- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2013-12-06
- Bylos Nr.
- 2A-2655-464/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-01-3-13385-2012-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Dalia Kačinskienė, Dainius Rinkevičius, Laima Gerasičkinienė
- Ieškovas
- L. S.
- Atsakovas
- A. S.
- Trečiasis asmuo
- D. V. S.
- Kategorijos
- 78.2.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimos Gerasičkinienės, Dalios Kačinskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Dainiaus Rinkevičiaus, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo L. S. apeliacinį skundą dėl Vilniaus m. apylinkės teismo 2013 m. balandžio 3 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo L. S. ieškinį atsakovui A. S. dėl išlaikymo pilnamečiam sūnui priteisimo turtu, trečiasis asmuo D. V. S., ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas L. S. 2012-09-20 su ieškiniu kreipėsi į Vilniaus m. 1-ąjį apylinkės teismą ir jį patikslinęs (b.l.1-2, 34-35, 79-80) prašė priteisti iš tėvo, atsakovo A. S., išlaikymą už laikotarpį nuo ieškovo pilnametystės iki kol jis mokysis Panevėžio kolegijos dieninėse studijose, t.y. nuo 2009-09-21 iki 2014-06-30, kas už 57 mėnesius, skaičiuojant po 500 Lt kas mėnesį, iš viso sudaro 28 500 Lt, tokį išlaikymą priteisiant turtu - 1/2 dalimi atsakovui nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini). Nurodė, kad Vilniaus m. 1-ojo apylinkės teismo 2007-05-03 sprendimu iš atsakovo A. S. buvo priteista po 300 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis ieškovo išlaikymui iki jo pilnametystės, t.y. iki 2009-09-21. Nuo 2008 m. liepos mėn. atsakovas išlaikymo nemoka, todėl susidarė 4500 Lt išlaikymo įsiskolinimas. Priverstinis sprendimo vykdymas nebuvo pradėtas, nes trūko lėšų vykdymo išlaidoms apmokėti. 2009-09-21 sulaukęs pilnametystės, ieškovas tebesimokė Vilniaus Antakalnio vidurinėje mokykloje ir įgijo vidurinį išsilavinimą. Šiuo metu jis studijuoja Panevėžio kolegijos medicinos ir socialinių mokslų fakulteto dieninio skyriaus II kurse, kur yra priimtas į valstybės finansuojamą studijų vietą. Nei savo pajamų, nei turto neturi, yra išlaikomas tik motinos. Tėvas jokios materialinės paramos jam neteikia. Būtiniausiems ieškovo poreikiams patenkinti per mėnesį reikia skirti iki 1000 Lt. Kadangi atsakovas priteisto išlaikymo periodinėmis išmokomis nemokėjo ir anksčiau, išlaikymas priteistinas turtu.
Atsiliepimas
Atsakovas A. S. ir trečiasis asmuo D. V. S. atsiliepimų į ieškinį nepateikė.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Vilniaus m. apylinkės teismas 2013-04-03 sprendimu (b.l. 97-100) ieškinį atmetė, priteisė iš ieškovo L. S. į valstybės biudžetą 855 Lt žyminį mokestį ir 31,03 Lt išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu.
Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad ieškovas, pasirinkdamas studijas aukštosios mokyklos dieniniame skyriuje, su tėvu A. S. dėl konkrečios išlaikymo sumos nesitarė, pritarimo, kad tėvas studijų laikotarpiu materialiai jį parems, negavo. Teismas nustatė, kad atsakovas A. S. niekur nedirba, yra registruotas darbo biržoje, turi vienintelį nekilnojamąjį turtą žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), transporto priemonių neturi, gyvena jo motinai priklausančiame bute adresu (duomenys neskelbtini). Tretysis asmuo D. V. S. taip pat registruota darbo biržoje, iki 2013-01-04 dirbo, ir gaudavo 1926 Lt darbo užmokestį, jos vardu įregistruoti nekilnojamieji daiktai: žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini) žemės sklypas su jame esančiu sodo pastatu, adresu (duomenys neskelbtini) Būdamas suaugęs ir pasirinkdamas studijas aukštosios mokyklos dieniniame skyriuje, ieškovas privalėjo įvertinti abiejų tėvų turtinę padėtį bei savo paties galimybes užsidirbti pajamų ar gauti studijų paskolą. Atsižvelgęs į atsakovo turimo turto vertę – bendra sodų žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), vertė yra 61 200 Lt, o prašomos priteisti ieškovui kaip išlaikymą ½ dalies vertė 30 600 Lt, teismas sprendė, kad toks ieškovo reikalavimas, skaičiuojamas po 500 Lt kas mėnesį nuo 2009-09-21 iki 2014-06-30, neatitinka atsakovo turtinės padėties ir ieškinio netenkino. Dar viena aplinkybė, kuria grindžiamas reikalavimas – tikslas išsaugoti tėvo nuosavybę, nesudaro pagrindo priteisti išlaikymo turtu. Įstatymų leidėjo valia pilnamečių vaikų išlaikymas yra siejamas su vaiko mokslo pasiekimų realizavimu, o ieškinio patenkinimo atveju ieškovas negautų išlaikymo ir dar jam atitektų papildoma finansinė šio turto išlaikymo našta ir kompensacijos atsakovui sumokėjimo pareiga. Be to, ieškovas ir nesutinka kompensacijos mokėti, o esamas atsakovo išlaikymo įsiskolinimas nepateisina kompensacijos jam nesumokėjimo, nes išlaikymo įsiskolinimas yra prievolinės skolos išieškojimo dalykas. Jeigu išlaikymo dydis būtų sumažintas, išmokėtinos kompensacijos suma ženkliai padidėtų. Išlaikymo periodinėmis išmokomis iš tėvo ieškovas nepageidauja.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą argumentai
Ieškovas L. S. 2013-05-02 apeliaciniu skundu (b.l. 104-106) prašo panaikinti Vilniaus m. apylinkės teismo 2013-04-03 sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti. Apeliacinį skundą grindžia tokiais argumentais:
Pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė materialiosios teisės normas. Nei įstatyme, nei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išlaikymo priteisimas pilnamečiam paramos reikalingam vaikui nėra ribojamas konkrečia išlaikymo forma. Ieškovo reikalavimas atsakovui yra logiškas, pagrįstas ir protingas, nes studijuojant dieninėse studijose galimybės užsidirbti pakankamai lėšų pragyvenimui yra labai ribotos. Ieškovo pasirinktos specialybės (kinezeterapeuto) studijos yra tik dieninės. Kol neturi galimybės mokydamasis užsidirbti pakankamai lėšų pragyvenimui, atsakovas turi pareigą teikti ieškovui paramą, nes yra darbingas ir sveikas asmuo, turintis bent kelias paklausias specialybes (staliaus, barmeno, mėsos išpjaustytojo). Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodė, kad ieškovas nesitarė su tėvu dėl dieninių studijų ir paramos, kadangi nei įstatyme, nei Lietuvos Aukščiausio Teismo praktikoje nėra suformuotų nuostatų apie tokio pobūdžio susitarimų privalomumą. Atsakovui apie ieškovo planuojamas ir pradėtas studijas visą laiką buvo žinoma ir jis išsakė pažadą paremti materialiai.Pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad išlaikymo priteisimas ne pagerintų, o pablogintų ieškovo turtinę padėtį arba neproporcingai pablogintų atsakovo turtinę padėtį. Atsakovas darbo susirasti nesistengia, todėl nuolatinių pajamų neturi, tačiau turi likvidų nekilnojamąjį turtą – sodo sklypą, kurio dalimi ir prašoma nustatyti išlaikymą. Turint nuosavybėje likvidų nekilnojamąjį turtą, žymiai lengviau gauti paskolą studijų laikotarpiui. Teismo išvada, kad minėto sklypo dalies priteisimas ieškovui apsunkintų patį ieškovą, nes sklypo išlaikymas ieškovui papildomai kainuotų, yra tik prielaida, kuri nepagrįsta jokiais bylos duomenimis. Teismo sprendime nutylėta, kad atsakovas priėmė savo motinos E. S. palikimą ir paveldėjo jos 2 kambarių butą (duomenys neskelbtini). Todėl teismo išvada, kad sodo sklypas yra vienintelis atsakovo nekilnojamas turtas, yra nepagrįsta bylos faktiniais duomenimis. Atsakovo turtinė padėtis yra nepalyginamai geresnė, negu trečiojo asmens (ieškovo motinos), nes ši turi 150 000 Lt kreditorinių įsipareigojimų, o sodo namas, kuriame gyvena, yra įkeistas. Atsakovas piktnaudžiauja alkoholiu, todėl ta aplinkybė, kad jis neturi darbo ir nuolatinių pajamų, negali būti prielaida atmesti ieškinį. Taip pat vien ta aplinkybė, kad susidaranti išlaikymo suma (28 500 Lt) yra 2100 Lt mažesnė už prašomos priteisti turto dalies vertę (30 600 Lt), negali būti pagrindu atmesti ieškinį, nes tokio pobūdžio bylose teismas ex officio yra aktyvus ir gali peržengti reikalavimų ribas ar nustatyti išlaikymą mažesne turto dalimi.Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai iš ieškovo priteisė sumokėti 855 Lt žyminio mokesčio ir teismo pašto išlaidas į valstybės biudžetą. CPK 83 str. 1 d. 2 p. nustatyta, kad ieškovai bylose dėl išlaikymo priteisimo yra atleidžiami nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų mokėjimo. Teismas nepagrįstai taikė CPK 96 str. 2 d., nes pagal šią normą prievolė sumokėti žyminį mokestį atsiranda tik ieškovams, kurie nėra atleisti nuo žyminio mokesčio, tuo tarpu pagal CPK 83 str. 1 d. 2 p. ieškovai bylose dėl išlaikymo priteisimo nuo žyminio mokesčio sumokėjimo yra atleisti pagal įstatymą. Tokiu teismo sprendimu užkraunant bylinėjimosi išlaidų naštą asmeniui, neturinčiam nei pajamų, nei turto, o tik prašančiam išlaikymo, pažeidžiami teisingumo ir protingumo principai.
Atsiliepimas
Atsakovas A. S. ir trečiasis asmuo D. V. S. atsiliepimų į apeliacinį skundą nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas tenkintinas.
Apeliacinės instancijos teismas turi patikrinti, ar pirmosios instancijos teismas teisingai išsprendė bylą faktiniu ir teisiniu aspektais (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teisme keliami trys klausimai: 1) dėl išlaikymo pilnamečiam vaikui priteisimo sąlygų; 2) dėl išlaikymo dydžio ir formos; 3) dėl bylinėjimosi išlaidų valstybės naudai iš apelianto priteisimo pagrįstumo. Teisėjų kolegija, sutikdama su apeliacinio skundo motyvais, kad byla buvo išnagrinėta neteisingai, dėl to ir pasisako.
Įstatymais įtvirtinta besąlyginė tėvų pareigą materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus (CK 3.192 str. 1 d.). Taip pat galiojusios teisės normos (CK 3.194 str. 3 d., iki 2013-07-09 galiojusi įst. red.) numatė tėvų pareigą kai kuriais atvejais remti ir pilnametystės sulaukusius savo vaikus. Teismų praktikoje pakankamai išsamiai buvo išanalizuotos šios CK normos taikymo prielaidos bei įvardijami atvejai, kuomet tokia parama pilnamečiam vaikui galėtų būti priteisima. Pilnamečių vaikų, besimokančių vidurinės, aukštosios ar profesinės mokyklos dieniniame skyriuje ir ne vyresnių nei 24 metų, skirtingai nei nepilnamečių vaikų arba pilnamečių, tačiau nedarbingų dėl invalidumo, kuris jiems nepilnamečiams nustatytas, išlaikymo reikalingumas pagal įstatymą nebuvo preziumuojamas, tačiau šie galėjo nekliudomai įrodinėti išlaikymo reikalingumą kreipdamiesi į teismą (CPK 5 str.). Apeliantas tokį reikalavimą teisme ir pareiškė, o paramos reikalingumą grindė rašytiniais įrodymais, patvirtinančiais, kad tapęs pilnamečiu vis dar mokėsi vidurinėje mokykloje (b.l. 8), kad vėliau pradėjo mokytis Panevėžio kolegijos Medicinos ir socialinių mokslų fakultete pagal nuolatinių studijų programą, mokslų pabaiga - 2014 m. birželio mėn. (b.l.6-7), kad vien už bendrabutį tenka sumokėti po 120 Lt per mėnesį (b.l. 28), kad jokio nuosavo turto, iš kurio galėtų gauti pajamų save išlaikyti, jis dar neturi (b.l.27). Tokių jo reikalavimų ar nurodytų aplinkybių apie tėvų paramos reikalingumą, iki kol mokysis kolegijoje, atsakovas byloje net ir neginčijo, t.y. nepateikė nei atsiliepimo į ieškinį (patikslintą ieškinį), nedalyvavo teismo posėdžiuose ar jokia kita forma savo nesutikimo su ieškiniu neišreiškė (CPK 12 str.). Taigi nors parama pilnamečiam vaikui pagal galiojusios redakcijos CK 3.194 str. 3 d. nuostatas buvo priteisiama tuomet, jeugu teismas nustatydavo iš įstatymo kylančių sąlygų visumą - vaikas sąžiningai ir pažangiai mokosi vidurinės, aukštosios ar profesinės mokyklos dieniniame skyriuje, parama jam yra būtina, o tėvai turi galimybę ją teikti, tokių faktų nustatinėjimas negali būti suprantamas kaip teismo pareiga veikti aktyviau už pačią ginčo šalį (atsakovą) arba perimti jos įrodinėjimo pareigas. Kitoks aiškinimas aiškiai prieštarautų šalių lygiateisiškumo, dipozityvumo, galiausiai - ir rungimosi civilinės bylos procese principams (CPK 12 str., 13 str., 17 str.). Vadinasi, jeigu pats asmuo, kuriam nukreipiamas toks reikalavimas priteisti paramą, nekelia ginčo nei dėl paramos reikalingumo jo pilnametystės sulaukusiam vaikui, nei dėl savo galimybių ją teikti, nei dėl kitų sąlygų (pavyzdžiui, vaiko mokymosi pažangumo), pripažintina, kad pagrindas priteisti paramą pilnamečiam vaikui egzistuoja. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai padarė priešingą išvadą.
Pažymėtina, kad turėdamas abejonių, susijusių su prielaidų paramai priteisti buvimu ar nebuvimu, taip pat siekdamas kuo teisingiau išspręsti bylą, teismas tokios kategorijos byloje gali ir turi pasiūlyti šalims pateikti papildomus įrodymus, kurie padėtų įvertinti vienokius ar kitokius faktus, pavyzdžiui, ar paramos reikalaujantis asmuo pats negali gauti pajamų save išlaikyti (CPK 179 str. 2 d., 376 str. 1 d.). Šiuo konkrečiu atveju pirmosios instancijos teismas įrodymų nepakankamumo klausimo nekėlė. Todėl skundžiamo teismo sprendimo motyvai, kad apeliantas, prieš pasirinkdamas studijas aukštosios mokyklos dieniniame skyriuje, privalėjo įvertinti savo paties galimybes užsidirbti pajamų ar gauti paskolą studijomis, nepaneigia paramos jam reikalingumo fakto ir neapsprendžia reikalavimo ją priteisti atmetimo, nes teismas tokių aplinkybių apskritai netyrė (CPK 14 str. 2 d.). Kolegijos vertinimu, apelianto situacija - jo studijos aukštojoje mokykloje, siekiant įgyti išsilavinimą ir specialių profesinių žinių, suponuoja tėvų materialinės paramos reikalingumą bei tėvų pareigos ją teikti pripažinimą net ir pagal galiojusį sprendimo priėmimo metu teisinį reglamentavimą. Pirmosios instancijos teismas visisiškai nepagrįstai rėmėsi ir tokiais argumentais, kad apeliantas nesudarė su atsakovu susitarimo dėl paramos jam teikimo, nes tai nėra teisiškai reikšminga aplinkybė, sprendžiant paramos priteisimo klausimą.
Kita vertus, nuo 2013-07-09 pasikeitė pilnamečių vaikų išlaikymo teisinis reglamentavimas ir įsigaliojo nauja teisės norma - CK 3.192¹ str. 1 d., kurioje jau yra tiesiogiai nustatyta tėvų pareiga išlaikyti pilnametystės sulaukusius savo vaikus, jeigu jie mokosi pagal vidurinio ugdymo programą ar pagal formaliojo profesinio mokymo programą pirmajai kvalifikacijai įgyti arba studijuoja aukštojoje mokykloje pagal nuolatinės studijų formos programą ir yra ne vyresni negu 24 metų. Tėvai neprivalo išlaikyti sulaukusių pilnametystės vaikų tik tuomet, kai šie siekia ne pirmojo aukštojo išsilavinimo ar profesinės kvalifikacijos. Tėvų išlaikymo pareigos atsiradimas priklauso nuo to, ar patys tėvai gali teikti išlaikymą, nuo vaikų, sulaukusių pilnametystės, turtinės padėties, gaunamų pajamų ar galimybių jiems tokias pajamas gauti, nuo kitų svarbių aplinkybių. Nagrinėjamojoje byloje kolegija jau yra konstatavusi atsakovo teisinę prievolę teikti paramą pilnametystės sulaukusiam sūnui, besimokančiam aukštojoje mokykloje dieniniame skyriuje (b.l. 6), taip pat pasisakyta dėl tokios paramos (išlaikymo) jam reikalingumo. Minėta ir tai, kad atsakovas jokių atsikirtimo argumentų nei dėl materialinės paramos apeliantui būtinumo, nei dėl jo poreikių dydžio (apimties), nei dėl jo paties galimybių gauti reikiamų pajamų studijoms ir pragyvenimui, nepateikė, o ieškinio neginčijo. Kadangi apeliantas siekia įgyti aukštajį išsilavinimą bei profesiją ne savo nuolatinėje gyvenamojoje vietoje, kur būtinuosius poreikius didžia dalimi galėtų užtikrinti ir jo motina, trečiasis asmuo D. V. S., o kitame mieste (Panevėžyje), tai objektyviai padidina apelianto poreikius. Todėl sutiktina ir su prašomo priteisti kasmėnesinio išlaikymo 500 Lt dydžiu.
Aptariant dar vieną būtinąją sąlyga išlaikymo priteisimui - atsakovo galimybę jį teikti, teisėjų kolegija taip pat atsižvelgia į pilnamečių vaikų išlaikymo teisinio reglamentavimo pokyčius. Pagal CK 3.192¹ str. 4 d., vaikų, sulaukusių pilnametystės, išlaikymo tvarkai mutatis mutandis taikomos tos pačios normos, kaip ir nepilnamečių vaikų išlaikymui, įskaitytinai ir nustatančios išlaikymo formą bei dydį (CK 3.196 str.), išlaikymo priteisimo momentą (CK 3.200 str.), išlaikymo dydžio ir formos pakeitimą, po sprendimo priėmimo iš esmės pakitus šalių turtinei padėčiai (CK 3.201 str.) ar išlaikymo indeksavimą (CK 3.208 str.). Tokia įstatymų leidėjo valia, iki naujo reglamentavimo įsigaliojimo aiškinama ir taikoma per teismų praktiką konkrečiose bylose, buvo tiesiogiai įtvirtinta teisės normoje. Taigi nors atsakovas, pasirinkęs atitinkamą gyvenimo būdą (b.l. 94-95), ir neturi ilgalaikių, nuolatinių bei pastovių pajamų iš darbo santykių (b.l. 61-62, 78), ką sprendime akcentavo pirmosios instancijos teismas, tai nepaneigia jo galimybės suteikti sūnui išlaikymą kita forma (b.l. 59-60, 88), priteisiant šiam konkretų turtą (CK 3.196 str. 3 p.). Tokia forma (konkrečiu turtu) priteistas išlaikymas, priešingai nei sprendė bylą nagrinėjęs teismas, negali pabloginti apelianto turtinės padėties ir negali būti siejamas su kompensacijos išmokėjimo atsakovui pareiga, nes apelianto ieškinio reikalavimas išspręstinas per proporcingumo principo įgyvendinimą. Kadangi jau ir pilnamečiams vaikams galioja įstatymo nuostata, kad išlaikymo įsiskolinimas gali būti priteisiamas už tris praeitus metus nuo teisės į tokio ieškinio pareiškimą atsiradimo (CK 3.200 str.) iki kol vaikas mokysis, bet ne ilgiau, nei iki jam sukaks 24 metai, apelianto pareikštas reikalavimas priteisti išlaikymą turtu – atitinkama dalimi atsakovui nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), kurio vidutinė rinkos vertė pagal aktualius VĮ Registro centras duomenis yra 61 200 Lt (b.l. 59), pagrįstas ir tenkintinas, atsižvelgiant į apskaičiuoto išlaikymo bendros sumos bei priteistino turto verčių santykį. Skaičiuojant išlaikymą apelianto prašoma po 500 Lt suma nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos (2009-09-21) iki mokslų pabaigos 2014-06-30 (b.l. 6), t.y. iš viso už 57 mėnesius, gaunama 28 500 Lt išlaikymo suma. Tokia suma atitinka 47/100 dalis žemės sklypo vertės, todėl būtent tokia dalis šio nekilnojamojo daikto jam ir priteistina nuosavybėn už išlaikymą.
Taip pat teisėjų kolegija negali nesutikti su apelianto pozicija, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai išsprendė ir procesinį – bylinėjimosi išlaidų paskirstymo valstybei - klausimą. Visi be išimties ieškovai visų instancijų teismuose bylose dėl išlaikymo priteisimo pagal įstatymą yra atleidžiami nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosiu išlaidų mokėjimo valstybei (CPK 83 str. 1 d. 2 p. ir 2 d.). Teismas nemotyvavo, kodėl padarė priešingą išvadą ir pripažino, jog apeliantas (ieškovas) nuo tokio mokesčio mokėjimo nėra atleistas, taigi žyminį mokestį bei pašto išlaidas valstybės naudai priteisė iš jo nepagrįstai.
Esant tokioms aplinkybėms, skundžiamas teismo sprendimas dėl netinkamo materialinių bei procesinių teisės normų aiškinimo ir taikymo panaikintinas ir priimtinas naujas sprendimas, kuriuo ieškinys tenkinamas (CPK 329 str. 1 d., 330 str.).
Bylinėjimosi išlaidos valstybės naudai priteistinos iš atsakovo A. S., t.y. 855 Lt žyminio mokesčio ir 31,03 Lt procesinių dokumentų įteikimo (pašto) išlaidų pirmosios instancijos teisme, taip pat 855 Lt žyminio mokesčio ir 10,65 Lt procesinių dokumentų įteikimo (pašto) išlaidų apeliacinės instancijos teisme (CPK 92 str., 96 str.).
Apeliantas savo turėtų bylinėjimosi (atstovavimo) išlaidų faktą bei dydį pagrindžiančių įrodymų abiejų instancijų teismuose nepateikė, todėl jų kompensavimo klausimas nekyla (CPK 98 str.).
Rezoliucinė dalis
nusprendė:
Vilniaus m. apylinkės teismo 2013 m. balandžio 3 d. sprendimą panaikinti.
Ieškinį patenkinti.
Priteisti iš A. S., a.k. (duomenys neskelbtini) išlaikymą turtu sūnui L. S., a.k. (duomenys neskelbtini) už laikotarpį nuo 2009 m. rugsėjo 21 d. iki 2014 m. birželio 30 d., priteisiant L. S. nuosavybėn 47/100 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini).
Priteisti iš A. S. 1710 (vieną tūkstantį septynis šimtus dešimt) litų žyminio mokesčio ir 41 (keturiasdešimt vieną) litą 68 centus pašto išlaidų abiejų instancijų teismuose valstybės naudai.