Vilniaus apygardos teismo nutartis

2008-04-22 · Civilinė byla Nr. 2A-414-275/2008

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2008-04-22
Bylos Nr.
2A-414-275/2008
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Danutė Kutrienė (pran.), Romualda Janovičienė, Dalia Višinskienė
Ieškovas
G. R., V. R.
Atsakovas
J. R.
Kategorijos
  • 78.2.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Pranešėja Danutė Kutrienė Civilinė byla Nr. 2A29-414/08

Teisėja Margarita Ambrazaitienė Procesinio sprendimo kategorija 78.2.1.; 121.21.

(S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

2008 m. balandžio 22 d.,

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš

kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Danutės Kutrienės,kolegijos teisėjų Romualdos Janovičienės ir Dalios Višinskienės,sekretoriaujant G. G.,

dalyvaujant ieškovams G. R. ir V. R., atsakovo atstovams A. S. ir adv. Vladimirui Buslovičiui,

vertėjai T. G. ,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo atsakovo J. R. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2007 m. gruodžio 11 d. sprendimo priimto civilinėje byloje pagal ieškovų G. R. ir V. R. ieškinį atsakovui J. R. dėl išlaikymo sūnui dydžio ir formos pakeitimo, byloje dalyvaujantis asmuo Vaikų teisių apsaugos tarnyba.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I.Ginčo esmė

Ieškovė G. R. ir atsakovas J. R. buvę sutuoktiniai. Jie turi du sūnus V., gimusį 1985-02-14, ir V., gimusį 1989-09-18. Sūnus V. pilnamečiu tapo 2003-02-14, o V. - 2007-09-18 ir įstojo į bylą bendraieškovu.

Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 1995-03-31 sprendimu iš atsakovo buvo priteistas išlaikymas vaikams periodinėmis išmokomis, o to paties teismo 2001-10-16 sprendimu - priteistas išlaikymas po 1/3 dalį nuo visų pajamų, bet ne mažiau kaip po 1 MGL kas mėnesį kiekvienam vaikui.

Šalies argumentai

Ieškovai nurodė, kad atsakovas geranoriškai išlaikymo neteikė, todėl išlaikymas buvo išieškomas priverstinai. Tačiau atsakovas tam tikrais laikotarpiais nedirbo, todėl periodinių išmokų skola nuolat svyravo nuo 13 000 iki 9 672,63 Lt. Kadangi ir šiuo metu yra didelis išlaikymo įsiskolinimas, o atsakovas vėl nedirba ir darbo biržoje bedarbiu neįregistruotas, todėl ieškovai prašė pakeisti priteisto išlaikymo teikimo formą - išlaikymą teikti turtu.

Patikslintu pareiškimu (b.l. 220) ieškovė prašė priteisti iš atsakovo įsiskolinimą nuo ieškinio pareiškimo dienos – 2006-12-05 iki sūnaus V. pilnametystės 2007-09-18 kas mėnesį skaičiuojant po 425 Lt už 9 mėnesius viso 3 825 Lt, o taip pat iki tol buvusį 7 634,62 Lt įsiskolinimą. Bendraieškovas sūnus V. šį motinos prašymą palaikė.

Atsiliepimas

Atsakovo sūnus V. nurodė, kad jis šiuo metu mokosi 12-je vidurinės mokyklos klasėje, dirbti ir užsidirbti pragyvenimui neturi galimybės, todėl prašė priteisti iš tėvo nuo pilnametystės ir iki mokyklos baigimo 2008-08-31, skaičiuojant kas mėnesį po 425 Lt viso už 11 mėnesių 4 675 Lt.

Kadangi atsakovas nedirba, todėl ieškovai prašė visą 16 134,62 Lt sumą priteisti turtu -atsakovui priklausančia 29/100 dalimi buto, esančio (duomenys neskelbtini).

II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė

Vilniaus miesto 1-asis apylinkės teismas 2007-12-11 sprendimu ieškovų ieškinį patenkino. Pakeitė Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2001-10-16 sprendimu priteisto išlaikymo dydį ir formą - pripažino ieškovui V. R. kaip išlaikymą ir paramą asmeninės nuosavybės teisę į 14/100 dalių buto (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), likusias 15/100 šio buto dalis paliekant atsakovo J. R. nuosavybėje.

Teismas konstatavo, kad išlaikymas iš J. R. buvo išieškomas priverstine tvarka, atsakovas keitė darbovietes ir visą laiką turėjo įsiskolinimų. Apie atsakovo įsiskolinimus kalbama ir Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo nutartyje, o 7 634,62 Lt įsiskolinimas patvirtintas antstolio pažyma. Šiuo metu atsakovas taip pat nedirba - išlaikomas sugyventinės. Taigi išlaikymo įsiskolinimo buvimas ir negalėjimas jo išieškoti periodinėmis išmokomis, sudaro pakankamą teisinį pagrindą keisti išlaikymo formą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato 2005-06-23 nutarimo Nr. 54, 14 p. 5 d.). Teismas motyvavo, kad minimalus 130 Lt išlaikymas 17-mečiui sūnui, turint galvoje motinos (ieškovės) gaunamą minimalų darbo užmokestį, yra aiškiai nepakankamas jo išaugusiems poreikiams tenkinti (tai pripažino teisme ir pats atsakovas), todėl išlaikymą nuo ieškinio pareiškimo ir iki sūnaus V. pilnametystės 2007-09-18 padidino iki 800 Lt kas mėnesį. Už laikotarpį nuo ieškinio pareiškimo 2006-12-05 ir iki sūnaus V. pilnametystės - 2007-09-18 susidaro 8 000 Lt. Teismas pažymėjo, kad 2007-06-12 paskelbus Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo nutarimą dėl CK 3.194 str. 3 d. (2004-11-11 redakcija) atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai, minėto straipsnio 3 d. nuostatos dėl paramos teikimo pilnamečiams besimokantiems vaikams, neteko galios. Tačiau Konstitucinis Teismas yra nurodęs, kad teisinių spragų užpildymas yra atitinkamo teisėkūros subjekto kompetencijos dalykas. Kartu Konstitucinis Teismas savo nutarime nurodė, kad teisės spragas yra įmanoma tam tikru mastu užpildyti taikant bendruosius teisės principus, taip pat ir aiškinant teisę inter alia teisingumą vykdantiems teismams, pagal savo kompetenciją sprendžiantiems atskiras bylas ir privalantiems aiškinti teisę, kad galėtų ją taikyti. Teisės spragas teismai gali užpildyti tik ad hoc, t.y. jie jas gali pašalinti tik individualiam asmeniniam santykiui, dėl kurio sprendžiamas ginčas teisme nagrinėjamoje byloje. Teismas konstatavo, kad atsakovo sūnus V. šiuo metu mokosi Vilniaus „Ateities“ vidurinės mokyklos 12-je klasėje, dėl to dirbti negali ir parama jam reikalinga. Kadangi motinos parama dėl jos mažo atlyginimo labai ribota, teismas, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, laikė galimu šioje byloje nustatyti taip pat 800 Lt kasmėnesinį paramos teikimą iki 2008-08-01, kol sūnus užbaigs vidurinę mokyklą ir tai sudarytų taip pat 8 000 Lt. Kadangi atsakovas nedirba ir mokėti išlaikymą bei paramą neturi lėšų, todėl iš jo turimų 29/100 dalių buto, sūnui V. nuosavybės teise teismas priteisė 14/100 dalių. Atsakovui priklausančios 29/100 buto dalys turto vertintojų yra įvertintos 48 600 Lt. Atsakovo sūnui tenkanti 23 462 Lt vertės 14/100 buto dalis, pilnutinai kompensuoja sūnui priklausančio išlaikymo ir paramos bei 7 634,62 Lt įsiskolinimo sumą. Teismas laikė, kad pripažinti sūnui nuosavybės teisę į visas 29/100 dalis buto ir apsunkinti jį išmokėjimu kompensacijos tėvui už gautą didesnę turto dalį, nėra pagrindo, kadangi tai prieštarautų sūnaus turtiniams interesams.

III. Apeliacinio skundo bei atsiliepimų į apeliacinį skundą teisiniai argumentai

Atsakovas J. R. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2007-12-11 sprendimą ir bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Nurodo, kad klausimas dėl išlaikymo teismo sprendimu jau vieną kartą buvo išspręstas, todėl šiuo atveju teismas priėmė pakartotinį sprendimą dėl jau išspręstų teismo sprendimu klausimų. Pagal CK šeimos teisės normas įsiskolinimas už paskutinius 3 metus įstatymo traktuojamas kaip laiko tarpas, už kurį ne tik nebuvo mokamas išlaikymas, bet jis ir nebuvo priteistas, t.y. ieškovai nebuvo realizavę savo teisės dėl išlaikymo priteisimo. Jei vykdymo procese įsiskolinimas yra, tuomet jo išieškojimą sprendžia antstolis, o ne pakartotinai yra priteisiamas išlaikymas. Tokiu būdu pirmosios instancijos teismas priėmęs tokį sprendimą sukūrė teisinę koliziją. Klausimas dėl išlaikymo dydžio pakeitimo gali būti sprendžiamas tik tuo atveju, kai pakinta vieno iš šalių turtinė padėtis. Šiuo atveju pakito atsakovo turtinė padėtis - ji suprastėjo, todėl buvo pagrindas sumažinti išlaikymo dydį, o ne jį neadekvačiai padidinti. Be to išlaikymą vaikui turi teikti abu tėvai, todėl neaišku ar tikrai vaiko išlaikymui skirti 1 600 Lt bendroje sumoje yra tikslinga, ir ar atitinka teisingumo, protingumo pamatinius civilinės teisės principus. Pareiškėja motyvuodama savo reikalavimą pakeisti išlaikymo formą, nurodė teisinį šio reikalavimo pagrindą - atsakovo girtavimą, kuris buvo santuokos su pareiškėja nutraukimo priežastis. Nurodytas reikalavimo pagrindas yra neteisėtas, nes teisinis pagrindas reikalauti keisti priteisto išlaikymo formą numatytas CK 3.201 str. 3 d. apima šias aplinkybes kada skolininkas, kuriam išlaikymas buvo priteistas periodiniais mokėjimais po kurio laiko priima didelės vertęs palikimą, tuomet galima reikalauti, kad periodiniai mokėjimai būtų pakeisti konkrečia vienkartine suma arba konkrečiu natūra priteistinu turtu. Kadangi atsakovo turtinė padėtis nėra pagerėjusi, didelės vertės palikimo jis nėra priėmęs, keisti priteisto išlaikymo formos nėra teisinio pagrindo, juolab atsižvelgiant į tai, kad išlaikymas teiktinas iki šių metų spalio mėnesio. Pareiškėjos reikalavimas logine prasme yra prieštaringas, nes pareiškėja iš vienos pusės tvirtina, kad nepilnamečiui sūnui reikalingos materialinės lėšos pragyvenimui, tačiau čia pat aiškina, kad priteisus išlaikymą turtu, tokia forma būtų naudingiausia vaiko interesų požiūriu. Nežiūrint to, jog teismo nustatytą minimalų išlaikymą nepilnamečiui sūnui iki šiol atsakovas teikė reguliariai, mano, kad į vaiko interesus jau buvo atsižvelgta santuokos nutraukimo byloje, nukrypstant nuo lygių dalių principo dalinant su pareiškėja bendrą turtą, atitinkamai jai priteisiant 2/3 dalis turto. Be to pažymi, kad išlaikymo dydžio ar formos pakeitimas galioja tik ateityje, todėl jau vien ši aplinkybė pareiškėjos reikalavimus daro negalimus. Dėl pareiškėjos tvirtinimo, jog atsakovo išlaikymo įsiskolinimas 2006-11-27 dienai sudaro 7 669,90 Lt nurodo, kad išlaikymo įsiskolinimo nepripažįsta, kadangi yra jį padengęs. Tai patvirtina, ta aplinkybė, jog vadovaudamasis atsakovo pateiktais rašytiniais įrodymais antstolis Darius Stakeliūnas, vykdęs išlaikymo išieškojimą 2006 metų rugpjūčio mėnesį, grąžino pareiškėjai vykdomąją bylą. Teismas neteisėtai perleisdamas atsakovo turto dalį pilnamečiui sūnui pažeidė atsakovo konstitucines teises į nuosavybę bei nepagrįstai suvaržė teisėtus interesus, kadangi atsakovui teismo palikta 15/100 buto dalimi faktiškai neįmanoma naudotis, nes fiziškai nepažeidus kitų buto bendrasavininkų teisių į nuosavybę, 15/100 buto daliai nėra galimybės nustatyti naudojimosi tvarkos, o to pasekoje jomis disponuoti. Be neteisingai pritaikytų materialinių teisės normų pirmos instancijos teismas padarė procesinį nusižengimą, nei sprendimo motyvuojamojoje, nei rezoliucinėje dalyse nepasisakė apie atsakovo pateiktus rašytinius įrodymus apie įsiskolinimo padengimą, priešingai dėl šio klausimo pasirėmė tik antstolio pateikta pažyma. Pareiškėja paprasčiausiai piktnaudžiauja savo teisėmis, nepagrįstai kreipdamasi į teismą. Tai patvirtina atsakovo pridedami pareiškėjos 2006-03-07 ir 2006-04-04 rašyti pareiškimai antstoliui Dariui Stakeliūnui, kuriuose pareiškėja tvirtina, jog išlaikymą nepilnamečiui sūnui atsakovas moka tvarkingai, pretenzijų atsakovui dėl alimentų mokėjimo ji neturinti, todėl nemato pagrindo, kad atsakovo 29/100 dalys buto būtų išvaržytos.

Atsiliepimas

Ieškovai G. R. ir V. R. atsiliepimais į apeliacinį skundą prašo Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2007-12-11 sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti. Nurodo, kad Vilniaus miesto 1-asis apylinkės teismas 2001-10-16 sprendimu priteisė iš J. R. išlaikymą jo nepilnamečiams vaikams kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis forma po 1/3 dalį nuo visų pajamų, bet ne mažiau kaip po 1 MGL. Ieškovei išduotas vykdomasis raštas 1996 m. buvo pateiktas priverstiniam vykdymui. Tačiau dėl atsakovo veiksmų bei kitų aplinkybių teismo sprendimas dėl išlaikymo nebuvo vykdomas, atsakovas visą laiką turėjo įsiskolinimų. Jo įsiskolinimas bylos nagrinėjimo metu sudarė 7 634,62 Lt, jo dydis patvirtintas rašytiniu įrodymu­ - antstolio pažyma. Atsakovo gi teiginiai, kad jis yra padengęs įsiskolinimą, neatitinka tikrovės ir niekuo nepagrįsti. Ieškovės prašymu antstolis Darius Stakeliūnas grąžino jai vykdomąjį raštą, nes tuo metu atsakovas dirbo UAB „Chromas“ ir geruoju mokėdavo priteistas išmokas, o ne dėl to, kad atsakovas buvo padengęs įsiskolinimą. Atsakovas ilgą laiką vėl nedirba, todėl vaiko išlaikymas Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2001-10-16 sprendimu priteista išlaikymo forma ir jos dydžio tapo neįmanomas. Atsakovas nepateikė jokių įrodymų, kad jo materialinė padėtis pablogėjo. Atsižvelgiant į atsakovo darbo įgūdžius ir situaciją darbo rinkoje, atsakovas turi galimybę įsidarbinti, tačiau veikia nesąžiningai, slepia savo pajamas. Nieko nepagrįsti atsakovo teiginiai, kad dėl V. R. teisės į 14/100 dalį atsakovui priklausančios buto dalies, jis negalės naudotis butu, dėl ko bus pažeistos atsakovo teisės, nes atsakovas šiame bute negyvena. Šiuo metu V. R. mokosi vidurinės mokyklos 12-oje klasėje, dėl amžiaus ir mokslo jo poreikiai pasikeitė, padidėjo. Minimalus 130 Lt išlaikymas, atsižvelgiant į ieškovės gaunamą darbo užmokestį, yra aiškiai nepakankamas ir neužtikrina būtinų vaikui vystytis sąlygų. Teismas visapusiškai išaiškino visas bylos aplinkybes, o taip pat teisingai pritaikė materialinės teisės normas, nes CK 3.196, 3.201 str. pagrindu teismas gali padidinti priteisto išlaikymo dydį, pakeisti jo formą priteisiant vaikui tam tikrą turtą.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

Apeliacinis skundas atmestinas.

CK 3.201 str. 1 ir 2 dalių pagrindas pakeisti priteisto išlaikymo dydį yra iš esmės pasikeitusi šalių turtinė padėtis arba atsiradę papildomi vaiko poreikiai. Sistemiškai aiškinant straipsnio nuostatas, šios aplinkybės taikytinos ir 3 dalyje numatytu atveju, kai sprendžiama dėl išlaikymo formos pakeitimo. Jeigu nevykdoma pareiga periodinėmis išmokomis teikti vaikui išlaikymą ir dėl to susidaro skolininko įsiskolinimas, tai įsiskolinimo susidarymas gali būti traktuojamas kaip skolininko turtinės padėties pasikeitimas, kuris yra pagrindas peržiūrėti teikiamo išlaikymo formą, nes kyla grėsmė vaiko interesams. Išlaikymo periodinėmis išmokomis didelis įsiskolinimas gali būti vertinamas kaip pagrindas persvarstyti vaiko išlaikymo teikimo formą pagal CK 3.201 str. 3 dalį, jeigu kitokios formos taikymas yra įmanomas ir naudingas vaiko interesų požiūriu. Jei nuolatinio lėšų šaltinio nėra nei įmokoms, nei skolai padengti, tai gali būti svarstoma dėl susidariusio įsiskolinimo ir būsimo išlaikymo formos pakeitimo. Bylą nagrinėję pirmosios instancijos teismas nustatė, kad atsakovas nuolatinių pajamų ir santaupų neturi. Dėl to jam priklausančio buto dalis yra vienintelis turtas, kuriuo gali būti priteistas reikiamas išlaikymas. Kadangi nebuvo nustatyta jokių realių išlaikymo formos alternatyvų, be to, atsakovo įsiskolinimas periodinėmis išlaikymo išmokomis buvo gana didelis, pirmosios instancijos teismas pagrįstai ieškinį patenkino. Teisėjų kolegija šioje byloje atsižvelgia ir į tai, kad abu G. R. ir J. R. vaikai jau tapo pilnamečiais, jiems reikalingos atskiros patalpos gyventi, todėl gyvenamosios patalpos gavimas nuosavybės teise užtikrina V. R. realias reikmes, jo interesų neatitinka tolesnis įsiskolinimo palikimas, jei nėra realių galimybių jį padengti.

Apeliantas ginčija patį įsiskolinimo faktą ir teigia, kad jį yra padengęs. Bylos duomenimis nustatyta, kad antstolio Vitalio Milevičiaus, vykdančio Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2006-10-16 išduotą vykdomąjį dokumentą Nr. N-2-7464-11/01 dėl periodinių išmokų išieškojimo iš skolininko J. R., 2008-02-29 pažymoje dėl periodinių išmokų vaikui išlaikyti įsiskolinimo dydžio pažymima, kad periodinių išmokų sūnaus V. R. išlaikymui skola jo pilnametystės dienai, t.y. 2007-09-18, sudarė 7 634,62 Lt (t. 2, b.l. 21). Teisėjų kolegija konstatuoja, kad atsakovas nepateikė teismui pagrįstų įrodymų, jog šis įsiskolinimas buvo apmokėtas. Kolegija laiko nepagrįstu apeliacinio skundo argumentą, kad antstoliui Dariui Stakeliūnui, vykdžiusiam išlaikymo išieškojimą 2006 metų rugpjūčio mėnesį, grąžinus pareiškėjai G. R. vykdomąjį raštą, tuo buvo patvirtinta, kad atsakovas J. R. susidariusį įsiskolinimą yra pilnai apmokėjęs. Kolegija pažymi, kad Vilniaus apygardos teismas, išnagrinėjęs J. R. skundą dėl antstolio veiksmų, įsiteisėjusia 2007-02-28 nutartimi (t. 1, b.l. 47-50) konstatavo aplinkybes, jog J. R. įsiskolinimo dydis yra pagrįstas byloje Nr. 2SA30-14/2007 pateiktais rašytiniais įrodymais, kuriais remiantis antstolis paskaičiavo įsiskolinimo sumą. J. R. nepateikė teismui jokių duomenų apie tai, jog jis atsiskaitė su išieškotoja G. R. iki antstolio Vitalio Milevičiaus vykdymo veiksmų pradžios. Iš antstolio Dariaus Stakeliūno 2006-08-03 patvarkymo apie vykdomojo dokumento grąžinimą matyti, kad antstolis vykdymo veiksmus nutraukė ne dėl pareiškėjo skunde nurodytų aplinkybių. Antstolis Darius Stakeliūnas išieškojimo nevykdė ir vykdomąjį dokumentą Nr. N-2-7464-11, kurį išdavė Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismas grąžino, dėl to, kad nebuvo skolininko turto, iš kurio išieškotojas nurodė antstoliui išieškoti ir tokiu būdu pats išieškotojas savo veiksmais sprendimo vykdymą padarė neįmanomu. Todėl, nagrinėjamu atveju, nėra pagrindo manyti, kad antstolis Darius Stakeliūnas vykdymo veiksmus nutraukė dėl to, kad J. R. visiškai ar iš dalies padengė įsiskolinimą. Kadangi minėta nutartis yra įsiteisėjusi, kolegija vadovaujasi joje nustatytomis aplinkybėmis ir sprendžia, kad iš esančių duomenų negalima išvada, jog atsakovas yra sumokėjęs išlaikymo įsiskolinimą.

Apeliantas nesutinka su teismo nustatytu 800 Lt per mėnesį išlaikymo dydžiu. Kolegija nurodo, kad išlaikymo forma turi būti parinkta tokia, kad būtų maksimaliai patenkinti vaiko poreikiai, atsižvelgiant į jo interesus ir tėvų turtinę padėtį. Tai, kad V. R. šiuo metu yra abiturientas ir ruošiasi brandos egzaminams, labai svarbu užtikrinti vaiko poreikius mokslui, poilsiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui, taip pat laisvalaikiui. Šie esami augančio vaiko poreikiai nulemia tai, kad iš atsakovo priteistas minimalus 130 Lt išlaikymo kas mėnesį dydis yra nepakankamas realiems vaiko poreikiams tenkinti ir yra neproporcingas ieškovei tenkančiai išlaikymo daliai. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai priteisė iš atsakovo 800 Lt per mėnesį išlaikymą.

Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad pirmosios instancijos teismas, skaičiuodamas priteistinas iš J. R. sumas, nepagrįstai neatsižvelgė į kartu su atsiliepimu į ieškinį pateiktus pašto perlaidų kvitus (t. 1, b.l. 103), iš kurių matyti, kad atsakovas 2007 m. sausio – birželio mėnesiais pervedė ieškovei G. R. išlaikymo sumas po 125 Lt, viso 750 Lt. Ši suma turėjo būti išskaičiuota iš pirmosios instancijos teismo priteistų 8 000 Lt už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki V. R. pilnametystės, nes iš pašto perlaidų kvituose nurodytų datų matyti, kad atsakovas už laikotarpį, kai ieškinys buvo nagrinėjamas teisme, sumokėjo ieškovei G. R. 6 kartus po 125 Lt. išlaikymo sūnui. Visa V. R. nustatyta teismo priteistina kaip išlaikymas, parama ir skola suma sudaro 23 634,62 Lt, o pirmosios instancijos teismo priteisto 14/100 dalių buto kaina sudaro 23 462 Lt. Atėmus neišskaičiuotą 750 Lt sumą iš priteistinos iš atsakovo sumos ieškinys tenkintinas 22884, 62 Lt sumai. Pirmosios instancijos teismo priteistų 14/100 buto dalių tik nežymiai neatitinka ieškovui priklausančios 22884,62 Lt sumos, todėl keisti priteistas ieškovui buto dalis nėra tikslinga. Ieškovė tik nuo 2006-12-05 prašė padidinti 2001-10-16 teismo sprendimu priteistą išlaikymą, tačiau byloje konstatuotina, kad didesnis išlaikymas buvo reikalingas tiek ieškovui V. R., tiek jo broliui V. R. ir anksčiau, todėl priteistos buto dalies neatitikimas 577,38 Lt, nebus neteisingu teismo sprendimu atsakovo atžvilgiu.

Remdamasi tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad aplinkybių, kurios būtų pagrindu panaikinti pagrįstą ir teisingą sprendimą, apeliantas nenurodė ir apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nenustatė, todėl skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas galioti nepakeistas (CPK 320 str.). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų taip pat nenustatyta.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p., teisėjų kolegija

nutaria:

Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2007 m. gruodžio 11 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Kolegijos pirmininkė Danutė KutrienėKolegijos teisėjai Romualda JanovičienėDalia Višinskienė