Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Julita Dabulskytė-Raizgienė, sekretoriaujant Valentinai Solovejienei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui V. K., išnagrinėjusi V. K., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), administracinio teisės pažeidimo bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. K. 2016 m. rugsėjo 3 d., apie 10.10 val., Vilniuje, Laisvės pr. 28, vairuodamas automobilį „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) buvo neatidus ir važiuodamas atbulas pro stovintį automobilį „VW Crafter“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nepaliko tarpo iš šono, kliudė jį ir iš eismo įvykio vietos pasišalino. Šiais veiksmais V. K. pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 114, 126, 222 punktus ir padarė administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 127 straipsnio 2 dalyje, 130 straipsnio 1 dalyje.

Apklausiamas teismo posėdyje administracinėn atsakomybėn traukiamas V. K. iš pradžių teigė nė vieno iš jam inkriminuojamų pažeidimų nepadaręs, vėliau pripažino, jog automobilį „VW Crafter“ jis visgi apgadino, tačiau tuo metu jokio kontakto nepajuto ir iš eismo įvykio tyčia nesišalino. Protokole nurodytu laiku atvažiavo į Karoliniškėse esantį turgelį, automobilių stovėjimo aikštelėje norėjo pasistatyti automobilį, tačiau nerado vietos. Atbuline eiga išvažiavo iš aikštelės, nieko neįprasto nepajuto. Automobilyje dirbo radijas, jis nei garso, nei atsitrenkimo nejuto, jokio automobilio signalizacija nesuveikė. Tuomet nuvažiavo į aikštelę, esančią prie poliklinikos, apsipirko ir grįžo namo. Atvažiavęs prie namų, išlipo iš automobilio ir pamatė, kad yra išdužęs jo automobilio dešinės pusės galinis žibintas. Tuomet jis vėl atvažiavo į tą pirmąją aikštelę, apžiūrėjęs rado savo žibinto šukes, taip pat apžiūrėjo ir stovintį mikroautobusą, tačiau jokių apgadinimų ant jo nepamatė, dėl ko išvažiavo namo. Nesuprato padaręs eismo įvykį, tačiau jeigu jau yra nustatyti mikroautobuso apgadinimai, neneigia, kad juos padarė jis. Į klausimą, kodėl pamatęs išdužusį žibintą, sugrįžo būtent į tą aikštelę, kurioje stovėjo „VW Crafter“ ir kodėl minėtą transporto priemonę apžiūrėjo, V. K. paaiškinti negalėjo, tik kartojo, kad nemanė, jog kažkas blogo atsitiko, kad reikia kviesti policiją (b. l. 21-24).

Rašytiniame paaiškinime V. K. nurodė, jog 2016-09-03 automobiliu „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) atvažiavo prie Karoliniškių turgaus, aikštelėje nebuvo vietos, dėl ko jis pavažiavo atbuline eiga ir išvažiavo į kitą vietą. Atvažiavęs namo pamatė kairėje pusėje sudaužytą žibintą ir vėl sugrįžo į tą vietą. Ten stovėjo busas ir jo (V. K.) stiklas prie bamperio, tačiau nieko sudaužyto nebuvo (b. l. 1, 12).

Teismo posėdyje apklaustas liudytojas G. K. parodė, jog rašytiniame paaiškinime nurodytu laiku jis išgirdo didelį garsą ir atsisukęs pamatė sustojusį „VW“ markės (atrodo Golf ar Passat modelis) automobilį, kurio vairuotojas (spėjo pamatyti, kad pastarasis buvo šviesių plaukų, vyresnio amžiaus) apsidairė ir nuvažiavo. Jis (G. K.) stovėjo kitoje gatvės pusėje, daugmaž už 15-20 metrų (priešais aikštelę, kurioje viskas įvyko), tačiau garsą girdėjo gerai, būtent jis ir patraukė jo dėmesį. Automobilis iš aikštelės išvažiavo padidinęs greitį (greičiau nei įprastai). Kaltininkui nuvažiavus, nuėjo prie mikroautobuso, pamatė priekinės dalies įbrėžimą, šalia mėtėsi žibinto šukės (kaltininko automobilio). Patį įvykį dar matė vienas asmuo, kurio automobilio markę ir numerį nurodė rašytiniame paaiškinime, pastarasis stovėjo visai šalia įvykio vietos (b. l. 21-24).

Nors nagrinėjamoje byloje administracinėn atsakomybėn traukiamas V. K. pripažįsta tik vieną inkriminuotą administracinį pažeidimą, t. y. sutinka apgadinęs svetimą transporto priemonę (iš pradžių teismo posėdžio metu neigė ir tai padaręs), o dėl to, kad tyčia pasišalino iš eismo įvykio vietos, savo kaltę neigia, teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertinęs byloje surinktus ir teisme ištirtus įrodymus, daro išvadą, jog pilnai pasitvirtino abu V. K. pareikšti kaltinimai. Byloje surinktų ir teismo posėdyje tiesiogiai ištirtų įrodymų visuma leidžia konstatuoti, kad V. K. ne tik padarė Kelių eismo taisyklių pažeidimus, nulėmusius svetimo turto sugadinimą, tačiau ir tyčia pasišalino iš eismo įvykio vietos.

Apklausiamas teisme V. K. iš pradžių parodė, kad jis jokių pažeidimų apskritai nėra padaręs, jokio svetimo automobilio neapgadino, vėliau, matydamas byloje esančius objektyvius duomenis dėl „VW Crafter“ apgadinto priekinio bamperio ir radiatoriaus grotelių, sutiko, kad visgi jis kliudė minėtą automobilį, tačiau tikino jokio kontakto nejutęs. Tiesa, to paties teismo posėdžio metu tokią savo poziciją vėl pakeitė, prašė kuo greičiau išnagrinėti bylą ir nurodė pripažįstantis abudu pažeidimus, po to vėl teigė, kad vis dėlto jis nesuprato padaręs eismo įvykį (b. l. 21-24). Teismo vertinimu, toks administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens nenuoseklumas tik rodo, kad jis nėra linkęs nuoširdžiai papasakoti įvykio aplinkybes ir tiesiog siekia kaip įmanoma palankesnio savo veiksmų įvertinimo. V. K. kaltė padarius ATPK 127 straipsnio 2 dalyje, 130 straipsnio 1 dalyje numatytus administracinius teisės pažeidimus yra pilnai įrodyta byloje surinktais ir teismo ištirtais duomenimis, teismo pripažintinais įrodymais. Iš V. K. surašyto administracinio teisės pažeidimo protokolo Nr. 10P-73202049-16 matyti jog jame užfiksuotos visos esminės padarytų teisės pažeidimų aplinkybės (b. l. 1). Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės 2 kuopos 1 būrio vyriausiojo patrulio I. M. 2016-09-03 tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2016-09-03, apie 10.11 val., gautas pranešimas, jog Vilniuje, Laisvės pr. 28, įvyko eismo įvykis iš kurio pasišalino „VW Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Atvykus nurodytu adresu buvo rastas apgadintas automobilis „VW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurio vairuotojo vietoje nebuvo. Buvo lengvai apibrozdintas priekinis bamperis ir radiatoriaus grotelės (0,55-0,84). Liudytojas G. K. pareigūnui paaiškino, kad stovėdamas kitoje gatvės pusėje išgirdo smūgio garsą ir pamatė iš įvykio vietos išvažiuojantį automobilį „VW Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) o atėjęs į įvykio vietą rado apgadintą automobilį „VW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir žibinto šukes (b. l. 3). Netoli įvykio vietos buvusio G. K. rašytiniame paaiškinime nurodyta, kad 2016-09-03 jis, stovėdamas prie L. Asanavičiūtės g. 36 namo, išgirdo smūgio garsą, atsisukęs pamatė sustojusį juodos spalvos automobilį „VW Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurio vairuotojas (50-60 metų vyras) po kelių minučių pasišalino. Nuėjęs į įvykio vietą pamatė šalia automobilio „VW Crafter“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) „VW Crafter“ žibinto šukes, minėta transporto priemonė buvo apgadinta (b. l. 8). Liudytojas G. K. buvo tiesiogiai apklaustas teismo posėdyje, kuriame patvirtino nurodytas aplinkybes, taip pat pabrėžė, jog automobilių atsitrenkimo garsas buvo didelis, jam, būnančiam kitoje gatvės pusėje, nekilo abejonių, kas atsitiko, garsą girdėjo aiškiai, matė, kaip po kontakto kaltininkas sustojo ir po to skubiai išvažiavo iš aikštelės (b. l. 21-24). Apgadinto automobilio valdytojas D. Č. rašytiniame paaiškinime nurodė, kad automobilis „VW Crafter“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nuo 2016-09-02, 17 val., iki 2016-09-05, 08 val., stovėjo Laisvės pr. 28. Automobilis buvo paliktas neapgadintas, grįžus prie automobilio buvo rastas policijos pranešimas. Apžiūrėjęs automobilį pastebėjo apgadintą priekinį bamperį ir radiatoriaus groteles (b. l. 7). Automobilio „VW Crafter“ apgadinimai užfiksuoti fotolentelėje bei 2016-09-29 transporto priemonių apžiūros ir sugretinimo protokole eismo įvykio byloje Nr. AV2-3441/1067, kuriame nurodyta, kad apgadinimai ant automobilio „VW Crafter“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) atsirado po kontakto su „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pats eismo įvykis užfiksuotas eismo įvykio vietos schemoje (b. l. 5, 13-15).

Išdėstyti ir teismo ištirti įrodymai leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad V. K., vairuodamas automobilį „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) buvo neatidus ir važiuodamas atbulas pro stovintį automobilį „VW Crafter“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nepaliko tarpo iš šono, kliudė jį, apgadino, po iš eismo įvykio vietos pasišalino (automobilio „VW Passat“ apgadinimas neinkriminuotinas, kadangi ši transporto priemonė V. K. priklauso nuosavybės teise ir nelaikytina svetimu turtu ATPK 127 straipsnio prasme). Taigi nors administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo savo kaltės dėl pasišalinimo iš eismo įvykio vietos nepripažino, tikindamas neva jokio pažeidimo ant „VW Crafter“ nebuvo ir jis nesuprato padaręs eismo įvykį, teismas tokius V. K. parodymus įvertino kritiškai. Pirmiausia teismas atsižvelgia į tai, jog V. K. buvo nenuoseklus, aplinkybes dėstė skirtingai (tai nepripažino nė vieno pažeidimo, po to vieną iš jų, galiausiai abudu, tačiau po to vėl tvirtino padaręs tik svetimo automobilio apgadinimą). Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad V. K., kuris tvirtino jokio kontakto nejutęs, parodė, kad pamatęs išdaužtą savo automobilio žibintą, atgal sugrįžo į automobilių stovėjimo aikštelę, kurioje apžiūrėjo stovintį mikroautobusą, tačiau neva nematė ant jo jokių apgadinimų. Kaip matyti, V. K. nekilo jokių abejonių, kur jis galėjo padaryti eismo įvykį, nors tą dieną buvo atvažiavęs ne tik į nurodytą automobilių stovėjimo aikštelę, galiausiai, pastarasis žibinto šukes rado šalia mikroautobuso, todėl jis, apžiūrėdamas nurodytą transporto priemonę, negalėjo nepamatyti ant jo padarytų apgadinimų. „VW Crafter“ buvo apgadintas gana nežymiai, tačiau tokie sugadinimai bet kokiu atveju nėra nematomi, antai, liudytojas G. K. priėjęs aiškiai pamatė apgadintą mikroautobuso priekį. Įrodinėdamas V. K. kaltę, teismas be abejonės remiasi liudytojo G. K. parodymais, iš kurių matyti, jog automobilių kontaktą lydėjo didelis garsas, kurį liudytojas aiškiai girdėjo būdamas kitoje gatvės pusėje, būtent šis garsas iš karto ir atkreipė jo dėmesį, todėl neišgirsti ir nesuprasti sėdint automobilyje, tiesiogiai dalyvavusiame eismo įvykyje, laikytina esant netikėtina. V. K. teisme tvirtino neva jo automobilyje garsiai grojo radijas, tačiau ši aplinkybė, apie kurią, beje, jis rašytiniame paaiškinime nė neužsiminė, nepaneigia galimybės suvokti padarius eismo įvykį. Apklausiamas liudytojas parodė ir tai, jog po kontakto kaltininko automobilis buvo trumpam sustojęs, o tuomet paspaudė greičio pedalą ir skubiai išvažiavo (b. l. 21-24). Tokios liudytojo aplinkybės, kuriomis teismas neturi pagrindo netikėti, rodo, jog V. K. turėjo suprasti ir suprato, jog, važiuodamas atbuline eiga, kliudė kitą automobilį, tačiau ignoravo pareigas, kylančiam vairuotojui, padariusiam eismo įvykį. Iš nustatytų automobilių apgadinimų galima spręsti, kad kontaktas buvo pakankamas jį pajusti, kadangi V. K. automobiliui buvo ne tik apgadintas galinis bamperis ir sparnas, tačiau ir išdužo galinis žibintas (kita transporto priemonė buvo didesnių gabaritų, todėl apgadinimai nežymūs). Tuo pačiu pažymėtina, jog atliekant transporto priemonių apžiūrą „VW Passat” galinis žibintas jau buvo pakeistas, nors V. K. be abejonės suprato, jog pats savaime jis išdužti negalėjo, tačiau nepadarė nieko, jog išsiaiškintų kontakto su „VW Crafter“ aplinkybes ir nelaukdamas pasikeitė minėtą žibintą. Tokiu būdu išdėstytų argumentų pagrindu darytina išvada, jog V. K. ne tik apgadino svetimą automobilį, tačiau ir sąmoningai pasišalino iš eismo įvykio vietos. Tokios išvados nepaneigia, jog byloje nebuvo galimybės išsireikalauti vaizdo įrašą, taip pat nustatyti ir apklausti šalia eismo įvykio buvusį asmenį (pastarasis pagal liudytojo G. K. pateiktus duomenis nenustatytas) (b. l. 26-28, 31).

Teismas, skirdamas administracinę nuobaudą, atsižvelgia į padarytų teisės pažeidimų pobūdį (padaryti administraciniai teisės pažeidimai transporto srityje), atsakomybę lengvinančią aplinkybę – pažeidimas padarytas asmens, sulaukusio 65 metų amžiaus (ATPK 31 straipsnio 1 dalies 10 punktas), sunkinančių aplinkybių nenustatyta, įvertinama V. K. asmenybė (vidurinio išsilavinimo, vedęs, dirbantis, darbovietės charakterizuojamas teigiamai (b. l. 19), administracine tvarka baustas, tačiau galiojančių administracinių nuobaudų neturi). Dėl šių aplinkybių darytina išvada, jog administracinio nubaudimo tikslai gali būti pasiekti, paskyrus V. K. ATPK 127 straipsnio 2 dalies, 130 straipsnio 1 dalies sankcijose numatytas minimalias.

Motyvuojamoji dalis

Už ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą yra numatytas ir privalomas teisės vairuoti transporto priemones atėmimas. Teismo vertinimu, sprendžiant specialiosios teisės atėmimo termino klausimą, būtina įvertinti galimybę taikyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatas, kadangi, teismo įsitikinimu, šiuo atveju be minimalios baudos paskyrus ir specialiosios teisės atėmimą būtų, tokia administracinė nuobauda būtų pernelyg griežta ir neproporcinga padaryto pažeidimo pavojingumui.

Konstitucinis Teismas yra ne kartą konstatavęs, jog konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja ir tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas). Šių iš Konstitucijos kylančių nuostatų privalu laikytis ir teisę taikančioms institucijoms, skiriant asmenims nuobaudas (bausmes) už teisės pažeidimų padarymą. Administracinės nuobaudos taikymas turi atitikti proporcingumo reikalavimą – tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, ja siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra pernelyg griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2AT-4-2011, 2AT-8-2013, 2AT-7-4-2013). Kiekvienos veikos pavojingumas turi būti vertinamas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes.

ATPK 30¹ straipsnio 1 dalies nuostatos leidžia skirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos. Sprendimas dėl nuobaudos švelninimo ar jos neskyrimo priimamas, įvertinus ATPK 30 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, ATPK 31 straipsnyje nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais. Administracinė nuobauda, taikant ATPK 30¹ straipsnį, gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius kompleksą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant.

Įstatymų leidėjas, formuluodamas ATPK numatytų pažeidimų požymius ir nustatydamas sankcijas už šiuos pažeidimus, įvertina tipinį (rūšinį) pažeidimo, kaip tokio, pavojingumą, tačiau konkrečiomis aplinkybėmis padarytas pažeidimas formaliai atitinkantis rūšinius tam tikros kategorijos pažeidimo požymius, iš tikrųjų gali neatitikti tipinio tos rūšies pažeidimo pavojingumo. Nuobaudos teisingumas neatsiejamai susijęs su nuobaudos individualizavimu bei nuobaudos paskirtimi.

Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintas teisingumo principas, taip pat nuostata, kad teisingumą vykdo tik teismai, reiškia, kad konstitucinė vertybė yra ne pats sprendimo priėmimas teisme, bet būtent teisingo teismo sprendimo priėmimas; konstitucinė teisingumo samprata suponuoja ne formalų, nominalų teismo vykdomą teisingumą, ne išorinę teismo vykdomo teisingumo regimybę, bet, svarbiausia tokius teismo sprendimus, kurie savo turiniu nėra neteisingi. Vien formaliai teismo vykdomas teisingumas nėra tas teisingumas, kurį įtvirtina, saugo ir gina Konstitucija (Konstitucinio Teismo 2006 m. rugsėjo 21 d., 2008 m. sausio 21 d., 2011 m. sausio 31 d., 2012 m. rugsėjo 25 d. nutarimai). Teismas turi turėti galimybę, atsižvelgdamas į reikšmingas bylos aplinkybes, individualizuoti įstatyme įtvirtintą griežtą nuobaudą ir skirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatytoji minimali arba švelnesnę nuobaudą nei įstatymo numatytoji (Konstitucinio Teismo 2004 m. sausio 26 d., 2005 m. lapkričio 3 d., 2005 m. lapkričio 10 d., 2008 m. sausio 21 d., 2008 m. rugsėjo 17 d., 2012 m. rugsėjo 25 d. nutarimai).

Taigi skirti švelnesnę negu straipsnio sankcijoje numatyta nuobaudą, teismas gali tik tuo atveju, kai byloje yra nustatytos išimtinės aplinkybės, jog straipsnio sankcijoje numatytos nuobaudos paskyrimas asmeniui už jo padarytą pažeidimą aiškiai prieštarauja teisingumo principui, tačiau tai nereiškia, kad įstatymas reikalauja nustatyti kažkokias ypatingas aplinkybes. ATPK 30¹ straipsnio taikymas susijęs su aplinkybių, apibūdinančių nusižengimo pavojingumą ir šią veiką padariusį asmenį visumos vertinimu. Ne visada formaliais kriterijais vadovaujantis paskirta įstatymo, nustatančio atsakomybę už padarytą pažeidimą sankcijoje numatyta nuobauda būtų teisinga įvertinus visas bylos aplinkybes bei kaltininko asmenybę.

Nagrinėjamu atveju būtina atsižvelgti į tai, kad padaryti pažeidimai yra iš esmės menkaverčiai, V. K., kuris turi ilgametį vairavimo stažą (net 41 metų) kaip kelių eismo dalyvis yra teigiamas, praeityje padarė vos porą savo pobūdžiu nešiurkščių pažeidimų, būdamas 67 metų amžiaus dirba, darbovietės apibūdinamas teigiamai, jo darbas yra tiesiogiai susijęs su teisės vairuoti transporto priemonę turėjimu, nekonstatuota jokių atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, taip pat tai, kad byloje nustatytomis aplinkybėmis padarytas pažeidimas iš esmės neatitinka tipinio tos rūšies pažeidimo pavojingumo, darytina išvada, jog prevenciniai bausmės tikslai pilnai bus pasiekti paskyrus švelnesnę administracinę nuobaudą, nei numatyta ATPK 130 straipsnio 1 dalyje. Pažymėtina, jog tokia teismo paskirta administracinė nuobauda atitinka teismų praktikos nuostatas analogiško pobūdžio bylose (pvz., Vilniaus apygardos teismo nutartis Nr.. ATP-348-200/2015).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 33 straipsniu, 127 straipsnio 2 dalimi, 130 straipsnio 1 dalimi, 224 straipsniu, 286 straipsniu, 287 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

V. K. pripažinti kaltu padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jam 28 eurų dydžio baudą.

V. K. pripažinti kaltu padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 868 eurų dydžio baudą be teisės vairuoti transporto priemones atėmimo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 33 straipsnio 2 dalimi, V. K. pagal Lietuvos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 straipsnio 2 dalį, 130 straipsnio 1 dalį paskirtas nuobaudas subendrinti ir paskirti jam galutinę subendrintą nuobaudą – 868 eurų dydžio baudą be teisės vairuoti transporto priemones atėmimo.

Nutarimas per dvidešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Išaiškinti, kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo nutarimo skirti baudą įteikimo administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui dienos, o apskundus nutarimą – ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos. Bauda mokama į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 1001, mokėjimo pavedime būtina nurodyti pažeidimo identifikacinį kodą (ROIK): 16061977126. Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos, bauda bus išieškoma priverstinai (Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 314 straipsnio 1 dalis).