Kauno apylinkės teismo nutartis

Kauno apylinkės teismo teisėjas Bronius Varsackis bylos parengimo nagrinėti teisme procese

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kauno apylinkės teisme gauta baudžiamoji byla su kaltinamuoju aktu, kurioje V. M. kaltinamas padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 253 straipsnio 1 dalyje.

Byla perduotina prokurorui, nes surašytas iš esmės Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 219 straipsnio reikalavimų neatitinkantis kaltinamasis aktas ir tai trukdo nagrinėti bylą (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 234 straipsnio 2 dalis).

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 1 straipsnis reglamentuoja, kad baudžiamojo proceso paskirtis yra ginant žmogaus ir piliečio teises bei laisves, visuomenės ir valstybės interesus greitai, išsamiai atskleisti nusikalstamas veikas ir tinkamai pritaikyti įstatymą, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų teisingai nubaustas ir niekas nekaltas nebūtų nuteistas. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnis garantuoja asmeniui vieną iš svarbiausių jo procesinių teisių – teisę į teisingą teismą. Sudėtinė asmens teisės į teisingą teismą dalis yra asmens teisė į gynybą, kurios veiksmingas įgyvendinimas neįmanomas be kitų Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso normų garantuotų teisių: teisės žinoti, kuo asmuo yra kaltinamas (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 22 str. 3 d.), ir teisės pasirengti gynybai (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 44 str. 7 d.).

Asmens teisė žinoti, kuo jis yra kaltinamas, yra kaltinamajame akte išdėstytos pavojingos veikos faktinės aplinkybės ir jų teisinis įvertinimas, t. y. veikos kvalifikavimas. Atsižvelgiant į tai, kad nuo kaltinamojo akto įteikimo kaltinamajam momento jis žino, kuo yra kaltinamas ir atitinkama apimtimi gali rengtis gynybai teisme, šis procesinis dokumentas turi būti surašytas išsamiai ir tiksliai, vadovaujantis įstatymų reikalavimais. Tai taikytina tiek faktinių aplinkybių išdėstymui, tiek ir jų teisiniam įvertinimui.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 234 str. 2 d. nurodyta, kad byla perduodama prokurorui, kai ikiteisminio tyrimo metu buvo surašytas iš esmės šio Kodekso 219 str. reikalavimų neatitinkantis kaltinamasis aktas ir tai trukdo nagrinėti bylą. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 23 straipsnis reglamentuoja, kad kaltinamasis aktas yra prokuroro priimtas dokumentas, kuriuo baigiamas ikiteisminis tyrimas, aprašoma nusikalstama veika, nurodomi duomenys, kuriais grindžiamas kaltinimas, ir baudžiamasis įstatymas, numatantis šią veiką. Kaltinamasis aktas yra svarbiausias ikiteisminio tyrimo stadijos procesinis dokumentas, nuo kurio surašymo priklauso tolimesnis bylos nagrinėjimas pirmosios instancijos teisme, todėl jis turi būti surašomas itin kruopščiai tiek turinio, tiek formos atžvilgiu, siekiant išvengti esminių trūkumų.

Kaltinamojo akto turinį nustato Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 219 str., kuriame, be kitų nurodytų reikalavimų, turi būti nusikalstamos veikos aprašymas: padarytos nusikalstamos veikos vieta, laikas, būdai, padariniai, kitos svarbios aplinkybės, Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso straipsnis (jo dalis ir punktas), numatantis atsakomybę už padarytą veiką. Nusikalstama veika, nurodant jos padarymo laiką, vietą, būdą ir kitas svarbias aplinkybes kaltinamajame akte turi būti aprašoma tiek, kiek šios aplinkybės yra nustatytos bylos medžiaga, tačiau bet kokiu atveju šis aprašymas (kaltinimo formuluotė) turi atitikti Baudžiamojo kodekso Specialiosios dalies normos, pagal kurią ši veika ir yra kvalifikuojama, dispoziciją. Kaltinamajame akte privalo būti detaliai atskleistas kiekvienas asmeniui inkriminuojamos nusikalstamos veikos objektyvusis ir subjektyvusis požymis. Pagal susiklosčiusią teismų praktiką, kaltinamasis aktas neatitinka Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekse 219 str. numatytų reikalavimų, kai jame nenurodytos arba neteisingai nurodytos svarbios veikos faktinės aplinkybės, turinčios atitikti baudžiamajame įstatyme numatytus nusikalstamos veikos sudėties požymius (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 219 str. 3 p. pažeidimas). Iš kaltinamojo akto turinio turi būti aišku ir tai, kokiais faktiniais duomenimis grindžiamas kiekvienas nusikalstamos veikos sudėties ir ją kvalifikuojantis požymis. Jei tokie faktiniai duomenys kaltinamajame akte nenurodyti, tai vertintina kaip esminis kaltinamojo akto trūkumas ir pagrindas baudžiamąją bylą perduoti prokurorui. Kaltinamajame akte ypatingai aiškiai turi būti nustatytos faktinės nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės. Teismui neturėtų kilti jokių dvejonių ir neaiškumų dėl nusikalstamos veikos padarymo vietos, būdo ir kitų svarbių aplinkybių. Vadovaujantis teismų praktika, byla perduodama prokurorui surašyti naują kaltinamąjį aktą, kai yra pagrindas manyti, kad tada kaltinimas bus sukonkretintas, patikslintas, taps labiau pagrįstas ir tai padės teismui nustatyti tiesą byloje (kasacinė nutartis Nr. 2K-139/2006).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teismų praktiką baudžiamosiose bylose, taip pat yra atkreipęs teismų dėmesį, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijoje (31 straipsnis) bei Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso normose (44 str. 5 d., 20 str. 5 d. ir kt.) įtvirtinta kiekvieno baudžiamojon atsakomybėn traukiamo asmens teisė į teisingą ir nešališką teismą suponuoja ir teismo pareigą išsamiai ir nešališkai ištirti visas baudžiamojoje byloje reikšmingas aplinkybes, nustatyti tikrąsias bylos aplinkybes ir procesinę galimybę pagal tas aplinkybes tinkamai pritaikyti baudžiamąjį įstatymą. Nesant tokios procesinės galimybės, kaltinamasis aktas nesudaro prielaidų vykdyti teisingumą, t. y. trukdo nagrinėti bylą.

Motyvuojamoji dalis

Teismas nustatė, kad šioje byloje padaryti esminiai baudžiamojo proceso pažeidimai, nes kaltinamajame akte vienur nurodytas vienas (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 232 str.) Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso straipsnis (jo dalis ir punktas), numatantis atsakomybę už padarytą veiką (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 219 str. 3 d.), kitur kitas (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 253 str. 1 d.) Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso straipsnis (jo dalis ir punktas), numatantis atsakomybę už padarytą veiką (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 219 str. 3 d.). Akivaizdu, kad kaltinamas asmuo yra klaidinamas. Tai trukdo nagrinėti bylą, todėl baudžiamoji byla turi būti perduota prokurorui nurodytiems kaltinamojo akto trūkumams pašalinti.

Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes, baudžiamoji byla Nr. 1-2570-825/2015 (ikiteisminio tyrimo Nr. 01-1-52793-15) perduodama prokurorui.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 232 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 234 straipsnio 2 dalimi, 439 straipsniu, 440 straipsniu,

nutaria:

Baudžiamąją bylą Nr. 1-2570-825/2015 (ikiteisminio tyrimo Nr. 01-1-52793-15) perduoti Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros prokurorui nurodytiems kaltinamojo akto pažeidimams pašalinti.

Nustatyti 1 (vieno) mėnesio laikotarpį nuo nutarties įsiteisėjimo dienos nurodytų pažeidimų pašalinimui.

Apie priimtą nutartį informuoti kaltinamąjį.

Nutartis per 7 dienas nuo nutarties nuorašo gavimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.