- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-11-14
- Bylos Nr.
- I-7197-644/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-01351-2019-6
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Asta Urbonienė, Rimantas Giedraitis, Audrius Grauželis
- Pareiškėjas
- V. L.
- Atsakovas
- Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato
Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rimanto Giedraičio, Audriaus Grauželio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Astos Urbonienės,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. L. skundą atsakovui Kauno apskrities vyriausiajam policijos komisariatui dėl sprendimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas skundu kreipėsi į teismą ir prašė panaikinti Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato viešosios tvarkos valdybos 2019 m. gegužės 29 d. sprendimą Nr. 19-IL-20-0163-e „Dėl leidimo laikyti (nešiotis) ginklus panaikinimo”.
Pareiškėjas skunde (b. l. 1-3) bei teismo posėdžio metu paaiškino, kad Kauno apskrities vyriausiasis policijos komisariatas 2019 m. gegužės 29 d. priėmė sprendimą Nr. 19-IL-20-0163l-e „Dėl leidimo laikyti (nešiotis) ginklus panaikinimo” (toliau – ir Sprendimas). Sprendimu informavo, kad 2019 m. gegužės 13 d. atliekant patikrinimą pagal Policijos informacinės sistemos licencijuojamos veiklos posistemio perspėjimus, paaiškėjo, jog Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų 2019 m. gegužės 9 d. patvirtintas Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros penktojo skyriaus prokurorės 2019 m. gegužės 9 d. nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą Nr. 01-1-005697-19 ir atleisti V. L. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir LR BK) 140 straipsnio 1 dalį susitaikius su nukentėjusiąja. Atsakovas taip pat pažymėjo, jog administracinių nusižengimų registro duomenimis V. L. per beveik 17 metų laikotarpį t. y. nuo 2002 m. vasario 2 d. iki 2018 m. gruodžio 3 d., buvo baustas 28 kartus už administracinės teisės pažeidimus. Vadovaujantis tuo, kas nurodyta aukščiau, bei Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 40 straipsnio 1 dalies 10 punktu ir Lietuvos policijos generalinio komisaro 2003 m. birželio 23 d. įsakymu Nr. V-362 „Dėl Fizinių asmenų ginklų ir šaudmenų civilinės apyvartos ir jos kontrolės taisyklių patvirtinimo“, atsakovas nusprendė panaikinti V. L. 2015 m. birželio 29 d. išduotą leidimą Nr. L1-0004569 laikyti (nešiotis) ginklus.
Pareiškėjas nesutinka su Sprendimu ir nurodo, kad tokio leidimo panaikinimas, nepasibaigus leidimo galiojimo terminui, yra sankcija, nes atsakovas savo iniciatyva panaikindamas minėtą leidimą uždraudė pareiškėjui naudotis teisėtai įgyta specialia teise ir tuo buvo pasunkinta jo padėtis. Atsakovas, nurodydamas, kad pareiškėjas baustas 28 kartus, iš jų 17 kartų už greičio viršijimą, nedetalizavo administracinių teisės pažeidimų, nenurodė, kada buvo baustas paskutinį kartą už Taisyklių nesilaikymą, kas sudaro įvaizdį, jog V. L. neatsakingas kelių eismo dalyvis, nors įvertinus tai, jog nei vienos nuobaudos šiuo metu galiojančios nėra, o 28-ių administracinės teisės pažeidimų padarymas per 17 metų, nėra didelis, kas visiškai nesudaro pagrindo teikti, jog dėl minėtų administracinės teisės pažeidimų pareiškėjas galėtų būti charakterizuojamas labai blogai. Pažymėjo, kad jis yra dirbantis, neteistas, nusikaltimų ar baudžiamųjų nusižengimų susijusių su ginklų laikymu, gabenimu, sveikatos sužalojimu kitam asmeniui ginklu ar medžioklės taisyklių pažeidimų nėra padaręs. Ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-005697-19 buvo pradėtas BK 140 straipsnio 1 dalies pagrindu ir nutrauktas dėl susitaikymo su nukentėjusiąja, o minėtas nusikaltimas priskirtinas prie nesunkių nusikaltimų kategorijos, panašių atvejų daugiau nėra buvę.
Pareiškėjas taip pat nurodė, kad nagrinėjamu atveju jo reputacija turėtų būti pripažįstama nepriekaištinga, kas pagrindo panaikinti leidimą laikyti (nešioti) ginklus nesudaro.
Atsiliepimas
Atsakovas Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariatas prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą ir atsiliepime bei teismo posėdžio metu nurodė, kad 2015-06-29 V. L. buvo išduotas leidimas laikyti (nešiotis) ginklus Nr. L1-0004569. Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros 2019-05-09 nutarimu ikiteisminis tylimas Nr. 01-1-05697-19 dėl nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 140 str. 2 d., nutrauktas, pareiškėjui susitaikius su nukentėjusiąja. Nutarime nustatyta, kad pareiškėjas 2019-02-09, apie 01.00 val., (duomenys neskelbtini) apsvaigęs nuo alkoholio, ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, tarpusavio konflikto metu dėl asmeninių nesutarimų su nukentėjusiąja J. V., tyčia delnu sudavė jai smūgius į veidą, dešine ranka sugriebęs už plaukų traukdamas pakėlė ją nuo kėdės ir taip laikydamas kairės rankos kumščiu sudavė ne mažiau kaip 3 smūgius į krūtinę bei daugybinius smūgius į kairį petį, kairę šlaunį, dešinę ausį, dešinės šlaunies viršutinę dalį, į šonus, į nugaros viršutinę dalį, į kaktą - tuo nežymiai sutrikdė nukentėjusiosios sveikatą.
Motyvuojamoji dalis
Įvertinus aplinkybę, kad pareiškėjas naudojo fizinį smurtą prieš kitą asmenį, dėl ko buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, darytina išvada, kad pareiškėjas yra linkęs kelti grėsmę kitų asmenų sveikatai ar gyvybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui. Be to, pareiškėjas daug kartų baustas už įvairius administracinius nusižengimus, iš jų užfiksuota 18 atvejų, kai buvo baustas už leistino greičio viršijimą. Iš Administracinių nusižengimų registro duomenų matyti, jog vien tik 2018 m. pareiškėjas buvo baustas už 3 administracinius nusižengimus. Paskirtos administracinės nuobaudos skundžiamo sprendimo priėmimo metu dar buvo galiojančios.
Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymo nuostatos smurtą artimoje aplinkoje vertina kaip aplinkybę, pagrindžiančią smurtautojo pavojingumą aplinkiniams. Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymo 4 str. 3 d. valstybės ir savivaldybių institucijas, įstaigas ir vyriausybines organizacijas įpareigoja pagal kompetenciją imtis prevencijos priemonių, skirtų užkirsti kelią smurtui artimoje aplinkoje, tarp jų - ir neišduoti leidimo laikyti (nešiotis) ginklą arba panaikinti turinius leidimus (6 p.). Taigi policijos įstaiga, gavusi duomenų apie smurtinio pobūdžio asmens veiksmus artimoje aplinkoje, pagal Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymo 4 str. 3 d. 6 p., yra įpareigota imtis jai priskirtų prevencijos priemonių tokiam smurtui ateityje užkirsti.
Atsižvelgiant į pareiškėjo padarytų teisės pažeidimų periodiškumą, vertybes ir teisinius gėrius, į kuriuos jais kėsintasi, darytina išvada, jog pareiškėjas yra linkęs pažeidinėti teisės aktais nustatytas taisykles ir tai liudija jo neatsakingumą, nepagarbą įstatymams bei nusistovėjusiai tvarkai ir moralės normoms. Ginčijamame sprendime išdėstyti pareiškėjo neatsakingo elgesio faktai pažeidžia Įstatyme įtvirtintus rūpestingumo ir atidumo reikalavimus, keliamus ginklo turėtojui, ir įrodo, jog pareiškėjas kelia grėsmę savo ir kitų asmenų gyvybei ar sveikatai, nuosavybei bei visuomenės saugumui, t. y. patenka į Įstatymo 40 str. 1 d. 10 p. veikimo sritį. Pažymėjo, kad ginčijamas sprendimas grindžiamas Įstatymo 40 str. 1 d. 10 p. įtvirtintu pagrindu, kuris nesiejamas su nepriekaištinga reputacija. Dėl pareiškėjo pasisakymo, kad jis nėra padaręs teisės pažeidimų, susijusių su ginklų disponavimu, medžioklės taisyklių pažeidimu, nurodė, kad Įstatymo 40 str. 1 d. 10 p. bendrai kalbama apie duomenis, kurie leidžia daryti išvadą, jog asmuo kelia grėsmę kitų asmenų ar savo gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui.
Pareiškėjo skundas atmestinas.
Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl atsakovo Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos valdybos 2019 m. gegužės 29 d. sprendimo Nr. 19-IL-20-01631-e (b. l. 5,6), kuriuo, vadovaujantis Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 10 punktu, Lietuvos policijos generalinio komisaro 2003 m. birželio 23 d. įsakymu Nr. V-362 patvirtintų Fizinių asmenų ginklų ir šaudmenų civilinės apyvartos ir jos kontrolės taisyklių 93-95 punktais, atsakovas nusprendė panaikinti pareiškėjui išduotą leidimą laikyti (nešiotis) ginklus Nr. L1-0004569, teisėtumo ir pagrįstumo.
Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo, kuris reglamentuoja ginklų ir šaudmenų apyvartą, siekiant užtikrinti žmogaus, visuomenės ir valstybės saugumą, paskirtis yra nustatyti ginklų, ginklų priedėlių ir šaudmenų klasifikavimo į kategorijas nuostatas, ginklų, ginklų priedėlių ir šaudmenų apyvartos ir apyvartos kontrolės teisinius pagrindus ir subjektų, kurių veikla susijusi su ginklais ir šaudmenimis, teises ir pareigas. Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 11 punktas nustato, jog B ir C kategorijų ginklų, jų šaudmenų negali įsigyti ir turėti fizinis asmuo, apie kurį policija turi duomenų, kad jis kelia grėsmę kitų asmenų ar savo gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui; šiuo atveju policija nurodo atsisakymo išduoti leidimą (panaikinti leidimą) motyvus. Analogiškai pagal Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 10 punktą leidimai nešiotis ir leidimai laikyti B, C kategorijų ginklus ir šaudmenis panaikinami, kai policija turi duomenų, kad asmuo kelia grėsmę kitų asmenų ar savo gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui. Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatyme nenurodyti konkretūs kriterijai, kuriais vadovaujantis sprendžiama, ar egzistuoja pasikėsinimo į minėtus teisinius gėrius tikimybė, todėl toks pavojus kiekvienu atveju turi būti nustatomas individualiai (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. gruodžio 16 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A624-1319/2014).
Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2013 m. sausio 25 d. nutarime konstatavo, jog ginklai ir šaudmenys gali kelti pavojų ne tik pačiam ginklus ir šaudmenis turinčiam asmeniui, bet ir kitiems visuomenės nariams, viešajai tvarkai, todėl įstatymų leidėjas turi pareigą nustatyti tokias ginklų ir šaudmenų patekimo į civilinę apyvartą, jų laikymo, naudojimo, leidimų įsigyti ginklą išdavimo ir panaikinimo sąlygas bei tvarką, kad būtų sudarytos prielaidos apsaugoti nuo galimos grėsmės tiek patį ginklus ir šaudmenis turintį asmenį, tiek kitus visuomenės narius, užtikrinti viešąją tvarką; įstatymų leidėjas, vykdydamas šią pareigą ir turėdamas plačią diskreciją, privalo laikytis Konstitucijos, inter alia nustatydamas įstatyme įtvirtintomis sąlygomis ir tvarka įgyjamos teisės įsigyti ir turėti atitinkamus ginklus ir šaudmenis ribojimo priemones, privalo paisyti proporcingumo principo. Konstitucinis proporcingumo principas yra vienas iš konstitucinio teisinės valstybės principo elementų; įstatymų leidėjas turi pareigą nustatyti tokį teisinį reguliavimą, kad teisės aktuose nustatytos ir taikomos priemonės būtų proporcingos siekiamam tikslui, neribotų asmens teisių labiau, negu būtina teisėtam ir visuotinai reikšmingam tikslui pasiekti, nesudarytų prielaidų piktnaudžiauti teise.
Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos valdybos 2019 m. gegužės 29 d. sprendimu Nr. 19-IL-20-01631-e pareiškėjui išduotas leidimas laikyti (nešioti) ginklus panaikintas remiantis Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros 2019-05-09 nutarime nutraukti ikiteisminį tyrimą nustatytomis aplinkybėmis. Šiame nutarime (b. l. 8-10) nustatyta, kad pareiškėjas 2019-02-09 apie 01.00 val., (duomenys neskelbtini), apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, tarpusavio konflikto metu dėl asmeninių nesutarimų su nukentėjusiąja J. V., tyčia delnu sudavė jai smūgius į veidą, dešine ranka sugriebęs už plaukų traukdamas pakėlė ją nuo kėdės ir taip laikydamas kairės rankos kumščiu sudavė ne mažiau kaip 3 smūgius į krūtinę bei daugybinius smūgius į kairį petį, kairę šlaunį, dešinę ausį, dešinės šlaunies viršutinę dalį, į šonus, į nugaros viršutinę dalį, į kaktą - tuo padarė jai poodines kraujosruvas ausų kaušeliuose, kairio užausio srityje, kaktos dešinėje, kairės akies vokuose, viršutinėje lūpoje su kraujosruva lūpos gleivinėje, pasmakrėje, krūtinėje, dešinėje krūtyje, nugaroje, šonuose, dešinėje kojoje, tokiais veiksmais nežymiai sutrikdė nukentėjusiosios sveikatą, tuo padarė nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 140 str. 1 d. Ikiteisminis tyrimas nutrauktas kaltininkui ir nukentėjusiajai susitaikius.
Teisėjų kolegijos vertinimu, aplinkybė, kad pareiškėjas naudojo fizinį smurtą prieš kitą asmenį, dėl ko buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, charakterizuoja pareiškėją kaip asmenį, linkusį kelti grėsmę kitų asmenų sveikatai, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui. Tokios pozicijos Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas laikosi vertindamas panašias situacijas ir kitose bylose, kuriose buvo ginčijamas leidimų ginklams neišdavimas / panaikinimas (pvz., procesiniai sprendimai administracinėse bylose Nr. A502-1134/2014, Nr. A143-328/2014, Nr. A-349-822/2015, Nr. A-1091-575/2017).
Dėl Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros 2019-05-09 nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimą reikšmės nagrinėjamai bylai, teisėjų kolegija pažymi, kad tai yra oficialus Baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka priimtas dokumentas, kuris (jame padarytos išvados) jo teisėtumo bei fakto nustatymo aspektais negali būti kvestionuojamas šioje administracinėje byloje ir yra laikytinas tinkamu, pareiškėjo kaltę dėl padarytos nusikalstamos veikos patvirtinančiu dokumentu Konvencijos 6 straipsnio 2 dalies taikymo požiūriu (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. spalio 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A143-1347/2014, 2014 m. kovo 4 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A143-328/2014, 2015 m. kovo 12 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A-349-822/2015). Toks nutarimas teisėtumo bei fakto nustatymo aspektais nėra kvestionuojamas šioje administracinėje byloje.
Bylai aktualiu leidimo laikyti ginklus panaikinimo aspektu šis faktas yra reikšmingas atsakovo Sprendime nurodyto Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 10 punkto taikymo aspektu, nes pagal šį punktą leidimai nešiotis ir leidimai laikyti B, C kategorijų ginklus ir šaudmenis panaikinami, kai policija turi duomenų, kad asmuo kelia grėsmę kitų asmenų ar savo gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui. Paminėtas faktas charakterizuoja pareiškėją kaip asmenį, linkusį kelti grėsmę kitų asmenų sveikatai (konflikto metu smogė nukentėjusiajai daugybę smūgių į įvairias kūno vietas, todėl jis (informacija apie šį faktą) atitinka aptariamoje teisės normoje nurodytus duomenis, su kuriais yra siejamas leidimo laikyti ginklus panaikinimas. Konstatuotina, kad minėto ikiteisminio tyrimo metu nustatytos aplinkybės atitinka aptariamoje teisės normoje (Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 10 punkte) nurodytus duomenis, su kuriais yra siejamas leidimo laikyti ginklus panaikinimas.
Atsižvelgiant į aplinkybę, kad pareiškėjas naudojo fizinį smurtą prieš kitą asmenį bei pareiškėjo padarytų teisės pažeidimų periodiškumą (pareiškėjas daug kartų baustas už įvairius administracinius nusižengimus, iš jų užfiksuota 18 atvejų, kai buvo baustas už leistino greičio viršijimą, b. l. 45-71), vertybes ir teisinius gėrius, į kuriuos jais kėsintasi, darytina išvada, jog pareiškėjas yra linkęs pažeidinėti teisės aktais nustatytas taisykles ir tai liudija jo neatsakingumą, nepagarbą įstatymams bei nusistovėjusiai tvarkai ir moralės normoms. Ginčijamame sprendime išdėstyti pareiškėjo neatsakingo elgesio faktai pažeidžia Įstatyme įtvirtintus rūpestingumo ir atidumo reikalavimus, keliamus ginklo turėtojui, ir įrodo, jog pareiškėjas kelia grėsmę savo ir kitų asmenų gyvybei ar sveikatai, nuosavybei bei visuomenės saugumui, t. y. patenka į Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 10 punkto veikimo sritį. Pareiškėjas teigė, kad jis yra neteistas, turi nepriekaištingą reputaciją, tačiau teismas pažymi, jog ginčijamas sprendimas grindžiamas savarankišku Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 10 punkte įtvirtintu pagrindu, kuris nesiejamas su nepriekaištinga reputacija.
Apibendrindama išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad atsakovo priimtas 2019 m. gegužės 29 d. sprendimas Nr. 19-IL-20-0163-e „Dėl leidimo laikyti (nešiotis) ginklus panaikinimo”, yra teisėtas, pagrįstas, dėl ko jį naikinti nėra jokio pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 85 - 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu,
nusprendžia:
Pareiškėjo V. L. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.