Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Regionų administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Astos Adamonytės-Šipkauskienės, Jūratės Bliznikaitės-Povilanskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Sigitos Fomičiovos,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Dariaus transportas“ skundą atsakovui Aplinkos apsaugos departamentui prie Aplinkos ministerijos dėl nutarimo pakeitimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

2.1. Nagrinėjant juridinio asmens padaryto pažeidimo bylą, Bendrovės direktorius teikė paaiškinimus, nurodydamas, kad sutinka su faktine aplinkybe jog Bendrovė formaliai perdavė 1,8 t padangų atliekų individualią veiklą vykdančiam J. V. ir tuo pažeidė Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo (toliau – ATĮ) 4 straipsnio 1 dalies nuostatas. Tačiau pareiškėja ėmėsi veiksmų, kad 1,8 t padangų atliekų būtų perduotos atliekų tvarkytojui, siekiant užkirsti kelią galimiems žalingiems padariniams ir skiriant ekonominę sankcija, prašė nurodytas aplinkybes pripažinti lengvinančiomis aplinkybėmis.

2.2. Mano, kad pažeidimas padarytas esant Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo (toliau – AAĮ) 49 straipsnio 5 punkte nurodytoms aplinkybėms, darančiomis bylos dėl ekonominės sankcijos skyrimo teiseną negalimą, kadangi dėl susiklosčiusios išskirtinės situacijos pareiškėja pažeidimą padarė veikdama būtinojo reikalingumo sąlygomis, nes Bendrovės veikla yra sustabdyta nuo 2021 m. sausio 1 d., be to, Bendrovės finansinė padėtis yra bloga.

2.3. Atliekų perdavimas yra užregistruotas GPAIS (gaminių, pakuočių ir atliekų apskaitos sistemos), kurioje yra išskirta atskira grafa „Perdavimas ne atliekų tvarkytojui“, todėl esant tokiai grafai ir išimtiniams atvejams toks perdavimas yra leistinas.

2.4. Atliekų likutis perduotas individualią veiklą vykdančiam J. V., kuris yra sudaręs sutartį su atliekų tvarkytoju – Padangų importuotojų organizacija ir 2022 m. gruodžio 1 d. atliekų likutis 1,8 t išvežtas utilizacijai. J. V. yra Bendrovės direktoriaus ir akcininko D. V. tėvas, veiklą vykdo tose pačiose patalpose, kur veiklą vykdė Bendrovė, be to, tai yra šeimos verslas (padangų montavimas ir pan.), pareiškėjos veiklos tęstinumas.

Motyvuojamoji dalis

2.5. Bylą nagrinėjęs pareigūnas atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis pripažino tai, kad pareiškėja padėjo tyrimo metu bei bendradarbiavo su aplinkos apsaugos pareigūnais ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatė, tačiau Nutarimu skyrė ekonominę sankciją – 850 Eur baudą, kuri nėra proporcinga padarytam pažeidimui, nes įstatymo numatytos ekonominio poveikio priemonės tikslui pasiekti pakaktų įspėjimo arba 50 Eur baudos.

3. Atsakovas Aplinkos apsaugos departamentas prie Aplinkos ministerijos (toliau – Departamentas) atsiliepime nurodo:

3.1. Nutarimu skirta ekonominė sankcija – 850 Eur bauda pagal AAĮ 88 straipsnio 2 dalį kadangi pareiškėja, vykdydama transporto priemonių padangų montavimo techninės priežiūros ir remonto veiklą bei nesilaikydama ATĮ 4 straipsnio 1 dalies nuostatų, 2022 m. lapkričio 15 d. susikaupusias padangų atliekas (atliekos kodas 16 01 03) – 1,8 t, perdavė ne atliekų tvarkytojui J. V..

3.2. AAĮ 88 straipsnio 2 dalyje nurodyto teisės pažeidimo sudėtis įrodyta byloje surinkta medžiaga – 2023 m. vasario 3 d. Juridinio asmens padaryto aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimo protokolu Nr. J45-1142/2023, 2023 m. sausio 17 d. patikrinimo aktu Nr. PA-112, GPAIS duomenų išrašais, 2022 m. lapkričio 15 d. atliekų perdavimo aktu Nr. 2022/11/01 ir kita bylos medžiaga.

3.3. Pareiškėjai skirta minimali AAĮ 88 straipsnio 2 dalyje nurodyta 850 Eur bauda, todėl skiriant įspėjimą, ar žymiai mažesnę baudą, nebūtų pasiektas ekonominės sankcijos taikymo tikslas, kadangi skiriama sankcija turi būti atgrasanti ir skatinanti nepažeidinėti aplinkosauginių teisės aktų reikalavimų.

Teisėjų kolegija konstatuoja:

4. Nagrinėjamos bylos dalykas Nutarimu skirtos ekonominės sankcijos – baudos dydis.

5. Byloje nustatyta, kad 2022 m. gruodžio 28 d. – 2023 m. sausio 17 d. atliktus Bendrovės neplaninį patikrinimą, kurio tikslas – patikrinti ūkinės veikos vykdytojo Vieningoje galinių, pakuočių ir atliekų apskaitos informacinėje sistemoje nustatytų sąlygų vykdymą ir kitą atliekų tvarkymo medžiagą, 2023 m. sausio 17 d surašytas patikrinimo aktas Nr. PA-112. Patikrinimo metu be kita ko, nustatyta, kad Bendrovė, nesilaikydama ATĮ 4 straipsnio 1 dalies nuostatų, susikaupusias padangų atliekas (1,8 t) 2022 m. lapkričio 15 d. perdavė ne atliekų tvarkytojui J. V.. Departamento Utenos valdybos Utenos aplinkos apsaugos inspekcijos 2023 m. vasario 3 d. Juridinio asmens padaryto aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimo protokolu Nr. J45-1142/2023 ekonominės sankcijos skyrimo bylos nagrinėjimas dėl atsakomybės taikymo pagal AAĮ 88 straipsnio 2 dalį, paskirtas – 2023 m. kovo 3 d.

6. Bendrovės direktorius 2023 m. vasario 1 d. ir 2023 m. kovo 3 d. paaiškinimuose nurodė:

6.1. Sutinkantis su faktine aplinkybe, kad Bendrovė formaliai perdavė 1,8 t padangų atliekų individualią veiklą vykdančiam J. V., tačiau ėmėsi veiksmų, kad atliekos būtų perduotos atliekų tvarkytojui, todėl šias aplinkybes prašo pripažinti lengvinančiomis aplinkybėmis.

6.2. Pažeidimas padarytas esant AAĮ 49 straipsnio 1 dalies 5 punkte nurodytoms aplinkybėms, darančiomis bylos dėl ekonominės sankcijos skyrimo teiseną negalimą, kadangi dėl išskirtinės situacijos Bendrovė pažeidimą padarė veikdama būtinojo reikalingumo sąlygomis. Bendrovė, nuo 2021 m. sausio 1 d. sustabdžius jos veiklą dėl Covid-19 pandemijos pasekmių, yra atleista nuo mokesčių deklaracijų ir kitų teisės aktuose nurodytų dokumentų pateikimo, be to, Bendrovės finansinė padėtis yra bloga.

6.3. Bendrovė 2022 m. lapkričio 15 d. nepavojingų atliekų (padangų atliekų) likutį – 1,8 t perdavė individualią veiklą vykdančiam J. V. pagal atliekų perdavimo aktą Nr. 2022/11/01, kuris užregistruotas GPAIS ir kurioje yra išskirta atskira grafa „Perdavimas ne atliekų tvarkytojui“, todėl esant išimtiniams atvejams toks perdavimas yra leistinas.

6.4. J. V. yra sudaręs sutartį su atliekų tvarkytoju – Padangų importuotojų organizacija ir 2022 m. gruodžio 1 d. atliekų likutis – 1,8 t buvo išvežta utilizacijai. J. V. yra Bendrovės direktoriaus akcininko D. V. tėvas, kuris vykdo veiklą tose pačiose patalpose, kur veiklą vykdė Bendrovė. Tai yra šeimos bendras verslas ir tėvo vykdoma tos pačios rūšies (padangų montavimas ir pan.) individuali veikla yra Bendrovės veiklos tęstinumas.

6.5. Surašius 2022 m. lapkričio 15 d. nepavojingų atliekų (padangų atliekų) likučio – 1,8 t, perdavimo aktą Nr. 2022/11/01 individualią veiklą vykdančiam J. V., nepavojingos atliekos iš saugojimo vietos niekur nebuvo vežamos. J. V. už nepavojingų atliekų (padangų atliekų) tvarkymo pažeidimus jau yra nubaustas administracine tvarka, todėl nubaudus ir Bendrovę už tuos pačius nusižengimus antrą bei trečią kartą būtų pažeistas dvigubo baudimo negalimumo principas.

7. Byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad Bendrovė naudotas padangas (atliekų kodas 16 01 03) perdavė UAB „Ekobazė“:

7.1. pagal 2018 m. spalio 2 d. sudarytą atliekų tvarkymo sutartį: 2020 m. birželio 26 d. (lydraščio Nr. 1308671) perdavė 11,01 t naudotų padangų ir 2020 m. gruodžio 16 d. (lydraščio Nr. 1666370) perdavė 5,04 t naudotų padangų;

7.2. pagal 2020 m. gruodžio 10 d. sudarytą atliekų tvarkymo sutartį 2021 m. lapkričio 17 d. (lydraščio Nr. 2430104) perdavė 5,96 t naudotų padangų.

8. Nutarimu, įvertinus atsakomybę lengvinančias aplinkybes tai, kad Bendrovė tyrimo metu, bendradarbiavo su aplinkos apsaugos pareigūnais ir nenustačius atsakomybę sunkinančių aplinkybių, už pažeidimą, nurodytą AAĮ 88 straipsnio 2 dalyje, pareiškėjai skirta ekonominė sankciją – 850 Eur bauda. Knstatuota, kad Bendrovė yra sudariusi sutartį su atliekų tvarkytoju – UAB „Ekobazė“. Bendrovės veiklą sustabdžius nuo 2021 metų sausio 1 d., pagal Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 77 straipsnio nuostatas Bendrovė yra atleista tik nuo mokesčių deklaracijų ir kitų teisės aktuose nurodytų dokumentų pateikimo Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos. Pagal ATĮ 4 straipsnio 1 dalį atliekų turėtojas turi atliekas perduoti tik atliekų, tvarkytojams, nepriklausomai nuo to, ar atliekos iš saugojimo vietos niekur nebuvo vežamos, o atliekų perdavimas ne atliekų tvarkytojui nėra galimas. Be to, Bendrovei priklausančių atliekų perdavimą gali padaryti ir padarė tik Bendrovės atsakingas asmuo ir niekas kitas dėl šio pažeidimo padarymo atsakomybėn nėra patrauktas.

9. Pareiškėja neginčija Nutarimo bei jame konstatuotų faktinių aplinkybių ir pažeidimo kvalifikavimo pagal AAĮ 88 straipsnio 2 dalį, tačiau prašo sumažinti Nutarimu paskirtą baudą arba paskirtą ekonominę sankciją – baudą, pakeisti į įspėjimą. Nagrinėjamoje byloje sprendžiama, ar yra aplinkybių, sudarančių pagrindą už AAĮ 88 straipsnio 2 dalyje nurodytą pažeidimą pareiškėjai skirti mažesnę baudą, negu šio įstatymo normoje nustatyta minimali bauda.

10. AAĮ 88 straipsnio 2 dalyje, be kita ko, nurodyta juridinių asmenų atsakomybė už nepavojingųjų atliekų perdavimą asmeniui, kuris neturi teisės tvarkyti šias atliekas – 0,5 tonos ir didesnio, bet mažesnio kaip 5 tonų nepavojingųjų atliekų kiekio perdavimas asmeniui, kuris neturi teisės tvarkyti šias atliekas, nepriklausomai nuo to, ar su šiuo asmeniu sudaryta rašytinės formos sutartis dėl šių atliekų naudojimo ir (ar) šalinimo, arba tokio paties kiekio nepavojingųjų atliekų perdavimas asmeniui, kuris turi teisę tvarkyti šias atliekas, tačiau su šiuo asmeniu nėra sudaryta rašytinės formos sutartis dėl šių atliekų naudojimo ir (ar) šalinimo, arba tokio paties kiekio nepavojingųjų atliekų perdavimas asmeniui, kuris turi teisę tvarkyti šias atliekas, tačiau su šiuo asmeniu sudarytoje rašytinės formos sutartyje dėl šių atliekų naudojimo ir (ar) šalinimo numatytas mažesnis atliekų kiekis negu perduotų atliekų kiekis, užtraukia baudą nuo aštuonių šimtų penkiasdešimt iki vieno tūkstančio septynių šimtų eurų.

11. Įstatymų leidėjas už AAĮ pažeidimus nustatydamas skirtingus baudų dydžius su skirtingais maksimalios ir minimalios baudų intervalais, jau sudarė prielaidas baudą skiriančiai institucijai kiekvienu konkrečiu atveju individualizuoti ekonominę sankciją, kaip tai nustatyta AAĮ 51 straipsnio 1 dalyje, pagal kurią skiriant juridiniam asmeniui ekonominę sankciją, atsižvelgiama į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, juridinio asmens atsakomybę lengvinančias ar sunkinančias aplinkybes. Šio straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad konkretus baudos dydis nustatomas pagal šio įstatymo straipsniuose, numatančiuose sankcijas už juridinių asmenų padarytus pažeidimus, numatytą minimalios ir maksimalios baudų vidurkį, įvertinus aplinkybes, nurodytas šio straipsnio 1 dalyje. Jeigu yra atsakomybę lengvinančių aplinkybių, baudos dydis mažinamas nuo vidurkio iki minimumo, o jeigu yra atsakomybę sunkinančių aplinkybių, baudos dydis didinamas nuo vidurkio iki maksimumo. Jeigu yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, baudos dydis nustatomas atsižvelgiant į jų kiekį ir reikšmingumą.

12. Pagal AAĮ 51 straipsnio 2 dalį, atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis laikoma tai, kad padaręs pažeidimą juridinis asmuo savo noru ėmėsi visų būtinų veiksmų, siekdamas užkirsti kelią žalingiems pažeidimo padariniams arba juos sumažinti ir likviduoti, atlygino padarytą žalą (nuostolius) aplinkai ir kitiems asmenims, padėjo tyrimo metu. Siekiant dar didesnio atsakomybės individualizavimo kiekvieno konkretaus pažeidimo atveju, AAĮ 52 straipsnyje skundą dėl nutarimo skirti ekonominę sankciją nagrinėjančiam teismui, atsižvelgiant į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, mastą, atsakomybę lengvinančias ir kitas reikšmingas aplinkybes (dėl kurių atitinkama bauda teisės pažeidėjui būtų akivaizdžiai per didelė ir neproporcinga padarytam teisės pažeidimui ir dėl to neteisinga), vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais, yra numatyta galimybė skirti mažesnę baudą, negu šio įstatymo nustatyta minimali bauda už juridinio asmens padarytą teisės pažeidimą. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) formuojamoje praktikoje vadovaujamasi nuostata, kad teismai, įvertinę faktinių aplinkybių visumą, gali mažinti baudą, iš esmės remdamiesi teisingumo bei protingumo kriterijais (žr. LVAT 2016 m. kovo 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-298-556/2016, 2020 m. rugsėjo 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2850-624/2020, 2021 m. birželio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1706-492/2021).

13. Teismas pažymi, kad pagrindas mažinti sankciją – tai byloje nustatytos išskirtinės aplinkybės, kurios pagrįstai leistų įvertinti, jog paskirta bauda yra neproporcinga padarytam pažeidimui. LVAT yra pažymėjęs, kad toks reguliavimas, kuriuo nėra numatyta galimybės teismui, atsižvelgiant į teisės pažeidimo pobūdį jo mastą, atsakomybę lengvinančias bei kitas reikšmingas aplinkybes ir vadovaujantis teisingumo, protingumo kriterijais, nuspręsti, kad vienos rūšies sankcija ūkio subjektui už įstatyme nurodytus pažeidimus neturi būti taikoma, nes dėl tam tikrų itin svarbių aplinkybių yra akivaizdžiai neproporcinga (neadekvati) padarytam teisės pažeidimui ir dėl to neteisinga, neatitiktų Lietuvos Respublikos Konstitucijos 109 straipsnio 1 daliai, konstitucinių teisingumo, teisinės valstybės principų. Tačiau netaikyti tokios sankcijos, jeigu ji nustatyta įstatyme, leistina tik tokiu atveju, kai ji yra akivaizdžiai neproporcinga (neadekvati) padarytam teisės pažeidimui ir dėl to neteisinga (žr. LVAT 2008 m. kovo 12 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A248-1707/2008).

14. LVAT aiškindamas proporcingumo principo taikymą, yra nurodęs, kad sprendžiant dėl proporcingumo principo taikymo, turi būti atsižvelgta į ūkio subjekto finansinę padėtį; nustatant mažesnio dydžio ekonominio poveikio priemonę, turi būti siekiama, kad nebūtų visiškai išvengta atsakomybės arba ji nebūtų tiek lengva ir nepadarytų poveikio pažeidimą padariusiam asmeniui bei padarytų atgrasantį poveikį kitiems asmenis; paliktos poveikio priemonės dydis būtų pakankamai svarus, tačiau nevaržytų asmens daugiau, nei būtina tikslams pasiekti. LVAT praktikoje pripažįstama, kad ekonominės sankcijos sumažinimas, atsižvelgus į teisės pažeidimo pobūdį, jo mastą, atsakomybę lengvinančias bei kitas reikšmingas aplinkybes, atitinka teisingumo, protingumo kriterijus (žr. 2016 m. kovo 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-298-556/2016). Taip pat LVAT ne kartą yra pažymėjęs, jog turi būti pripažįstamas ne bet koks teisėtumas, o tik teisingumo teisėtumas. Tokiu atveju, kai pagal faktines bylos aplinkybes, visuotinai pripažintus teisės principus, akivaizdu, jog sprendimas konkretaus socialinio disputo atžvilgiu bus formalus, bet neteisingas, būtina pirmumą teikti bendrajai teisės sampratai (žr. LVAT 2007 m. liepos 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A17-773/2007).

15. Byloje nenustatyta pareiškėjos atsakomybę sunkinančių aplinkybių, nustatytos atsakomybę lengvinančios aplinkybės – Bendrovė tyrimo metu bendradarbiavo su aplinkos apsaugos pareigūnais, be to, pareiškėja pripažino padariusi pažeidimą, teikė išsamius paaiškinimus ir padėjo atskleisti padaryto pažeidimo aplinkybes ir esmę. Tokios aplinkybės patvirtina, kad pareiškėja ne tik suprato padarytų pažeidimų esmę, pavojingumą, bet ir stengėsi ištaisyti savo veiklos trūkumus. Tačiau teisėjų kolegija kritiškai vertina pareiškėjos argumentus, kad pažeidimas padarytas veikiant būtinojo reikalingumo sąlygomis, t. y., kad dėl Covid-19 pandemijos pasekmių Bendrovės veikla buvo sustabdyta nuo 2021 m. sausio 1 d., o finansinė Bendrovės padėtis yra sunki, kadangi šių argumentų pareiškėja nepagrindė jokiais įrodymais, priešingai, byloje nustatyta, kad paraiškėja pagal sudarytą sutartį su UAB „Ekobazė“, 2021 m. lapkričio 17 d. perdavė naudotas padangas, be to, pripažino, kad 2022 m. lapkričio 15 d. formaliai perdavė 1,8 t padangų atliekų individualią veiklą vykdančiam J. V.. Be kita ko, įrodymų, kad pareiškėja už tą patį pažeidimą (ATĮ 4 straipsnio 1 dalies reikalavimų nesilaikymas, atsakomybės taikymas pagal AAĮ 88 straipsnio 2 dalį) buvo bausta, pareiškėja nepateikė, o atsakovas aplinkybių, susijusių su pareiškėjai skirtomis baudomis pagal AAĮ 88 straipsnio 2 dalį, nepatvirtino.

16. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju, įvertinus skunde nurodytas aplinkybes, byloje pateiktus įrodymus, teisinį reguliavimą ir suformuotą teismų praktiką dėl sankcijos proporcingumo, daro išvadą, kad ginčo atveju pareiškėjai nėra pagrindo paskirti švelnesnę, nei numatyta AAĮ 88 straipsnio 2 dalyje, baudą. Nurodytos aplinkybės leidžia konstatuoti, kad pareiškėjos padaryti pažeidimai šiuo konkrečiu atveju yra tokio pavojingumo laipsnio, kuris reikalauja minimalaus įstatyme numatytos baudos dydžio taikymo tam, kad pareiškėja būtų nubausta teisingai ir proporcingai, todėl skundas atmestinas kaip nepagrįstas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 punktas).

17. AAĮ 53 straipsnio 1 dalis numato, kad vykdydamas nutarimą dėl ekonominės sankcijos skyrimo, juridinis asmuo jame nurodytą baudą sumoka į nutarime skirti ekonominę sankciją nurodytą sąskaitą ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo šio nutarimo įsigaliojimo dienos. AAĮ 53 straipsnio 2 dalis numato, kad jeigu yra pažeidimą padariusio juridinio asmens prašymas, nutarimą skirti ekonominę sankciją priėmęs pareigūnas gali priimti nutarimą pratęsti nutarimo skirti ekonominę sankciją įvykdymo terminą iki vienų metų arba išdėstyti paskirtos baudos mokėjimą vienų metų laikotarpiui, jeigu juridinis asmuo dėl sunkios ekonominės padėties ar kitų svarbių aplinkybių paskirtos baudos negali sumokėti per šio straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą.

18. Tokiu būdu, pareiškėja, objektyviai per tris sankcijos vykdymo mėnesius negalėdama sumokėti baudos, turi teisę kreiptis su prašymu į nutarimą priėmusį subjektą. pratęsti nutarimo skirti ekonominę sankciją įvykdymo terminą iki vienų metų arba išdėstyti paskirtos baudos mokėjimą vienų metų laikotarpiui.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,

nusprendžia:

Pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Dariaus transportas“ skundą atmesti.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) kalendorinių dienų nuo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų administracinį teismą.