, 5, 9 ir 11 punktuose ir 18 straipsnio 2 dalyje, išskyrus 18 straipsnio 2 dalies 8 punktą, nurodytoms sąlygoms.Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 17 straipsnio, reglamentuojančio teisės įsigyti ir turėti ginklus ir šaudmenis apribojimus, 1 dalyje nustatyta, kad B ir C kategorijų ginklų, jų šaudmenų negali įsigyti ir turėti fizinis asmuo, nesantis nepriekaištingos reputacijos (2 punktas). Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 18 straipsnio 2 dalyje nustatyti kriterijai, kuriems atitikus, asmuo nelaikomas nepriekaištingos reputacijos. Nurodytų teisės normų analizė leidžia daryti išvadą, kadįstatymų leidėjas yra išsamiai diferencijavęs sąlygas bei nustatęs platų ratą atvejų, kada asmeniui gali būti neišduotas, neperregistruotas ar panaikintas leidimas nešiotis ir laikyti B, C kategorijų ginklus bei šaudmenis, o būtent, yra nustatęs griežtus reikalavimus asmenų elgesiui, laikant bei nešiojant šaunamuosius ginklus bei juos, kaip asmenybes, charakterizuojančioms aplinkybėms.

Šioje byloje atsakovas nustatė, kad pareiškėjas negali būti laikomas nepriekaištingos reputacijos asmeniu Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 18 straipsnio 2 dalies 5 punkto pagrindu, pagal kurį nepriekaištingos reputacijos asmeniu nelaikomas asmuo, turintis teistumą. Vertinant pastarąjį nepriekaištingo asmens apibūdinimą, daroma išvada, kad svarbu yra tai, jog policijos sprendimo priėmimo momentu asmuo turi teistumą. Ginklų ir šaudmenų įstatymo40 straipsnio 1 dalies 5 punkte, reglamentuojančiame leidimų nešioti ir laikyti ginklus ir šaudmenis panaikinimą, įtvirtinta imperatyvi nuostata, kuri įpareigoja pareigūną, nustačiusį Ginklų ir šaudmenų įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 3, 4, 5, 8, 10 punktuose ir (ar) 18 straipsnio 2 dalyje, išskyrus 18 straipsnio 2 dalies 8 punktą, numatytas sąlygas, priimti vienintelį sprendimą – panaikinti asmeniui leidimąnešiotis ar laikyti ginklą. Taigi,įstatymų leidėjas nesuteikia diskrecijos teisės viešojo administravimo subjektui, kuriam suteikti įgaliojimai taikyti šią normą, pasirinkti kitokį elgesio variantą. Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 40 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad leidimo nešiotis ar leidimo laikyti ginklą panaikinimas įsigalioja iš karto po sprendimo jį panaikinti priėmimo, nors jis ir ginčijamas.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje laikosi nuostatos, kad Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymas, kurio tikslas reglamentuoti ginklų, ginklų priedėlių ir šaudmenų apyvartą siekiant užtikrinti žmogaus, visuomenės ir valstybės saugumą, savaime neapibrėžia, kas yra asmuo, laikomas turinčiu teistumą, palikdamas tai nustatyti BKbendrajai daliai (žr. 2013 m. gegužės 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-602-854/2013). BK 97 straipsnio 1 dalis reglamentuoja, kokie asmenys laikomi turinčiais teistumą, nustatant, kad turinčiais teistumą laikomi už nusikaltimo padarymą nuteisti asmenys, kuriems įsiteisėjo Lietuvos Respublikos ar kitos Europos Sąjungos valstybės narės teismo priimtas apkaltinamasis nuosprendis.

Bylos duomenimis nustatytair ginčo dėl šių aplinkybių byloje nėra, kad Rokiškio rajono apylinkės teismo 2015 m. sausio 29 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-25-128/2015 pareiškėjas pripažintas kaltu, nusikalstamų veikų, numatytųBK 140 straipsnio (fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas) 2 dalyje ir 3 dalyje padarymu ir jam paskirta bausmė –150,64 Eur dydžio bauda (b. l. 24-25). Pareiškėjo teistumas panaikintas Rokiškio rajono apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 30 d. nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. T-693-762/2016, kuri įsiteisėjo 2016 m. gruodžio 8 d. (b. l. 6).Remiantis šiomis faktinėmis aplinkybėmis bei aukščiau aptartu teisiniu reguliavimu, daroma išvada, kad pareiškėjas ginčijamo Sprendimo priėmimo metu, t. y. 2016 m. lapkričio 4 d., nebuvo nepriekaištingos reputacijos asmeniu pagal Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 18 straipsnio 2 dalies 5 punktonuostatas, nes turėjo teistumą. Atsižvelgus į Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 40 straipsnio 5 dalyje įtvirtintą nuostatą, kad leidimo nešiotis ar leidimo laikyti ginklą panaikinimas įsigalioja iš karto po sprendimo jį panaikinti priėmimo, nors jis ir ginčijamas, kaip nepagrįsti vertinami pareiškėjo skundo argumentai, kad atsakovo Sprendimui dar neįsiteisėjus, jau galiojo minėta Rokiškio rajono apylinkės teismo nutartis dėl pareiškėjo teistumo panaikinimo, kuri šalina Sprendime nurodytą pagrindinį Leidimo panaikinimo motyvą – kad pareiškėjas turi teistumą.

Pareiškėjas ir jo atstovas faktinių aplinkybių, kurios buvo pagrindu atsakovui vertinti pareiškėją kaip netekusiu nepriekaištingos reputacijos iš esmės neginčijo, tačiau teigė, kad atsakovas beveik du metus nesprendė klausimo dėl pareiškėjo teisės laikyti (nešiotis) ginklus, nors ikiteisminis tyrimas pareiškėjo atžvilgiu buvo pradėtas dar 2014 metais, o jis nuteistas 2015 metais, be to, atsakovas neatsižvelgė į pareiškėjo asmenybę, į būtinybę pareiškėjui turėti bei laikyti šaunamąjį ginklą, todėl mano, toks toks atsakovo Sprendimas yra neteisingas pareiškėjo atžvilgiu.

Taisyklių 60 punkte nustatyta, kad neterminuoto leidimo laikyti (nešiotis) ginklus panaikinimo pagrindas yra aplinkybes, dėl kurių gali būti panaikinamas leidimas, patvirtinanti medžiaga. Ja remiantis ir yra priimamas sprendimas.Išanalizavus Taisyklių IX skyriaus nuostatas, daroma išvada, kad įstatymų leidėjas nenustato konkretaus termino, per kurį turi būti priimtas sprendimas panaikinti neterminuotą leidimą laikyti (nešiotis) ginklus, tačiau jo priėmimo momentas yra siejamas su objektyvių įrodymų (medžiagą) apie aplinkybes, dėl kurių jis gali būti panaikinamas, surinkimu. Nagrinėjamu atveju nors atsakovas objektyvius įrodymus apie pareiškėjo nuteisimą 2015 metais gavo tik 2016 m. lapkričio 4 d. (b. l. 18) ir tik tada sprendė dėl Leidimo panaikinimo, tačiau šios aplinkybės nesudaro pagrindo teismui pripažinti Sprendimą neteisėtu. Kadangi ginčijamas Sprendimas atitinka materialinės teisės normų reikalavimus, teismas sprendžia, jog nagrinėjamu atveju nėra pagrindo naikinti Sprendimo. Darydamas tokias išvadas, teismas atsižvelgia į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamą praktiką bylose dėl institucijų, atsakingų už ginklų ir šaudmenų kontrolę, priimtų sprendimų, kuriais apribojamos asmens teisės į ginklų įsigijimą ir turėjimą (žr. pvz. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. lapkričio 10 d. sprendimą, priimtą administracinėje byloje Nr. A-993-261/2015 ir kt.).

Iš Lietuvos Respublikos Konstitucijos 109 straipsnio 1 dalies, konstitucinių teisingumo, teisinės valstybės principų seka, kad atsižvelgus į teisės pažeidimo pobūdį, jo mastą, atsakomybę lengvinančias bei kitas reikšmingas aplinkybes ir vadovaujantis teisingumo, protingumo kriterijais, teismas turi teisę nuspręsti, kad sankcija asmenims neturi būti taikoma, nes dėl tam tikrų itin svarbių aplinkybių yra akivaizdžiai neproporcinga (neadekvati) padarytam teisės pažeidimui ir dėl to neteisinga. Byloje nagrinėjamų teisinių santykių kontekste teismas nenustatė išimtinai svarbių aplinkybių, kurios leistų daryti išvadą dėl pareiškėjui paskirtos sankcijos neproporcingumo, o tuo pačiu ir dėl akivaizdaus jos neteisingumo. Kaip jau minėta, Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo tikslas yra reglamentuoti ginklų, ginklų priedėlių ir šaudmenų apyvartą siekiant užtikrinti žmogaus, visuomenės ir valstybės saugumą (1 straipsnio, 1 dalis). Pareiškėjas šiurkščiai pažeidė įstatymus (įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu pripažintas kaltu dėl nusikalstamų veikų (fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas) padarymo)ir jis nėra nepriekaištingos reputacijos asmuo. Tai, kad Rokiškio rajono apylinkės teismas,panaikindamas pareiškėjo teistumą, įvertino pareiškėjo asmenybę (b. l. 6), nekeičia paminėto šiurkštaus įstatymo pažeidimo fakto. Pareiškėjo interesas naudotis ginklu nėra svarbesnis už viešąjį interesą užtikrinti žmogaus, visuomenės ir valstybės saugumą ribojant ginklų prieinamumą asmenims, kurie nėra nepriekaištingos reputacijos. Be to, praėjus Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatyme numatytam terminui, pareiškėjas galės pretenduoti iš naujo gauti leidimą ginklui laikyti (nešiotis). Taigi, pareiškėją charakterizuojančios aplinkybės, kurias jis akcentavo skunde ir teismo posėdyje, nesudaro pagrindo daryti išvadai, kad jam turėtų būti netaikomas Leidimo panaikinimas.

Teismas, atsižvelgęs į kilusio ginčo esmę, nustatytas aplinkybes, teisinį reglamentavimą, konstatuoja, kad atsakovas Sprendimu pagrįstai nusprendė, jog pareiškėjas, turėdamas teistumą, nebuvo nepriekaištingos reputacijos, todėl teisėtai ir pagrįstai panaikino pareiškėjui išduotą Leidimą. Esant nurodytoms aplinkybėms pareiškėjo skundas atmetamas kaip nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 87 straipsniu, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,

nusprendžia:

skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per Panevėžio apygardos administracinį teismą.

Teisėjos: Dalia PranckienėIrena VaržinskienėDalytė Zlatkuvienė