Vilniaus apygardos teismo nutartis

2013-03-25 · Byla Nr. ATP-310-487/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2013-03-25
Bylos Nr.
ATP-310-487/2013
Teisminio proceso Nr.
4-01-3-05237-2012-0
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Jolanta Čepukėnienė
Kategorijos
  • 50.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Nuorašas
Administracinė byla Nr. ATP-310-487/2013Teisminio proceso Nr.: 4-01-3-05237-2012-0 Procesinio sprendimo kategorija: 50.21.
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2013 m. kovo 25 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Jolanta Čepukėnienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylą pagal D. S. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. sausio 22 d. nutarimo, kuriuo D. S. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos ATPK 187² str. 1000 Lt bauda,

Aprašomoji dalis

nustatė:

D. S. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos ATPK 187² str. už tai, kad jis, būdamas įspėtas pagal Lietuvos Respublikos ATPK 187² str. už žinomai melagingų parodymų davimą, 2012-11-15 Vilniaus miesto 3 apylinkės teisme nuo 9.00 val. iki 9.20 val. vykusiame teismo posėdyje davė melagingus parodymus administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. A2.6.-3274-271/2012 apie tai, kad A.V. E., grįžęs iš romų taboro, sėdo už vairo ir neužvedinėjo variklio, nejudėjo automobiliu atbuline eiga iki privažiavo policijos automobilis.

Šalies argumentai

D. S. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-01-22 nutarimą ir nutraukti administracinio teisės pažeidimo bylą.

Teigia, kad jis teismo posėdyje sakė tiesą, o būtent, kad mašina nevažiavo, stovėjo vietoje, nebuvo net užvesta, raktas nebuvo užvedimo spynelėje. Pasak apelianto, policijos pareigūnas A.V. E. nepagrįstai apkaltino vairavus automobilį. Teigia, kad teismas nepagrįstai neišreikalavo degalinėje buvusio vaizdo įrašo, kuris patvirtintų, jog automobilis stovėjo vietoje.

Pažymi, jog administracinio teisės pažeidimo nepadarė, todėl teismas jį nubaudė nepagrįstai.

Atsiliepimas į apeliacinį skundą negautas.

D. S. apeliacinis skundas netenkinamas.

Lietuvos Respublikos ATPK 257 str. nustatyta, kad organas (pareigūnas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone. Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš Lietuvos Respublikos ATPK 257 str. taip pat seka, kad įrodymų vertinimas, kaip materialinės tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinamas kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Nagrinėjamu atveju buvo tinkamai įvertinti visi administracinio teisės pažeidimo byloje surinkti įrodymai ir pagrįstai konstatuota, jog D. S. padarė jam inkriminuotą teisės pažeidimą.

Lietuvos Respublikos ATPK 187² str. numatyta administracinė atsakomybė už melagingų parodymų, specialisto paaiškinimų bei ekspertizės išvadų davimą, vengimą ar atsisakymą duoti parodymus, melagingą vertimą, įkalčių arba įrodymų naikinimą bei jų slėpimą, naudojimąsi negaliojančiais, fiktyviais ar kito asmens dokumentais, melagingo pareiškimo arba kitokios apgavystės padarymą administracinio teisės pažeidimo byloje.

Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2012-11-19 nutarime, priimtame administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. A2.6.-3274-271/2012, nustatyta, kad liudytoju apklaustas D. S. nurodė, jog kartu su A. E. atvyko į degalinės teritoriją, paliko automobilį ir nuėjo į čigonų taborą, kur įsigijo du lankstinukus heroino. Suvartojo narkotinę medžiagą ir grįžo į degalinės teritoriją, kur buvo paliktas automobilis. Arūnas sėdo už vairo, jis - šalia. Niekur važiuoti jie nesiruošė, Arūnas norėjo paimti raktus. Sėdėjo, rūkė. V. A. neužvedinėjo, automobilio nevairavo, automobilis iki policijos atvykimo niekur nevažiavo.

Apylinkės teismas, įvertinęs D. S. teismo posėdžio metu duotus parodymus, padarė išvadą, kad jo duoti parodymai, jog 2012-08-05 apie 7.30 val. A.V. E. nevairavo automobilio BMW 318, v/n (duomenys neskelbtini) prieštarauja nuosekliems liudytojo J. G. parodymams, L. K. rašytiniams paaiškinimams, kuriuos patvirtina rašytiniai bylos įrodymai (b.l. 4).

Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos „LITEKO“ matyti, kad Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2012-11-19 nutarimas yra įsiteisėjęs, taigi, faktinės įvykio aplinkybės yra nustatytos ir neginčytinos. Iš administracinio teisės pažeidimo byloje esančio teismo posėdžio protokolo (b.l.20-21) matyti, kad D. S. buvo iškviestas apklausai A.V. E. prašymu, teismo posėdyje D. S. buvo išaiškinta, kad jis bus apklaustas liudytoju, jo atsakomybė už žinomai melagingų parodymų davimą, melagingų parodymų davimo pasekmės, D. S. pasirašė ir patvirtino žodžiu savo pasižadėjimą duoti teismui teisingus parodymus (b. l. 19). Skundžiamu nutarimu nustatyta, kad D. S., būdamas įspėtas dėl administracinės atsakomybės už melagingų parodymų davimą, davė parodymus apie asmenį, nevairavusį automobilio BMW 318, v/n VVN, kurie prieštarauja kitiems bylos įrodymams.

Įvertinus visas anksčiau aptartas aplinkybes, nėra jokių abejonių, kad D. S. padarė teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 187² str., kadangi jo duoti parodymai, jog inkriminuotu laiku ir vietoje A.V. E. nevairavo automobilio BMW 318, v/n (duomenys neskelbtini) yra akivaizdžiai neteisingi, jis suprato savo procesinę padėtį, žinojo teisinę pareigą padėti vykdyti teisingumą ir duoti tikrovę atitinkančius, nemelagingus parodymus ar išvadas, paaiškinimus. Tokios pareigos suvokimą bei atsakomybės už jos nevykdymą žinojimą D. S. buvo patvirtinęs savo parašu teisme. Jis taip pat suvokė, kad duoda tikrai tikrovės neatitinkančius parodymus, suprato ir norėjo, kad tokia informacija būtų užfiksuota procesiniuose dokumentuose ir panaudota byloje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-616/2006; 2K-164/2010, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. N62-1682/2011).

Pabrėžtina, kad įrodymų vertinimas yra teismo prerogatyva, todėl vien tai, jog apeliantui nepriimtinos teismo išvados dėl įrodymų ir bylos faktinių aplinkybių vertinimo, nelaikytina, kad jis patrauktas administracinėn atsakomybėn nepagrįstai.

Remiantis tuo, kas nustatyta, naikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-01-22 nutarimą D. S. apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 302¹² str. 1 d. 1 p.,

nutarė:

Palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. sausio 22 d. nutarimą nepakeistą ir D. S. apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėja (parašas) Jolanta ČepukėnienėNuorašas tikras:Teisėja Jolanta Čepukėnienė